Administracinė
byla Nr.AS7-38-07
Procesinio
sprendimo kategorija 59.4.
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2007 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės
Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus
(pranešėjas),
rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį
skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos
Generalinio prokuroro prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos universitetui,
UAB „Baltisches Haus“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V.
M. projektavimo firmai „Archbalt“ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymo dalies ir statybos leidimo panaikinimo.
Teisėjų
kolegija n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,
kreipėsi į Klaipėdos apygardos administraciniam teismą ir bendrosios
kompetencijos Klaipėdos apygardos teismu prašymu ir ieškiniu dėl panaikinimo tų
pačių administracinių aktų: prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. ADI-1770 „Dėl Klaipėdos
universiteto sklypo H. M. g.,84 detaliojo plano
patvirtinimo" dalį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2004
m. rugpjūčio 30 d. statybos leidimą Nr. 18-NS/04, išduotą Klaipėdos
universiteto auditorinio korpuso su paslaugų centru ir kitomis patalpomis statybai
H. M. g., 84 Klaipėdos mieste (t. 3 b.l. 66-72, 99-104,
137). Civilinėje byloje be administracinėje byloje ginčijamų teisės aktų ginčijo
ir UAB "Baltisches Haus" bei Klaipėdos universiteto 2002 m. liepos 25
sudaryta ir 2005 m. kovo 17 d. iš dalies pakeista jungtinės veiklos sutartį dėl
šios statybos bei prašė įpareigoti nugriauti statinio dalį. Pareiškėjas nurodė,
jog skirtinguose teismuose tarp tų pačių proceso šalių tuo pačiu pagrindu ir
dėl to paties dalyko nagrinėjamos dvi bylos, kurios neišnagrinėtos, todėl prašė
prašymą palikti nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –
ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
Atsakovės
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų
Klaipėdos universiteto, UAB „Baltisches Haus" atstovų manymu, nėra
teisinio pagrindo prašymą palikti nenagrinėtą.
II.
Klaipėdos
apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi nusprendė
palikti nenagrinėtu pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro
prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims Klaipėdos universitetui, UAB „Baltsches Haus",
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V. M. projektavimo
firmai „Archbalt" dėl įsakymo dalies ir statybos leidimo panaikinimo.
Teismas
nurodė, jog bendrosios kompetencijos teisme ir specializuotame teisme negali
būti nagrinėjamos dvi bylos tarp tų pačių proceso šalių dėl tų pačių
administracinių aktų panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje
pagrindinis ginčo klausimas yra susijęs su privatine teise - ginčijama
jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp Klaipėdos universiteto ir UAB
„Baltisches Haus". Administracinių aktų, susijusių su teritorijos
planavimu, teisėtumą sąlygoja jungtinės veiklos sutarties teisėtumas, kuris bus
nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą. Teismas nurodė, jog bendrosios
kompetencijos teismo kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė, nes šis
teismas nagrinėja ne tik civilinius ginčus, bet ir administracinio teisinio
pobūdžio ginčus, kurie yra susiję su civiliniais teisiniai santykiais.
Teismingumą lemia pagrindinis ginčo klausimas, kylantis iš civilinių teisinių
santykių. Teismas taip pat nurodė, jog ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte išdėstyta
nuostata, kad teismas skundą gali palikti nenagrinėtą, jeigu teisme
nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties
administracinio ginčo. Teismas pažymėjo, jog Specialioji teisėjų kolegija
ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo
spręsti 2006 m. spalio 23 d. nutartyje nurodė, jog administracinis teismas
turėtų imtis procesinių priemonių, kad administracinė byla būtų baigta
neišsprendus jos iš esmės ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, nes
bendrosios kompetencijos teisme be administracinio pobūdžio reikalavimų yra
pareikšti ir civilinio pobūdžio reikalavimai. Specialiosios kolegijos nutartyje
pažymima, jog tokia situacija, kai tiek administraciniame teisme, tiek
bendrosios kompetencijos teisme yra priimti nagrinėti tapatūs reikalavimai, yra
negalima, todėl teismas pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu.
palikti nenagrinėtą
III.
Atskiruoju
skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ (toliau – ir
bendrovė) prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos
administracinio teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos
teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, jog ABTĮ 103 straipsnio
4 punktas turi būti taikomas vėliau priimto nagrinėti tapataus pirmiau
priimtajam reikalavimo atžvilgiu. Tokį aiškinimą patvirtina CPK 296 straipsnio
1 dalies 4 punkto normos komentaras („Civilinio proceso kodekso komentaras II
dalis“ Vilnius, 2005 m. „Justicija“), o teismas šią normą pritaikė palikdamas
nenagrinėtu anksčiau priimtą reikalavimą. Bendrovės manymu, pareiškėjas,
norėdamas nuginčyti detaliojo plano ir statybos teisėtumą, neturi prieš tai
nuginčyti jungtinės veiklos sutarties teisėtumo, nes administracinių aktų
neteisėtumą sąlygoja tik jų neatitikimas teisės aktams. Specialioji teisėjų
kolegija 2006 m. spalio 23 d. nutartyje nurodydama, jog teismas turi imtis
procesinių priemonių, kad administracinė bylą būtų baigta neišsprendus jos iš
esmės, viršijo kolegijos kompetencijos ribas. Šią nuomonę grindžia 2006 m. kovo
28 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata, jog teismų instancinės sistemos
negalima interpretuoti kaip varžančios žemesnės instancijos teismų procesinį
savarankiškumą. Teigiama, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad bendrosios
kompetencijos teisme yra nagrinėjamas tapatus reikalavimas, nes byla yra
pasirengimo stadijoje, o ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas galėjo būti taikomas,
tik jei byla būtų skirta nagrinėti teismo posėdyje. Bendrovės teigimu, ginčą
nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme nėra aiškios praktikos vieno
mėnesio termino taikymui. Pareiškėjas siekdamas apginti senaties termino
taikymą, dirbtinai sujungė civilinį ir administracinį reikalavimus.
Atsiliepimais
į UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą pareiškėjas Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras ir tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė
žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo jį
atmesti, paliekant nepakeistą teismo nutartį. Atsiliepimuose nurodoma, jog
šioje byloje teismingumą lemia pagrindinis ginčo klausimas, kylantis iš civilinių
teisinių santykių. Ginčijamų administracinių aktų teisėtumą sąlygoja jungtinės
veiklos sutarties teisėtumas, kuris bus nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą.
Pažymima, jog ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas teisėjo rezoliucija ir
jos priėmimas reiškia civilinės bylos iškėlimą (CPK 137 straipsnis). Sujungus
civilinį ir administracinį reikalavimus bus užtikrintas proceso ekonomijos
principo realizavimas.
Kolegija
k o n s
t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo
nutartis paliekama nepakeista.
Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bendrosios kompetencijos ir administraciniame
teisme nagrinėjamos bylos tarp tų pačių proceso šalių dėl tų pačių
administracinių aktų panaikinimo ir pagrįstai Administracinių bylų teisenos
įstatymo 103 straipsnio 4 punkto pagrindu paliko šį skundą nenagrinėtu.
Nutartį,
kuria buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjo prašymas, teismas grindė tuo, kad
bendrosios kompetencijos teisme ir specializuotame teisme negali būti nagrinėjamos
dvi bylos tarp tų pačių proceso šalių dėl tų pačių administracinių aktų
panaikinimo.
Kaip
matyti iš bylos medžiagos Klaipėdos apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro ieškinį iškelta civilinė byla, kurioje be nagrinėjamoje
byloje ginčijamų aktų, ginčijama ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos
universiteto bei UAB „Baltisches Haus“ 2005 m. liepos 25 d. sudaryta ir 2005 m.
kovo 17 d. iš dalies pakeista jungtinės veiklos sutartis, o taip pat prašoma
įpareigoti nugriauti statinio dalį (T.3 b.l. 99-104, 137). Ieškinys priimtas
nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija. Byla
yra pasirengimo stadijoje, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad bendrosios
kompetencijos teisme yra nagrinėjamas tapatus reikalavimas.
Atskirajame
skunde teigiama, kad ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas
turi būti taikomas vėliau priimto nagrinėti tapataus pirmiau priimtajam
reikalavimo atžvilgiu, tokį aiškinimą patvirtina CPK 296 straipsnio 1 dalies 4
punkto normos komentaras, kurio teismas nesilaikė. Teisėjų kolegija
pažymi, jog administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nurodo,
kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo
normomis, o Civilinio proceso kodekso normos taikomos tuomet, kai šis įstatymas
jas tiesiogiai nurodo. Nagrinėjamu atveju ABTĮ nenumato nuorodos dėl CPK normų
taikymo, todėl trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, jog minėta procesinė
norma turėtų būti taikoma pirmiau priimto reikalavimo atžvilgiu, nepagrįstas.
Nagrinėjamoje
byloje ginčijamų administracinių aktų, susijusių su teritorijos planavimu,
teisėtumą sąlygoja jungtinės veiklos sutarties teisėtumas, kuris bus nustatytas
išnagrinėjus civilinę bylą. Todėl teigtina, jog jungtinės veiklos sutarties
teisėtumo klausimo išsprendimas turėtų prejudicinę reikšmę administracinių aktų
pagrįstumo išsprendimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos teismų
kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir apima
atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimą yra susijęs su
individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas
civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas,
nagrinėdamas bylą Civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto
teisėtumo klausimą. Remiantis CPK 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu valstybės ar
savivaldybės aktas tėra vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu
atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčas spręstinas
kartu su civiliniu ginču bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000
m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000). Pažymėtina, jog
šis principas leidžia visą ginčą iš karto (jo neskaidant ir nenagrinėjant
atskirų reikalavimų) išspręsti bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamu
atveju byla bus išnagrinėta greičiau, o pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminė
gynyba bus veiksmingesnė.
Pažymėtina,
jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios
kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nėra aukštesnė instancija
Klaipėdos apygardos administracinio teismo atžvilgiu ir jos 2006 m spalio 23 d.
nutartyje nurodyti motyvai negali būti vertinami kaip privalomi
administraciniam teismui sprendžiant konkrečią bylą.
Atsižvelgiant į
aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atskirajame
skunde nurodytais motyvais naikinti apygardos administracinio teismo nutartį
pagrindo nėra.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 148, 151 str. 1 p.,
n u t a r ė:
Trečiojo
suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Romanas
Klišauskas
Gintaras
Kryževičius