Civilinė byla Nr. 2A-350/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio
4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino,
Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal ieškovo A. A. ir
atsakovės S. B. apeliacinius
skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto
civilinėje byloje Nr. 2-446-260/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei S. B. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas
A. A. ieškiniu prašė
priteisti iš atsakovės 141,65 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos ir
bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-6 l.; CK 6.250 str. 2 d., 6.267 str. 1 d.,
6.283 str. 1 d.). Nurodė,
kad, 2007 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 15 min. jį, ėjusį bendrojo naudojimo
šaligatviu, apkandžiojo atsakovės Kaukazo aviganių veislės šuo, išbėgęs iš
atsakovės namų kiemo, esančio Kaune, Islandijos pl. 19; Mykolo Riomerio universiteto
Teismo instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-3434/08(02)
nurodoma, kad ieškovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ieškovas
neteko daugiau 30 proc. pastovaus bendro darbingumo (toliau - Išvada). Ieškovo
teigimu, jam buvo paskirtas gydymas medikamentais (tarp jo ir
nuskausminamaisiais vaistais „Ketanov“ bei raminamaisiais), 2007-11-26
pašalinti siūlai, tačiau plaštakos žaizdų gydymas tęsėsi iki 2008-02-14 (vėliau
paskirta reabilitacija).
Ieškovas nurodė,
kad už naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas
(valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CPK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos
aplinkybės (CK 6.267 str. 1 d.), o jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip
sužalota jo sveikata, atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus
jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).
Ieškovo
teigimu, dėl atsakovės šuns apkandžiojimo jo 141,65 Lt patirtą turtinę žalą
įrodo pateikiami kasos kvitai, pagrindžiantys su sveikatos grąžinimu susijusias
išlaidas, be to, jis patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Lt.
Nurodė, jog po šuns užpuolimo ir sukandžiojimo jautė didelius fizinius
skausmus, išgyveno dvasinį sukrėtimą, šoką dėl pažeistos pirštų funkcijos, o
dėl nuolatinio fizinio skausmo patiria dvasinius išgyvenimus, mąsto apie
padarytų sužalojimų pasekmes, dėl patirtų sužalojimų negali gyventi visaverčio
gyvenimo, dėl sutrikusių pirštų funkcijų nukenčia bendravimas su kitais
asmenimis. Pažymėjo, jog nors prašomas priteisti neturtinės žalos dydis
nesugrąžintų į buvusią padėtį prieš žalos padarymą, tačiau kompensuotų patirtus
išgyvenimus.
Atsakovė S. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 26-29 l.,).
Nurodė, kad jos šuo labai senas, neturi priekinių dantų ir yra neagresyvus,
todėl ieškovo negalėjo apkandžioti. Be to, ieškovą apkandžioti galėjo ir kitas
šuo, kadangi šalia atsakovės namo esančiuose individualiose gyvenamuosiuose
namuose taip pat laikomi šunys, o atsakovės namas ir veterinarijos gydykla,
kurioje veterinaras gydo Kaukazo aviganius, turi bendrą kiemą.
Nesutinka su ieškovo prašoma
priteisti neturtine žala, kadangi ieškovo patirta trauma negalėjo sukelti jo
nurodomų padarinių, t. y. įtakoti bendravimą su kitais asmenimis, paveikti
dvasinį gyvenimą. Teigė, jog šuns užpuolimas neįtakoja galimybių bendrauti, o
tokio tipo traumų sukeltas skausmas nebūna nuolatinis ar ilgai besitęsiantis,
be to, ieškovo dėl šuns sukandžiojimo patirtų sužalojimų užsitęsęs gydymas
kelia pagrįstų abejonių, kadangi tokio pobūdžio trauma negydoma taip ilgai.
Atsakovės nuomone, ieškovo prašomas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis
neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų
suformuotos praktikos, be to, ieškovas žalą patyrė dėl savo neatsargumo ir
naivumo, kadangi pamatęs pravirus kiemo vartus ir palaidą agresyvios veislės
šunį pro juos ėjo, tikėdamasis, jog šuo nepuls.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio
21 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, priteisdamas iš atsakovės ieškovui
135 Lt turtinės žalos ir 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, valstybės
naudai 364 Lt žyminio mokesčio ir 34,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų (CK 6.267 str., 6.250 str.; 1 b. t., 194-198 l.).
Teismas vertino, kad nereikia įrodinėti
įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d.
nutartimi administracinėje byloje Nr. II-582-414/2008 nustatytos aplinkybės,
jog iš atsakovės namų valdos, adresu Kaune, Islandijos pl. 19, išbėgęs
atsakovės šuo apkandžiojo pro šalį bendro naudojimo šaligatviu ėjusį ieškovą
(CPK 182 str.). Teismo teigimu, nėra pagrindo nesivadovauti ekspertų išvadomis,
kadangi ekspertai išvadas pateikė remdamiesi ieškovo gydymo po traumos
medicininiais dokumentais ir pačių atlikto tyrimo duomenimis, o atsakovė
nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių teismas neturėtų remtis ekspertų
išvadomis. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo patirtą
turtinę žalą sudaro 135 Lt. Teismas sprendė, jog ieškovo neturtinė žala
įvertintina 12 000 Lt, nurodydamas, jog medicininių dokumentų įrašai, ekspertų
išvados apie ieškovui padarytus sužalojimus pagrindžia aplinkybę, kad dėl
sunkaus komplikuoto gydymo ieškovas jautė fizinius skausmus, galėjo išgyventi
stiprų dvasinį sukrėtimą, o išlikę neatsistatantys po sužalojimų sveikatos
sutrikimai sukelia dvasinius išgyvenimus, apsunkina bendravimą su kitais
asmenimis, dėl patirtų sužalojimų ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo.
III. Apeliacinių
skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo pakeisti Kauno
apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos
įvertinimo ir priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos (2 b. t.,
13-14 l.).
Ieškovas nurodo, kad teismas, iš esmės teisingai įvertinęs ieškovui padarytų
sužalojimų sunkumą, nustatė neadekvačiai mažą kompensaciją už patirtus
neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Ieškovo nuomone, apygardos teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neįvertino CK 6.250 straipsnio 2
dalyje nurodytų kriterijų visumos ir, neatskleidė jų reikšmės nustatant
priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl priteistas 12000 Lt neturtinės žalos
atlyginimas yra per maža suma už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei
neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) .
Atsakovė S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo
2011 m. spalio 21 d. sprendimą, sumažinant priteistą neturtinės žalos dydį iki
3000 Lt (2 b. t., 4-8 l.), nurodydama tokius
argumentus:
1) Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi
netiksliu 2010-12-23 ekspertizės aktu Nr. EKG 80/10(02) (toliau – Ekspertizės
aktas):
1.1. Ekspertizės akto išvada dėl sunkaus sveikatos
sutrikdymo, padaryta neteisingai aiškinant ir taikant Sveikatos apsaugos
ministro, Teisingumo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro
2003-05-23 įsakymu Nr. V298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo
taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas sveikatos sutrikdymo masto nustatymo
taisykles (toliau - Taisyklės) ir jų priedų lentelę, skirtą dėl sužalojimų
prarasto bendrojo darbingumo lygiui nustatyti (toliau - Lentelė), kadangi dėl
ieškovo patirtų sužalojimų, t. y. nei vienoje plaštakoje nebuvo sužalota
daugiau nei du pirštai, nedarbingumo procentas negalėjo būti nustatomas
remiantis Lentelės 83 ir 83.1 punktais. Todėl dėl neteisingo dešinės rankos
sužalojimų vertinimo Ekspertizės akte nepagrįstai nurodytas 35 proc. ieškovo
prarastas darbingumo lygis;
1.2. Ieškovo sužalojimų mastas turi būti vertinamas pagal
Lentelės dalies „Plaštakos pirštai“ 75-77 punktus, kurie taikomi tais atvejais,
kai sužalojama ar sutrinka iki trijų vienos plaštakos pirštų, o ne pagal
Lentelės 83 ir 83.1 punktus, taikomus esant daugiau nei keturių vienos
plaštakos pirštų sužalojimams. Nurodė, kad ekspertas S. M.
dėl to paties įvykio 2007-11-27 vertino ieškovo sveikatos
sutrikdymo mastą ir pateiktoje išvadoje Nr. G-3434 nurodė, jog sveikatos
sutrikdymo mastas skaičiuojamas pagal Lentelės 74 ir 77 punktus;
1.3. Medicinos dokumentuose, Ekspertizės akte ir Išvadoje
nurodyti sužalojimai nesutampa, eksperto S. M.
Ekspertizės akte ir Išvadoje yra daug netikslumų, susijusių su
ieškovui padarytų dešinės plaštakos sužalojimų apimtimi: ieškovui po traumos
kreipusis į gydytojus, buvo nurodytos kastinės kairės rankos IV ir V pirštų ir
riešo bei dešinės rankos V piršto žaizdos; Ekspertizės akte nurodoma, kad
sužalotas V pirštas ir plaštakos paviršius, o Išvadoje nurodyti IV ir V pirštų
sužalojimai. Be to, Ekspertizės aktą pasirašęs ekspertas S. M.
buvo šališkas, kadangi du kartus vertino ieškovo patirtus
sužalojimus.
2. Apygardos teismo sprendimu ieškovui priteista 12 000
Lt neturtinė žala yra per didelė, todėl turėtų būti sumažinta įvertinus Teismų
praktiką, ieškovo ir atsakovės elgesį. Nurodo, jog teismų praktikoje panašius
sužalojimus patyrusiems asmenims priteisiama mažesnė suma neturtinei žalai
atlyginti, be to, ieškovas sužalojimus patyrė ir dėl savo neatsargumo, kadangi,
paaiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė tikėjęsis, jog šuo neužpuls. Be to,
teismo sprendimu priteista neturtinė žala yra neproporcinga šalių gaunamoms
pajamoms: atsakovė dėl finansinės padėties negali atlyginti tokios sumos
neturtinės žalos, o ieškovas nėra nedarbingas, kadangi dirbdamas elektriniu
pjūklu susižalojo kairę ranką ir koją.
Ieškovas A. A. atsiliepime
į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti (2 b. t., 18-20 l.). Nurodo, kad
eksperto išvada dėl padaryto sužalojimo masto yra pagrįsta ir teisinga, o
atsakovė vertina tik kastines žaizdas, o ne dėl jų atsiradusias pasekmes.
Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog ekspertas S. M., vertindamas ieškovo patirtus sužalojimus, pateikė skirtingas
išvadas, be to, kartu su S. M. ekspertizę
atliko bei ant ekspertizės akto pasirašė ir kiti asmenys. Be to, nepagrįsti
atsakovės argumentai, jog ieškovas sukandžiotas atsakovės šuns dėl jo paties
kaltės, o atsakovė dėl sunkios turtinės padėties negali atlyginti visos teismo
sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžio.
Atsakovė S. B. atsiliepime
į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutinka, nurodydama esminius argumentus,
kurie tapatūs apeliacinio skundo argumentams (2 b. t., 32-33 l.).
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovė apeliaciniame skunde prašė
apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 b. t., 4-8 l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK
321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso
tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias
apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą
nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu
atveju atsakovė nepateikė pagrįstų motyvų, o
teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos
nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio
proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas
apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis
ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas
pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str.
1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo
negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę
bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus
tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus,
būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo
įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad
egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis
grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi
aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185
straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK
212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas išsiaiškinti kylančius klausimus,
reikalaujančius specialių žinių mokslo, medicinos srityse, gali skirti
ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, pavesti ją
atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai ar paskirti ekspertą. Eksperto
išvada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu
(CPK 218 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai
ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų
ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos
aplinkybes, padarė teisingas išvadas, tarp jų, kad ieškovas dėl sprendime
nurodyto 2007-11-16 įvykio patyrė ir neturtinę žalą, bei tinkamai pritaikė
materialinės teisės normas.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos
ieškovui atlyginimo bei byloje esančių aplinkybių vertinimo, nustatant ieškovo
patirtos neturtinės žalos dydį.
Atsakingas už žalos padarymą asmuo
privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir
neturtinę žalą, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo
sveikata (CK 283 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog
neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,
asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais
atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien pakenkimas
asmens sveikatai savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto; neturtinės žalos
atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta –
asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę
depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar
kt. (CK 6.250 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-133/2013). Pagal įstatymą, žalos dydį turi įrodyti asmuo,
teigiantis, kad ją patyrė (CPK 178 str.), o įrodinėjimo priemonės civiliniame
procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai,
rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177
str.).
Materialinės teisės normose nėra
nustatytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos, neturtinės žalos dydį
pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu
atveju neturtinės žalos dydį nustato teismas, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias
neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant
tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje
įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282
str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų
kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant neturtinės žalos dydį teismas
privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į
objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei
fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei
proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.
lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013;2013 m. kovo 19 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
išaiškinęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, absoliučių
asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju, yra sužalojimo
padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatomi pirmiausia
atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą,
o žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos
atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų
kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Kauno
apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. II-582-414/2008 nustatyta, jog atsakovė pažeidė
Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų 2005-12-01 Kauno miesto
savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 622, 11 ir 12 punktus, kadangi atsakovei
priklausantis šuo 2007 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 15 min. užpuolė ir
apkandžiojo bendrojo naudojimo šaligatviu ėjusį ieškovą A. A. (administracinė byla Nr. II-582-414/08, b.
l. 37-39, 54-57 b. l.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos
teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijų visetą, tarp jų pažeistos
vertybės pobūdį, tai, jog ieškovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas,
atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, ieškovo patirtus dvasinius
išgyvenimus, fizinį skausmą bei neturtinės žalos kompensacinį tikslą, ieškovo
prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, teisingai nustatė ieškovui jo patirtos
neturtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo tenkinti nei ieškovo, nei atsakovės
skundų prašymų, susijusių su neturtinės žalos dydžiu.
Bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovui
dėl šuns užpuolimo buvo padaryti sužalojimai, t. y. kastinės žaizdos dešinėje
rankoje – viena žaizda dilbio distalinėje dalyje, viena žaizda nugariniame
plaštakos paviršiuje ir viena V-ame piršte, dvi kastinės žaizdos kairėje
plaštakoje – viena žaizda IV –o piršto vidurinėje falangoje ir viena žaizda V-o
piršto distalinėje falangoje; patirtų sužalojimų gydymas dėl infekcinių
komplikacijų (žaizdų pūliavimo) užtruko iki 2008-02-27, o dėl patirtos traumos
išliko liekamieji reiškiniai – išsivystė pirštų kontraktūros, riboti pirštų
judesiai (1 b. t., 8-10 l., 163-168 l.). Taigi yra pagrindo sutikti su ieškovo
teiginiais, kad jis patyrė fizinį skausmą tiek minėto įvykio metu, tiek gydant
sužalojimus, išgyveno stiprų dvasinį sukrėtimą bei gydant sužalojimus patyrė
buitinius nepatogumus. Tikėtina, jog ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus,
juolab kad sužalojimų gydymas komplikavosi (supūliavo kastinės žaizdos), be to,
sveikatos sutrikimai išliko ir po gydymo, o Ekspertizės akto duomenimis,
ieškovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ieškovas neteko 45 proc.
pastovaus bendro darbingumo (1 b. t., 9 l., 163-158 l.).
Nepagrįsti
atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su
ekspertizės akto vertinimu, tarp jų, kad teismas vadovavosi neteisinga
Ekspertizės akto išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto, kad Ekspertizės aktą
pasirašė šališkas ekspertas S.
M..
Kauno apygardos teismo 2010-11-26
nutartimi, remiantis atsakovės prašymu dėl ekspertizės atlikimo ir
suformuluotais klausimais, paskirta teismo medicinos ekspertizė tikslu
nustatyti ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį, sveikatos sutrikdymo mastą bei
jo sveikatos būklę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams (1
b. t., 145-148 l.). Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą pasirašė teismo
medicinos ekspertai S. M. ir
Ž. M. bei teismo paskirtas
ekspertas (gydytojas traumatologas) E.
K. (paskirtas Kauno apygardos teismo 2011-04-06 nutartimi,
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos Kauno skyriaus vedėjui pasiūlius ekspertų komisijoje skirti
gydytoją traumatologą, tikslu objektyviai įvertinti ieškovo patirtos traumos
pasekmes; 1 b. t., 163-168 l., 182-183 l., 186 l.). Ekspertizę atlikę ekspertai
pasirašė bendrą išvadą, neišreikšdami Ekspertizės akte atskiros nuomonės (CPK
216 str.), atsakydami į teismo užduotus klausimus (nurodytus ir atsakovės
prašyme; 1 b. t., 145-146 l., 163-168 l.). Iš Ekspertizės akto turinio matyti,
jog ekspertizę atliko skirtingų ekspertinių bei gydymo įstaigų specialistai,
turintys aukštą kvalifikaciją bei didelį ekspertinio darbo stažą (ekspertas S. M. turi auštąjį medicininį
išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, reikiamą kvalifikaciją, 15
metų ekspertinio darbo stažą; ekspertas Ž. M. turi aukštąjį universitetinį medicininį
išsilavinimą teismo medicinos gydytojo specialybę, 10 metų ekspertinio darbo
stažą; teismo paskirtas ekspertu dr. E.
K. yra gydytojas traumatologas, turintis 7 metų darbo stažą), todėl
nėra pagrindo abejoti jų kompetencija. Be to, atliekant teismo ekspertizę, buvo
apžiūrėtas ieškovas, buvo tiriami bei vertinami medicininiuose dokumentuose
esantys įrašai apie ieškovo gydymo eigą; beje, atlikdami ekspertizę
specialistai įvertino ieškovo plaštakų būklę (1 b. t., 163-168 l.). Ekspertizės
akte taip pat išaiškinta, kaip pagal Taisykles nustatytas prarasto bendrojo
darbingumo procentas, t. y. „sveikatos sutrikdymo mastas dėl A. A. 2007-11-16 patirtos traumos nustatomas
pagal traumos pasekmes“ (1 b. t., 168 l., Taisyklių 10 p.).
Dėl aukščiau nurodyto nėra pagrindo
sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl
ekspertizės akte nustatyto ieškovo prarasto bendrojo darbingumo neteisingo
vertinimo ar teismo eksperto S. M. šališkumo,
kurio nepagrindžia ir atsakovės nurodyta aplinkybė, jog šis teismo ekspertas
Kauno m. Žaliakalnio PK tyrėjos pavedimu iki teismo ekspertizės apžiūrėjo
ieškovą, atliko tyrimą (pradėtas 2007-11-27, o baigtas 2008-10-22) bei
2008-10-22 surašė Specialisto išvadą Nr. G-3434/08(02). Be to, nors 2011-10-05
teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad ekspertizės aktas yra šališkas
ir turi dėl jo pastabų, tačiau nekėlė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės
ekspertizės skyrimo (CPK 219 str.) bei nepasinaudojo CPK įtvirtinta galimybe
prašyti teismo apklausti teismo posėdyje ekspertizę atlikusių ekspertų, tokio
prašymo atsakovė nepareiškė ir apeliaciniame skunde (CPK 217 str., 314 str.).
Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo
nesivadovauti Ekspertizės aktu bei jo išvadomis kaip įrodymu, kuris patvirtina
byloje reikšmingas faktines aplinkybes - ieškovui po traumos likusias pasekmes
– ribotus pirštų judesius ir kontraktūrą bei dėl sužalojimo pobūdžio prarastą
darbingumą (CPK 218 str.). Juolab kad minėta, jog Ekspertizės aktą,
kaip ir kitus įrodymus, teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218
str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės akte
esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių
paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis,
tačiau eksperto išvada teismui nėra
privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y.
ekspertizės išvada yra vertinama pagal
tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218
str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010
m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m.
balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012).
Nagrinėjamu
atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai
įvertino Ekspertizės aktą, ar padarė neteisingas išvadas dėl ieškovo patirtų
sužalojimų ir prarasto darbingumo. Juolabiau kad, įvertinęs ne tik Ekspertizės
aktą, bet ir kitus įrodymus, tarp jų medicininius dokumentus, ieškovo apžiūros
duomenis, ieškovo paaiškinimus, teismas teisingai pagal aukščiau paminėtus
kriterijus nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį.
Nesudaro pagrindo sumažinti apygardos
teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio ir atsakovės apeliacinio skundo
argumentai, kad ieškovo sužalojimą nulėmė jo paties neatsargūs veiksmai, ar kad
apygardos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neadekvatus šalių turtinei
padėčiai. Nustatyta, kad atsakovė turėjo pareigą rūpintis gyvūno laikymu taip,
jog tai nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, o ieškovo elgesio
nėra pagrindo vertinti neatsargiu, juolab kad ieškovas ėjo mieste bendro
naudojimo šaligatviu ir buvo užpultas bei sužalotas atsakovės netinkamai
laikomo šuns (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.
II-582-414/07, 37-39 b. l.). Atsakovės argumentas, jog skundžiamu teismo
sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus atsakovės pajamoms,
nepagrįstas rašytiniais įrodymais; beje, atsakovė nei apygardos teismui, nei
apeliacinės instancijos teismui nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę
padėtį, tarp jų įrodymų apie turimą nekilnojamąjį turtą, apie tai, jog negauna
jokių kitų
pajamų,
išskyrus senatvės pensiją (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Taigi skundžiamu
teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis (12 000 Lt) atitinka
teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), bei, priešingai
nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, tai - adekvati kompensacija
patirtiems jo neturtinio pobūdžio išgyvenimams.
Atsakovės
apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo
sumažinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
išaiškinimą, vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet
atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. spalio 8 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o skundą galima grįsti tik tokiais teismų nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie
suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose
į bylą, kurioje skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006). Apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos
savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos: byloje Nr. 2K-19/2008
nėra konstatuoti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų liekamieji reiškiniai
sveikatai, be to, neaiškus sužalojimų sunkumas; byloje Nr. 2K-55/2008
nebuvo vertinamos aplinkybės dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.
Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo atsižvelgti ir į Vilniaus
apygardos teismo 2008-09-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-775-185/2008 bei
Panevėžio apygardos teismo 2008-11-24 nutartyje civilinėje byloje Nr.
2A-400-338/2008 įvertintą neturtinės žalos dydį, kadangi minėtose nutartyse
neturtinės žalos padarymo dydžiui nustatyti lemiamą reikšmę turėjo visiškai
kiti kriterijai, be to, minėtos nutartys priimtos žemesnės instancijos teismų.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės
apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas
nukrypo nuo teismų praktikos.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais
panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330
str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d.
sprendimą.
Teisėjai Konstantinas
Gurinas
Audronė Jarackaitė
Danutė
Milašienė