(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,

dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L.,

atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Mariui Grucei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. atstovo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 28 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimu A. L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2016 m. sausio 2 d., 13.45 val., Neringos savivaldybėje, kelyje Smiltynė-Nida, 45,00 km., vairuodamas transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės.

Minėtu nutarimu A. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur dydžio bauda.

              Skunde A. L. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad A. L. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 106 punktų reikalavimų. Skunde aiškinama, jog eismo įvykis įvyko A. L. bandant pasukti į kairę, jam atliekant šį manevrą, sustojus jo valdomai transporto priemonei ir esant įjungtam įspėjamajam kairiojo posūkio signalui, dideliu greičiu tuo pačiu keliu į tą pačią pusę važiavęs kitas vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pradėjo lenkimo manevrą, todėl ir įvyko eismo įvykis. Kitas vairuotojas prieš pradėdamas lenkti A. L. vairuojamą transporto priemonę privalėjo įvertinti susidariusią situaciją ir apvažiuoti A. L. automobilį iš dešinės pusės, o tam nesant galimybės – palaukti, kol priekyje esantis automobilis užbaigs pradėtą manevrą ir atlaisvins eismo juostą. Šiuo atveju kitas vairuotojas elgėsi labai nerūpestingai ir neatsakingai, nes, pamatęs kelyje stovintį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pradėjo lenkimo iš kairės pusės manevrą, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Kitas vairuotojas turėjo pareigą, pastebėjęs sustojusį eismo dalyvį, imtis visų būtinų atsargumo priemonių ir įvertinti situaciją, o ne dideliu greičiu atlikti lenkimo manevrą.

A. L. atstovas nurodo, jog byloje buvo vadovautasi išimtinai tik kito vairuotojo duotais paaiškinimais, nebuvo atsižvelgta į tai, kad šis vairuotojas yra suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. L. nebuvo įjungęs kairiojo posūkio signalo, buvo pasitraukęs į dešinę kelio pusę ar kad padarė kitą pažeidimą prieš pradėdamas sukti į kairę.

Skunde nurodoma, jog transporto priemonių apgadinimai bei eismo įvykio vietos schema patvirtina, jog A. L. buvo pradėjęs sukimo manevrą tuo metu, kai įvyko transporto priemonių susidūrimas. A. L. turėjo pirmumo užbaigti manevrą, o kitas vairuotojas negalėjo jo lenkti išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.

Advokatas pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 101 punkte yra numatyta bendro pobūdžio taisyklė, skirta visiems kelių eismo dalyviams, kurie pradeda važiuoti ir manevruoti, todėl kyla klausimas, kodėl ši taisyklė nebuvo taikoma ir kitam vairuotojui, kuris rengėsi pradėti savo manevrą, t. y. lenkimą.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog išsiskyrus eismo dalyvių paaiškinimams, visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato viršininkas atsiliepime į teismui pateiktą skundą prašo A. L. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

A. L. atstovo skundas netenkinamas.

              Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog A. L. 2016 m. sausio 2 d., 13.45 val., Neringos savivaldybėje, kelyje Smiltynė-Nida, 45,00 km., vairuodamas transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės. Byloje nekilo ginčo nei dėl pažeidimo padarymo vietos, nei dėl jo padarymo laiko, taip pat nekilo ginčo, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, iš esmės byloje ginčas kilo dėl to, kuris iš susidūrusių transporto priemonių vairuotojų nesilaikė Kelių eismo taisyklių, kurio iš vairuotojų veiksmai nulėmė eismo įvykį.

Teisme A. L. parodė, kad 2016 m. sausio 2 d. vežė pažįstamą link jūros, važiavo nuo Nidos į Klaipėdos pusę. Ketino sukti, parodė posūkio signalą, pradėjo manevrą, tuo metu matė artėjantį kitą automobilį, tačiau šis automobilis buvo pakankamai toli ir nebuvo pradėjęs manevro. Pradėjus manevrą anksčiau minėtas automobilis atsitrenkė į A. L. vairuojamą automobilį. Kai atvyko policijos pareigūnai, su kitu vairuotoju jie bendravo familiariai. A. L. nurodė, kad jam buvo pasakyta rašyti, jog jis yra kaltas. Kai pradėjo manevrą, niekas jo nelenkė, prieš sukant buvo visiškai sustojęs, rodė posūkį. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Automobiliai kontaktavo priekiais. Taip pat A. L. teigė, jog negali atsakyti, ar prieš sukdamas, įsitikino, kad saugu atlikti manevrą.

              Tyrimo metu A. L. nurodė, jog jis važiavo iš Nidos, įjungė kairį posūkio signalą, sustojo ir bandė pasukti. A. L. teigė, jog jis neįsitikino, kad kitas automobilis gali jį lenkti, suko ir tuo metu jo vairuojamą automobilį užkabino kitas automobilis. Nuo smūgio išvažiavo toliau į priešingą eismo juostą. Po automobilių susidūrimo iš karto buvo iškviesta policija. Automobiliai buvo patraukti į šalikelę. A. L. nurodė, jog jis nesutinka su teiginiais, kad buvo pasitraukęs iš važiuojamosios kelio dalies ir nerodė posūkio. Pastebėjo, jog policijos pareigūnai su kitu vairuotoju kalbėjo familiariai, lyg būtų pažįstami. Policijos pareigūnai išklausę kito vairuotojo paaiškinimų ir net neklausę paties A. L. paaiškinimų dėl autoįvykio pradėjo kaltinti būtent jį. A. L. pažymėjo, jog kito automobilio vairuotojas važiavo dideliu greičiu. 

Teisme A. S. parodė, jog jis su broliu jo vairuojamu automobiliu važiavo iš Nidos į Preilą. Prieš susidūrimą važiavo 80-90 km/h greičiu. Priekyje pamatė automobilį, važiavo jam iš paskos, priekyje važiavęs automobilis pradėjo lėtinti greitį. Norėjo aplenkti priekyje buvusį automobilį, pradėjo lenkimo manevrą, rodė posūkio signalą, persirikiavo į priešingą juostą, o kitas automobilis pasuko į dešinę ir metėsi į juostą, kuria važiavo A. S. automobilis. A. S., siekdamas išvengti susidūrimo, suko iš savo važiuojamos juostos į kelkraštį. Lenkiamas automobilis atsitrenkė A. S. priekinį sparną, priekinę važiuoklę, dešinės pusės ratą. Kapotas buvo sveikas, smūgis buvo į šoną. Matėsi, kad kitas automobilis stabdo, lėtina greitį, posūkio nerodė. Galvojo, kad šis automobilis stabtels, tačiau jis pradėjo apsisukimą. Smūgis prasidėjo nuo bamperio dešinės pusės. A. S. nurodė, jog būtent jis paskambino į policiją. Policijos pareigūną I. A. pažįsta iš matymo, jokie santykiai su juo nesieja. A. L. automobilis nebuvo visiškai sustojęs.

Tyrimo metu A. S. paaiškino, jog jis važiavo paskui kitą lengvąjį automobilį. Pastebėjo, jog priekyje važiuojantis automobilis pradėjo mažinti greitį, suko į dešinę pusę link šalikelės. Tuomet jis pradėjo lenkti priekyje važiuojantį automobilį. Staiga pastebėjo, jog minėtas automobilis nerodydamas posūkio metėsi į kairę. A. S. teigė, jog jis bandydamas išvengti susidūrimo taip pat bandė sukti į kairę, tačiau kitas automobilis vis tiek trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės ratą.

              Teisme A. S. parodė, jog kartu su broliu važiavo iš Nidos, automobilį vairavo brolis. Pradėjus lenkti priekyje važiavusį automobilį, buvo užkirstas kelias ir įvyko eismo įvykis. Liudytojas tiksliai negalėjo nurodyti, tačiau mano, kad kitas automobilis prieš užkirsdamas kelią buvo sustojęs šalikelėje. Nuo šalikelės šis automobilis pradėjo staigiai sukti, nerodė jokių signalų. Brolio vairuojamas automobilis dešiniu kampu kliudė kito automobilio priekį. Kitas automobilis buvo kliudytas ta puse, kurioje sėdėjo liudytojas, dešinės pusės priekiu. Kitas automobilis buvo kliudytas su ratu. Susidūrimo metu automobilis, kuriame važiavo liudytojas su broliu, buvo priešpriešinėje eismo juostoje, o kitas automobilis buvo ant abiejų juostų, skersai kelio. Automobilis tuo metu judėjo. Buvo trenktasi į kito automobilio priekinį kampą, šis automobilis buvo dviejuose juostose. Kitas automobilis pradėjo apsisukinėti tuo metu, kai jau buvo pradėtas lenkimo manevras.

Liudytojas I. A. teisme nurodė, jog netoli Nidos įvyko eismo įvykis. Mecedes stovėjo skersai kelio, toliau stovėjo Volvo. Vairuotojams pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaracijas. Buvo nufotografuota įvykio vieta. Eismo įvykio deklaracija buvo pildoma, tačiau A. L. nesutiko, kad pažeidė eismo įvykio taisykles, todėl buvo užpildyta eismo įvykio schema, nuvykta į policijos komisariatą, surašytas protokolas. A. S. pažįsta kaip Neringos gyventoją, tačiau su juo jokie santykiai nesieja. A. L. pasakojo, jog jis traukėsi į dešinę ir rodė posūkio signalą, sakė, kad tuomet sugalvojo apsisukti, rodydamas posūkį į kairę, tuo momentu įvyko susidūrimas. A. S. sakė, kad A. L. stabdė automobilį, traukėsi į dešinį kelkraštį, todėl tuo metu jį bandė aplenkti.

Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog egzistuoja dvi šiek tiek besiskiriančios eismo įvykio kilimo versijos. A. L. teigė, jog jis ketino sukti į kairę, rodė posūkio signalą, pradėjo manevrą, tuo metu matė artėjantį kitą automobilį, tačiau šis automobilis, jo vertinimu, buvo pakankamai toli ir nebuvo pradėjęs lenkimo manevro. Pradėjus posūkio manevrą, įvyko susidūrimas. Susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. L. nurodė ir tyrimo metu. Pažymėtina, jog tiek iš teisme, tiek iš tyrimo metu duotų A. L. paaiškinimų matyti, jog atlikdamas pasirinktą manevrą jis nebuvo įsitikinęs, ar kitas automobilis jį lenkia. Teismas pažymi, jog posūkio rodymas savaime nesuteikia vairuotojui pirmumo prieš kitus eismo dalyvius atlikti pasirinktą manevrą. Prieš atlikdamas bet kokį manevrą vairuotojas privalo įsitikinti, ar tai daryti yra saugu. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog A. L. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis atlikdamas manevrą, t. y. posūkį į kairę, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, neįsitikino, kad jis nekliudys kitiems eismo dalyviams, nors lėtindamas greitį ir žinodamas, kad paskui jį važiuoja kitas automobilis, turėjo suvokti, jog kitas automobilis gali jį lenkti.

A. S. ir A. S. teisme teigė, jog tuo metu, kai buvo pradėtas lenkimo manevras A. L. vairuojamas automobilis buvo pasitraukęs į dešiniąją kelio dalį, tuo metu, kai automobiliai susigretino, A. L. automobilis staigiai suko į kairę ir įvyko eismo įvykis. Tiek A. S., tiek A. S. teigė, jog nematė, kad A. L. vairuotame automobilyje būtų įjungtas kairiojo posūkio signalas. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. S. nurodė ir tyrimo metu. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisme apklaustas liudytojas I. A. nurodė, jog po įvykio A. L. pasakojo, kad traukėsi į dešinę, sugalvojo apsisukti, rodė posūkį į kairę, atliekant manevrą įvyko eismo įvykis. Teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo nesivadovauti A. S., A. S. bei I. A. parodymais, kurie leidžia teigti, jog A. L. vairuojamas automobilis prieš sukdamas į kairę buvo pasitraukęs į kelio dešiniąją pusę. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja jokiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Minėtų liudytojų parodymams prieštarauja tik paties A. L. parodymai. Aplinkybės, kad A. S. ir A. S. sieja giminystės ryšys, jie abu iš matymo pažįsta I. A. nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti šių liudytojų parodymais ar abejoti jų patikimumu, tuo labiau, kad tarp A. S. ir A. S. parodymų yra nežymių neatitikimų, nekeičiančių jų parodymų esmės, tačiau leidžiančių daryti išvadą, jog jie nėra suderinę parodymų, o nurodo įvykio aplinkybes taip, kaip jas matė ir suvokė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų, taip pat fotonuotraukų matyti, jog kelias, kuriuo važiavo abu automobiliai, yra pakankamai siauras, o A. L. vairuotas automobilis yra pakankamai didelių gabaritų, todėl akivaizdu, kad norint apsisukti yra žymiai patogiau tokį manevrą atlikti nuo dešiniojo kelio krašto. Šie faktai iš dalies patvirtina liudytojų A. S. ir A. S. parodymus, jog A. L. prieš sukdamas į kairę buvo pasitraukęs į dešinę kelio pusę, taip pat I. A. parodymus, jog tokią aplinkybę buvo nurodęs pats A. L..

Teismas konstatuoja ir tai, kad liudytojų A. S. bei A. S. parodymai leidžia daryti išvadą, jog A. S. atliktas manevras nebuvo staigus, t. y. jis lenkimo manevrą pradėjo, kai A. L. lėtino greitį ir pradėjo važiuoti arčiau dešinio kelkraščio. Tokią pačią išvadą (dėl kito automobilio atlikto manevro staigumo) leidžia daryti ir A. L. parodymai, iš kurių matyti, jog prieš tai, kai jis pradėjo atlikti manevrą, matė kitą automobilį, kuris jo vertinimu buvo pakankamai toli. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad A. S. veiksmai A. L. buvo netikėti. Byloje apklaustų asmenų parodymai leidžia daryti išvadą, jog A. L. paprasčiausiai netinkamai įvertino kelyje susidariusią situaciją, nebuvo pakankamai atsargus, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, nedavė kelio jį lenkusiai kitai transporto priemonei ir atliko posūkį į kairę. Teismo įsitikinimu, faktą, jog lenkimo manevras negali būti vertinamas kaip staigus ir netikėtas patvirtina ir tai, jog abu automobiliai kontaktavo kampais, t. y. A. L. vairuotas automobilis kairiu priekiniu kampu, kontaktavo su A. S. vairuoto automobilio priekiniu dešiniuoju kampu. Nustatyta aplinkybė akivaizdžiai patvirtina tai, jog automobiliai įvykio metu buvo beveik lygiagrečiai vienas kitam, o A. S. vairuojamas automobilis buvo priešingos krypties eismo juostoje dar prieš A. L. įsukant į šią eismo juostą. Taigi teismas konstatuoja, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl A. L. kaltės, dėl jo padarytų pažeidimų. Teismas pažymi, jog tokia išvada yra daroma įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, t. y. paties A. L., liudytojų parodymus, eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis, byloje esančias fotonuotraukas, visumą.

Esant aptartoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimo nėra jokio pagrindo, todėl A. L. atstovo skundas nėra tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais,

n u t a r ė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 90P-47596272-16 palikti nepakeistą ir A. L. atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis