Baudžiamoji byla Nr. 1-3166-818/2015
Proceso Nr. 1-01-1-45802-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.;
2.10.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2015 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,-
n u s t a t ė:
E. I. kaltinamas tuo, kad
jis, 2015-08-16 apie 17 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.15 ‰), iš balkono sugrįžus N. I. šoko ant jos ir su kaktusais pradėjo trinti krūtinę ir veidą, smaugė, tampė už plaukų ir mušė delnu per veidą ir nugarą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
E. I. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis Edvardas ignatavičius parodė, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2015-08-16 apie 17 val. 30 min. motinai nuėjus į balkoną laistyti gėlių, o jai išeinant iš balkono jis šoko ant jos ir paėmęs nuo palangės kaktusą ėmė juo braižyti jai krūtinę, veidą. Kitų aplinkybių, kad pradėjo tampyti plaukus, trankyti rankos delnu per veidą, šaukti, kad ji dėl visko kalta bei konflikto, kuris tęsėsi vonioje, kurioje jis paėmęs už motinos galvos trenkė ją į spintelę bei motinai nuėjus į virtuvę, o jam vėl atbėgus ir pradėjus motiną tampyti už plaukų, rankomis stumdyti už pečių, jis neprisimena, nes buvo labai girtas, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, motinos atsiprašė. Pažada, kad daugiau tai tikrai nebepasikartos.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu N. I. parodė, kad jos sūnus E. I. kelis metus girtuokliauja, nedirba. Būdamas girtas tampa agresyviu, elgiasi neadekvačiai, puola mušti. 2015-08-12 ji priėmė sūnų pas save, nes jam kažkas supjaustė ranką, jis blogai jautėsi. Kelias dienas sūnus negėrė, elgėsi normaliai, tačiau 2015-08-15 pradėjo gerti, o 2015-08-16 apie 17 val. 15 min. ji grįžo namo. Sūnus su tėvu buvo išgėrę. Apie 17 val. 30 min. ji nuėjo į balkoną laistyti gėlių, kai išėjo iš balkono sūnus šoko ant jos, pradėjo tampyti plaukus, trankyti per veidą, paėmęs kaktusą nuo palangės ėmė juo braižyti jai krūtinę, veidą, šaukti, kad ji dėl visko kalta. Tada ji puolė į vonią, bet sūnus pasivijo ir paėmęs už galvos trenkė ją į spintelę. Jai paklausus kodėl jis muša savo mamą, jis lyg ir nurimo, atsitraukė. Jai nuėjus į virtuvę jis vėl atbėgo, pradėjo tampyti už plaukų, mušti. Tuo metu iš parduotuvės grįžo tėvas, kuris sūnų pradėjo gėdinti ir tada tėvas su sūnumi nuėjo į tėvo kambarį. Sūnus savo smūgiais, tampymu už plaukų sukėlė jai fizinį skausmą.
Papildomoje apklausoje N. I. nurodė, kad sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė, o sūnus 2015-08-25 užsikodavo nuo alkoholizmo ir įsidarbino. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereikš ir jokių pretenzijų sūnui neturi.
2015-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadoje konstatuota, kad N. I. padaryti odos įbrėžimai smakre, krūtinėje, abiejuose žastuose, paveikus aštrią briauną, kampą ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais); poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, kairiame dilbyje ir nugaros kairėje pusėje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais); galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-08-16). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2015-09-11 apžiūros protokole specialistas pateikė išvadą, kad nustatyti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. parodė, kad 2015-08-16 apie 17 val. 42 min. patruliuojant kartu su A. S. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus užpuolė pranešėją, sumušė kaktusais. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi moteris, kuri prisistatė N. I., kuri paaiškino, kad 2015-08-16 apie 17 val. 30 min. grįžo iš darbo į namus, kuriuose gėrė buvęs sutuoktinis K. I., gim. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), su sūnumi E. I., gim. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių). Pranešėja jam paaiškino, kad ji buvo balkone ir laistė gėles, o sūnus E. I. tuo metu gulėjo kambaryje, bet pranešėjai išeinant iš balkono sūnus šoko ant jos ir pradėjo su kaktusu trinti krūtinę, veidą, smaugti, tempti už plaukų ir mušti delnu per veidą ir nugarą. Pranešėja paaiškino, kad konfliktas tarp jos ir sūnaus kilo dėl to, kad E. I. nesiseka asmeniniame gyvenime. Ant pranešėjos krūtinės, kaklo matėsi kaktusu padaryti sužalojimai, t. y. paraudimai. Nuo E. I. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Tiek įvykio vietoje, tiek pristatant E. I. į policijos komisariatą pastarasis elgėsi agresyviai t. y. spardėsi, šūkavo, nepatenkintas buvo, kad yra pristatomas į policijos komisariatą. Pranešėja buvo blaivi, bet labai išsigandusi, verkė.
Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-o būrio patrulio L. V. 2015-08-16 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), N. I. pranešė, jog jos sūnus E. I. būdamas neblaivus ją užpuolė, sumušė bei jos kūną trynė kaktusais, sudavė jai ranka kelis kartus per veidą, nugarą (b. l. 33-34).
Bendrojo pagalbos centro pažymos duomenimis su SD garso įrašų dėl N. I. sumušimo (b.l. 9-10).
2015-08-16 18.27 val. alkotesterio Drager Alcotest 6810 kvito tikrinimo duomenimis E. I. nustatytas 3.15 ‰ girtumas, patikrinimo Nr. 15217, (b. l. 42).
Išdėstyti faktiniai duomenys teikia pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad E. I., 2015-08-16 apie 17 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.15 ‰), iš balkono sugrįžus motinai N. I. šoko ant jos ir su kaktusais pradėjo trinti krūtinę ir veidą, smaugė, tampė už plaukų ir mušė delnu per veidą ir nugarą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tą patvirtina ir paties E. I. pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Todėl teismas laiko, kad E. I. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo E. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinantį aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3.15 prom. girtumas) ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
E. I. neteistas ( b.l. 77-78), nebaustas už ATPK pažeidimus ( b.l. 70). VšĮ Psichikos sveikatos centre bei Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l. 32, 34). Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos duomenimis, E. I. nuo 2014-09-03 yra gydytas centre su diagnozė - psichikos i elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, (b. l. 75).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. I. sutiko su prokurorės pasiūlytos bausmės dydžiu bei bausmės rūšimi.
Teismas skirdamas kaltinamajam E. I. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinantį bei sunkinantį aplinkybę. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad E. I. už inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu ir nesant kaltinamojo prieštaravimo, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamasis E. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-08-16 20.30 val. iki 2015-08-16 17.42 val. (b. l. 39, 52).
Kaltinamajam E. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-
n u s p r e n d ė:
E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
LR BK 641 str. numatyta tvarka, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. I. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-16 20.30 val. iki 2015-08-16 17.42 val. (viena diena), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 2 d. „c“ papunkčio atitinka dviems laisvės apribojimo dienoms ir E. I. šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. I. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti E. I., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius