Civilinė byla Nr. 3K-3-35/2014

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05924-2011-4

    Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.1; 45.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,LESTO“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,LESTO“ ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui S. V. dėl įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją ir žalos atlyginimo priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61 642,26 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 4 942,08 Lt žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad per 2009 m. nebuvo visiškai sumokėta už šio namo savininko suvartotą elektros energiją, todėl atsakovas įsiskolino 61 642,26 Lt. Atsakovui nesumokėjus, 2009 m. birželio 15 d. ieškovas išrašė užduotį, kuria pavedė atjungti vartotojo elektros energijos įrenginius. 2009 m. birželio 16 d. patikrinus apskaitą nustatyta, kad įvadinio elektros apskaitos skydo durelių ir elektros skaitiklio gaubto plombos suklastotos. Atlikus suvartotos elektros energijos perskaičiavimą nuo 2009 m. gegužės 23 d., t. y. nuo paskutinio patikrinimo dienos, iki 2009 m. birželio 15 d. pagal leistinąją galią ir 24 valandų per parą trukmę, nustatytas padarytos žalos dydis – 4 942,08 Lt. Ieškovo teigimu, už plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, todėl, nustačius, kad nėra bent vienos iš privalomų plombų, jos pažeistos, falsifikuotos ir (ar) skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai pažeisti, už šiuos pažeidimus atsakingi yra vartotojai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad, nors šalys rašytinės elektros energijos vartojimo sutarties nebuvo sudariusios, tačiau atsakovas yra vartotojas, todėl laikytina, jog sutartis sudaryta nuo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl energijos apskaitos prietaisų rodmenų teisingumo, pažymėjo, kad, atlikus ekspertizę, nustatyta, jog tirto elektros skaitiklio gaubto plomba buvo uždėta neteisingai – neperverta per korpusą ir gaubtą suveržiančio varžtelio kiaurymę, todėl neatliko savo kontrolinės, apsauginės funkcijos, tačiau ji užspausta tomis pačiomis replėmis (tais pačiais replėse įstatytais puansonais) kaip ir tirti pateiktos palyginamosios plombos; po užspaudimo plomba nebuvo pažeista, vadinasi, ji nebuvo suklastota, sugadinta ar kitaip pažeista. Už teisingą plombos uždėjimą yra atsakingas ne atsakovas, bet ieškovo darbuotojai, kurie visas reikiamas plombas privalo uždėti tinkamai.

Be to, teismas atsižvelgė ir į ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, kad ir kitos tiriamojo skaitiklio gaubto plombos po užspaudimo nebuvo pažeistos, tačiau, nepateikus tyrimui lyginamosios plombos, lyginamasis tyrimas nebuvo atliktas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės metu nenustatyta pateiktų tyrimui plombų pažeidimų, suklastojimo ar kitokio neteisėto poveikio joms fakto, sprendė pripažinti nepagrįstomis ieškovo darbuotojų išvadas, nurodytas darbuotojų surašytuose dokumentuose dėl to, kad rastos elektros skaitiklio gaubto plombos yra suklastotos. Ekspertui nustačius, kad tiriamojo elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnams buvo daromas pašalinis poveikis, o tokio pobūdžio pažeidimai susidaro būgnus priverstinai persukant, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti poveikio skaitiklio gaubtui laiką, į tai, kad, neatsukus plombų ištirto skaitiklio gaubto atidaryti neįmanoma, nenustačius skaitiklio gaubto atidarymo galimybės, nepažeidžiant ar nesuklastojant plombų, sprendė, kad negalima padaryti išvados dėl atsakomybės atsakovui šiuo atveju kilimo, juolab kad ekspertizė nepatvirtino plombų pažeidimo arba kitokio poveikio joms ar plombų suklastojimo fakto. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad elektros skaitiklis įrengtas 1999 m. gegužės mėnesį, o atsakovas namo savininku tapo tik 2004 m. balandžio 15 d., todėl teismas nurodė, kad nėra paneigta, jog poveikis skaitikliui galėjo būti padarytas dar iki atsakovui tampant šio namo savininku, atsakingu už elektros apskaitos prietaisus.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, pažymėjo, kad, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (toliau – Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklės), sprendžiant, ar atsakovo elgesys yra neteisėtas, būtina nustatyti aplinkybę, ar vartotojo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto, nes, vartotojui pažeidus nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ir pan., jo elgesys pripažįstamas nepakankamai apdairiu, rūpestingu ir atidžiu. Teismas, nenustatęs matomų sugadinimų, elektros skaitiklio plombų pažeidimo ar plombų suklastojimo, dėl ko atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti poveikį elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmui, nepripažino, kad atsakovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose bei jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas vartotojo pareigas ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, ar kad jo elgesys buvo nepakankamai apdairus, rūpestingas ir atidus, neatitinkantis tvarkingo elektros vartotojo elgesio standarto, todėl pripažino, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas ginčo atveju neįrodytas, o nenustačius neteisėtų veiksmų, t. y. būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo taikyti ir civilinę atsakomybę.

Nenustačius plombų suklastojimo ar pažeidimo fakto ir nekonstatavus, kad atsakovas darė ar galėjo daryti mechaninį poveikį elektros skaitliukui, teismas atmetė ir ieškovo argumentą dėl 2009 m. gegužės 21 d. ieškovo darbuotojų užfiksuotų elektros skaitliuko rodmenų dydžio teisingumo, juolab kad, esant tokiai itin didelei užfiksuotų ir deklaruojamų rodmenų neatitikčiai, kitą dieną atsakovo elektros skaitliuko rodmenis tikrinę ieškovo darbuotojai ne tik neužfiksavo vizualiomis ar kitomis priemonėmis skaitiklio parodymų, bet ir neužrašė, kokius rodmenis jie patys rado, net jei tie pokyčiai ir būtų nedideli, dėl to teismas suabejojo tuo, ar iš viso darbuotojai buvo nuvykę tikrinti rodmenų.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo darbuotojai 2004, 2005 ir 2007 metais nesugebėjo patikrinti atsakovo elektros energijos apskaitos prietaiso, nors šis yra lauke ir, atsakovo teigimu, kitam asmeniui priklausančioje teritorijoje. Teismas nepagrįstu laikė ieškovo argumentą dėl atsakovo galimybių suvartoti itin didelį elektros energijos kiekį, nes atsakovas pateikė įrodymus apie jo namo šildymą dujomis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, jog galėjo būti klastojami atsakovo elektros skaitiklio parodymai, nepažeidžiant skaitiklio gaubto plombų, kurios buvo rastos tą skaitiklį nuėmus, ar kad skaitiklio plombos buvo suklastotos ir buvo galimybė nuimti skaitiklio gaubtą, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl rastų skaitiklio viduje pakenkimų yra atsakingas atsakovas, todėl sprendė, kad ieškinys neįrodytas, ir jį atmetė.

Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo AB ,,LESTO“ apeliacinį skundą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ne tik skolą, bet ir žalos atlyginimą, tačiau civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla iš sutartinių teisinių santykių pažeidimo, todėl vertintina ne kaip deliktinė, bet kaip sutartinė – tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB ,,LESTO“ v. J. K., S. K., V. C., bylos Nr. 3K-3-356/2011, išaiškinimai. Ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Atsakovas yra įsipareigojęs ne tik sumokėti už gaunamą prekę, bet ir laikytis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsdamas pranešti ieškovui (CK 6.387 straipsnio 2 dalis, ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 45.11.1, 62, 64 punktai).

Teismas pažymėjo, kad nors ekspertizės metu ir buvo patvirtintas faktas, jog apskaitos prietaiso būgnai buvo paveikti mechaniškai, tačiau nenustatytas plombų pažeidimo ar suklastojimo faktas, dėl to teismui kilo abejonių dėl galimybės paveikti elektros energijos tiekimo apskaitos prietaiso būgnus nepažeidus plombų, taip pat dėl to, kas padarė apskaitos prietaiso būgnų pažeidimus ir kada šie pažeidimai galėjo būti padaryti. Tai nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo. Nors ekspertizės metu nustatyta, kad buvo daromas pašalinis poveikis elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnams, tačiau vien tik šio fakto nustatymas, esant visoms kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su plombų nepažeidimu, galimybe tokiu atveju paveikti apskaitos prietaiso mechanizmą, galimybės nustatyti pažeidimo laiką nebuvimu ir kitoms, nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent atsakovas atsakingas už nustatytus pažeidimus ir kad jis netinkamai atliko pareigą užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą.

Ekspertizės metu nustatyta, kad skaitiklio gaubto plomba buvo uždėta netinkamai, neatliko kontrolinės ir apsauginės funkcijos. Ieškovas atsakingas dėl to, kad elektros skaitiklis būtų metrologiškai tvarkingas, taip pat už tai, kad būtų naudojami tinkami elektros apskaitos prietaisai iki minimumo sumažinant galimybes daryti neteisėtą poveikį jų duomenų tikslumui. Teismas pažymėjo, kad ieškovo veiksmai, naudojant tokius elektros apskaitos prietaisus, kurių saugumas neužtikrintas plombomis ar kitu būdu, nors ir esant uždėtoms plomboms, tačiau joms neatliekant apsauginės bei kontrolinės funkcijos, nėra sąžiningi vartotojo atžvilgiu. Sąžiningam vartotojui manant, kad ieškovas naudoja patikimus ir saugius elektros apskaitos prietaisus, negali būti besąlygiškai perkeliama atsakomybė dėl apskaitos prietaisų, kurių saugumas nėra pakankamai užtikrintas, galimų pažeidimų. Ginčo skaitiklis įrengtas 1999 metais, iki tol keletą kartų buvo atlikti skaitliuko duomenų patikrinimai, paskutinis iš jų – 2009 m. gegužės 21 d., t. y. likus mažiau nei vienam mėnesiui iki galimo skaitliuko pažeidimo fakto nustatymo ieškovo darbuotojams, tačiau nurodyti pažeidimai nebuvo pastebėti, jų nematė ir atsakingi ieškovo darbuotojai, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, spręsti apie atsakovo neteisėtus veiksmus dėl galimo neteisėto poveikio elektros apskaitos prietaisui nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad, nenustačius atsakovo kaltės, jam atsakomybė netaikytina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,LESTO“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo S. B. 61 642,26 Lt įsiskolinimo, 4942,08 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

              Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra įsipareigojęs mokėti už suvartotą elektros energiją pagal elektros apskaitos skaitiklį ir užtikrinti skaitiklio tvarkingumą bei jo plombų saugumą. 1999 m. atsakovui buvo įrengtas naujas elektros energijos skaitiklis, kuris 2009 m. birželio 16 d. demontuotas įtarus, jog buvo daromas poveikis skaitiklio skaičiavimo mechanizmui. Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktas tyrimas patvirtino, kad elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami. Taigi atsakovo name galėjo būti neteisėtai vartojama elektros energija, dėl to ieškovui padaryta žalos. Kai nustatomas toks pažeidimas, Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse preziumuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimas ir atitinkamai dėl to atsiradusi žala. Tai patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai" v. V. A., bylos Nr. 3K-3-241/2005; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Veritas ana“, bylos Nr. 3K-3-118/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,LESTO“ v. J. K., S. K., V. C., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,LESTO“ v. B. P., T. P., bylos Nr. 3K-3-92/2012) konstatavus, kad tais atvejais, kai yra pažeistas skaitiklis ar plombos, vartotojo kaltė preziumuojama ir jam tenka kaltės paneigimo pareiga.

              Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse išaiškinta, kad neteisėtas elektros energijos vartojimas – tai toks atvejis, kai vartotojas pažeidžia ar nutraukia plombas nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos, kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą, apskaitos schemos elementus, klastoja elektros energijos apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elementų gamyklines ir (arba) operatoriaus uždėtas plombas, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiais prietaisais. Nepaisant pateiktų įrodymų ir teisinio reglamentavimo, teismas ieškovo reikalavimą atmetė. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi pažeistas vienas pagrindinių civilinio proceso principų – civilinės bylos nagrinėjimo teisme laikantis ginčo šalių rungimosi principas. Ne tik ieškovas, bet ir atsakovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi. Neteisėto elektros energijos vartojimo faktą įrodo ieškovo darbuotojų surašytas aktas, ekspertizės išvados ir kitos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad ekspertams nustačius, jog elektros energijos skaitiklio gaubto plombos nebuvo pažeistos, nustatyti, ar šios plombos nėra falsifikuotos, ekspertai negalėjo dėl to, kad ieškovas neturi galimybės pateikti lyginamųjų plombų pavyzdžių. Tačiau nustačius, kad naujo elektros energijos skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnams buvo daromas pašalinis poveikis, suponuoja kaip labiau tikėtiną faktą, kad elektros energijos skaitiklio gaubto plomba falsifikuota.

              Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, elektros apskaitos prietaiso rodmenys yra viena pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose buvo užfiksuoti elektros energijos skaitiklio rodmenys. Skola už suvartotą elektros energiją apskaičiuota Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais tarifais, galiojusiais skolos nustatymo dieną pagal apskaitos prietaisų rodmenis.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas S. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

              Byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad tirto elektros skaitiklio gaubto plomba uždėta netinkamai – neperverta per korpusą ir gaubtą suveržiančio varžtelio kiaurymę, todėl neatitiko kontrolinės, apsauginės funkcijos, tačiau ji užspausta tomis pačiomis replėmis (tais pačiais replėse įstatytais puansonais), kaip ir tirti pateiktos palyginamosios plombos, po užspaudimo plomba nebuvo pažeista, vadinasi, ji nebuvo suklastota, sugadinta ar kitaip pažeista, o už teisingą plombos uždėjimą atsakingas ne atsakovas S. B., o kasatorės AB ,,LESTO“ darbuotojai, kurie visas reikiamas plombas privalo uždėti tinkamai. Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad ir kitos tiriamojo elektros skaitiklio gaubto plombos po užspaudimo nebuvo pažeistos, tačiau lyginamajam tyrimui nebuvo pateiktos palyginamosios plombos, todėl jų lyginamasis tyrimas neatliktas. Taigi ekspertizės metu buvo ištirta, bet nenustatyta pateiktų tyrimui plombų pažeidimų, suklastojimo ar kitokio neteisėto poveikio joms fakto. Šios aplinkybės paneigia plombų pažeidimo faktą, kartu ir vartotojo kaltės prezumpciją dėl elektros skaitiklio ir plombų pažeidimo. Ieškovas nepateikė ekspertams plombų lyginamųjų pavyzdžių, dėl to jie negalėjo patvirtinti plombų pažeidimo ar jų klastojimo. Nors ekspertizės metu ir buvo patvirtintas faktas, kad apskaitos prietaiso būgnai buvo paveikti mechaniškai, tačiau nebuvo nustatytas plombų pažeidimo ar suklastojimo faktas, dėl to byloje teismams pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės paveikti elektros energijos tiekimo apskaitos prietaiso būgnus nepažeidus plombų, taip pat dėl to, kas padarė apskaitos prietaiso būgnų pažeidimus ir kada šie galėjo būti padaryti. Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės apie plombų pažeidimus, nulėmusius ir vartotojo kaltės prezumpciją. Šios aplinkybės yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos, dėl to nėra pagrindo remtis nurodytų nutarčių išaiškinimais.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakomybės už netinkamai apskaitomą elektros energijos vartojimą

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl nesumokėto įsiskolinimo ir žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Byloje nustatyta, kad šalys rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo nebuvo sudariusios. Remiantis nurodyta CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostata, esant vartojimo teisiniams santykiams, energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojui (atsakovui) priklausančio gyvenamojo namo elektros energijos įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti suvartoto elektros energijos kiekio įsiskolinimą ir žalos atlyginimą už neteisėtą elektros energijos vartojimą remdamasis ieškovo darbuotojų atliktais atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo elektros energijos skaitiklio patikrinimais 2009 m. gegužės 21–23 d. ir 2009 m. birželio 16 d. 2009 m. gegužės 21–23 d. patikrinus skaitiklio rodmenis pagal jų duomenis ieškovo darbuotojo nustatytas 61 642,26 Lt įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją. Skaitiklio rodmenys neužfiksuoti ieškovo darbuotojų vizualiomis (pvz., fotoaparatu) arba kitomis priemonėmis (pvz., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu). 2009 m. birželio 16 d. ieškovo sudarytame akte užfiksuoti elektros apskaitos skydo durelių, skaitiklio plombų pažeidimai, neteisėtas poveikis skaitiklio skaičiavimo mechanizmui. Pagal tuo metu galiojusių ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtintą metodiką ieškovo apskaičiuotos žalos dydis už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. birželio 15 d. yra 4942,08 Lt.

Vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos pareigos prižiūrėti energijos suvartojimą fiksuojančius apskaitos prietaisus tiek vartotojui, tiek energijos tiekimo įmonei: vartotojas (abonentas) privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją; kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita (CK 6.387 straipsnis).

Taisyklių 6 punkte neteisėtu elektros energijos vartojimu, be kita ko, įvardyti atvejai, kai vartotojas sugadina elektros apskaitos prietaisus ar apskaitos schemos elementus taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos ar kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.). Taisyklių 40.3 punkte nustatyta skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Ši operatoriaus pareiga prižiūrėti elektros energijos apskaitos įrenginių būklę yra priskirta pagal Taisyklių 45.2 punktą ir kiekvienam vartotojui, kuris turi užtikrinti tinkamą jam priklausančių ir (ar) eksploatuojamų elektros įrenginių ir prietaisų būklę, saugų įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Vartotojas privalo nedelsdamas informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 45.11.1, 96.3 punktai). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,LESTO“ v. J. K., S. K., V. C., bylos Nr. 3K-3-356/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje (bylos Nr. I16-21/2007). Pagrindas operatoriui nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą jam žalą yra surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (Taisyklių 93 punktas).

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Vaitkaus IĮ v. AB ,,VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008). Žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės arba dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai. Nagrinėjamoje byloje ištyrus teismo paskirtos ekspertizės akto, šalių paaiškinimų, jų veiksmų vykdant sutartį duomenis bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad atsakovui priklausančio namo elektros energijos skaitiklis nebuvo tvarkingas, plombos uždėtos netinkamai, neatliko apsauginės ir kontrolinės funkcijų, buvo galima fiziškai patekti į skaitiklio elektros skaičiavimo įrenginį, jam daryti poveikį, taip pat nustatyta, kad buvo daromas pašalinis poveikis skaitiklio skaičiavimo mechanizmui. Vartotojas, minėta, apie pastebėtus elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimus, elektros apskaitos prietaiso rodmenų netikslumus privalo nedelsdamas pranešti energijos tiekėjui (operatoriui) (Taisyklių 96.3 punktas). Atsakovas ieškovo neinformavo apie elektros energijos apskaitos prietaiso techninius trūkumus, pažeidimą ar rodmenų netikslumus, tai buvo užfiksuota ieškovo darbuotojų, šiems atlikus skaitiklio patikrinimą. Nevykdęs savo pareigos teikti energijos tiekėjui informaciją atsakovas neveikė rūpestingai ir sąžiningai jo atžvilgiu. Kita sutarties šalis – energijos tiekėjas (ieškovas) – turėjo elgtis kvalifikuotai ir atidžiai įrengdamas skaitiklį. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas įrengė skaitiklį su netinkamai uždėtomis skaitiklio plombomis, kurios neatliko kontrolinės ir apsauginės funkcijos, ir tai sudarė galimybes daryti pašalinį poveikį suvartojamos elektros apskaitai. Tai įvertinę teismai pagrįstai konstatavo, kad skaitiklį įrengdamas ieškovas neveikė atidžiai ir kvalifikuotai, kaip to reikėjo siekiant sklandaus skaitiklio veikimo ir suvartotos elektros energijos tikslios apskaitos. Abiejų šalių veiksmai vykdant elektros energijos tiekimo sutartį, jų bendradarbiavimo stoka lemia abipusę kaltę – pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kadangi tiek atsakovas (skolininkas), nepranešęs ieškovui apie skaitiklio trūkumus, tiek ieškovas (kreditorius), įrengęs skaitiklį su netvarkingai uždėtomis plombomis, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, dėl to konstatuotina abiejų šalių mišri kaltė (CK 6.259 straipsnis).

Pripažinus abiejų šalių kaltę dėl susidariusių ieškovo nuostolių ir atsakovui ginčijus žalos padarymo faktą ir neginčijus ieškovo apskaičiuotų įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją dydžių, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šalims atsakomybė turi tekti lygiomis dalimis. Dėl to ieškovo prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma mažintina per pusę, priteisiant ieškovui iš atsakovo 33 292,17 Lt.

Kadangi bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai turėjo taikyti, tačiau netaikė šalių mišrią kaltę ir atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo reikalavimas atlyginti 66 584,34 Lt nuostolių tenkintinas iš dalies – priteistina 33 292,17 Lt, tai sudaro 50 proc. viso ieškinio. Dėl to lygiomis dalimis šalims paskirstytina visa susidariusi bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovas sumokėjo po 1998 Lt už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus (T. 1, b. l. 7; T. 2, b. l. 99, 136), 1000 Lt už teismo ekspertizę (T. 1, b. l. 134), 53,32 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (T. 2, b. l. 131), iš viso sumokėjo 7047,32 Lt. Atsakovas sumokėjo 700 Lt advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 114). Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 3173,66 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 27,94 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. vasario 19 d. pažyma). Šių išlaidų atlyginimas valstybei lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovo ir atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti ir tenkinant ieškinį iš dalies priteisti ieškovui AB ,,LESTO“ (juridinio asmens kodas 302577612) iš atsakovo S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 292,17 Lt (trisdešimt tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du litus 17 ct) nuostolių atlyginimo.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas taip: priteisti ieškovui AB ,,LESTO“ iš atsakovo S. B. 3173,66 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris litus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo AB ,,LESTO“ ir atsakovo S. B. iš kiekvieno po 13,97 Lt (trylika litų 97 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.