Civilinė byla Nr. e2A-1456-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38778-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3.; 3.3.1.18.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1036,93 Eur skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir įgyvendina butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su minėto namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Minėtame name trys butai - Nr. 201, Nr.608 ir Nr.1008, nuosavybės teise priklauso/priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, kuri savo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 atsakovei perdavė patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Kiekvienam iš minėtų butų (201, 608, 1008) kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas (administravimo, valymo; komunalinių atliekų tvarkymo, bendro naudojimo patalpų apšvietimo, šilumos punkto priežiūros, lifto eksploatacijos ir kt.) bei atliktus darbus. Sąskaitos nebuvo apmokėtos, todėl susidarė atitinkamos skolos: Nr. 201 - 538,94 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.); Nr. 608 - 237,55 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 19 d.); Nr. 1008 - 260,44 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 19 d.), kurios neapmokėtos. Bendra skola už suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas yra 1036,93 Eur. Atsakovė nesutiko apmokėti skolos, motyvuodama, kad butuose gyvena/gyveno nuomininkai, turintys susimokėti už suteiktas paslaugas. Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenimis, butams Nr. 201 ir Nr. 1008 nuomos sutartys neįregistruotos, o buto Nr. 608 atveju, įregistruota (nuo 2017 m. spalio 30 d.) sutartis sudaryta su J. P.. Atsakovei priklauso nurodyti butai, todėl jai kyla pareiga tinkamai vykdant savo prievoles, apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas.

3.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Nurodė, kad sudarydami gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, asmenys įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, sudaryti sutartis dėl šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų, šiluminės energijos ir komunalinių paslaugų (šiukšlių išvežimo, lifto, bendrojo naudojimo patalpų, teritorijos valymo ir kt.) su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir (ar) organizacijomis, taip pat ir su namo bendrojo naudojimo objektų valdytojais bei šių sutarčių pagrindu atsiskaityti su paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Todėl atsakovė neturi galimybės kontroliuoti nuomininkų atsiskaitymo, nes savivaldybės patalpas nuomojantys asmenys, komunalinius mokesčius bei nuomos mokesčius moka atskirai ir tiesiogiai paslaugų tiekėjams. Kadangi savivaldybės patalpų nuomininkai yra teiktų paslaugų gavėjai, jiems atsiranda pareiga sumokėti už gautas paslaugas. Todėl neapmokėtas (nepilnai apmokėtas) skolas turi padengti nuomininkai.

5.       Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo pagrindu buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. 83 tarp UAB „Bendruva“ ir N. G. dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą, nuomininkė buvo iškeldinta (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iš minėto buto. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2009 m. birželio 26 d. Nr. 30-1169 pagrindu, bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas R. R. (2009 m. birželio 29 d. nuomos sutartis). Moters gyvenamoji vieta nurodytu adresu buvo deklaruota nuo 2009 m. birželio 30 d. iki jos mirties (2016 m. balandžio 27 d.). Ieškovė buvo informuota, kad sąskaitos - faktūros Nr. Z147201, Nr. Z147608 ir Z1471008, siųstos Savivaldybei, buvo apmokėtos už laikotarpį po nuomininkės mirties. Tačiau ieškovė tokių sąskaitų apmokėjimui nepateikė. Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 463, 2001 m. spalio 3 d. buvo pasirašyta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 51 - su V. R. dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Minėta nuomininkė mirė 2016 m. gruodžio 14 d., o į atsakovę kreipėsi G. K. (2018 m. sausio 19 d. prašymas) dėl leidimo pirkti gyvenamąsias patalpas minėtu adresu, nes jai nuosavybės teise (nuo 1994 m. rugpjūčio 2 d.) priklauso gretimas kambarys. Po to, kai atsakovė 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą priteisimo iš G. K. (civ.b. Nr. e2-23160-808/2019), minėta nuomininkė skolą pripažino ir geranoriškai ją apmokėjo. Nurodytą butą G. K. privatizavo (2019 m. rugpjūčio 19 d.). Kadangi nuomininkas turi pareigą apmokėti susidariusį įsiskolinimą, todėl ieškovė, būdama atidžia ir rūpestinga administratore, privalėjo sąskaitas teikti buto nuomininkams.

6.       Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad nuo ieškovės įsteigimo dienos (2013 m. liepos 18 d.) į ją nesikreipė nei vienas nurodytų butų (Nr. 201, Nr. 608, Nr. 1008) nuomininkas dėl sutarties sudarymo ir apmokėjimo už teikiamas paslaugas. Tokią pareigą turi nuomininkas, o ne bendrija. Ieškovė nėra atsakinga už nuomininkus, nevykdžiusius nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė, kaip patalpų savininkė, leidusi asmenims nelegaliai gyventi socialiniame būste, jau pasibaigus nuomos sutartims, turi prisiimti atsakomybę už susidariusias skolas. Socialinio būsto nuomos sutartys turi būti įregistruotos viešajame registre, todėl atsakovei neįregistravus tokių sutarčių, ji netenka teisės jomis remtis prieš trečiuosius asmenis.

7.       Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovė, būdama rūpestinga ir atidžia administratore, turėjo galimybę ne tik kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš nuomininkės N. G., bet ir pati raginti nuomininkę mokėti mokesčius. Ieškovė yra informuota, kad sąskaitos už paslaugas, teiktas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 13d., bus apmokėtos. Tačiau tokios sąskaitos nebuvo pateiktos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai 517,15 Eur skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 511,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9.       Nustatė, kad gyvenamosios patalpos Nr. 201, Nr. 608 ir Nr. 1008, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso(-ė) Vilniaus miesto savivaldybei. Gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota N. G. (nuo 2006 m. gegužės 16 d.), kuri, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą, buvo iškeldinta (2019 m. rugpjūčio12 d.); bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas R. R. (nuo 2009 m. birželio 29 d.), kuri jame savo gyvenamąją vietą deklaravo (nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. (jos mirties), o bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas V. R. (2001 m. spalio 3 d. nuomos sutartis), kuri jame gyveno iki mirties (2016 m. gruodžio 14 d.). Taigi, teismas sprendė kad butų nuomininkai, kurie nors ir nebuvo sudarę su ieškove rašytinės sutarties, tačiau jos teiktomis paslaugomis naudojosi kaip nuomininkai, kaip de facto komunalinių paslaugų vartotojai, todėl jie turėjo pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas.

10.       Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 260,44 Eur už butui adresu (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 19 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad  nurodyta buto nuomininke nuo 2001 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d., buvo V. R., kuri ir turėjo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, ieškinį dalyje dėl 260,44 Eur pritesimo laikė nepagrįstu ir atmetė.

11.       Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 538,94 Eur skolos už butui adresu (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas. Minėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei, tačiau laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2014 d. gruodžio 31 d. buvo išnuomotas N. G. (iškeldintai tik 2019 m. rugpjūčio 12 d.), todėl faktinis skolos laikotarpis yra nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad pasibaigus nuomos sutarčiai (2014 m.gruodžio 31 d.) patalpos būtų perduotas valdyti ir(ar) naudotis kitiems asmenims, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtent atsakovė, kaip šio buto valdytoja, turi pareigą apmokėti skolą proporcingai savo daliai. Teismo vertinimu, tai, kad N. G., pasibaigus nuomos sutarčiai toliau gyveno minėtose patalpose, o savivaldybė, kaip buto savininkė, ar atsakovė, kaip buto valdytoja, nepasirūpino su buvusia nuomininke sudaryti kitos rašytinės nuomos sutarties, atsakovei, kaip butų ir kitų patalpų valdytojai, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – pareiga apmokėti patirtas išlaidas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys dėl N. G. ir kitų asmenų iškeldinimo teismui buvo pateiktas tik 2017 m. balandžio 20 d. (civ. byla Nr. e2-1342-294/2018), t.y. nuo nuomos termino pabaigos (2014 m. gruodžio 31 d.) apie tris metus nebuvo imtasi veiksmų, kad nuomininkė arba būtų iškeldinta, arba su ja sudaryta kita nuomos sutaris. Taigi akivaizdu, kad aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant pareigas, butui teiktomis paslaugomis nuomininkė naudojosi už jas nemokėdama. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra yra pagrindas išvadai, jog konkrečiu atveju atsakovė turi pareigą, proporcingai savo daliai, apmokėti susidariusią skolą. Ieškiniu prašoma priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., nors minėtas butas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo oficialiai išnuomotas, sudarant rašytinę nuomos sutartį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė nesiėmė priemonių išvengti įsiskolinimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl 538,94 Eur skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant skolos dalį – 279,60 Eur (nuo 2014 m. gruodžio 21 d.).

12.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 237,55 Eur skolos už butui, adresu (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas. Minėtas butas laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2012 m. birželio 26 d. buvo išnuomotas R. R., jame gyvenusiai nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. Pasibaigus nuomos terminui, R. R. minėtame bute ir toliau gyveno, nors nėra duomenų, kad su ja būtų pratęsta nuomos sutartis. Tai, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, R. R. minėtame bute gyveno be teisinio pagrindo, o savivaldybė kaip buto savininkė nepasirūpino su buvusia nuomininke sudaryti kitos nuomos sutarties, reiškia, kad savivaldybei, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti išlaidas. Ieškiniu prašoma priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., tad atsakovei, kaip šio buto valdytojai buvus nepakankamai rūpestingai ir nesiimant priemonių išvengti įsiskolinimo susidarymo, ji turi pareigą padengti ieškovės išlaidas. Todėl ieškinys dalyje dėl 237,55 Eur skolos priteisimo yra laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 517,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 23,00 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Kadangi ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 50 proc.), iš ieškovės atsakovės naudai buvo priteista 511,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliantė (ieškovė) DGNSB apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi – priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovės naudai 1036,93 Eur skolą, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

16.1.                      Buto Nr. 201 nuomos sutarties terminas buvo nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. gegužės 16 d. Jokia kita rašytinė nuomos sutartis ar pasirašytos nuomos sutarties pratęsimas nebuvo pasirašytyti. Taigi, minėto buto nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. gegužės 16 d., o ne 2014 m. gruodžio 31 d., kaip tikėtina suklydęs nurodė teismas. Ši nuomos sutarties data nurodoma ir atsakovės vykdytuose buto patikrinimuose: 2017 m. birželio 17 d. buto patikros aktas Nr.13275, 2019 m. rugpjūčio 12 d. buto patikros aktas Nr.20659. Taigi, visą skolos sudarymo laikotarpį, t.y. nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., dėl buto Nr. 201 jokia rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Atitinkamai, atsakovė nepasirūpinusi su buvusia nuomininke sudaryti kitos rašytinės nuomos sutarties, kaip buto valdytoja, privalo prisiimti tokios sutarties nesudarymo teisinius padarinius – apmokėti patirtas išlaidas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl buto Nr. 201 turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi, t.y. iš atsakovės priteistina 538, 94 Eur suma.

16.2.                      Teismas nevertino fakto, kad nei viena  nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, nuomos sutartis turi būti surašoma raštu, o siekiant panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis dar turi būi ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Taigi, atsakovei tegiant, jog būtent nuomininkai turi prievolę mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, faktas apie sudarytas nuomos sutartis yra neabejotinai tiesiogiai susijęs su ieškovės teisiniais interesais ir pagrįstu lūkesčiu gauti apmokėjimą už teikiamas paslaugas. Todėl nuomos sutarčių išviešinimas ir įregistravimas viešajam registre tokiu atveju įgyja esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl galimybės jomis remtis prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju, ieškovę.

16.3.                      Pagal viešus oficialius duomenis, nekilnojamojo turto objektai – butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl skolos susidarymo laikotarpiu nesant viešajame registre įregistruotoms gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, kurių terminas ilgesnis nei vieneri metai, mokesčių mokėtoju įvardijamu laikotarpiu yra nekilnojamojo daikto savininkas. Šie išaiškinimai ypatingai svarbūs sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo buto Nr.1008 atžvilgiu. Kaip teismas pasisakė sprendime, pasibaigus nuomos sutarties terminui ir jos nepratęsus ar nesudarius naujos sutarties, prievolė mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas tenka atsakovei. Taigi, butų Nr. 201 ir Nr. 608 atžvilgiu atsakovei kyla pareiga sumokėti susidariusią skolą, nes įsiskolinimo laikotarpiu nuomos sutartys dėl šių butų nebuvo sudarytos. Tuo tarpu buto Nr. 1008 nuomos sutartis sudaryta neterminuotai, todėl teismas sprendė, kad ieškino reikalavimai šioje dalyje nepagrįsti. Vis tik neišviešinus ir neįregistravus viešajame registre nuomos sutarties dėl buto Nr. 1008, ja negali būti remiamasi ginče su ieškove, todėl prievolė sumokėti susidariusią skolą už šį butą taip pat tenka atsakovei. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje sutartyje nebuvo ir susitarimo, kad nuomininkas nuomotojui moka nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius, o pasikeitus komunalinių paslaugų kainoms, nuomotojas nuomininkui nustato nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius.

16.4.                      Įvertinus tai, kad 1) nuomos sutarties dėl buto Nr. 201 pabaigos terminas buvo 2009 m. gegužės 16 d.; iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios nuomos sutartis dėl buto Nr. 1008, kaip ir kitos sutartys, nebuvo išviešinta ir įregistruota viešajame registre; 3) nuomos santykių išviešinimas turi esminę reiksmę ieškovės teisiniams interesams; 4) nuomos sutartyje dėl buto Nr. 1008 nėra konkretaus susitarimo dėl komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo tiesiogiai tiekėjui; teismo sprendimas skundžiamoje dalyje keistinas.

17.                      VĮ Vilniaus miesto būstas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą dalyje dėl 517,15 Eur skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys šioje dalyje būtų atmestas.

18.                      Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

18.1.                      Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tai patvirtina į bylą pateiktos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra įregistruotas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tačiau jos teisės naudoti ir valdyti savivaldybės turtą yra apibrėžtos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, 2018 m. sausio 16 d. patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-130, 2 punkte, kuriame įtvirtinta, kad įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Minėtų įstatų 9.15 punkte įtvirtinta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovauja savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius) ieškinius patalpų nuomininkams. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose yra aiškiai nurodyta, jog ši įmonė yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi, apeliantės (atsakovės) procesinė padėtis – atsakovė, yra netinkama. Procese turėjo būti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes buvo reiškiamas materialinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. Apeliantė (atsakovė), teikdama apeliacinį skundą siekia apginti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ poziciją ir įrodyti, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatų 9.15 punktą pati privalėjo pakeisti, procesinę padėtį kaip netinkamo atsakovo, todėl, netinkamai išnagrinėjus bylą kilo neišspręsti procesiniai klausimai, bei byla yra netinkamai išnagrinėta.

18.2.                      Vadovaudamiesi 2006 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu UAB „Bendruva“ ir N. G. sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 83, kurios pagrindu gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota nuomininkei N. G.. Pagal sutarties 3 ir 4 punktus nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Vykdant 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. e2-1342-294/2018. 2019 m. rugpjūčio 12 d. įvykdytas minėtos nuomininkės iškeldinimas iš buto. Šis ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į įsiteisėjusį teismo sprendimą, nei į ieškinyje pridėtus 2014 m. birželio 4 d., 2017 m. birželio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. buto patikrinimo aktus, kur aiškiai nurodyta, kad iki įvykdyto iškeldinimo minėtoje patalpoje gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo nuomininkė N. G. ir jos šeimos nariai, kurie turi lygiai tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkė. Patikrinimai atlikti pagal DGNSB pirmininko skundus dėl patalpų (duomenys neskelbtini) nuomininkų netinkamo jų naudojimo, taip pat vykdant iškeldinimą, kuriame dalyvavo ir DGNSB atstovas. Šie aktai patvirtina, kas gyvena/o minėtose patalpose, kas jomis naudojosi. Nuomininkė N. G. tai patvirtino ir savo parašu. Taigi, 538,94 Eur įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už bendro naudojimo objektų eksploatavimą, komunalines ir priežiūros paslaugas, privalėjo apmokėti nuomininkė N. G., kurios naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis susidariusios skolos laikotarpiu yra įrodytas.

18.3.                      Bendrabučio kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 26 d. administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1169 pagrindu, išnuomotas R. R. 2009 m. birželio 29 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis. Nuomininkės gyvenamoji vieta kambaryje buvo deklaruojama nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. (jos mirties). Sutarties 29 punkte nurodyta, kad „nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ar/ir paslaugų teikėjo nurodytais terminais ir tvarka“. Akivaizdu, kad nuomininkė R. R. minėtomis patalpomis naudojosi galiojančia sutartimi, kuri nebuvo nutraukta ar nuginčyta, taip pat iki mirties minėtu adresu gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą.

18.4.                      237,55 Eur skolą susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. priteisia ne savivaldybei, bet apeliantei (atsakovei). Skola priteisiama atsakovės atstovui, kuris nėra materialiojo teisinio santykio subjektas.

18.5.                      Kadangi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ CPK 83 straipsnio 1 dalies 5
punkto prasme yra kitas asmuo, atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantė (atsakovė) nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nėra apeliantės (atsakovės) nei atsakomybės, nei kaltės, todėl ji nėra atsakinga atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

19.                      Ieškovė atsiliepime prašo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.                      Atsiliepimas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

20.1.                      Savivaldybės teisės aktais yra įtvirtinta atsakovės teisė ir pareiga valdant patikėjimo teise savivaldybės perduotą turtą juo disponuoti, naudotis ir valdyti pilnai įgyvendinant visas savininko teises ir pareigas, rūpintis patikėjimo teise valdomo turto priežiūra ir gerove, prisiimti atsakomybę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, t. y. surinkti nuompinigius, juos išieškoti, valdyti skolas, apmokėti patikėjimo teise valdomam turtui suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir kt. Atsakovė aktyviai įgyvendina patikėto turto savininko teises teikdama ieškinius nuomininkams dėl iškeldinimo, dėl nuompinigių priteisimo, dėl nuomininkų skolų už šilumą ir karštą vandenį, už kuriuos yra sumokėjusi pati ieškovė, priteisimo. Taigi atsakovė pilnai veikia kaip patikėto turto savininkas ir įgyvendina visas nekilnojamojo turto savininko teises ir pareigas, gindama pažeistus savo interesus.

20.2.                      Argumentas dėl neva netinkamo atsakovo kilo tik pateikus apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Byloje buvo paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais. Taigi atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Nė viename procesiniame dokumente atsakovė neginčijo savo procesinio statuso ir negrindė savo nesutikimo su ieškiniu netinkamo atsakovo argumentu. Priešingai, atsakovė sutiko su dalimi ieškinio dėl sąskaitų apmokėjimo, kai būstai yra laisvi. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neva netinkamo atsakovo neturėtų būti vertinami, kadangi nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu pirmosios instancijoje. Teisės aktų, reglamentuojančių atsakovės veiklą, nuostatos, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina tinkamą atsakovės procesinę padėtį byloje. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog teismas privalėjo pakeisti atsakovo procesinę padėtį, dėl ko byla išnagrinėta netinkamai.

20.3.                      Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl faktinės aplinkybės, kas faktiškai
gyveno ar negyveno ginčo bute. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis civilinėje byloje Nr. e2-1342-294/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl N. G. iškeldinimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtent atsakovė, kaip šių butų valdytoja, turi pareigą apmokėti skolą už 201 butą.

20.4.                      Nuomos sutartis dėl 608 buto su R. R. buvo sudaryta 2009 m. birželio 29 d. Nuomos sutarties 7 punkte aiškiai nurodyta, kad nuomos sutartis baigiasi 2012 m. birželio 26 d. Sutarties 8 punkte numatyta, kad nuomos sutartis gali būti pratęsta, o sutarties 9 punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo per 7 dienas atlaisvinti patalpas. Taigi pačioje nuomos sutartyje yra labai aiškiai aptartas nuomos sutarties terminas, jos pratęsimo galimybės ir pabaigos klausimas. Tai reiškia, kad atsakovės argumentas, jog pasibaigus nuomos sutarties terminui ir jos nepratęsus nuomos sutartis tapo neterminuota ir buvo galiojanti, yra visiškai nepagrįsta ir teisiškai ydingas. Nuomos sutartis, jos nepratęsus, netapo neterminuota, o tiesiog baigėsi. Tai, kad nuomininkė pasibaigus nuomos sutarčiai toliau gyveno minėtose patalpose, o atsakovė, kaip butų valdytoja, nepasirūpino su buvusia nuomininke sudaryti kitos rašytinės nuomos sutarties, atsakovei, kaip butų ir kitų patalpų valdytojai, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – pareiga apmokėti patirtas išlaidas.

20.5.                      Atsakovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012, tačiau pažymėtina, kad bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

20.6.                      Atsakovė teigia, kad ginčo butų gyventojai buvo žinomi/nustatyti, atsakovė skaičiavo jiems nuomos mokesčius, todėl ieškovė privalėjo teikti informaciją apie mokėtinas sumas nuomininkams. Nuomos sutartys ne tik buvo pasibaigę, tačiau net nebuvo išviešintos. Neišviešinus nuomos sutarčių, ieškovė neturėjo patvirtintos informacijos apie sudarytas nuomos sutartis ir jų sąlygas. Be to, ieškovė teikė išrašytas sąskaitas tiek atsakovei, tiek įmesdavo jas į butų pašto dėžutes, tad visa informacija apie esančius įsiskolinimus buvo prieinama.

21.                      Atsakovė atsiliepime prašo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas visa apimtimi.

22.                      Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

22.1.                      Gyvenamosios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (-ė) Vilniaus miesto savivaldybei. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik patikėjimo teise valdo visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra ginčo teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, dėl ko yra netinkamas atsakovas.

22.2.                      Ieškovė privalėjo teikti informaciją apie mokėtinas sumas bei jų sumokėjimo būdus už suteiktas bendro naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas nuomininkams N. G., R. R. ir V. R., o jiems už ieškovės paslaugas nemokant, nedelsdama susidariusią skolą išsiieškoti iš nuomininkų teisminiu keliu. Kadangi gyventojai buvo žinomi/nustatyti, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiavo jiems nuomos mokesčius, taip pat jiems buvo teikiamos sąskaitos už patalpų šildymą. Bendrija privalėjo lygiai taip pat teikti sąskaitas nuomininkams, o nuomininkams neapmokant sąskaitų, kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo.

22.3.                      SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nuomininkams nevykdant pareigos mokėti nuomos mokesčius už Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, už suteiktas patalpų šildymo paslaugas reiškė ieškinius, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino pilnai: c. b. Nr. e2-2382-819/2016, Nr. e2-25323-868/2016, Nr. e2-1342-294/2018 (atsakovas N. G., (duomenys neskelbtini)). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra įrodyta ir teismo patvirtinta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose gyvenamosios patalpose (duomenys neskelbtini), gyveno ir jomis naudojosi N. G., kuri privalėjo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas.

22.4.                      Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad bendrija (duomenys neskelbtini), būdamas atidus rūpestingas administratorius, privalėjo/privalo sąskaitas apmokėjimui už apgyvendintą laikotarpį teikti buto nuomininkams, neišnuomotu periodu – Vilniaus miesto savivaldybei arba jo patikėtiniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ administruoti toliau pateiktą sąskaitą (teikti savivaldybei apmokėjimui už neapgyvendintą laikotarpį), bet neturi pareigos apmokėti skolas už nurodytus laikotarpius.

22.5.                      Bylai svarbių aplinkybių netinkamas ištyrimas, įrodymų netinkamas vertinimas, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai yra viešo intereso pažeidimas, kai nepagrįstu sprendimu nustatoma nauja tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo tvarka, patvirtinanti nuomininkų galimybę neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybės turtu, nepaisant jokių įstatymu nustatytų ribojimų, sąlygų, procedūrų, savivaldybės institucijų kompetencijos, pažeidžiant teisinio apibrėžtumo principą.

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23.                      Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

24.                      Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

25.                      Nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl to, kas turi pareigą apmokėti už komunalinius mokesčius susidariusį įsiskolinimą savivaldybės nuomuotose butuose, t. y. ar tai turi daryti nuomininkas, kaip de facto komunalinių paslaugų vartotojas, ar atsakovė, butus valdanti patikėjimo teise. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, jog butų nuomininkai, kurie nors ir nebuvo sudarę su ieškove rašytinės sutarties, tačiau jos teiktomis paslaugomis naudojosi, kaip nuomininkai, kaip de fakto komunalinių paslaugų vartotojai, todėl jie turėjo pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas. Apeliantė (ieškovė) su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nes nei viena nuomos sutartis neįregistruota viešame registre ir negali būti panaudota sprendžiant konkretų ginčą. Apeliantė (atsakovė) su teismo sprendimu nesutiko, nes atsakovės procesinė padėtis yra netinkama, skola priteista ne savivaldybei, bet jos atstovei, kuri nėra materialiojo teisinio santykio subjektas.

Dėl atsakovės procesinės padėties

26.                      Nustatyta, jog byloje nėra ginčo, jog butai Nr. 201, 608 esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tuo tarpu(duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. 1008 taip pat priklausė savivaldybei, tačiau 2018 m. sausio 19 d. į savivaldybę kreipėsi G. K. dėl leidimo pirkti gyvenamąją patalpą 1008 ir šią patalpą iš savivaldybės įsigijo. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė atsakovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį, patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatų matyti, kad pagrindinis jos tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, ieškovas valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Nors šiuo atveju turto patikėjimo teisės subjektas yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ji nėra Vilniaus miesto savivaldybės turto savininkė, todėl sutiktina, kad nėra tinkama atsakovė byloje.

27.                      Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

28.                      Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad nors minėtoje teisės normoje ir yra įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti atsakovą, vis dėlto teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; kt.).

29.                      Atsižvelgdamas į šią nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nepasiūlydamas ieškovei netinkamą atsakovę pakeisti tinkama pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos. Toks pažeidimas negali būti ištaisytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, todėl sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

30.                      Išaiškintina, jog teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą, bei ištyrus visas aplinkybes spręstina byla (CPK 2, 8, 13, 45, 177-179, 312, 313, 320, 328 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                           Rūta Veniulytė-Jankūnienė