KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovų T. R. ir H. R. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, ieškovo K. G. atstovui advokatui Tadui Perveneckui, trečiojo asmens R. K. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei N. P., nedalyvaujant atsakovui V. M. ir jo atstovei advokatei Kristinai Černiauskienei, trečiajam asmeniui S. K., trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų T. R. ir H. R. ieškinį bei ieškovo K. G. ieškinį atsakovui V. M. dėl servituto panaikinimo ir naujo servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. K., S. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas,

n u s t a t ė :

ieškovai T. R. ir H. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašo panaikinti nustatytą 0,04 ha kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. R. ir H. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); nustatyti 0,0405 ha kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams, atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų T. R. ir H. R. atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovams priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu šiam žemės sklypui nustatytas 0,04 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kuris tarnauja žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). Šis žemės sklypas priklausė V. M., o šiuo metu priklauso ieškovui K. G.. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises, jis gali būti nustatytas įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimu, administraciniu aktu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. CK 4.130 str. 1 d. 5 p. numato, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui – kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu. Aptariamas servitutas ginčo situacijoje prarado savo būtinumą, kadangi atsakovas V. M. į savo žemės sklypą patekdavo per kitus jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. Ieškovas K. G. į savo žemės sklypą taip pat gali patekti per V. M. nuosavybės teise priklausančius sklypus. Atsakovas V. M. niekada nesinaudojo kelio servitutu, nustatytu ieškovų sklype. 2008-03-26 sutartimi žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas, todėl šis V. M. sklypas jau yra tarnaujantis daiktas. Kad ginčo servituto būtinumas yra išnykęs patvirtina ir antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog ieškovų kaimyninis sklypas apsodintas tujomis, jokio pravažiavimo ar praėjimo į šį sklypą nėra, tarp sklypų yra negilus griovys, todėl įvažiuoti į sklypą nėra galimybės. Atsakovui nustatytas servitutas yra nemažo dydžio ir yra neatlygintinis, o tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei kasacinio teismo praktikai. Ieškovų atstovė posėdžio metu patvirtino, kad palaiko ieškinį, nurodė, jog trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas nesutikimo su ieškiniu argumentų neįrodo. Trečiųjų asmenų S ir R. K. į bylą pateiktas antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti tinkamas įrodymas, nes protokole turi būti fiksuojamos aplinkybės, o prie šioje byloje pateikto protokolo pridedami kadastro žemėlapiai, antstolė nesilaikė įstatymo reikalavimų, pridėjo ištraukas neaiškaus kadastro žemėlapio, o nuotraukos patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes – per atsakovo V. M. sklypą eina kelias, o T. ir H. R. sklype jokio pravažiavimo nėra. Tretieji asmenys S. ir R. K. gina ne savo teises, o atsakovo V. M. teises. Trečiųjų asmenų teisės nebus pažeistos, nes jei bus nustatytas kelio servitutas K. G., tai jis turės tą kelią tvarkyti kartu su trečiaisiais asmenimis, todėl kelio priežiūros išlaidos bus dalinamos pusiau ir taip trečiųjų asmenų interesai nebus pažeisti. Dėl trečiųjų asmenų argumentų apie servituto atlygintinumą ieškovų atstovė nurodė, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika tikslinga nustatyti servituto atlyginimo klausimą, bet tai nėra būtina. Atlygintinumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į visas aplinkybes – sklypas, kurį įsigijo K. G., priklausė V. M., be to, kai buvo nustatytas servitutas ieškovų T. ir H. R. sklype – atlygintinumo klausimas nebuvo išspręstas, V. M. nustatytas neatlygintinas servitutas, tai šioje byloje protingiausia ir sąžiningiausia būtų nustatyti neatlygintiną servitutą.

Ieškovas K. G. ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkams ir eksploatuojančioms organizacijoms, atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas K. G. 2013-07-23 iš varžytinių įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo žinoma, kad į jį patekti galės per T. ir H. R. sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas servitutas. Tik įsigijus sklypą ir susipažinus su faktine situacija ieškovui tapo žinoma, kad nustatyta kelio servituto teise ankstesnis sklypo savininkas nesinaudojo ir nėra galimybės ja naudotis, kadangi tas plotas užsodintas žole, apželdintas augalais, tarp sklypų yra negilus griovys. Tuo servitutu naudotis nepatiriant neproporcingai didelių finansinių išlaidų neįmanoma, ieškovui į savo sklypą patekti patogiau ir ekonomiškai per atsakovo V. M. sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau yra realiai egzistuojantis ir faktiškai naudojamas kitas servitutinis kelias, nustatytas 2008-03-26 susitarimu dėl servitutų. Ieškovo atstovas, atsikirsdamas į trečiųjų asmenų argumentus, posėdžio metu paaiškino, jog nustatant servitutą nėra būtina nustatyti atlygintinumo, be to, atsakovo sklypo pardavimo iš varžytinių procesas yra pradėtas, todėl atsakovui atlygintinumo klausimas nėra aktualus. Teismas pateiktus įrodymus turi vertinti vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, trečiųjų asmenų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad prašomas nustatyti servitutas sutampa su esančiu servitutu, todėl jų teisės nebūtų apsunkinamos, išlaidos kelio priežiūrai sumažėtų perpus, todėl apie teisių suvaržymą kalbėti negalima. Prie protokolo pateiktų kadastro žemėlapių nėra pasirašęs atsakingas asmuo, nėra ir datos, kada dokumentas parengtas. Banko atsiliepimas grįstas tik prielaidomis, nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad sumažėtų sklypo vertė, priešingai, jei inžineriniai tinklai būtų tiesiami į ieškovui priklausantį sklypą, tai sklypo vertė padidėtų, o ne sumažėtų. Ieškovas K. G. palaiko savo reikalavimą, prašomas nustatyti servitutas atitiktų teismų praktiką ir įstatymo nuostatas dėl ekonomiško daikto naudojimo, ieškovo pateiktos sąmatos tai patvirtina – servituto įrengimas ieškovų T. ir H. R. sklype būtų brangus ir neatitiktų ekonomiškumo principo. Advokatas T. P., atsikirsdamas į trečiojo asmens R. K. atstovės motyvus, nurodė, jog servitutą prašoma nustatyti pagal teismui pateiktą planą, kuriame matosi servituto koordinatės.

Atsakovas V. M. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieškovų T. ir H. R. ieškinį bei ieškovo K. G. ieškinį, apie teisme iškeltą bylą atsakovas informuotas tinkamai (t. 1, b. l. 102; t. 2, b. l. 66).

Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (t. 2, b. l. 166; t. 3, b. l. 19-20), neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsakovo atstovė advokatė K. Č. pateikė teismui prašymą perskirti bylos nagrinėjimo datą, kadangi nespėjo susipažinti su bylos medžiaga (b.l. 19-20, 3t.). Atsižvelgiant į tai, kad byla užvesta 2013 05 06, atsakovas V. M. apie šią bylą viešo paskelbimo būdu buvo informuotas  2014 01 03  (b.l. 102, 1t.), 2014 05 23 pats atsakovas prašė šios bylos nagrinėjimą atidėti (b.l. 156, 1t.), vėliau atsakovui buvo įteikti kitų proceso dalyvių dokumentai (b.l. 65-66, 2t.), 2014 08 07  vėl gautas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b.l. 79, 2t.), darytina išvada, jog V. M. apie šią bylą žinojo ir per pusę metų galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama seniai, joje buvo paskirti 9 posėdžiai, V. M. turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu, todėl jo atstovės prašymas atmestinas, laikant, kad tai yra bylos vilkinimas ir byla nagrinėtina atsakovui V. M. ir jo atstovei advokatei K. Č. nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT prie ŽŪM) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovų T. ir H. R. ieškinį (t. 1, b. l. 79-80) bei atsiliepimą į ieškovo K. G. ieškinį (t. 2, b. l. 47-49).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, jog jei iš tiesų pasikeitė aplinkybės ir viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu – ieškovų sklype esančiu 0,04 ha ploto kelio servitutu, tikslinga nustatyti servituto pabaigą. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog servitutas ieškovų T. ir H. R. sklype nustatytas pagrįstai, administraciniu aktu nustatytas servitutas suteikia K. G. galimybę patekti į savo žemės sklypą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti servitutą. LAT yra nurodęs, jog nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisės vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo prašė ieškovo K. G. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškinio tenkinimas prieštarautų kasacinio teismo praktikai, sklypai buvo įgyti su servitutais, todėl servitutai naujiems savininkams yra privalomi. Tai, kad sutartimi tarp V. M. ir T. M. buvo nustatytas neatlygintinas servitutas, neturi teisinės reikšmės, kadangi sutartimi šalys įtvirtina bendrą šalių valią. Administraciniu aktu nustatytas servitutas yra neatlygintinis, nes  nepateko į Vyriausybės patvirtintos metodikos nustatytus atvejus, o ar atlygintinumo nustatymas yra pagrindas atmesti ieškinį trečiojo asmens atstovė paliko spręsti teismui.

Tretieji asmenys S. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinius (t. 2, b. l. 115-121), nurodė, jog su ieškinių reikalavimais nesutinka.

Trečiasis asmuo S. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b. l. 18). Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui S. K. nedalyvaujant.

Trečiojo asmens R. K. atstovė  nurodė, jog byloje būtina įvertinti, ar ieškovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad savo nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Servitutinis kelias, kuriuo pageidauja naudotis ir ieškovas K. G., jau yra suformuotas, įvestos visos komunikacijos, jis padengtas akmens skalda ir paruoštas asfaltavimui, todėl 2008-03-26 V. M. ir jo giminaičio T. M. susitarimu nustatytas servitutas neteko prasmės, dėl to ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą su tikslu nutiesti kelią ir įvesti komunikacijas į jo sklypą yra nepagrįstas. Kelyje suprojektuotos dujotiekių, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, taip pat elektros bei ryšių linijų apsaugos zonos, o K. G. nori griauti trečiųjų asmenų lėšomis įrengtą kelią ir pažeisti šias apsaugines zonas. K. G. pradėjus kelio formavimo darbus tretieji asmenys negalėtų patekti į savo namų teritoriją. Atmestini ieškovų argumentai, kad servitutu jau senai niekas nesinaudoja, kelias apžėlęs žole ir apsodintas tujomis, yra negilus griovys. Tujos naudojamos kaip sklypo riboženkliai, kelio pradžia yra pravažiuojama, įdėjus minimalias pastangas šis servitutas taptų tinkamu naudoti – griovio užpylimas ir žolės nupjovimas reikalauja  mažiau investicijų nei jau suformuoto kelio ardymas ir pratęsimas. Tokie ieškovų argumentai negali būti laikomi svarbiomis priežastimis, kurios gali pateisinti trečiųjų asmenų ir atsakovų teisių ribojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, servituto nustatymas turi būti vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą, o šiuo atveju ieškinių tenkinimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims – sumažėtų jų žemės sklypo vertė, jie netektų investuotų į kelio tiesimą lėšų, be to, būtų pažeistas jų privatumas. Taip pat nurodė, jog civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, įgyjanti naudos šalis turi suteikti ekvivalentę naudą kitai šaliai. Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą atsakovui priklausančiame sklype, nesvarstė kompensacijos galimybės dėl servituto nustatymo, todėl laikytina, kad ieškiniai ir šiuo pagrindu turi būti atmesti. Pagal LAT praktiką svarbu išspręsti servituto atlygintinumo klausimą toje pačioje byloje, teismas dydžio nenustato, tačiau nustato, kad servitutas turi būti atlygintinas. Atstovė nurodė, kad ieškovų T. ir H. R. ieškinys negali būti tenkinamas, nes servitutas negali būti nustatomas dėl to, kad servituto koordinatės nėra nurodytos, ieškinyje nurodytas tik servituto plotas. Ieškovo K. G. ieškinys taip pat negali būti tenkinamas, kadangi neaiškus nei servituto plotas, nei servituto koordinatės. Advokatė palaikė trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atsiliepimą, kadangi servitutas gali būti nustatomas tik tada, kai yra būtinas.

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinius (t. 2, b. l. 170-174), nurodė, jog su ieškiniais nesutinka, kadangi servitutas nustatomas tik tada, jeigu jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį, ginčo situacijoje servitutas jau yra nustatytas, kuriuo ieškovas K. G. gali patekti į savo žemės sklypą per ieškovų T. ir H. R. sklypą. Ieškovai prašo nustatyti atsakovo sklypui servitutą tik todėl, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. Ieškovai teismui nepateikė jokių jų nuostolių, jei būtų naudojamasi jau nustatytu servitutu, paskaičiavimo. Vienintelės negalėjimo naudotis jau nustatytu servitutu sąlygos yra žolė, augalai ir nedidelis griovys. Tokios priežastys negali būti traktuojamos kaip negalimumas naudotis servitutiniu keliu. Bankas yra žemės sklypo, kurio atžvilgiu ieškovai siekia nustatyti servitutą, įkaito turėtojas ir patenkinus ieškinius patirs neproporcingai didelių nuostolių, nes servituto nustatymas turės įtakos žemės sklypo vertei ir jo patrauklumui priverstinai jį realizuojant, tai apsunkins būsimo sklypo savininko galimybę laisvai naudotis žemės sklypu, sumažės sklypo užstatymo zona. Atsakovo žemės sklype yra nustatytas servitutas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o ieškovo K. G. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra visiškai priešingoje sklypo pusėje. Be to, ieškiniais nėra sprendžiamas klausimas dėl servituto atlygintinumo, o šio klausimo išsprendimas toje pačioje byloje pagal kasacinio teismo praktiką yra racionalus sprendimas, todėl nusprendus nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype būtina spręsti klausimą dėl jo atlygintinumo ir padarytų nuostolių dydžio.

Trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (t. 3, b. l. 21), neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant.

Ieškovų T. R. ir H. R. patikslintas ieškinys bei ieškovo K. G. ieškinys atmestini.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovams T. R. ir H. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šiam sklypui registruota daiktinė teisė – kelio servitutas (t. 1, b. l. 11-12), servituto plotas 438 kv. m. (t. 1, b. l. 13). Servitutas buvo nustatytas 2008-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu dėl Kauno apskrities viršininko 2006-10-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-15, 16-17, 18, 19-20; t. 2, b. l. 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58). Nuo 2007-10-02 sklypas – viešpataujantis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui V. M. (t. 1, b. l. 22-23), nuo 2013-07-30 šis žemės sklypas priklauso ieškovui K. G. (2 t., b. l. 21-23). 2012-09-04 antstolė G. A. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodė, jog T. R. ir H. R. priklausančiame žemės sklype nėra jokio tako, kelio, kuriuo kas nors naudotųsi, servitutu niekas nesinaudoja (t. 1, b. l. 30), šios aplinkybės užfiksuotos nuotraukose (t. 1, b. l. 31-35). Analogiška situacija užfiksuota 2012-10-12 antstolės G. A. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 36-40).

Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-29), ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17-18) priklauso atsakovui V. M., šie sklypai yra įkeisti trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, taip pat jiems yra registruota daiktinė teisė – servitutas, viešpataujantis daiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2013-05-14 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims S. K. ir R. K. (t. 2, b. l. 95-97, 98-101). Servitutas atsakovo sklype buvo nustatytas 2008-03-26 susitarimu dėl servitutų nustatymo (t. 1, b. l. 120-128). Antstolė R. S. 2015-01-21 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodė, jog ieškovams T. ir H. R. priklausančiame sklype statinių nėra, sklypo riba apsodinta gyvatvore, greta V. M. sklype nustatyto servituto eina gilyn žemėjantis šlaitas (t. 3, b. l. 5-6), faktinę situaciją antstolė paaiškino pridėto kadastrinio žemėlapio ištrauka (t. 3, b. l. 7-10) bei užfiksavo nuotraukose (t. 3, b. l. 11-14). Ieškovo K. G. atstovas teismui taip pat pateikė lokalines sąmatas, iš kurių matyti, kad kelio ir inžinerinių tinklų įrengimas iš (duomenys neskelbtini) pusės per ieškovų T. ir H. R. sklypą kainuotų 74 426,37 Lt (t. 3, b. l. 35-36), o tų pačių komunikacijų įrengimas per atsakovui V. M. priklausantį sklypą – tik 10 638,23 Lt (t. 3, b. l. 37-38).

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.117 straipsnį, kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Ieškovai R. prašo panaikinti jų žemės sklype nustatytą servitutą K. G. ir nustatyti jam kitą servitutą V. M. priklausančiame žemės sklype. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, ar yra galimybė pripažinti ieškovų sklype nustatytą kelio servitutą pasibaigusiu. Ieškovai vertina, kad atsiradus galimybei privažiuoti K. G. į jam priklausantį sklypą kitu sevitutiniu keliu iš kitos pusės, ieškovų žemės sklypui nustatyto servituto būtinumas išnyksta.

Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas). Patikslintame ieškinyje ieškovai ir remiasi šiuo punktu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Tam, kad patenkinti ieškovų reikalavimus ir pripažinti, jog išnyko jų sklype nustatyto kelio servituto būtinumas, turi būti įrodyta, kad įrengtas kitas K. G. tinkamas patekti į jo naudojamą žemės sklypą kelias. Ieškovai T. ir H. R. bei K. G. nurodo, jog panaikinus servitutą T. ir H. R. žemė sklype, ieškovui K. G. turėtų būti nustatytas kitas servitutas - V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau yra nustatytas kelio servitutas atsakovams R. ir S. K..

Kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).

Ieškovas ieškinį grindžia ta aplinkybe, jog nustatyta kelio servituto teise (žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ankstesnis ieškovo sklypo savininkas visiškai nesinaudojo ir nėra galimybės naudotis, kadangi nustatytas kelio servituto plotas užsodintas žole, apželdintas augalais, be to tarp sklypų yra griovys ir ieškovui patekti į savo sklypą yra patogiau ir ekonomiškiau per atsakovo V. M. sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas su tokiais ieškovų argumentais nesutinka. Ieškovas K. G. savo sklypą įsigijo 2013 07 23 turto pardavimo iš  varžytinių aktu ir žinojo, kad į šį sklypą galės patekti tik per dar 2007 metais administraciniu aktu  T. ir H. R. žemės sklype nustatytą servitutą. Ieškovui K. G. ši sąlyga tiko, todėl jis tokį žemės sklypą ir įsigijo. Bėgant laikui, ieškovas K. G. nusprendžia, jog į savo žemės sklypą jis galėtų patekti daug patogesniu ir jau įrengtu servitutiniu keliu, kuris yra nustatytas V. M. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. ir jo sūnaus T. M. susitarimu. Kaip nurodė ieškinyje, tada jis turėtų galimybę patekti į savo žemės sklypą kitu, akivaizdžiai ekonomiškesniu ir patogesniu būdu, kadangi kitų galimybių jam patekti į savo sklypą nėra. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, jog pradėti naudoti jam T. ir H. R. sklype nustatytą servitutą visiškai nenaudinga ekonomiškai, reikalinga daug investicijų padaryti kelią.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-27 nutartyje Nr. 3K-3-82/2007 pabrėžė, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Ta aplinkybė, kad ieškovas K. G. nenori investuoti į jam nustatyto servitutinio kelio įrengimą, nėra pakankamas pagrindas nustatyti servitutą kito asmens sklype, nes tai yra suprantamas nepatogumas, su kuriuo paprastai susiduria sklypų savininkai. Tuo labiau, kad įsigydamas žemės sklypą, jis matė, koks ir kurioje vietoje jam buvo nustatytas servitutas. Ieškovo K. G. atstovas nagrinėjant bylą nurodė, jog V. M. kurį laiką leido K. G. naudotis jo sklype įrengtu įvažiavimu, tačiau, kilus konfliktui, uždraudė juo naudotis. Asmens noras naudotis kitų asmenų tarpusavio susitarimu nustatytu servitutu ir jų jau pilnai įrengtu keliu yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti prievarta kito privataus asmens sąskaita. Priešingu atveju niekas nenorėtų naudotis jų sklypams jau nustatytais servitutais, o reikalautų nustatyti servitutus į kito asmens žemę, kurioje jau yra pilnai įrengti įvažiavimai. Be to, servituto nustatymas tokiomis sąlygomis reikštų, jog vienas privatus asmuo nepagrįstai sutaupo kito privataus asmens sąskaita, o nepagrįstas praturtėjimas įstatymo draudžiamas.

Teismas taip pat pažymi, jog CK 4.144 str. nustato, kad siekiant normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiems subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Kadangi tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys T. R. ir H. R. pagal CK 4.48 str. 2 d. įsigydami žemės sklypus įgijo į perduotus daiktus tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvę daikto (turto) savininkai, tai tiek ieškovas K. G., tiek T. R. ir H. R. įgijo ir pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą.

Taigi šios nustatytos aplinkybės lemia, kad T. ir H. R. žemės sklype, kaip tarnaujančiojo daikto savininkų, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes turės būti nustatytas servitutas kitame žemė sklype. O ieškovo K. G. reikalavimas atmestinas, nes jis turi galimybę naudotis jau nustatytu servitutu ir į savo žemės sklypą patekti per T. R. ir H. R. sklypą, t.y. nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovui V. M. priklausantis žemės sklypas yra įkeistas bankui Danske Bank  A/S, kuris taip pat nesutinka su K. G. ieškiniu, nes toks servitutas apsunkintų būsimo savininko galimybę laisvai naudotis žemės sklypu, sumažėtų sklypo užstatymo zona, o tai įtakotų vykdymo procese už žemės sklypo pardavimą  gautiną sumą. Nustačius papildomą servitutą, atsakovas ar kiti šio sklypo savininkai patirtų daug sunkumų, nes dabar yra nustatytas servitutas sklypo (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o ieškovo K. G. žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini),  t.y. šie du sklypai yra priešingose atsakovo sklypo pusėse.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka – tai vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kuris suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Hipotekos kreditorius pasveria visas rizikos rūšis suteikdamas kreditą ir sudaro su skolininku kredito sutartį tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų kreditoriaus interesus (atgauti negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas už naudojimąsi kreditu) netinkamo skolininko sutartinių prievolių vykdymo atveju. Kaip nurodo įkaito turėtojas, šiuo metu yra žinoma, kad po įkeisto turto pardavimo nepadengta  skola bankui sudarys apie 980 000 Lt, o nustačius papildomus apribojimus įkeistas žemės sklypas patirs dar didesnių nuostolių.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovų T. R. ir H. R. bei ieškovo K. G. ieškiniai atmestini.

Ieškovų T. R. ir H. R. antrasis ieškinio reikalavimas – nustatyti 0,0405 ha kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkams, atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 64, 1t.) – atmestinas ir dėl to, kad  ieškovai prašo apginti ne savo pažeistą teisę, o kito ieškovo  - K. G., nes būtent jo naudai prašo nustatyti servitutą kitame žemės sklype. Tuo labiau, kad sujungus bylas, tokį patį reikalavimą reiškia ir pats ieškovas K. G..

Atmetus ieškinius, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 63,45 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ( CPK 88 str. 1d.3p.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

              n u s p r e n d ž i a :

ieškovų T. R. ir H. R. patikslintą ieškinį bei ieškovo K. G. ieškinį atmesti.

              Iš ieškovų T. R., a.k.  (duomenys neskelbtini) H. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei po 21,15 EUR (dvidešimt vieną eurą 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Edita Šliumpienė