Administracinė byla Nr. eA-303-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08044-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.1; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Paribys“, uždarajai akcinei bendrovei „Ecoil“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB „Lit-Invest“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius, Komisija) 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 310 (toliau – ir Centrinio registratoriaus sprendimas) ir valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2013 m. spalio 2 d. sprendimą, įformintą registro įrašu dėl suskystintų dujų modulio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Suskystintų dujų modulis, SDM), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir UAB „Lit-Invest“ nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį daiktą išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro bei nekilnojamojo turto registro įrašų, padarytų 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4-2585 pagrindu, panaikinimo (toliau – ir Teritorinio registratoriaus sprendimas); 2) įpareigoti Teritorinį registratorių atkurti nekilnojamojo turto registro įrašus, buvusius iki Teritorinio registratoriaus 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, įforminto registro įrašu.

Pareiškėjas paaiškino, kad sprendimas iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išregistruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, motyvuojant tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-822-893/2010 buvo panaikintas 2006 m. gruodžio 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas), kurio pagrindu minėtas statinys buvo įregistruotas, prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir priimtas viršijant atsakovui suteiktą kompetenciją. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje: degalinė su plovykla, stoginė, SDM, kiti statiniai – dvi kuro kolonėlės, požeminis skysto kuro rezervuaras. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pareiškėjui 2005 m. balandžio 25 d. išdavė pažymą Nr. (101)11.10-314 apie nebaigtą statyti degalinę su plovykla, stoginę, dvi kuro kolonėles, požeminį skysto kuro rezervuarą (toliau – ir Pažyma apie nebaigtą statyti degalinę) ir šio dokumento pagrindu minėti statiniai NTR buvo užregistruoti kaip nebaigta statyba. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2006 m. gruodžio 11 d. surašė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kad degalinės pastatų kompleksą sudarantys pastatai atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkami naudoti. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teritorinis registratorius 2010 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. RS-2260, kuris yra analogiškas šioje byloje ginčijamam Teritorinio registratoriaus sprendimui, tačiau LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-170/2012 panaikino šį sprendimą kaip neteisėtą ir įpareigojo atkurti NTR registre iki Teritorinio registratoriaus 2010 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. RS-2260 buvusius įrašus apie UAB „Lit-Invest“ nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykdęs LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį, Teritorinis registratorius 2013 m. spalio 2 d. priėmė panaikintam sprendimui analogišką, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį Centrinis registratorius patvirtino ginčijamu 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, kaip juridinis faktas, užregistruotas NTR 2010 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjo nuomone, Teritorinis registratorius LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo pagrindu neturėjo teisės imtis jokių kitų veiksmų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) taip pat nėra suteikta kompetencija teikti prašymą Teritoriniam registratoriui, kad būtų atlikti anksčiau nurodyti veiksmai. Teritorinis registratorius laikosi klaidingos ir teisės aktams prieštaraujančios nuomonės, kad, teismo sprendimu panaikinus dokumentą, kurio pagrindu padarytas įrašas, susijęs su nekilnojamuoju daiktu, privalo būti išregistruojamas ir pats nekilnojamasis daiktas. Nuostata, kad panaikinus dokumentus, kurių pagrindu padarytas įrašas NTR, privalo būti panaikintas ir pats įrašas, yra taikoma tik daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo ar išregistravimo iš NTR atveju, bet ne paties nekilnojamojo daikto įregistravimo ar išregistravimo atveju. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau – ir Registro nuostatai) nustatyti konkretūs atvejai, kai statiniai išregistruojami iš NTR, t. y. kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo (išnykimo) faktą (36 punktas). Teritorinis registratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo jokių įrodymų, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai būtų išnykę ar žuvę. Todėl nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį SDM išregistruoti iš NTR, ginčijamais sprendimais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjo nuosavybės teisės. Priimdamas ginčijamą sprendimą, Teritorinis registratorius viršijo savo kompetenciją, nes teisės aktai nesuteikia Statybos inspekcijai teisės, panaikinus pripažinimo tinkamu naudoti aktą, teikti prašymą valstybės įmonei Registrų centrui iš NTR išregistruoti kitam asmeniui priklausantį nekilnojamojo turto objektą bei pakeisti kitų degalinės kompleksą sudarančių statinių NTR duomenis. Pareiškėjo teigimu, gavęs asmens, nesančio statinių savininku, prašymą išregistruoti statinius, teritorinis registratorius neturėjo teisės jo nagrinėti ir privalėjo tokį prašymą grąžinti jį pateikusiam asmeniui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 26, 29 straipsniai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 13 straipsnių 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas pažymėjo, kad Centrinis ir Teritorinis registratoriai nevykdo LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria panaikintas Teritorinio registratoriaus sprendimas, analogiškas šioje byloje ginčijamam sprendimui, o Teritorinis registratorius įpareigotas atkurti iki neteisėto sprendimo priėmimo buvusius NTR įrašus.

Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad ginčo statinių duomenys NTR įraše Nr. 1/23480 pakeisti teisingai, teisėtai ir pagrįstai. Ginčijami NTR tvarkytojo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 2 dalį ir NTRĮ 33 straipsnį Statybos inspekcija turi teisę teikti Teritoriniam registratoriui prašymą LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo pagrindu išregistruoti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Statybos inspekcijos prašymo pagrindu ginčo statinių duomenys NTR įraše Nr. 1/23480 pakeisti nurodant ankstesnius šių statinių ir nuosavybės teises į juos įregistravimo pagrindus. Tik į vieną iš keturių statinių, t. y. SDM, nuosavybės teisės išregistruotos dėl to, kad teismo sprendimu panaikintas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo vienintelis tiek šio statinio, tiek nuosavybės teisės į jį įregistravimą patvirtinantis dokumentas. Panaikinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą neliko teisinio pagrindo palikti NTR įrašus nepakeistus. Pareiškėjas nepagrįstai nekilnojamojo daikto išregistravimą laiko galimu tik žuvus daiktui, nes Registro nuostatų 36 punktas taikytinas tik išregistruojant tuos nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos, kurie NTR įregistruoti galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Esant nuginčytam pareiškėjo nuosavybės teisės į ginčo statinius atsiradimo pagrindui, nėra ir negali būti pažeidžiamos nuosavybės teisės atstatant iki panaikinto akto buvusius NTR įrašus. Kadangi pareiškėjo siekiamų atstatyti duomenų teisingumas paneigtas LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, nėra pagrindo teigti, kad atliktas ir ginčijamas duomenų pakeitimas NTR gali kaip nors pažeisti teisėtus pareiškėjo interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, išnyko degalinės statinių, kurių baigtumas 100 proc., registracijos pagrindas NTR, todėl turi būti grąžinta padėtis, buvusi iki statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Statybos inspekcija, vadovaudamasi Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją su prašymu įstatymų nustatyta tvarka išregistruoti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. visus duomenis, įrašytus Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Pareiškėjas, ginčydamas NTR tvarkytojo veiksmus, nepagrįstai nurodo, kad LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartyje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais, patvirtinančiais skundžiamų sprendimų nepagrįstumą, nes šioje byloje nagrinėjamas sprendimų, priimtų tenkinant kito subjekto – Statybos inspekcijos – prašymą, pateiktą kitu teisiniu pagrindu, teisėtumas. Pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. rašte Statybos inspekcija nepaneigė savo galimybės kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecoil“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą patenkinti.

UAB „Ecoil“ paaiškino, kad Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamus sprendimus, todėl veikė viršydamas jam suteiktą kompetenciją. Ginčo statinius UAB „Ecoil“ nuomoja iš pareiškėjo pagal 2006 m. balandžio 15 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. ECL-03-01-2006. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, degalinė buvo eksploatuojama be SDM. Šiuo metu degalinės statiniai nėra išnykę ar sunaikinti. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino tik Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, jame nebuvo jokio įpareigojimo išregistruoti statinius iš NTR. Teritorinis registratorius, 2010 m. rugsėjo 30 d. įregistravęs juridinį faktą, t. y. 2010 m. rugsėjo 17 d. priimtą LVAT sprendimą, atliko visus būtinus veiksmus ir neturėjo nei teisės, nei pareigos imtis daugiau priemonių, negu nustatyta LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime. Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimas negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis, kad nekilnojamasis daiktas išnyko (žuvo). Kadangi panaikintu Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinti tinkamais naudoti statiniai ir pareiškėjo nuosavybės teisės į juos neišnyko, Teritorinis registratorius šioje byloje ginčijamu sprendimu nepagrįstai išregistravo pareiškėjui priklausantį SDM, jo nuosavybės teises ir pakeitė kitų degalinės kompleksą sudarančių nekilnojamųjų daiktų duomenis. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas tik patvirtinta, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad visiškai sutinka su Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. 310 išdėstytais motyvais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Teritorinio registratoriaus 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, įforminto NTR įrašu Nr. 1/23480 dėl Suskystintų dujų modulio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą išregistravimo iš NTR teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vadovaudamasis Statybos inspekcijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašto pateikimo Teritoriniam registratoriui metu galiojusiomis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 2, 10.2, 12.4 ir 13 punktais, Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju, LVAT panaikinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir STR 1.11.01:2002) 34 punktą buvo pagrindas įregistruoti ginčo statinį Nekilnojamojo turto registre, Statybos inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, kurios vienas iš veiklos tikslų – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, – turėjo teisę teikti prašymą atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, buvusius iki Pripažinimo tinkamu naudoti akto įregistravimo. Nagrinėjamu atveju Statybos inspekcija laikytina subjektu, patenkančiu į Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir Statybos inspekcijai pateikus prašymą pakeisti šios valstybės institucijos išduoto, tačiau teismo sprendimu panaikinto administracinio akto pagrindu įrašytus statinių duomenis NTR, neliko jokio teisinio pagrindo palikti NTR įrašus Nr. 1/23480 nepakeistus. Todėl Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs 2013 m. rugsėjo 18 d. Statybos inspekcijos prašymą, NTR įraše Nr. 1/23480 teisėtai ir pagrįstai panaikino ginčo statinių ir pareiškėjo nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją, kaip Nekilnojamojo turto registre atliktą neteisėto dokumento, t. y. Pripažinimo tinkamu naudoti akto, pagrindu, ir atstatė iki Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo buvusius duomenis. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčo statinio duomenys NTR įraše Nr. 1/23480 pakeisti (atstatyti į buvusią iki Pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo padėtį) teisėtai ir pagrįstai.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentą, jog teismo sprendimu panaikinus dokumentą, kurio pagrindu padarytas įrašas, susijęs su nekilnojamuoju daiktu, privalo būti išregistruotas ir pats nekilnojamasis daiktas, paneigia faktiniai (istoriniai) NTR įrašo Nr. 1/23480 su istorija duomenų keitimo duomenys, kurie patvirtina, kad statinių, kurių unikalūs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys buvo pakeisti, nurodant ankstesnius šių statinių ir nuosavybės teisės į juos įregistravimo pagrindus. Tik į vieno iš keturių statinių – Suskystintų dujų modulio –nuosavybės teisės išregistruotos būtent dėl tos objektyvios priežasties, kad panaikintas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo vienintelis tiek šio statinio, tiek nuosavybės teisės į jį įregistravimą patvirtinantis dokumentas. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kartu išnyko ir degalinės statinių su 100 proc. baigtumu registracijos pagrindas, todėl ginčijamu Teritorinio registratoriaus sprendimu buvo pagrįstai grąžinta padėtis, buvusi iki statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, vadovaudamasis Registro nuostatų 36 punktu, ginčo atveju nepagrįstai nekilnojamojo daikto išregistravimą laiko galimu tik žuvus daiktui. Registro nuostatų 36 punkto nuostatos taikytinos išregistruojant tik tuos nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos, kurie NTR įregistruoti galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Pareiškėjo siekis NTR atkurti negaliojančio dokumento, t. y. Pripažinimo tinkamu naudoti akto, pagrindu NTR įrašytus duomenis prieštarauja šio registro oficialumo statusui, kuris neatsiejamas nuo NTR įrašytų duomenų teisingumo ir atitikties dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti, principų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad valstybės įmonės „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas ir valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas, įformintas Nekilnojamojo turto registro įrašu Nr. 1/23480, yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad antrasis skundo reikalavimas įpareigoti Teritorinį registratorių atkurti Nekilnojamojo turto registro įrašus, buvusius iki Teritorinio registratoriaus 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, įforminto registro įrašu, yra išvestinis iš pirmojo, todėl visą pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl Statybos inspekcijos kompetencijos teikti prašymą pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas sprendime mini teisės aktus, kuriuose tėra nuorodos į kitus teisės aktus ar kitus teisės aktais nustatytus atvejus, tačiau jokie kiti teisės aktai nesuteikia kompetencijos Statybos inspekcijai teikti prašymą pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pažymi, kad LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu buvo panaikintas tik Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, bet sprendime nebuvo nurodyta jokio įpareigojimo išregistruoti statinius iš Nekilnojamo turto registro ar pakeisti įrašus apie statiniu baigtumo procentus. Šis teismo sprendimas yra juridinis faktas, kuris pagal NTRĮ 12 straipsnio 7 dalį bei 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre, bet nesuteikia teisės registratoriui išregistruoti pačio statinio, nuosavybės teisiu į jį, skelbti tikrovės neatitinkančių duomenų apie kitus degalinės kompleksą sudarančius statinius. Todėl, gavus asmens prašymą išregistruoti statinius, kuriam teisės aktai nesuteikia tokios teisės, Teritorinis registratorius neturėjo teisės jo nagrinėti ir privalėjo tokį prašymą grąžinti jį pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – Statybos inspekcijai. Pareiškėjas pabrėžia, kad Teritorinis registratorius, priimdamas sprendimus, neturėjo jokių įrodymų, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai būtų išnykę ar žuvę, tokių įrodymų ir negalėjo būti, nes statiniai egzistuoja nuo jų pastatymo momento, kas buvo nurodyta ir pareiškėjo. Todėl nėra jokių teisės aktuose nurodytų pagrindų pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį suskystintų dujų modulį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, tuo būdu grubiai pažeidžiant pareiškėjo nuosavybės teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Nei vienas iš Statybos inspekcijos pateiktų dokumentų nesuteikė ir dabar nesuteikia teisės reikalauti išregistruoti pareiškėjui priklausantį Suskystintų dujų modulį, o Teritorinis registratorius privalėjo atsisakyti tenkinti nepagrįstą prašymą. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitokio ratio decidendi (įpareigojanti sprendimo dalis) sprendimais nei ši nagrinėjama administracinė byla ir dėl to buvo prieitos klaidingos išvados, nulėmusios nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, kadangi antstolis D. K. nėra kompetentingas nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis ar vertinti kadastrinių matavimų bylos teisingumą, byloje pateiktas šio antstolio 2015 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jokios įrodomosios reikšmės teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui neturi. Pabrėžia, kad Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 punktas suteikia teisę valstybės valdžios ar valdymo institucijai pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto kadastre vykdant teismų sprendimus dėl Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo, o šios dalies 4 punktas – ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Būtent šiomis teisės normomis vadovavosi Statybos inspekcija teikdama 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymą. Pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimą – atstatyti statinių duomenis panaikinto Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu – imperatyviai draudžia NTRĮ 29 straipsnio 4 punktas, nustatantis, kad daiktinės teisės ir juridiniai faktai negali būti registruojami NTR pripažintų neteisėtais ir kitokiu būdu netekusių galios dokumentų pagrindu. Pareiškėjas nepagrįstai vieno iš statinių – suskystintų dujų modulio – duomenų NTR panaikinimą vadina išregistravimu ir laiko galimu tik žuvus daiktui, pažodžiui aiškindamas ginčui aktualios redakcijos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 36 punktą. Tačiau sistemiškai aiškinant šios teisės normos prasmę, ji taikytina išregistruojant tuos nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos, kurie NTR įregistruoti galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Mano, kad esant nuginčytam Pripažinimo tinkamu naudoti aktui, t. y. nuosavybės teisės į baigtus statyti ginčo statinius atsiradimo teisiniam pagrindui, pareiškėjo argumentas, kad LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo pagrindu pakeitus duomenis NTR yra grubiai pažeidžiamos jos nuosavybės teisės, yra teisiškai nepagrįstas, nes teisių registravimas pačių teisių nesukuria.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nesant Statybos įstatyme ir STR 1.11.01:2002 nurodyto privalomo dokumento, patvirtinančio statinių statybos užbaigimą, nėra pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentų dėl pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo – antstolio D. K. 2015 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių „Ecoil“ degalinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konstatavimo protokolo Nr. 174/15/025. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neprilygsta statybos užbaigimo aktui ir nėra pagrindas statinį registruoti nekilnojamojo turto registre. Statybos inspekcijos, kaip subjekto, galinčio kreiptis dėl nekilnojamojo turto registro duomenų registravimo (išregistravimo), tinkamumą patvirtina ir Statybos įstatymo 27 straipsnio redakcija, galiojusi 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymo Teritoriniam registratoriui pateikimo metu. Institucija, vykdanti valstybinę priežiūrą, turi teisę siekti ir prašyti užtikrinti duomenų, viešinamų statybos srityje, teisingumą ir tinkamumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Statybos inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, kurios vienas iš veiklos tikslų – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, – turėjo teisę teikti prašymą atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, buvusius iki Pripažinimo tinkamu naudoti akto įregistravimo. Statybos inspekcija laikytina subjektu, patenkančiu į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį. Pabrėžia, kad LVAT administracinė byla Nr. A-502-170/2012 nėra analogiška šiai bylai. UAB „Paribys“ taip pat pažymi, kad nei antstolio veiksmai, nei pateikti kadastrinės bylos duomenys negali patvirtinti statybos užbaigimą ir jos atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Ginčas byloje yra kilęs dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo ir VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 310, kuriuo pareiškėjo skundas dėl VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo panaikinimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu, įformintu registro įrašu Nr. 1/23480, buvo panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašai, padaryti 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4-2585 pagrindu, t. y. statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo pagrindu nurodant ankstesnius juridinius pagrindus, taip pat išregistruojant pareiškėjo nuosavybės teisę į suskystintų dujų modulį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-822-893/2010, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. su prašymu Nr. (23. 19)20-14919 kreipėsi į VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialą, prašydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A-822-893/2010, pagrindu išregistruoti UAB „Lit-Invest“ nekilnojamąjį turtą, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šioje byloje ginčijamu 2013 m. spalio 2 d. sprendimu VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas, išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymą Nr. (23. 19)20-14919, jį tenkino ir atstatė nekilnojamojo turto registro duomenis, buvusius iki 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 įregistravimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo ir VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 310 panaikinimo atmetė konstatavęs, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėjo teisę teikti prašymą VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialui atstatyti nekilnojamojo turto registro duomenis, buvusius iki 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 įregistravimo bei kad teritorinis registratorius pagrįstai pakeitė registro duomenis.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje yra įtvirtinti daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre pagrindai. Šiame straipsnyje nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui - turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 45 punktas nustatė, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus, taip pat kadastro duomenis registre, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus, dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą, dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų pakeitimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46 punktą, prašymas pakeisti įrašą registre registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka:1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-822-893/2010, 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2585 buvo panaikintas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 pagrindu statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teise kaip baigti statyti statiniai (II t, b. l. 14–19), taip pat pareiškėjo nuosavybės teise įregistruotas suskystintų dujų modulis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi teismui panaikinus 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585, atsirado teisinis pagrindas panaikinti šio akto pagrindu atliktą registraciją.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

2013 m. rugsėjo 18 d. prašymo VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialui dėl 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 pagrindu atliktos nekilnojamojo turto registracijos pakeitimo pateikimo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas ir kompetenciją reglamentavo Statybos įstatymo 27 straipsnis (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), kurio 1 dalis nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka statybos valstybinę priežiūrą. To paties straipsnio 3 dalies 1, 6 ir 16 punktuose buvo numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, be kita ko, tikrina, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai; dėl neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų panaikinimo kreipiasi į šiuos sprendimus priėmusius subjektus arba į teismą; atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 2 punktą inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o 10 punkte apibrėžti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tikslai yra užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai; užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai; užtikrinti, kad administracinės paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai, 11 punkte detaliai išdėstyta kokias funkcijas inspekcija atlieka įgyvendindama savo veiklos tikslus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju į teritorinį registratorių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl duomenų pakeitimo kreipėsi įgyvendindama savo funkcijas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui panaikinus 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585, kuris pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 34 punktą buvo pagrindas įregistruoti ginčo statinį nekilnojamojo turto registre, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėjo teisę teikti prašymą atstatyti nekilnojamojo turto registro duomenis, buvusius iki minėto pripažinimo tinkamu naudoti akto įregistravimo. Nors minėtuose teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisė kreiptis dėl nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo, tačiau sistemiškai aiškinant minėtas Statybos įstatymo 27 straipsnio, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuostatų 2, 10 ir 11 punktų, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šiuo atveju laikytina tinkamu subjektu teikti prašymą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašai, padaryti 2006 m. gruodžio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4-2585 pagrindu, ir VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 310 panaikinimo bei ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Dainius Raižys

              Skirgailė Žalimienė