Civilinė byla Nr. e2-283-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00713-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.4; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1

(S)

dalyvaujant atsakovui O. L. ir jo atstovei advokatei E. G.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės  “DIVINITUS“ atstovui advokatui S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso mišriu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui O. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „DIVINITUS“.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, sumažinęs ieškinio reikalavimus (reg. Nr. DOK-6869), prašo iš atsakovo O. L. priteisti 23 200,00 Eur, nurodant, jog ši prievolė – solidari atsakovo ir trečiojo asmens UAB „DIVINITUS“ prievolė, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovas nurodo, kad 2020 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo O. L., vairavusio UAB „DIVINITUS“ priklausančią transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas motociklas YAMAHA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir mirtinai sužalotas N. V.. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-593/2022 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1‑266‑1108/2021 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, atlygino minėto eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas priteistas sumas, iš viso 71 849,26 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „DIVINITUS“) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į juos, reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą. Vienas solidarių skolininkų – UAB „DIVINITUS“ ieškovo reikalavimą grąžinti 71 849,26 Eur pripažino. Atitinkama taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022. Iki šios dienos UAB „DIVINITUS“ grąžino ieškovui 43 649,26 Eur, atsakovas gera valia atsiskaityti su ieškovu vengia, todėl atsakovas, kaip solidarus skolininkas su UAB „DIVINITUS“, yra skolingas 23 200,00 Eur.

3.       Atsakovas O. L. prašo ieškovo reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neturi pakankamai informacijos, kokiu pagrindu buvo nustatytas ir išmokėtas žalos dydis, nedalyvavo žalos dydžio nustatymo procese. Pretenzijoje yra klaidingai nurodoma, kad atsakovas pasisavino neapdraustą transporto priemonę, kadangi transporto priemonė, kuria buvo sukeltas autoįvykis, buvo priskirta darbo užduotims vykdyti. Be to, ieškovui pareiga išmokėti žalos atlyginimą kilo dėl trečiojo asmens UAB „DIVINITUS“ kaltės, nes šis asmuo neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas nėra transporto priemonės savininkas ir atsakovui negali būti perkeliama pareiga sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas nesutinka su prievolės solidarumu, kadangi ieškovas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka turėjo teisę kreiptis į trečiąjį asmenį (atsakingą už draudimo sutarties nesudarymą) arba į atsakovą (atsakingą už padarytą žalą), bet pasirinko kreiptis į trečiąjį asmenį. Taigi, ieškovas išsirinko vieną iš asmenų, kurie pagal įstatymą atsako šio pobūdžio ginčuose ir iš jo reikalauja nuostolių atlyginimo, todėl, po ieškovo pasirinkimo, solidari atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė baigiasi ir visa atsakomybė pereina trečiajam asmeniui.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „DIVINITUS“ prašė tenkinti ieškovo ieškinį. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovas yra traukiamas atsakomybėn bendrais pagrindais, trečiasis asmuo, kaip atsakovo darbdavys, šiuo atveju neatsako už atsakovo (nors ir darbuotojo) veiksmus, nes 2020 m. gegužės 22 d. atsakovo sukeltas eismo įvykis įvyko ne atsakovo darbo metu, t. y. atsakovui pasiėmus laisvadienį, ir nebuvo susijęs su darbo funkcijų atlikimu. Be to, pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas atlyginęs padarytą žalą, turi teisę reikalauti kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ši nuostata nurodo, kad už ieškovo išmokos padengimą solidariai atsako tiek atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovas), tiek asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (trečiasis asmuo). Ieškovo kreipimasis į trečiąjį asmenį dėl nuostolių padengimo negali būti traktuojamas kaip solidarios prievolės pabaigos pagrindas, nes trečiajam asmeniui atlyginus dalį ieškovo nuostolių, likusi nuostolių dalis išlieka solidaria atsakovo ir trečiojo asmens prievole.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas

5.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių: 2020 m. gegužės 22 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) atsakovas O. L. važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 157 punktų reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini), nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojas N. V. žuvo. Automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės įrašus buvo trečiasis asmuo UAB „DIVINITUS“, eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip numatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 3, 8 dalyse. Ieškovas atlygino minėto eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas priteistas sumas, iš viso 71 849,26 Eur: 26 000,00 Eur – A. V.; 37 849,26 Eur – D. V.; 8 000,00 Eur – D. V..

6.       Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas.  Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

7.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija, kad yra atsakingas už žalą asmuo, t. y. kad eismo įvykis įvyko ne darbo metu ir transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimas nebuvo susijęs su darbo funkcijų atlikimu. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia tuo, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu yra sudarę susitarimą, kurio pagrindu trečiasis asmuo ieškovui moka susitarime įvardintas įmokas. Atsakovo vertinimu, negalima teisinė situacija, jog ieškovas išmokėtų sumų teismine tvarka reikalauja iš dviejų asmenų.

8.       Tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta nustatyta (identifikuota) transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TPVCAPDĮ 23 straipsnyje nustatyta draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka sumokėta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi įstatyme draudikų biurui suteikta teisė reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykęs pareigos sudaryti draudimo sutartį.

9.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑7-300/2010).

10.       Solidarioji skolininkų pareiga kreditoriui gali atsirasti įstatymo arba sutarties pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis). Taigi, ieškovo teisė yra pasirinkti ar prievolę įvykdys trečiasis asmuo, ar atsakovas , ar abu kartu.

11.       CK 6.6 straipsnio 6 dalies norma, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, turi būti aiškinama prievolių pasibaigimą reglamentuojančių normų kontekste. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Dalomoji prievolė gali pasibaigti daliniu įvykdymu, jeigu kreditorius tokį įvykdymą priima (CK 6.24 straipsnio 1, 4 dalys, 6.40 straipsnio 1 dalis). Prievolių pasibaigimo tinkamu daliniu įvykdymu solidariosios prievolės atveju ypatumas yra tas, kad kai solidarioji prievolė įvykdoma iš dalies, visi solidarieji skolininkai kreditoriui lieka įpareigoti bendra neįvykdytos prievolės suma, nepaisant to, koks jų indėlis į įvykdytos prievolės dalį, nebent kreditorius aiškiai išreikštų savo valią, kad prievolės dalį įvykdžiusio skolininko atžvilgiu solidariosios prievolės atsisako (CK 6.6 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3‑450/2010).

12.       Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009), todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m .gruodžio 12 d. procesinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022, neriboja ieškovo teisės reikšti atgręžtinį reikalavimą atsakovui.

13.       Teismo vertinimu, nesutiktina ir su atsakovo argumentais, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie atlygintinos žalos dydį ir jos nustatymo motyvus. Iš su ieškiniu pateiktų teismų procesinių sprendimų, priimtų Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑18-593/2022 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-1108/2021, darytina išvada, kad, sprendžiant atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo sprendžiami ir klausimai dėl žalos atlyginimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įvardinti atlygintinos žalos dydžiai, kurie priteisti iš ieškovo, įvardintuose teismų procesiniuose dokumentuose yra aiškiai nustatytas ir įvardintas atlygintinos žalos dydis ir jos nustatymo motyvai.

14.       Sutiktina su trečiojo asmens UAB „DIVINITUS“ argumentais, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad prejudiciniu faktu yra laikomi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyti asmens atliktos nusikalstamos veikos padariniai. Taigi, atsakovo sukeltos žalos dydis, kaip jo nusikalstamos veikos padarinys yra įrodytas procesiniais teismų sprendimais, atsakovas bylos baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjimo metu turėjo teisę duoti paaiškinimus, prieštaravimus dėl žalos dydžio ir jos nustatymo motyvų, tačiau šių veiksmų neatliko. Taigi, atsakovo argumentas, kad jis nėra tinkamai supažindintas su žalos dydžiu ir jo nustatymo motyvais yra nepagrįstas.

15.       Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nustatant, kad atsakovo prievolė, sumokėti ieškovo išmokėtą žalos atlyginimą, yra solidari atsakovo O. L. ir trečiojo asmens UAB „DIVINITUS“ prievolė. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju patenkinus ieškinį, ieškovas bei trečiasis asmuo UAB „DIVINITUS“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

17.       Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 1 228,00 Eur žyminį mokestį, ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinti, kadangi jau po ieškinio pateikimo dalį prievolės geruoju įvykdė bendraskolis-trečiasis asmuo UAB „DIVINITUS“, todėl laikytina, kad ieškinys pagrįstas visoje apimtyje ir šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „DIVINITUS“ byloje turėjo 2 934,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsakovo atsiliepimo į ieškinį analizė (205,70 Eur su PVM), prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu parengimas (117,98 Eur su PVM), kliento informavimas el. paštu dėl įvykusio teismo posėdžio (39,33 Eur su PVM), pasirengimas bylos nagrinėjimui ir kliento atstovavimas teismo posėdyje (iš viso 1 851,30 Eur su PVM (719,95 Eur + 514,25 Eur + 617,10 Eur)) bei rašytinių paaiškinimų parengimas (719,95 Eur su PVM), (reg. Nr. DOK-25332).

18.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

19.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (toliau – Rekomendacijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-466-403/2018 41 punktas).

21.       Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑236-943/2023 64 punktas).

22.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinus trečiojo asmens į bylą pateiktą suteiktų teisinių paslaugų detalizavimą, teismas sprendžia, kad jose yra detalizuotos tokios suteiktos teisinės paslaugos, kurios vertintinos, kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, t. y. kurios negali būti laikomos savarankiškomis paslaugomis (pvz., atsiliepimo analizė), o taip pat, kurios daugiau atitinka techninio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas (pvz., prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu parengimas, kliento informavimas), todėl, vertinant trečiojo asmens turtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, yra atsižvelgiama į nurodytus kriterijus.

23.       Teismas, įvertinęs trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos viršija nustatytus Rekomendacijose dydžius, todėl yra mažinamos: už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir kliento atstovavimą teismo posėdyje maksimali suma sudarytų 1 740,21 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.19 punktas: (3 val. x 2 000,10 Eur x 0,1 = 1 140,18 Eur ) + (6 val. x 1 900,30 Eur x 0,1 = 600,03 Eur)), o už rašytinių paaiškinimų kartu su atsakovo atsiliepimo į ieškinį analize – 760,12 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 punktas: 1 900,30 Eur x 0,4 = 760,12 Eur), todėl, atmetus reikalavimą priteisti kito techninio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas (prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu parengimas, kliento informavimas), trečiajam asmeniui palaikius ieškovo pareikštus ieškiniu reikalavimus, iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteisiama 2 500,33 Eur (1 740,21 Eur + 760,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

24.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 13,01 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, patenkinus ieškovo ieškinį, yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 200,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus eurų 00 ct) žalos regreso teise atlyginimą, nustatant, kad ši prievolė yra solidari atsakovo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „DIVINITUS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 200,00 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 228,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminį mokestį.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „DIVINITUS“, juridinio asmens kodas 300156408, naudai iš atsakovo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2 500,33 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai iš atsakovo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 13,01 Eur (trylika eurų 01 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas