Administracinė byla Nr. I-3468-171/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01735-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 6.5, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), kurį patikslino (b. l. 32–41), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (toliau – Vilniaus PN) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 žieminį puskombinezonį; 2) priteisti iš atsakovo Vilniaus PN pareiškėjo patirtą 407,90 Eur dydžio žalą dėl 2002 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių: 1 žieminės kepurės, 6 vasarinių kepurių, 7 kelnių, 10 švarkų, 2 vasarinių striukių, 14 marškinių ilgomis rankovėmis, 7 marškinių trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščių, 1 šaliko, 8 porų batelių, 4 porų žieminių batų, 4 porų demisezoninių batų, 2 porų odinių pirštinių, 3 porų megztų pirštinių, 1 golfo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN dirba Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jam neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir / ar ją sudarančios dalys, todėl su rašytiniu prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją, kokios tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos, ir nurodyti šių dalių ekonominę vertę. Atsakovas pateikė prašytą informaciją. Pareiškėjas mano, kad iš atsakovo Vilniaus PN jam turėtų būti priteistas vienas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektas, o už neišduotas dalis – priteistas žalos atlyginimas.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, iš esmės remiasi Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu (toliau – ir Statutas), jo 18 straipsniu (redakcija, galiojusia iki 2015 m. kovo 1 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 (toliau – įsakymas Nr. 128) patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis dėl žalos atlyginimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2009 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
Pareiškėjas nurodė, kad vietoje neišduotos tarnybinės uniformos tarnyboje turėjo dėvėti už asmenines lėšas įsigytą aprangą ir avalynę, o tarnyboje dėvėdamas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą turėjo dažnai skalbti, siūti, ji nuo skalbimo ir dėvėjimo buvo išblukusi. Ginčo laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. 2015 m. pareiškėjui buvo išduotos kai kurios naujos tarnybinės uniformos dalys, tačiau kai kurių tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, o naujos tarnybinės uniformos dalys neišduotos. Taigi, pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti išduotos šios naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys: 1 vasarinė kepurė, 2 vnt. marškinių trumpomis rankovėmis, 1 pora batelių, 1 pora žieminių batų, 1 žieminis puskombinezonis, o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (1 žieminę kepurę, 6 vasarines kepures, 7 kelnes, 10 švarkų, 2 vasarines striukes, 14 vnt. marškinių ilgomis rankovėmis, 7 vnt. marškinių trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščius, 1 šaliką, 8 poras batelių, 4 poras žieminių batų, 4 poras demisezoninių batų, 2 poras odinių pirštinių, 3 poras megztų pirštinių, 1 golfą) turėtų būti priteistas žalos atlyginimas, t. y. 30 proc. atitinkamų neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija – 407,90 Eur už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas su patikslintu skundu pateiktame prašyme, be kita ko, nurodė, kad, remiantis LVAT praktika, atsakovu šioje byloje turi būti tik Vilniaus PN (b. l. 31).
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–21) ir atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 45–46) prašo vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir reikalavimui taikyti nustatytą ieškinio senaties terminą, taip pat teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesiams. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus PN kreipėsi 2013 m. gruodžio 4 d. su prašymu „Dėl tarnybinių uniformų“, pareiškėjui Vilniaus PN pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. pažymą Nr. 14-2373 apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2003–2013 m. laikotarpiu, pažymoje nurodytas uniformos (jos dalių) vertės dydis. Tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis minėtu laikotarpiu – lėšų trūkumas. Atsakovas pažymi, kad 2003–2013 m. pareiškėjas į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl Vilniaus PN neturi pagrindo jam išmokėti piniginę kompensaciją už nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis), nes nėra nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva. Pasak atsakovo, 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, o 2015 m. pareiškėjui išduota visa sukomplektuota naujo pavyzdžio uniforma. Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjas skunde neteisingai įvardija kai kurių neišduotų uniformos dalių kiekį. Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovas pateikia atskirų uniformos dalių vieneto kainas ginčui aktualiu laikotarpiu (vasarinės kepurės vieneto kaina – 30 Lt, žieminės kepurės – 5,98 Lt, kelnių (kostiumo) – 80 Lt, pusvilnonio megztinio – 96,76 Lt, vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis – 48,50 Lt, marškinių ilgomis rankovėmis – 43,70 Lt, kaklaraiščio – 11 Lt, batelių poros – 108,08 Lt, žieminių batų poros – 147 Lt, batų pailgintais aulais poros – 120 Lt, odinių pirštinių poros – 20 Lt, megztų pirštinių poros – 7 Lt, vasarinės striukės – 106,90 Lt, žieminės striukės – 255 Lt, šaliko – 11,68 Lt, kelnių diržo – 50 Lt).
Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas ir atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 29, 30, 50), be to, pareiškėjas teismui pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 31).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus pataisos namų neveikimo, t. y. tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, pareiškėjui neišdavimo ir pareigūno teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku (per nustatytą terminą) neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.
Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, kuriame prašė užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją ir išduoti laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus jų dėvėjimo terminams, o nusprendus neišduoti nurodytų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymą, nurodant neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., taip pat kiekvienos tarnybinės uniformos dalies piniginę vertę (kainą) ir nurodyti priežastis, dėl kurių tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos laiku. Su pažyma prašė pateikti ir tarnybinių uniformų išdavimo pareiškėjui žiniaraščio kopijas (b. l. 11).
Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo prašymą, 2014 m. sausio 1 d. rašte Nr. 9-359(03) „Dėl tarnybinių uniformų“ (toliau – raštas Nr. 9-359(03)) nurodė, kad tarnybinės uniformos dalys pareiškėjo nurodytu laikotarpiu jam neišduotos dėl lėšų trūkumo, remdamasis Tvarka, jos 2 ir 3 punktais, išaiškino pareiškėjui piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo tvarką, taip pat informavo, kad Tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, o kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, Vilniaus PN neturi pagrindo jam apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už jo nurodytu laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 12–13). Su raštu Nr. 9-359(03) pareiškėjui pateikta 2013 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 14-2373 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį 2003 m.–2013 m.“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-2373), kurioje nurodytos neišduotos uniformos dalys, jų kiekis ir vertė 2003–2013 m. (viena žieminė kepurė, kurios vertė – 5,98 Lt, penkios vasarinės kepurės, kurių vertė – 150,00 Lt, viena vasarinė striukė, kurios vertė – 106,90 Lt, penkerios kelnės, kurių vertė – 340,00 Lt, trys pusvilnoniai megztiniai, kurių vertė – 184,50 Lt, trylika marškinių ilgomis rankovėmis, kurių vertė – 559,00 Lt, ketveri marškiniai trumpomis rankovėmis, kurių vertė – 152,00 Lt, keturi kaklaraiščiai, kurių vertė – 44,00 Lt, septynios poros batelių, kurių vertė – 705,60 Lt, trys poros žieminių batų, kurių vertė – 441,00 Lt, trys poros demisezoninių batų, kurių vertė – 361,08 Lt, viena pora odinių pirštinių, kurios vertė – 20,00 Lt, trys poros megztų pirštinių, kurių vertė – 21,00 Lt, iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė nurodytu laikotarpiu – 3 091,06 Lt) (b. l. 14, 22).
Remiantis atsakovo pateikta pareiškėjo asmens kortelės kopija, jam buvo išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 2002 m. vasario mėn.: po vieną vasarinę ir žieminę kepures, vasarinę ir žieminę striukes, vienas kostiumas su švarku, po vieną pusvilnonį megztinį, kaklaraištį ir pusvilnonį šaliką, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, vieni marškiniai trumpomis rankovėmis, po porą batelių, batų pailgintais aulais ir žieminių batų pailgintais aulais, po vieną diržą kelnėms ir diržą su įdėklais, antpečiai be pynutės (3) ir antpečiai marškiniams (1), 8 siauros „Varnelės“, 2 met. juostos, 2 Jogailaičio kryžiai, 8 mažos sagos ir vienas ženkliukas kepurei; 2003 m. spalio mėn. – viena pora batelių; 2004 m. rugsėjo mėn.: vienas kostiumas su švarku, vieni marškiniai ilgomis rankovėmis ir dveji marškiniai trumpomis rankovėmis; 2005 m. tarnybinės uniformos dalys pareiškėjui neišduotos; 2006 m. spalio mėn. išduoti vieni marškiniai ilgomis rankovėmis; 2007 m. gegužės mėn. – viena pora batelių, birželio mėn. – vienas kostiumas su švarku; 2008 m. sausio mėn. – po vieną vasarinę ir žieminę striukes, po vieną pusvilnonį megztinį, kaklaraištį, šaliką ir diržą kelnėms, vasario mėn. – dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, balandžio mėn. – dveji marškiniai trumpomis rankovėmis ir viena vasarinė kepurė; 2009 m. sausio mėn. – viena trikotažinė kepurė, vienas kostiumas su švarku, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis ir viena pora batelių; 2010 m. tarnybinės uniformos dalys pareiškėjui neišduotos; 2011 m. vasario mėn. išduotos vienos kelnės ir vieni marškiniai ilgomis rankovėmis, gruodžio mėn. – viena žieminė kepurė; 2012 m. vasario mėn. – vienos kelnės ir vieni marškiniai ilgomis rankovėmis, vienas pusvilnonis megztinis (b. l. 15–16, 23–24).
Remiantis atsakovo teismui pateikta 2015 m. kovo 31 d. patikslinta pažyma Nr. 9-2381 „Dėl S. R. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičiaus ir vertės dydžio nuo 2002-01-01 iki 2014-12-31“ (toliau – ir pažyma Nr. 9-2381), pareiškėjui nurodytu laikotarpiu neišduotos šios tarnybinės uniformos dalys: viena žieminė kepurė, kurios vertė – 5,98 Lt, keturios vasarinės kepurės, kurių vertė – 120,00, viena žieminė striukė, kurios vertė – 255,00 Lt, dvi vasarinės striukės, kurių vertė – 213,80 Lt, šešerios kelnės, kurių vertė – 480,00 Lt, trys pusvilnoniai megztiniai, kurių vertė – 184,50 Lt, penkiolika marškinių ilgomis rankovėmis, kurių vertė – 793,84 Lt, šešeri marškiniai trumpomis rankovėmis, kurių vertė – 228,00 Lt, keturi kaklaraiščiai, kurių vertė – 44,00 Lt, devynios poros batelių, kurių vertė – 907,20 Lt, trys poros žieminių batų, kurių vertė – 441,00 Lt, trys poros demisezoninių batų, kurių vertė – 361,08 Lt, dvi poros odinių pirštinių, kurių vertė – 40,00 Lt, 4 poros megztų pirštinių, kurių vertė – 21,00 Lt; iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 4 095,40 Lt (b. l. 49).
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 1 d.), kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustatė, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2002–2014 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 210 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 210), kuriame buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Įsakyme Nr. 210 buvo patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių (toliau – ir institucijos) pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija, kuri sudaro 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės ir apskaičiuojama pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); pavaldžių Kalėjimų departamentui institucijų pareigūnai dėl piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos gavimo raštu kreipiasi į savo institucijos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 punktas); 3 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios institucijos pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas surašo kiekvienam pareigūnui žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę, šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 proc. apskaičiuotos sumos piniginė kompensacija; 4 punkte buvo nustatyta, kad naujai priimtiems į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose institucijose pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama pagal patvirtintas uniformos dėvėjimo normas, o piniginė kompensacija vietoje tarnybinės uniformos gali būti išmokama tik po 1 tarnybos metų; 5 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnai kitas atskiras tarnybinės uniformos dalis, vietoje kurių gavo piniginę kompensaciją, gaus tik suėjus nustatytam šių dalių dėvėjimo terminui.
Įsakymas Nr. 210 neteko galios 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymui Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“. Įsakyme Nr. 128 buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose buvo nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Tvarkos 1 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas; Tvarkos 2 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Tvarkos 3 punkte buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę; šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija; Tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Įsakymas Nr. 128 neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-152) (šis įsakymas neteko galios 2015 m. vasario 27 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. 1R-48 „Dėl pataisos pareigūnų, dėvinčių tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašo, Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“). Įsakyme Nr. 1R-152 buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas, kurio III skyriuje buvo įtvirtinti pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų tarnybinės uniformos ir jos dėvėjimo pavyzdžiai (vyrams) (pareiškėjas, remiantis bylos duomenimis, eina Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (žr., pavyzdžiui, b. l. 11, 12–13)), X skyriuje buvo pateiktas tarnybinės uniformos, rangų ženklų ir simbolikos aprašymas, XI skyriuje buvo įtvirtinta tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Įsakyme Nr. 1R-152 taip pat buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose buvo nustatytos pareigūnams, taip pat ir vyresniesiems pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai.
Pareiškėjas S. R. patikslintame skunde vienu iš reikalavimų prašo priteisti už iš atsakovo Vilniaus PN 407,90 Eur per laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 32–41).
Byloje esantys duomenys patvirtina ir Vilniaus PN neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2002 m. nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymuose nustatytiems pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminams (be to, remiantis įsakyme Nr. 210 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei atsižvelgiant į pareiškėjo asmens kortelės kopijos (b. l. 15–16, 23–24) duomenis, jam 2002 m. išduotos visos tarnybinės uniformos dalys, išskyrus porą odinių pirštinių), taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad imperatyvu įstaigai per nustatytus terminus aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą, vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą priteisti piniginę sumą, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad jis savo lėšomis turėjo įsigyti aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisyti aprangą ir avalynę.
Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2002–2014 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat patyrė išlaidas dėl aprangos ir avalynės taisymo. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo tarnybinės uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas drabužiams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės.
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimuose prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo teismui padavimo datą (2014 m. kovo 19 d. (b. l. 1)), laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
Kadangi už teisingą žalos dydžio apskaičiavimą atsakingas atsakovas, teismui nekyla abejonių dėl atsakovo Vilniaus PN 2015 m. kovo 31 d. patikslintoje pažymoje Nr. 9-2381 „Dėl S. R. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičiaus ir vertės dydžio nuo 2002-01-01 iki 2014-12-31“ pateikto apskaičiavimo pagrįstumo, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjui priteistinos žalos dydį apskaičiuoti pagal atsakovo pažymoje Nr. 9-2381 pateiktus duomenis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, atsakovo pažymoje Nr. 9-2381 (b. l. 49) bei pareiškėjo asmens kortelės kopijoje (b. l. 15–16, 23–24) nurodytus duomenis, bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 4 095,40 Lt, t. y. 1 186,11 Eur, todėl pareiškėjui priteistina suma turtinei žalai atlyginti yra 355,83 Eur (1 186,11 Eur x 30 proc. = 355,83 Eur).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte, inter alia, nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje, inter alia, įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui Vilniaus PN netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad Vilniaus PN, pareiškėjo darbdavys, yra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje (žr. LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Pareiškėjas patikslintame skunde pateikė ir reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus PN per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti šias naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis: vieną vasarinę kepurę, dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, vieną porą batelių, vieną porą žieminių batų, vieną žieminį puskombinezonį. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą neginčijo šio pareiškėjo reikalavimo, jį paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad pagal ginčo laikotarpiui aktualius pataisos įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžius pareiškėjui, vyresniajam pareigūnui, nepriklauso žieminis puskombenzonis, kadangi ši tarnybinės uniformos dalis skirta tik jaunesniesiems pataisos pareigūnams. Teismas, įvertinęs šiai administracinei bylai aktualų teisinį reguliavimą, šioje administracinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus PN atlikti jo reikalaujamus veiksmus tenkintinas iš dalies ir atsakovas įpareigotinas per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui šias naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis: vieną vasarinę kepurę, dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, vieną porą batelių bei vieną porą žieminių batų.
Minėta, kad atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesiams (b. l. 45–46), tačiau, teismo nuomone, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas 6 mėnesiams yra per ilgas, neatitinka interesų pusiausvyros principo, be to, atsakovas Vilniaus PN nepateikė jokių sunkios finansinės būklės įrodymų, o priteistina suma (355,83 Eur) nėra tokio dydžio, kuri galėtų sudaryti didesnių finansinių sunkumų atsakovui, todėl teismas šio Vilniaus PN prašymo netenkina. Dėl tarnybinių uniformų dalių išdavimo sprendimo įvykdymas atidėtinas 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo, įvertinus būtinus organizacinius klausimus dėl pirkimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. R. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų 355,83 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt tris euro centus) turtinei žalai už neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti per laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2014-12-31.
Įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus išduoti pareiškėjui S. R. šias naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis: 1 (vieną) vasarinę kepurę, 2 (dvejus) marškinius trumpomis rankovėmis, 1 (vieną) porą batelių bei 1 (vieną) porą žieminių batų.
Sprendimo įvykdymą dėl tarnybinės uniformos dalių išdavimo atidėti 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti atsakovo Vilniaus pataisos namų prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Paulauskienė