Civilinė byla Nr. e2-655-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02014-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sversa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sversa“ prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „SLM group“ bankroto byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SLM group“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta
UAB ,,Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 4 d. Ta pačia nutartimi teismas nustatė ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
2. Pareiškėja UAB „Sversa“ 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti antrosios eilės kreditorės UAB „Sversa“ 91 651,99 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusios UAB „SLM Group“ bankroto byloje. Nurodė, kad yra UAB „SLM group“ kreditorė ir atsitiktinai iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenų sužinojo, kad UAB „SLM group“ statusas yra „bankrutavęs“. 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo susitarimu Nr. 2018-04-16 iš pradinio kreditoriaus T. V. įsigijo reikalavimo teisę į skolininkę UAB „SLM Group“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/04/19, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus (T. V.) ir UAB „SLM Group“ dėl paskolintos iki 550 000 Lt paskolos sumos bei su tuo susijusių visų kitų sumų bei išmokų grąžinimo. Pagal minėtą 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį pradinis kreditorius UAB „SLM Group“ buvo paskolinęs iki 550 000 Lt paskolą paskolos gavėjo vykdomo „Slamball“ arenos įrengimo projekto finansavimui bei kitai paskolos gavėjo veiklai, kurią UAB „SLM Group“ turėjo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kreditorės turimais duomenimis, pradinis kreditorius bendrovei 2013 m. buvo paskolinęs 248 650 Lt, 2014 m. – 307 306 Lt, grąžinta buvo 239 500 Lt suma. Skolos likutis paskolos grąžinimo termino dieną buvo 316 456 Lt arba 91 651,99 Eur. Pareiškėja ne dėl savo kaltės nebuvo laiku ir tinkamai informuota apie bankroto bylos UAB „SLM Group“ iškėlimą. Pareiškėjos finansinis reikalavimas yra didelės apimties ir jos teisės bei teisėti interesai bendrovės bankroto byloje turi būti ginami. Atsižvelgiant į tai, terminas finansiniam reikalavimui pateikti turėtų būti atnaujintas, o finansinis reikalavimas patvirtintas, tokiu būdu sudarant galimybę kreditorei bankroto procedūrų metu atgauti bent dalį skolos.
3. Bankrutavusi UAB „SLM group“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašė klausimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra. Teismui atnaujinus terminą, prašė patvirtinti 58 205,05 Eur finansinio reikalavimo dalį, įtraukiant kreditorę UAB „Sversa“ į trečiosios eilės bankrutavusios UAB „SLM group“ kreditorių sąrašą. Kitoje dalyje prašymą atmesti. Pareiškėjos individualiu pranešimu apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Sversa“ neinformavo, nes iškėlus bendrovei bankroto bylą administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, įskaitant ir bendrovės kreditorių sąrašą. Kreditorius taip pat turėtų būti aktyvus ir domėtis savo skolininko finansine padėtimi. Bendrovei bankroto byla iškelta 2018 m.
lapkričio 21 d., t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 35 straipsniu, UAB „Sversa“ finansinis reikalavimas galėtų būti tvirtinamas ir traukiamas į UAB „SLM Group“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą, bet ne į antrosios eilės kreditorių sąrašą. Pagal turimus bendrovės dokumentus, kurie administratorei buvo perduoti 2021 m. kovo 2 d., administratorė išanalizavo finansinius judėjimus tarp bendrovės ir T. V. bei nustatė, kad pagal turimus duomenis ir dokumentus 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola T. V. buvo 58 205,05 Eur. Vėlesnių duomenų (po 2015 m. gruodžio 31 d.) apie tai, kad tarp bendrovės ir T. V. būtų buvę tarpusavio atskaitymai / mokėjimai, nėra.
4. Kreditoriai UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos UAB „Sversa“ prašymą, prašė jo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja turėjo finansinį reikalavimą pateikti iki 2019 m. sausio 18 d., tačiau pateikė tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo termino pabaigos. Pareiškėja praleisto termino atnaujinimą iš esmės grindžia tik viena aplinkybe – negavo pranešimo iš bendrovės administratorės apie bankroto bylos iškėlimą. Toks motyvas yra nepagrįstas ir negali būti laikomas tinkamu pagrindu atnaujinti daugiau nei dvejus metus praleistą terminą. Pati pareiškėja visiškai nesirūpino skolos išieškojimu ir savo teisių gynimu bankroto byloje. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji 2018 m. balandžio 16 d. įsigijusi reikalavimo teisę ėmėsi kokių nors teisinių veiksmų dėl labai didelės, net 91 651,99 Eur dydžio skolos, kurios grąžinimo terminas suėjo dar 2016 m. gruodžio 31 d., išieškojimo. Pareiškėja neįrodė, kad bankrutavusi UAB „SLM Group“ apskritai yra jai skolinga. Pareiškėjos reikalavimo pagrindimui pateikti bendrovės apskaitos dokumentai už 2013 – 2015 metus, nepateikus visų bendrovės apskaitos dokumentų ir registrų nuo bendrovės įsteigimo 2011 m. lapkričio iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. lapkričio 22 d., yra beverčiai, nes neįrodo, kad skola (dalis skolos) nebuvo grąžinta T. V. iki 2013 metų ar po 2015 metų. Bankrutavusios
UAB „SLM Group“ tariama skola galėjo būti grąžinta arba T. V., arba pareiškėjai dar iki 2018 m. lapkričio 22 d. Kaip matyti iš pareiškėjos balanso už 2018 metus, per vienerius metus gautina suma tesiekė 3 362 Eur. Be to, bankrutavusi UAB „SLM Group“ už 2017 ir 2018 metus neteikė Juridinių asmenų registrui jokių finansinių atskaitomybės dokumentų, nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai ir už 2016 – 2018 metus. Pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas, neįrodžius, jog bankrutavusi UAB „SLM Group“ 2021 m. vasario 25 d. vis dar yra skolinga pareiškėjai, o ši turi neginčijamą reikalavimo teisę.
5. Pareiškėja UAB „Sversa“ papildomai paaiškino, kad perėmusi reikalavimo teisę į
UAB „SLM group“, apie tai nedelsdama informavo bendrovę 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu, reikalavo skolą sumokėti per 10 dienų terminą. Šis pranešimas buvo įteiktas bendrovės vadovui T. A., todėl bendrovė turėjo naująjį kreditorių įtraukti į apskaitą. Bendrovės buvusio vadovo neteisėti veiksmai, neperduodant dokumentų, ir to nulemtas bankroto administratorės pareigos informuoti kreditorių apie bendrovei iškeltą bankroto bylą nevykdymas negali nulemti kreditorės teisės būti įtraukta į kreditorių sąrašą. Kreditorė turi teisę, o ne pareigą domėtis skolininko turtine padėtimi. Sutinka būti įtraukta į UAB „SLM group“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą. Neturi dokumentų, pagrindžiančių pirminio kreditoriaus suteiktos ir negrąžintos paskolos likutį, todėl negali pateikti atsikirtimų į nemokumo administratorės pateiktus skaičiavimus. Kreditoriai, teigdami, jog pareiškėja neįrodė reikalavimo į bankrutavusią UAB „SLM group“, savo teiginius grindžia nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais, nepateikdami teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja UAB „Sversa“ praleido teismo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, kadangi terminas kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus baigėsi 2019 m. sausio 18 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja į nemokumo administratorę kreipėsi 2021 m. vasario 19 d., prašymą atnaujinti terminą ir patvirtinti
91 651,99 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusios UAB „SLM group“ bankroto byloje teismui pateikė tik 2021 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo termino pabaigos. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą, konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog terminas pateikti finansinį reikalavimą praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjos argumentai nepatvirtina buvus svarbių priežasčių, realiai sutrukdžiusių pareiškėjai laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, pareiškėja nebuvo aktyvi ir nepagrįstai delsė pareikšti finansinį reikalavimą. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesiėmė priemonių skolai susigrąžinti nuo 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo susitarimo sudarymo iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo 2021 m. vasario 26 d., t. y. beveik trejus metus.
8. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Sversa“ prašymą dėl finansinio reikalavimo, konstatavo, kad jis yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie pirminio kreditoriaus T. V. reikalavimo dydį pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį. Reikalavimo teisių perleidimo susitarimas tarp T. V. ir pareiškėjos sudarytas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui, tačiau šalys reikalavimo teisių perleidimo susitarime neįvardijo tikslios perleidžiamo reikalavimo sumos. Pareiškėja, 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu informuodama UAB „SLM group“ apie iš pradinio kreditoriaus perimtą reikalavimo teisę pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį, taip pat nenurodė, kokio dydžio mokėjimus privaloma atlikti per 10 dienų naujajai kreditorei UAB „Sversa“. Į bylą pateikti tik duomenys apie lėšų judėjimą tarp UAB „SLM group“ ir T. V. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pagal kuriuos UAB „SLM group“ skolos likutis
2015 m. gruodžio 31 d. buvo 58 205,05 Eur. Minėta, kad UAB „SLM group“ įsipareigojo paskolą grąžinti T. V. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų apie UAB „SLM group“ mokėjimus vėlesniu laikotarpiu, t. y. po 2015 m. gruodžio 31 d.
9. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neturi dokumentų, pagrindžiančių pradinio kreditoriaus T. V. suteiktos ir negrąžintos paskolos likutį. Paaiškindama, kodėl įsigytas reikalavimas nebuvo apskaitytas pareiškėjos balanse, nurodė, kad jai nebuvo pateikti reikalavimo dydį pagrindžiantys dokumentai, todėl reikalavimo apimtis nebuvo įrodyta. Taigi pareiškėja, teigdama, kad jos finansinis reikalavimas yra būtent
91 651,99 Eur, teismo vertinimu, prieštarauja pati sau.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėja UAB „Sversa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamu atveju dar nėra priimta ir įsiteisėjusi nutartis dėl įmonės pabaigos, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas turėtų tenkinti pareiškėjos prašymą ir patvirtinti finansinį reikalavimą. Nei pareiškėja, nei pradinis kreditorius
T. V. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Vertinant kreditorės elgesį, sužinojus apie nagrinėjamą bankroto bylą, jis vertintinas kaip protingas – kreditorė sužinojusi apie nagrinėjamą bankroto bylą 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į nemokumo administratorių su paklausimu, ir gavusi atsakymą, 2021 m. vasario 25 d. pateikė prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Akivaizdu, kad pareiškėja savo teisėmis nepiktnaudžiavo, o terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido išimtinai dėl to, kad nebuvo informuota apie pradėtą
UAB „SLM group“ bankroto procesą.
10.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat ir 2012 m. spalio 10 d. paramos sutartis, kurį numatė UAB „SLM Grpup“ dalyvavimą projekte 35 proc., t. y. 95 967,62 Eur suma, kuri buvo paskolinta iš T. V., patvirtina, kad T. V. suteikė ne mažesnę negu 95 967,62 Eur dydžio paskolą. Nemokumo administratorės teigimu, iš įmonės apskaitos ir kitų dokumentų matyti, kad
UAB „SLM group“ skola T. V. sudaro 58 205,05 Eur. T. V. perleido savo reikalavimo teisę UAB „Sversa“. T. V. 2021 m. balandžio 7 d. raštu, atsakydamas į UAB „Sversa“ paklausimą, yra patvirtinęs, kad jokių mokėjimų iš atsakovo po 2015 m. gruodžio 31 d. nėra gavęs. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, todėl UAB „Sversa“ yra tinkama kreditorė byloje. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonė yra grąžinusi visą paskolos sumą T. V. ar
UAB „Sversa“. Teismas galėjo atsisakyti tvirtinti UAB „Sversa“ pareikštą finansinį reikalavimą tik įrodymų, pagrindžiančių paskolos gražinimo faktą, pagrindu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjos ir pirminio kreditoriaus T. V. skaičiavimais,
UAB „Sversa“ finansinis reikalavimas įmonei sudaro 91 651,99 Eur sumą. Nemokumo administratorė, vadovaudamasi įmonės apskaitos dokumentais, nustatė, kad UAB „Sversa“ reikalavimas įmonei yra 58 205,05 Eur, todėl tokio dydžio UAB „Sversa“ reikalavimas atsakovei yra pagrįstas įmonės apskaitos dokumentais, taigi – įrodytas. Atsižvelgdamas į tai, kreditorius sutinka su nemokumo administratore ir mažina savo finansinį reikalavimą iki 58 205,05 Eur sumos.
11. Atsakovė bankrutavusi UAB „SLM group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, o teismui nusprendus, kad atskirasis skundas tenkinamas, neprieštarautų, jog būtų patvirtintas UAB „Sversa“ trečiosios eilės 58 205,05 Eur finansinis reikalavimas UAB „SLM group“ bankroto byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Bendrovės administratorė individualiu pranešimu apie bankroto bylos iškėlimą apeliantės neinformavo, nes iškėlus bendrovei bankroto bylą administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, įskaitant ir bendrovės kreditorių sąrašą, tačiau apeliantė ir pati turėjo būti aktyvi, domėtis savo skolininko finansine padėtimi.
11.2. Pagal turimus bendrovės dokumentus, kurie administratorei buvo perduoti 2021 m.
kovo 2 d., administratorė išanalizavo finansinius judėjimus tarp bendrovės ir T. V. bei nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola T. V. buvo 58 205,05 Eur. Vėlesnių duomenų (po 2015 m. gruodžio 31 d.) apie tai, kad tarp bendrovės ir T. V. būtų buvę tarpusavio atskaitymai / mokėjimai, administratorė neturi, todėl vadovavosi paskutiniais turimais duomenis, pagal kuriuos bendrovės skola T. V. buvo 58 205,05 Eur, bet ne 91 651,99 Eur.
12. Kreditoriai UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Priešingai nei jos nurodomoje nutartyje, apeliantė nėra nei antstolis, nei jos reikalavimas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nei ji teikė į bylą reikalavimą, kuris būtų pagrįstas jau išduotu vykdomuoju įrašu. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014 buvo sprendžiamas visai kitas klausimas – ar yra galimybė pateikti finansinį reikalavimą teismui tvirtinti po to, kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, o šioje byloje ginčo dėl to, jog pareiškėja turėjo teisę teikti prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, nėra.
12.2. Apeliantė praleisto termino atnaujinimą iš esmės grindžia tik viena aplinkybe – jog negavo pranešimo iš nemokumo administratorės, ar buvusio bendrovės direktoriaus T. V. apie bankroto bylos iškėlimą. Toks motyvas yra nepagrįstas ir negali būti laikomas tinkamu pagrindu atnaujinti daugiau nei dvejus metus praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Pati apeliantė visiškai nesirūpino skolos išieškojimu ir savo teisių gynimu bankroto byloje. Pirminis kreditorius T. V. apie bendrovės bankrotą sužinojo dar 2020 m. kovo 20 d., tačiau apeliantė, perėmusi reikalavimo teises, į teismą kreipėsi tik praėjus vieneriems metams po to, kai pirminis kreditorius T. V. sužinojo apie bendrovės bankrotą, o priežasčių, kodėl apeliantė delsė šiuos metus, nenurodė. Tai rodo, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoris galimai yra fiktyvus, nes pats T. V. negalėjo kreiptis dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo.
12.3. Apeliantės reikalavimas dėl 91 651,99 Eur (dabar 58 205,05 Eur) dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo yra nepagrįstas, ką pripažino ir pati apeliantė atskiruoju skundu sumažindama reikalavimą. Apeliantė galimai fiktyviai įsigijo reikalavimą dėl
91 651,99 Eur (dabar 58 205,05 Eur), nes nežino nei jo dydžio, nei kiek realiai reikalavimas yra pagrįstas (ar skola nėra grąžinta pirminiam kreditoriui).
12.4. Šiuo atveju nėra galimybių patikrinti ir įsitikinti, kad bendrovė 2021 m. vasario 25 d. buvo skolinga kam nors ir iki 2018 m. balandžio 16 d. nebuvo grąžinusi T. V. skolos. Nemokumo administratorė fiksavo, jog bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo skolinga tuometiniam vieninteliam akcininkui ir direktoriui T. V. 58 205,05 Eur, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes išvada buvo padaryta neįvertinus (neturint galimybės) visų bendrovės finansinių dokumentų už visą įmonės veiklos laikotarpį nuo jos įsteigimo 2011 m. lapkričio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. lapkričio 22 d. Be to, paskolos sutartis nebuvo sudaryta dėl konkrečios paskolos sumos, sumokėtos jos sudarymo dieną, todėl pinigai galėjo būti paskolinti ir ar pradėti grąžinti anksčiau nei 2013 metais. Buvęs vadovas tikėtina sąmoningai nepateikė dokumentų už vėlesnį laikotarpį, kad nebūtų galima matyti mokėjimų judėjimo.
12.5. Apeliantės 2018 m. balanso eilutėje deklaruota tik 3 362 Eur gautinų pajamų suma arba patvirtina aplinkybę, jog bendrovė grąžino apeliantei 88 289,99 Eur tais pačiais
2018 metais, arba 2018 metais pagal 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį nebuvo įgijusi reikalavimo į bendrovę, o teismui pateikta sutartis yra fiktyvi. Kaip matyti iš UAB „SLM group“ Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų, bendrovė už 2017 ir 2018 metus neteikė jokių finansinių atskaitomybės dokumentų. Be to, bendrovės administratorei nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai ir už 2016 – 2018 metus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Sversa“ prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo
UAB „SLM group“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prašymo apklausti liudytojus
14. CPK 334 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Gyventojų registro išrašą apie T. V. ir
2021 m. balandžio 7 d. T. V. patvirtinimą, kad nuo 2015 metų jis iš UAB „SLM group“ jokių mokėjimų negavo. Kreditoriai UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. pažymą apie procesinių dokumentų įteikimą T. V. civilinėje byloje
Nr. e2-987-647/2020. Nei apeliantė, nei kreditoriai nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl dokumentų prijungimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Taip pat nenurodė, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus atsisako priimti.
16. Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo teismo posėdžio metu apklausti atsakovės
UAB „SLM group“ pradinį kreditorių T. V., kuris galėtų nurodyti finansinio reikalavimo perleidimo aplinkybes ir pagrįsti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, ir nemokumo administratorės atstovą V. K..
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas apklausti liudytojus byloje taip pat yra prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo. Kaip jau minėta, CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė, prašydama apklausti T. V., nurodo, kad jis galės nurodyti finansinio reikalavimo perleidimo aplinkybes ir pagrįsti, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau nenurodo, kodėl tokio prašymo neteikė pirmosios instancijos teismui, t. y. nepagrindžia aplinkybių, kodėl būtinybė apklausti liudytoją atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantė prašymo apklausti nemokumo administratorės atstovą
V. K. apskritai nemotyvuoja. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl apeliantės reiškiami prašymai apeliacinio proceso metu turi būti motyvuoti ir pagrįsti, o šiuo atveju apeliantės reiškiami procesiniai prašymai formuojami taip, lyg byla būtų vis dar nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta prašymą apklausti T. V. ir V. K..
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
18. Apeliantė atskiruoju skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jos teigimu, tai užtikrins objektyvesnį atskirojo skundo nagrinėjimą.
19. Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai apeliacinės instancijos teismo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien apeliantės pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, kad tai užtikrins objektyvesnį atskirojo skundo nagrinėjimą, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka
(CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo
21. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais
(JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
22. Apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020).
23. Bankrutavusios UAB „SLM group“ bankroto byla buvo iškelta ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra pradėta iki JANĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą sprendė pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-851-241/2020).
24. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui finansinius reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius
(ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „SLM group“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB ,,Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 4 d. Ta pačia nutartimi teismas nustatė ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, terminas kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus baigėsi 2019 m. sausio 18 d. Apeliantė dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo į nemokumo administratorę kreipėsi 2021 m. vasario 19 d. Akivaizdu, su kuo sutinka ir pati apeliantė, kad ji praleido teismo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės argumentai nepatvirtina buvus svarbių priežasčių, realiai sutrukdžiusių apeliantei laiku įgyvendinti teisę per teismo nustatytą terminą arba bent jau greičiau pateikti finansinį reikalavimą.
25. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).
26. Praleistų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir panašiai. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti apeliantei praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Kaip nurodo apeliantė, ji reikalavimo teisę į UAB „SLM group“ įgijo 2018 m. balandžio 16 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą su pirminiu kreditoriumi T. V., tačiau, kaip matyti, apeliantė nesiėmė jokių priemonių skolai susigrąžinti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad skolininkė atsiskaitytų nustatytu terminu, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai išieškoti. Šiuo atveju apeliantė pakankamai ilgą laiką (beveik trejus metus) buvo pasyvi, nesikreipė į skolininkę dėl skolos grąžinimo, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
28. Vienintelis argumentas, kuriuo apeliantė grindžia termino reikalavimui pateikti praleidimą, yra tai, kad ji nebuvo asmeniškai informuota apie UAB „SLM group“ bankroto bylos iškėlimą. Pažymėtina, kad apie įmonėms iškeltas bankroto bylas skelbiama viešai apygardų teismų internetiniuose tinklapiuose, be to, įmonės teisinis statusas yra registruojamas Juridinių asmenų registre. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. spalio 29 d. nutartimi priėmus pareiškimą dėl
UAB „SLM group“ bankroto bylos iškėlimo, specialiame interneto tinklalapyje buvo patalpintas pranešimas apie pareiškimo priėmimą, taip pat informacija apie pareiškimo nagrinėjimo datą bei laiką. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria UAB „SLM group“ iškelta bankroto byla, buvo išsiųsta VĮ Registrų centrui, Lietuvos antstolių rūmams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Bendrovės statusas „bankrutuojanti“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2018 m. gruodžio 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant tokiai faktinei situacijai teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuo 2018 metų galimai egzistuojant apeliantės turtinei teisei, jos visiškas nesidomėjimas įmonės turtine padėtimi beveik trejus metus yra nepateisinamas apdairaus, sąžiningo, protingo asmens elgesio atžvilgiu. Neturėdama neginčijamo reikalavimo ir nesielgusi atidžiai bei rūpestingai, apeliantė negali reikalauti atnaujinti praleistą terminą, remdamasi vien tuo, kad nemokumo administratorė jos tiesiogiai neinformavo apie bankroto bylos skolininkui iškėlimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti tik 2021 m. kovo 2 d., todėl nemokumo administratorė objektyviai neturėjo galimybės informuoti pareiškėją apie jos skolininkei iškeltą bankroto bylą. Be to, gauti įmonės finansiniai dokumentai nemokumo administratorei ne visada leidžia spręsti apie finansinių reikalavimų egzistavimą ar jų pagrįstumą.
29. Apeliantės argumentas, kad kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl įmonės pabaigos, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas turėtų patvirtinti pareiškėjos prašomą finansinį reikalavimą, yra nepagrįstas. Apeliantės nurodomoje kasacinio teismo praktikoje buvo sprendžiamas klausimas, iki kada gali būti tvirtinami (tikslinami) kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau pateiktoje kasacinio teismo praktikoje nėra išaiškinta, kad kreditorius (ir teismas) gali nepaisyti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto reguliavimo.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad svarbių priežasčių terminui atnaujinti nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Terminas finansiniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl to, kad pati apeliantė laiku nesiekė tinkamo savo teisių įgyvendinimo, nesielgė kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
31. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to priėmė akivaizdžiai nepagrįstą teismo sprendimą dėl apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumo.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas
(CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-288-469/2015).
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje surinkti įrodymai nepakankami patvirtinti, jog apeliantė 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo susitarimu Nr. 2018-04-16 iš pradinio kreditoriaus T. V. įsigijo 91 651,99 Eur (ar 58 205,05 Eur) reikalavimo teisę į skolininkę UAB „SLM Group“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/04/19, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus (T. V.) ir
UAB „SLM Group“. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „SLM Group“ skolos realumą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad 2018 m. balandžio 16 d. susitarime nėra užfiksuotas įsiskolinimo dydis, nenurodytas skolos susidarymo laikotarpis ir kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su perleidžiama skola. Koks skolos dydis nežino ir pati apeliantė, kuri teismui nurodė, kad jai nebuvo pateikti reikalavimo dydį pagrindžiantys pirminiai dokumentai. Be to, apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nurodė, kad ji sutinka, jog vietoje 91 651,99 Eur finansinio reikalavimo, būtų patvirtintas 58 205,05 Eur dydžio reikalavimas, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina faktą, jog pati apeliantė nežino, ką įsigijo, t. y. koks yra įsiskolinimo dydis ir apskritai, ar įsiskolinimas egzistuoja. Be to, kaip ir pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio apeliantės Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2018 metus matyti, kad per vienerius metus apeliantės gautinos sumos siekė 3 362 Eur, t. y. į balansą nebuvo įtraukta apeliantės 2018 m. balandžio 16 d. įgyto 91 651,99 Eur dydžio reikalavimo suma.
Aplinkybė, kad apeliantė beveik trejus metus nesikreipė į bankrutavusią bendrovę dėl skolos susigrąžinimo, tik dar labiau sustiprina abejones dėl skolos egzistavimo (CPK 185 straipsnis).
34. Reikšminga ir tai, kad byloje yra pateikti tik duomenys apie lėšų judėjimą tarp
UAB „SLM group“ ir T. V. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pagal kuriuos UAB „SLM group“ skolos likutis T. V. 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė
58 205,05 Eur sumą. Paskolos sutartyje tarp UAB „SLM group“ ir T. V. sulygta, kad paskola turi būti grąžinta T. V. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie UAB „SLM group“ mokėjimus po 2015 m. gruodžio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo susitarimas tarp apeliantės ir T. V. buvo sudarytas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui, tačiau šalys reikalavimo perleidimo susitarime neįvardijo tikslios perleidžiamo reikalavimo sumos. Apeliantė, 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu informuodama UAB „SLM group“ apie iš pradinio kreditoriaus perimtą reikalavimo teisę pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį, taip pat nenurodė, kokio dydžio mokėjimus privaloma atlikti per 10 dienų naujajam kreditoriui UAB „Sversa“. Visuma minėtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad apeliantės pateiktas finansinis reikalavimas yra nepagrįstas (CPK 185 straipsni).
35. Apeliantė teigia, kad nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai, todėl šiuo atveju, pasak apeliantės, būtent atsakovė turi paneigti aplinkybes dėl skolos egzistavimo ir jos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog pirminis kreditorius T. V. apeliantei nurodė, jog
UAB „SLM group“ su juo neatsiskaitė, per se (liet. savaime) nesudaro pagrindo taikyti prezumpciją ir remtis apeliantės nurodoma skolos suma kaip vienareikšmiškai įrodančia finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes toks aiškinimas prieštarautų byloje esančių įrodymų visumai, o kartu ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Teismas, kaip jau minėta, turi įvertinti įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą
(CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos remiantis įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis
CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
36. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad UAB „SLM group“ reikalavimo teisių perleidimo dieną (2018 m. balandžio 16 d.) buvo skolinga apeliantei ir jos nurodytas skolos apskaičiavimas yra teisingas, turi įrodinėjimo pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė 2018 m. balandžio 16 d. turėjo 91 651,99 Eur dydžio įsiskolinimą ir ar apskritai turėjo įsiskolinimą apeliantei (ar pirminiam kreditoriui T. V.). 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nėra nurodomas perleidžiamo reikalavimo teisės dydis, o pirmiau minėti tiek apeliantės, tiek bankrutavusios UAB „SLM group“ buhalteriniai duomenys, neįrodo skolos egzistavimo ir jos dydžio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi objektyviais byloje esančiais duomenimis – apeliantės, nemokumo administratorės bei viešaisiais duomenimis – ir tokiu būdu iš esmės priėmė sprendimą tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių (šiuo atveju skolos egzistavimo 2018 m. balandžio 16 d.) įrodinėjimo pareiga.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo
UAB „SLM group“ bankroto byloje, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Teisėjų kolegijai atmetus apeliantės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė bei byloje dalyvavę kreditoriai
(CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kreditoriai UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. atsiliepime į apeliantės UAB „Sversa“ atskirąjį skundą prašo priteisti iš apeliantės 755 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš kreditorių
UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų (Advokatų kontoros „Zabiela ir partneriai“ 2021 m. balandžio 26 d. sąskaitos NR. 20210426/3 ir 2021 m. balandžio 26 d. pervedimo išrašo Nr. 453951791) matyti, kad kreditoriai patyrė 755 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 731 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą ir 24 Eur „išrašų išėmimo iš JAR c. b. Nr. eB2-119-803/2021“ kompensavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašyme nurodomos išlaidos, patirtos gaunant duomenis iš Juridinių asmenų registro, nėra išlaidos, susijusios su išlaidomis, patirtomis apeliacinės instancijos teisme, nes Juridinių asmenų registro duomenys buvo teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliacinėje instancijoje jokie nauji duomenys nebuvo pateikti, todėl šios išlaidos kreditoriams negali būti priteisiamos. Vertinant prašomų priteisti 731 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą pagrįstumą ir teisėtumą, nurodytina, kad prašomos išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.
kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85,
8.15 papunktyje numatytą rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, kuris apskaičiuojamas dauginant iš 0,4 koeficiento Lietuvos statistikos departamento skelbiamą už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 609,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kreditoriams
UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. iš apeliantės priteisiamos 609,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „HIDROMOTAS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sversa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1, 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir
68 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė