(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4703-867/2019 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grindena“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Saugaja“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grindena“ 5 710,92 Eur skolą, kurią sudaro 2 931,48 Eur už įsigytas medžiagas (grindų dangą), 1 550,00 Eur už papildomas medžiagas ir rangos darbus, 902,74 Eur atsakovės nekokybiškai atliktų darbų šalinimo darbus, 326,70 Eur už grindų apžiūros ir akto surašymą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo M. S. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui M. S. iš atsakovės UAB „Grindena“ 5 710,92 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei  646,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Teismas nustatė, kad ieškovas M. S. iš MB „Saugaja“ įsigijo grindų dangą už 2 931,48 Eur. Atsakovė UAB „Grindena“ atliko grindų klojimo darbus ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantis šalių susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis patvirtina, kad grindų klojimo darbai buvo baigti 2018 m. kovo 18 d., o atsakovės nurodyta atliktų darbų kaina sudarė 1 550,00 Eur. Iš 2018 m. lapkričio 17 d. grindų dangos apžiūros akto Nr. 6 nustatyta, kad M. S. prašymu statybos techninės priežiūros vadovas A. K.2018 m. spalio 14 d. apžiūrėjo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), grindų dangą, nustatė grindų dangos defektus ir jų priežastis. Grindų apžiūros ir akto surašymo kaina 326,70 Eur, ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ši suma sumokėta 2018 m. lapkričio 19 d. Iš ieškovo ir UAB „Minties kelias“ elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad grindų dangos pašalinimo (nulupimo) kaštai sudaro 902,74 Eur. Ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuri atsakovei įteikta registruotu paštu 2018 m. gruodžio 18 d.

4.       Teismas sprendė, kad grindų dangos įrengimo darbai, kuriuos atliko atsakovė, neatitinka kokybės reikalavimų ir nustatytų trūkumų pašalinimas yra galimas tik pašalinus įrengtą dangą ir vietoj jos įrengus naują dangą, o byloje esantis šalių susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis, PVM sąskaitos faktūros už grindų dangos įsigijimą ir grindų apžiūrą bei akto surašymą, ieškovo 2018 m. lapkričio 19 d. banko sąskaitos išrašas, elektroninis susirašinėjimas su UAB „Minties kelias“ dėl grindų dangos pašalinimo patvirtina, kad bendra ieškovo paskaičiuota atliktų darbų defektų nustatymo, jų šalinimo, dangos įsigijimo ir atliktų darbų kaina sudaro 5 710,92 Eur.

5.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovas M. S. jai nėra sumokėjęs 1 550,00 Eur už atliktus darbus, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakove, ir nepareiškė priešieškinio, nors atsakovę nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tai yra advokatas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad už darbus buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, ir, nors byloje nėra pateiktas joks grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo kvitas 1 550,00 Eur sumai, kurį turėjo išrašyti atsakovė, nes ji yra juridinis asmuo (verslo subjektas), kuriam yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai jos veikloje, byloje esantis šalių susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis patvirtina, kad atsakovė pati informavo ieškovą, jog grindų klojimo darbai baigti 2018 m. kovo 18 d., o ieškovui paklausus galutinės kainos, nes „reikia žinoti kiek pasiimti“, atsakovė nurodė kad atliktų darbų kaina yra 1 550,00 Eur. Teismo vertinimu, jeigu ieškovas už atliktus grindų įrengimo darbus būtų neatsiskaitęs su atsakove, pastaroji elgdamasi sąžiningai ir protingai, būtų pareikalavusi ieškovo atlyginti atliktų darbų kainą, pateikdama ieškovui pretenziją ar ieškinį teisme dėl skolos išieškojimo, tačiau per pusantrų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo atliktų darbų pabaigos iki šios bylos išnagrinėjimo, šių priemonių nesiėmė. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovas su ja neatsiskaitęs.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė UAB „Grindena“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 1 550 Eur išlaidas už statybos darbus ir medžiagas, taip pat priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 1 550 Eur išlaidas už statybos darbus ir medžiagas. Atsakovei niekada nebuvo sumokėta už darbus nurodyta suma. Teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovui buvo paaiškinta, kad už rangos darbus apmokėjimo nebus reikalaujama iki 2018 m. vasaros vidurio. Kaip matyti, defektai atsirado būtent pakilus oro temperatūrai. SMS susirašinėjimas nėra tinkamas įrodymas byloje. Priešingai nei nurodo teismas, jei minima suma už darbus ir medžiagas būtų buvusi apmokėta, atsakovė kaip juridinis asmuo būtų išrašiusi PVM sąskaitą-faktūrą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ko byloje nėra pateikta. Atsakovė nereikalavo apmokėti už darbus ir neteikė priešieškinio dėl nurodytos sumos priteisimo, kadangi vėliau atsirado darbų trūkumai, dėl ko nebuvo aišku, ar atsakovė iš vis turi tokią reikalavimo teisę. Teismas nesilaikė įrodymų leistinumo principų civiliniame procese. Pagal teismo įrodymų vertinimą atsakovė neįtraukė į apskaitą gautų iš ieškovo piniginių lėšų, tokiu būdu atlikdamas ir kitą neteisėtą mokestinę veiką. Su tokia teismo išvada atsakovė nesutinka.

7.       Ieškovas M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Atsakovės argumentas, kad reikalavimas apmokėti už darbus nebuvo pareikštas, nes vėliau išaiškėjo darbų trūkumai yra atmestinas, kadangi pagal byloje esančius įrodymus, atsakovė darbus baigė 2018 m. kovo 18 d., o pagal abiejų šalių paaiškinimus atliktų darbų trūkumai išaiškėjo po kelių mėnesių (2018 metų vasarą). Atsakovė taip ir nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl nereikalavo apmokėti už darbus per šį ilgą laiko tarpą.

7.2.                      Ieškovo pateiktas įrodymas – susirašinėjimo SMS žinutėmis su atsakovės atstovu išrašai leidžia daryti patikimą išvadą, kad ieškovas su atsakove atsiskaitė.

7.3.                      Atsakovė nepagrįstai remiasi sąskaitos-faktūros nepateikimo faktu, nors pati atsakovė privalėjo tokį dokumentą išrašyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis

10.       Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl (ne)atsiskaitymo už atliktus rangos darbus. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovės  nekokybiškai atliktų grindų klojimo darbų ieškovo bute, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

Dėl (ne)atsiskaitymo už atliktus rangos darbus

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovas su ja nėra neatsiskaitęs už atliktus grindų klojimo darbus, atsižvelgdamas į tai, kad po atliktų klojimo darbų atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl atsiskaitymo, o susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp šalių išrašas patvirtina, kad atsakovė pati informavo ieškovą, jog grindų klojimo darbai baigti 2018 m. kovo 18 d., o ieškovui paklausus galutinės kainos, nes „reikia žinoti kiek pasiimti“, atsakovė nurodė kad atliktų darbų kaina yra 1 550,00 Eur.

12.       Atsakovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, argumentuodama, jog teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovui buvo paaiškinta, kad už rangos darbus apmokėjimo nebus reikalaujama iki 2018 m. vasaros vidurio, SMS susirašinėjimas nėra tinkamas įrodymas byloje, o ieškovui atsiskaičius su atsakove ji kaip juridinis asmuo būtų išrašiusi PVM sąskaitą-faktūrą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ko byloje nėra pateikta. Atsakovė nereikalavo apmokėti už darbus ir neteikė priešieškinio dėl nurodytos sumos priteisimo, kadangi vėliau atsirado darbų trūkumai, dėl ko nebuvo aišku, ar atsakovė iš vis turi tokią reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

13.       Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

14.       Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią kasacinio praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

15.       Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau vien tik aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Grindena“ atliko grindų klojimo darbus ieškovui priklausančiame bute. Grindų klojimo darbai buvo baigti 2018 m. kovo 18 d. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių SMS žinutėmis išrašo, atsakovės atstovas 2018 m. kovo 18 d. parašė ieškovui, kad už valandos bus baigti grindų klojimo darbai, ieškovui pasiteiravus, kokia yra galutinė suma už atliktus darbus ir „kiek pasiimti“, atsakovės atstovas nurodė 1 550 Eur atliktų darbų kainą. Tuomet ieškovas atrašė „supratau. Trečią būsiu bute“.

17.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovui buvo paaiškinta, kad už rangos darbus apmokėjimo nebus reikalaujama iki 2018 m. vasaros vidurio. Tačiau atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, taip pat neginčijo aplinkybės, kad toks susirašinėjimas, nurodytas nutarties 16 punkte, tarp šalių iš tiesų įvyko.

18.       Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ji nereikalavo apmokėti už darbus ir neteikė priešieškinio dėl nurodytos sumos priteisimo, kadangi vėliau atsirado darbų trūkumai. Kaip nustatyta byloje, darbai buvo baigti dar 2018 m. kovo 18 d., defektai buvo pastebėti tik 2018 m. vasarą. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ne dėl atsiradusių defektų atsakovė ilgą laiką nuo grindų klojimo darbų nereiškė jokių reikalavimų ieškovui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.

19.       Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovas buvo su ja neatsiskaitęs. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakove atsiskaitė už atliktus grindų klojimo darbus grynaisiais pinigais dar 2018 m. kovo 18 d.

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

23.       Ieškovas M. S. prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 250 Eur (2019 m. gruodžio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas RM Nr. 2019-080 ir 2019 m. gruodžio 13 d. bankinio pavedimo išrašas).

24.       Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindena“ (juridinio asmens kodas 303098045) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovui M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai                                                                          Erika Misiūnienė

                                                                        Almantas Padvelskis

                                                                        Giedrė Seselskytė