Administracinė byla Nr. AS-418-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00433-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos 43.3.1; 43.9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m.
vasario 20 d. sprendimą Nr. NSN-24-51 „Dėl E. V. nubaudimo“; 2) Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. NSN-24-65 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“; 3) Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. NSN-24-65 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“; 4) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 14 d. raštą Nr. 2S-1149 „Dėl nuobaudos pagrįstumo“; 5) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. SN-24-226 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 6) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1358 „Dėl skundų išnagrinėjimo“; 7) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1336 „Dėl informacijos pateikimo“; 8) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1360 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 9) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1361 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 10) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 29 d. raštą Nr. 2S-1514 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 11) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 29 d. raštą Nr. 2S-1509 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 12) Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 2S-1549 „Dėl nuobaudos pagrįstumo“; 13) Lietuvos kalėjimų tarnybos
2024 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 2S-1607 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 14) iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 55 Eur turtinės ir 1 467 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą iki 2024 m. gegužės 3 d. pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus - sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus; įvardyti, kokias konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė (sukelia) ginčijami ir prašomi panaikinti aktai; skunde nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir pateikti tiek skundo egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius (kopija) teisme.
Teismas nustatė, kad su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negali susimokėti žyminio mokesčio. Taip pat, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2024 m. kovo 13 d. administraciniai teismai pareiškėjui iš viso priteisė 890 Eur žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2024 m. balandžio 22 d. buvo gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. balandžio 22 d. pažyma, jog pareiškėjui
2024 m. balandžio 22 d. buvo įteiktas Regionų administracinio teismo uždaras vokas.
II.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, t. y. pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat pareiškėjas nepateikė tiek skundo egzempliorių, kiek yra proceso dalyvių ir dar liktų egzempliorius teisme.
III.
Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tiek skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Pareiškėjas paaiškina, kad 2024 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, prašydamas pateikti pirmosios instancijos teismui jo finansinę padėtį patvirtinančius duomenis. Pats pareiškėjas negali pateikti jo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų bei tiek skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, nes Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime dokumentų kopijavimo paslauga yra mokama. Be to, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas nuo 2024 m. sausio 31 d. neteikia galimybės išsiųsti dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, todėl kitų būdų teismo nurodytai informacijai pateikti nėra. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas visus skundo prieduose nurodytus dokumentus turi, nes jis pats tuos dokumentus parengė ir saugo informacinėje sistemoje.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjui protingo termino, per kurį jis galėtų gauti pinigų sumą, reikalingą žyminio mokesčio sumokėjimui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka administracinių ginčų srityje yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.).
ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė šiuos esminius pareiškėjo pateikto skundo trūkumus: pareiškėjas skunde turi aiškiai nurodyti, kokias konkrečias teisines pasekmes jam sukėlė (sukelia) ginčijami ir prašomi panaikinti aktai (pvz.: skundo reikalavimu Nr. 3 prašomas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-03-21 raštas Nr. 2S-1336, kuriuo pateikta informacija apie gautas siuntas; skundo reikalavimais Nr. 4 ir Nr. 5 prašomi panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos raštai Nr. 2S-1360 ir Nr. 2S-1361 dėl skundo išnagrinėjimo; skundo reikalavimu Nr. 11 prašomas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-03-29 raštas Nr. 2S-1509 dėl skundo išnagrinėjimo) (1); pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog jis negali susimokėti žyminio mokesčio. Išanalizavęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. kovo 13 d. pareiškėjui iš viso priteisė 890 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatytinas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui ir įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikimui (2); pareiškėjas skunde neišreiškė pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (3); pareiškėjas nepateikė skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (4).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m.
rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat pareiškėjas nepateikė tiek skundo egzempliorių, kiek yra proceso dalyvių ir dar liktų egzempliorius teisme.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tiek skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atsisakė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo todėl, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1762-816/2023 pareiškėjui priteistas 200 Eur žalos atlyginimas; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-798-872/23 pareiškėjui priteistas 100 Eur žalos atlyginimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-477-556/2023 priteistas 40 Eur žalos atlyginimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-28-821/2024 priteistas 300 Eur žalos atlyginimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. TA-9-492/2024 priteistas 250 Eur žalos atlyginimas. Vien tik šios informacijos pagrindu teismas padarė išvadą, kad teismų procesiniai dokumentai yra įgiję res judicata galią ir jais priteistos sumos mokėtinos pareiškėjui.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina anksčiau minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Be jau nurodytų Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas šias sumas gavo, o jeigu gavo, tai ar naudoja šias sumas savo poreikiams tenkinti ir pan., t. y. nenustatyta, ar pareiškėjas šiomis piniginėmis lėšomis disponuoja. Taigi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, o padarė hipotetinę išvadą vien tik remdamasis minėtos informacinės sistemos duomenimis.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas skundu prašė ne tik panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus ir raštus, tačiau prašė ir iš Lietuvos valstybės priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildino iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau šio aspekto pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, visiškai nevertino.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka paprastai netrukdo asmeniui reikalauti priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.
kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011; 2024 m. rugpjūčio 14 d nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-449-575/2024).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą nagrinėjamoje byloje yra susijęs su reikalavimais panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus ir raštus, šis reikalavimas yra pakankamai savarankiškas, kad būtų nagrinėjamas atskirai. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus ir raštus, nesumokėjo ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio, neatima iš pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti 55 Eur turtinę žalą bei 1467 Eur neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio nesumokėjimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti nagrinėti tik pareiškėjo reikalavimus panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus ir raštus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo negali būti nagrinėjamas, nesumokėjus įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio.
Vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl skundo kopijų pateikimo, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo ir jo priedų kopijų nepateikimas šiuo atveju nelaikytinas esmine kliūtimi priimti skundą, ypač atsižvelgiant į tai, jog teismas, nutartimi priėmęs skundą, viešojo administravimo subjektams išsiunčia skundo skaitmeninę kopiją elektroninių ryšių priemonėmis bei tai, kad ginčo šalys yra tik pareiškėjas bei Lietuvos kalėjimų tarnyba, priėmusi pareiškėjo ginčijamus sprendimus bei raštus, ir skundo su priedais egzemplioriai šiuo atveju nėra reikalingi kitoms administracinės bylos proceso šalims, pavyzdžiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie paprastai yra privatūs asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-322-415/2018; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-453-552/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-136-415/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-41-822/2021).
Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje įvardijo ir nurodė pareiškėjui pašalinti keturis nustatytus skundo trūkumus. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodomi tik du esminiai nepašalinti trūkumai (nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė reikiamo skundo egzempliorių skaičiaus) ir vienas naujas (dėl pareiškėjo papildomos informacijos/paaiškinimo vertinimo, t. y. kad nelaikytinas patikslintu skundu). Todėl šiuo atveju neaišku, ar teismas pripažįsta, kad pareiškėjas du trūkumus pašalino, nors iš nutarties turinio tokios išvados daryti nėra jokio pagrindo.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad 2024 m. balandžio 20 d. (gauta 2024 m. balandžio 23 d.) pateikta pareiškėjo papildoma informacija vertintina kaip jo paaiškinimas, kuriuo jis atsisako pateikti patikslintą skundą bei tokiu būdu pašalinti teismo 2024 m.
balandžio 17 d. nutartyje nustatytus trūkumus. Kaip jau buvo minėta, jame išdėstyta papildoma informacija/ paaiškinimai, kodėl pareiškėjo nuomone nėra tikslinga patikslinti jo pateiktą pirminį skundą. Taigi nėra jokio pagrindo šią papildomą informaciją/paaiškinimą vertinti kaip patikslintą skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme ir tai turėtų būti vertinama kaip atsisakymas patikslinti skundą.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu ir grąžintas pareiškėjui, pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Iveta Pelienė
Dalia Višinskienė