Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.‑100-1011/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00015-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2023 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. M.,
pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei K. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,
n u s t a t ė :
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023-01-05 kreipėsi į teismas su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad T. M., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre 2019-08-07. Bendrovės vadovas nuo 2019-08-07 yra T. M.. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skolininkė. Inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2023-01-04 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 44 255,7 Eur, kuris susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nurodoma, kad Bendrovė su Inspekcija 2021-03-01 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 49 583,25 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2022-12-25. Tačiau Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nemokėjo įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį, todėl Inspekcijos 2022-10-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Pažymėta, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Taip pat nurodoma, kad Inspekcija 2022-11-23 gavo Bendrovės dar vieną prašymą išdėstyti 34 777,02 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2024-12-25. Pateikdama prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, Bendrovė patvirtino, kad jai yra žinoma apie įsiskolinimą Inspekcijai. Inspekcija, išnagrinėjusi Bendrovės pateiktą prašymą bei surinktą papildomą informaciją, 2022-12-05 priėmė sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė netenkinti Bendrovės pateikto prašymo ir neišdėstyti 34 777,02 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo. Prašymo netenkinimo motyvai išdėstyti Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2022-12-05 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“. Vienas iš prašymo netenkinimo argumentų buvo tas, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Nurodoma, kad pagal pateiktus Bendrovės bankų sąskaitų išrašus, per laikotarpį nuo 2022-09-01 iki 2022-11-23 banko sąskaitų įplaukos sudarė 148 540,24 Eur, bankų sąskaitų išlaidos – 140 567,53 Eur. Per minėtą laikotarpį Bendrovė pati į biudžetą įmokų nemokėjo, mokestinė nepriemoka buvo išieškoma Inspekcijos nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2022-09-01 buvo išieškota 4 297,59 Eur, 2022-09-23 buvo išieškota 6 704,92 Eur, 2022-09-30 buvo išieškota 14 888 Eur mokestinės nepriemokos. Pareiškime taip pat nurodoma, kad iš Bendrovės pateiktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose matyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su kitais Bendrovės kreditoriais. Bendrovės vadovas gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai nebuvo mokama/ mokama dalinai, dėl ko susidarė pradelsti įsipareigojimai. Esant nurodytam, darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumas. Vadovaujantis pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų veiksmų atlikimas pažeidė Inspekcijos kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki 2022-11-23 Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei Inspekcija, kreditoriais. Pareiškimas taip pat grindžiamas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize. Pareiškimu prašoma iškelti T. M. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-06 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, T. M. pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. nurodė, kad su Inspekcijos pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad yra Bendrovės direktorius, jo įmonė verčiasi inžinerinių sistemų projektavimu ir konstrukcijomis. Pripažįsta, kad įsiskolinimas yra, tačiau nesutinka su pareiškimu, kadangi nepadarė jokių tyčinių veiksmų, kad nemokėti įsiskolinimo; priešingai – daro viską, kad mokesčiai būtų mokami. Mokesčiai į valstybės biudžetą buvo mokami kiekvieną mėnesį, o skola yra susidariusi už karantino laikotarpiu vykdytus atidėjimus. Nurodė, kad vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kad galėtų sugeneruoti pajamas, išsimokėti skolą ir tęsti įmonės veiklą. Įsiskolinimas pradėjo formuotis pagrinde 2020 m. pavasarį, šiuo metu likę sumokėti į valstybės biudžetą apie 17 000–18 000 Eur skolą. Įmonė šiuo metu tęsia savo veiklą, turi daug objektų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad klientai vėluoja atsiskaityti, todėl vėluoja ir jie atsiskaitydami su Inspekcija. Bendra skola buvo susidariusi apie 56 000 Eur. Mokėjimai, kuriuos vykdė žemesnės eilėms kreditoriams, buvo skirti tam, kad vyktų įmonės veikla, buvo mokama rangovams, kuriuos įmonė persamdo. Jų įmonė turi sutartį rangos darbams ir jeigu nebus sumokėta rangovams, jie sustabdys darbus ir įmonė gaus baudą. Teigė, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti visos skolos, tačiau deda visas pastangas. Daug skolų jų įmonė išsiieško per antstolius, derina, kad būtų padengtos skolos ir tuomet tos lėšos bus skirtos skolai Inspekcijai sumažinti. Nurodė, kad įmonės metinė apyvarta – iki 1 000 000 Eur, įmonė turi 10 darbuotojų. Karantino metu buvo plečiamos projektavimo sritys, prieš tai metai buvo sudėtingi. Teigė, kad mokestinė nepriemoka Inspekcijai susideda iš PVM ir GPM, šie mokėjimai buvo sustabdyti karantino metu. Tuo metu negavo finansinės paramos, tačiau įmonei tie mokesčiai buvo atidėti, buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis. Pagal mokestinės paskolos sutartį įmonė mokėjo įmokas, sutartyje nebuvo nustatyti jokie apribojimai. Paaiškino, kad pagal mokestinės paskolos sutartį mokėjimai nebuvo atliekami, nes Inspekcija juos nuskaitydavo kartu su einamaisiais mokestiniais mokėjimais, kurie vykdavo kiekvieną mėnesį, kadangi įmonės sąskaitoje buvo lėšų. 2022 m. spalio-lapkričio mėn. pastebėjo, kad mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, tuomet kreipėsi į Inspekciją dėl sutarties pratęsimo, tačiau po mėnesio gavo atsakymą, kad sutartis nepratęsta. Po gruodžio 5 d. įmonė sumokėjo apie 26 000 Eur mokestinė skolos, tuo metu skola buvo 44 000 Eur. Nurodė, kad pareiškime nėra nurodyta, jog Bendrovė moka einamuosius mokesčius. 2023 m. sausio mėn. pradžioje Bendrovė pateikė dar kartą prašymą išdėstyti mokestinį įsiskolinimą. Nurodė, kad jo asmeninės pajamos yra 2 000 Eur atskaičius mokesčius. Teigė, kad 2023-02-07 Bendrovė sumokėjo 5 000 Eur. Prašė teismo jį išteisinti.
Teismo posėdžio metu mokesčių administratoriaus atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad Bendrovė teikė prašymą sudaryti dar vieną mokestinės paskolos sutartį, 2023-02-07 Bendrovei buvo pateiktas atsakymas dėl prašymo netenkinimo. Prieš tai mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta 2021-03-01, ji buvo nutraukta 2022-10-10, kadangi nebuvo tinkamai vykdomos paskolos sutarties sąlygos. Dar vienas prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties buvo pateiktas 2022-11-23, gavus šį prašymą buvo vertinama pateikta Bendrovės informacija ir tuomet buvo pastebėti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimai. Nurodė, kad šiuo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 18 182,21 Eur. 2022-11-20 mokestinė nepriemoka sudarė 34 777 Eur, 2022-11-14 nepriemoka sudarė 32 000 Eur. Teigė, kad pati Bendrovė nemokėjo įsiskolinimo, tačiau buvo vykdomi išieškojimai, buvo nurodymai nurašyti nepriemokas iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Antstoliams išieškojimai nagrinėjamu atveju perduoti nebuvo. Dalis nepriemokos nurašyta iš Bendrovės sąskaitos, tačiau negali pasakyti, kokia dalis buvo išieškota, kadangi buvo vykdomi nuolatiniai nurašymai. Paaiškino, kad bankui yra perduodamas nurodymas kokio dydžio yra nepriemoka ir bankas pats sprendžia, kokio dydžio sumą reikia nurašyti iš sąskaitos. Jeigu nurodymo pateikimo metu yra pakankamai lėšų sąskaitoje, tai ir nurašoma.
ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).
CK 6.9301 str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovės 2021 m. vasario mėnesį mokestinė nepriemoka buvo lygi 49 583,25 Eur, o ją sudarė nesumokėtos GPM (25 423,60 Eur) ir PVM (24 159,65 Eur) sumos. Įvertinus Bendrovės finansinę padėtį 2021-03-01 su ja buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuria mokestinės nepriemokos išdėstytos laikotarpiui nuo 2021-03-25 iki 2022-12-05 mokant jas pagal sudarytą grafiką (b. l. 17–18).
Inspekcijos 2022-10-10 sprendimu 2021-03-01 mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta dėl šios sutarties sąlygų nesilaikymo (b. l. 19). Inspekcijos 2022-12-05 sprendimu Bendrovės prašymas dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo atmestas (b. l. 38).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė po Inspekcijos 2022-10-10 sprendimo, turėdama apie 27 000 – 30 000 Eur bendro dydžio mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais ir laikotarpiu nuo 2022-10-07 iki 2022-11-20 viso turėjo apie 13 000 Eur išlaidų (b. l. 1–3). Čia pastebėtina, kad Inspekcijos teismui pateiktame pareiškime nurodyti Bendrovės mokėjimai, vykdyti iki 2020-10-10 sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį, nelaikytini pažeidžiantys mokėjimų eiliškumo tvarką.
T. M. nuo 2019-08-07 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-10-07 iki 2022-11-20, atliktų mokėjimų metu, taip pat eina jas iki šiol.
Teisminio nagrinėjimo metu T. M. neginčijo tų mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, jog aptartų mokėjimų vykdymo metu Bendrovės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui buvo didelės, viršijo 30 000 Eur. Tačiau tvirtino, kad būdamas Bendrovės vadovu, rūpindamasis jos veiklos tęstinumu, privalėjo vykdyti tiesioginę veiklą, taip pat vykdyti įsipareigojimus prieš klientus, atlikti būtinus einamuosius su Bendrovės veikla susijusius mokėjimus. Mano, kad jo kaltės dėl ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo, nėra, savo poziciją pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi byloje Nr. 2AT-57-976/2020.
Vertinant aptartus T. M. motyvus, pirmiausiai pažymėtina, kad teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas.
T. M. cituojama byla savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos pirmiausiai tuo, jog minėtoje byloje mokėjimo tvarkos eiliškumas buvo pažeistas atliktais mokėjimais, kurių bendra suma laikytina nedidele – 261,20 Eur. Todėl, toje byloje buvo pripažinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir nesuvokti, jog dėl tokių mokėjimų įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais. Nagrinėjamu gi atveju, Bendrovės mokestinės nepriemokos buvo labai didelės, taip pat ženkli ir mokėjimų, atliktų pažeidžiant eiliškumo tvarką sumą. Tai, jog Bendrovė galėjo atlikti mokestinę nepriemoką padengiančius mokėjimus (ženklią jų dalį) patvirtina ir tai, jog po 2022-12-05 valstybės biudžetui buvo sumokėtas apie 26 000 Eur įsiskolinimas. Dėl aptartų aplinkybių T. M. cituoja nutartis negali būti pripažinta turinti precedento galią nagrinėjamoje administracinės byloje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad T. M., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. 2022-10-07 iki 2022-11-20, už prekių užpirkimus įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad T. M. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.
Iš ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda savo griežtumu atitiktų T. M. padaryto pažeidimo pavojingumą ir, atsižvelgus į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.
ANK 34 str. 6 d. nustatytas, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Mokesčių administratoriaus atstovė teismui patvirtino, kad Bendrovė valstybės biudžetui yra padengta didelė mokestinės nepriemokos dalis; šiuo metu skolos biudžetui likutis – apie 18 000 Eur. Taigi, Bendrovė mokestinės skolos nevengė, valstybės biudžetui didelė dalis ankstesniais laikotarpiais susidariusios mokestinės nepriemokos sumokėta (dalis žalos atlyginta) iš esmės operatyviai po neigiamo Inspekcijos 2022-12-05 sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Be to, T. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors Bendrovė turėjo apyvartinių lėšų, jos finansinė padėtis dėl susikaupusių mokestinių nepriemokų, taip pat dėl kitų ūkio subjektų įsipareigojimų Bendrovei nevykdymo buvo sudėtinga. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Inspekcijos 2021-03-01 sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Taigi, Lietuvoje su COVID-19 susiję ribojimai turėjo ženklią įtaką Bendrovės sėkmingai veiklai ir su tuo susijusių mokestinių nepriemokų susikaupimu. Taip pat akivaizdu, jog susikaupusių mokestinių nepriemokų Bendrovė po to, kai buvo nutraukta su ja sudaryta minėta mokestinės nepriemokos sutartis, nekenkdama sklandžiai veiklai negalėjo pilnai įvykdyti. Ši aplinkybė, t. y. sunki Bendrovės finansinė padėtis, pripažintina atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 3 p.).
Byloje esančiais įrodymais administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau T. M. siekė užtikrinti Bendrovės sklandų veiklos tęstinumą, mokėjimais, pažeidžiančiais eiliškumo tvarką nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskiriant ženkliai švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje minimali, t. y. 300 Eur baudą.
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., 635 str. 1 d. 1 p, 646 str. 1–2 d., teismas,
n u t a r i a:
Pripažinti T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Dūdys