Procesinio sprendimo kategorijos: 38.; 44.5.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, 

kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20212-727/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams B. G., V. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 1350,48 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-27 dėl atsakovo V. J., vairavusio atsakovei B. G. priklausančią transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. V. priklausanti transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusysis kreipėsi į ieškovą dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo. UAB ,,IF DRAUDIMAS“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5 nuostatas (1.1 p.) bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties nuostatas (2.1.3 p.), kompensavo UAB ,,IF DRAUDIMAS“ išmokėtą 1350,48 Lt dydžio draudimo išmoką. Pagal LR CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus, kurie į ieškovo pretenzijas nereagavo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.998 str. 3 d.).

Atsakovė B. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį jos atžvilgiu atmesti, o V. J. atžvilgiu ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo palikusi savo motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemone atsakovė nesinaudojo, todėl ji nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pas motiną gyveno atsakovės brolis V. J.. Atsakovei nežinant ir be jos leidimo, V. J., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, savavališkai pasinaudojo automobiliu bei būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę.

Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jo atžvilgiu ieškinį tenkinti pilnai, bendaatsakovės B. G. atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas savavališkai pasinaudojo sesers automobiliu, būdamas neblaivus, atvyko į Vilnių, neturėdamas teisės vairuoti autotransporto priemonę, padarė avariją. Atsakovas teigia, jog atsakovės B. G. kaltės nagrinėjamu atveju nėra, visa atsakomybė tenka atsakovui V. J..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-30 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš atsakovų V. J. ir B. G. 1350,48 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-14 iki sprendimo visiško įvykdymo, 66 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai; priteisti iš atsakovų V. J. ir B. G. po 7,60 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog 2007-08-27 dėl atsakovo V. J., vairavusio atsakovei B. G. priklausančią transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. V. priklausanti transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4). Įvykio kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusysis kreipėsi į ieškovą dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo (b.l. 5). UAB ,,IF DRAUDIMAS“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5 nuostatas (1.1 p.) bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją nukentėjusiajam asmeniui (b.l. 6-8, 9-19, 20). Ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties nuostatas (2.1.3 p.), kompensavo UAB ,,IF DRAUDIMAS“ išmokėtą 1350,48 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 21, 22, 23). Atsakovai į ieškovo pretenzijas nereagavo (b.l. 24-28). Pagal LR CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus ir pagrįstai reikalauja solidarios prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, pobūdis, lemia jos privalomąjį draudimą ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus. Atsakovė B. G., būdama automobilio savininkė, turėjo apdrausti automobilį privalomuoju draudimu, o jam esant nevairuojamam – pasirūpinti, kad kitas asmuo negalėtų tokia transporto priemone naudotis, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos ją apdrausti ir tokios transporto priemonės naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju automobilio savininkės atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Atsakovas V. J. padarė žalą tyčiniais kaltais veiksmais. Atsakovų solidarioji atsakomybė šiuo atveju atsiranda iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, todėl šiuo pagrindu pareikštas ieškinys pilnai tenkintinas. Tam įtakos neturi atsakovo V. J. kaltės ir ieškinio pripažinimas. Abiejų atsakovų pateikta argumentacija neatleidžia atsakovės B. G. nuo solidarios atsakomybės taikymo. Dėl kitų atsakovų išdėstytų teiginių teismas nepasisakė, nes nagrinėjamam ginčui jie nėra teisiškai reikšmingi. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti suma ieškovui neatlyginta, atsakovai neginčijo ir nesirėmė žalos paskaičiavimo nepagrįstumu (LR CK  6.37 str., 6.10 str., 6.280 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė B. G. pateikė apeliacinį skindą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą dalyje dėl solidarios atsakomybės apeliantės atžvilgiu taikymo, atmetant ieškinį apeliantės atžvilgiu, tenkinant ieškinį pilnai atsakovo V. J. atžvilgiu. Nurodė, jog atsakovas V. J. be atsakovės B. G. leidimo, būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, savavališkai pasinaudojo apeliantei priklausančiu automobiliu, atvyko į Vilnių bei sukėlė eismo įvykį. Atsakyti už sukeltas pasekmes privalo atsakovas V. J.. Teismas savo išvados, jog atsakovė B. G. pati perdavė  atsakovui V. J. automobilį, nepagrindžia jokiais įrodymais. Priešingai, atsakovas V. J. nurodė, kad transporto priemonę jis paėmė pats savavališkai, nežinant atsakovei B. G.. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje atsakomybė atsirado ne dėl žalos padarymo, o dėl imperatyviųjų normų nevykdymo. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš sąlygų: kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo; kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu; kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Minėtos sąlygos nenustatytos, todėl atsakovės B. G. atžvilgiu ieškinys netenkintinas. 

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad VĮ “Regitra“ išrašas patvirtina, jog 2007-08-27 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo B. G.. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. įtvirtinta biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo bei asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. transporto priemonės savininkas grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Minėto įstatymo  17 str. 1 d. 1 p. įpareigoja biurą mokėti išmokas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu žala padaroma naudojant neapdraustą nustatytą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, t.y. pareiga atlyginti žalą biurui kyla dėl 2 priežasčių: žala padaroma vairuojant transporto priemonę, kuri yra neapdrausta. Biuras, išmokėjęs išmoką, įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, bei asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-08-27 buvo užvaldyta savavališkai (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.1 d., 6.263 str. 2 d. 3 d., 6.270 str., 6.280 str.).

Atsakovas V. J. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skindą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Lietuvos Respublikos CK 6.988 str. 3 d. numatė, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, susijusioje su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes CK 1.3 str. 2 d. numatė išimtinį specialių įstatymų taikymą, kai pats kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Įstatymų leidėjas draudžia transporto priemonės savininkui, atsakingam už privalomojo draudimo sutarties sudarymą, naudotis patiems ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., atsakovės B. G. veiksmų ar neveikimo, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėtumo klausimai spręstini pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją atsakomybę, ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad automobilio savininkės B. G. atsakomybė ieškovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendraatsakovų B. G. ir V. J. solidarioji atsakomybė atsirado įstatymo pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog B. G., būdama įregistruota viešame registre transporto priemonės Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke (b.l. 4), šio automobilio nebuvo apdraudusi privalomuoju draudimu, todėl šiais veiksmais (neveikimu) pažeidė įstatymo reikalavimus, tuo sukurdama teisines pasekmes ir teisinį pagrindą taikyti solidariąją atsakomybę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė B. G. pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nustatančias įpareigojimą sudaryti draudimo sutartį bei draudimą neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Įstatymų leidėjas nustatė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atsakovės B. G. veiksmai ir neveikimas yra neteisėti, pažeidžiantys įstatymo reikalavimus, ir tai sudaro pagrindą civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra priežastinis ryšys tarp B. G. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos, nes ta aplinkybė, kad atsakovas V. J. paėmė transporto priemonę be jos savininkės žinios, neatleidžia apeliantės, kaip transporto priemonės savininkės, nuo solidarios atsakomybės.

Įstatymų leidėjas įvardino asmenis, į kuriuos ieškovas įgyja reikalavimo teisę dėl padarytos žalos išmokėtų sumų. Nagrinėjamu atveju buvo išmokėtos išmokos, kai kaltininkas V. J. padarė žalą, naudodamas neapdraustą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieškovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingą už žalos padarymą asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.). Bendraatsakovų B. G. ir V. J. solidarioji atsakomybė kilo dėl to, kad prievolė atlyginti žalą kiekvienam iš šių asmenų atsirado visa apimtimi, ir yra visos sąlygos taikyti solidariąją skolininkų prievolę.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas V. J. kaltais savavališkais veiksmais padarė žalą, vienok, atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi teisinių santykių dalyvė, kaip transporto priemonės savininkė, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad neapdraustą transporto priemonę negalėtų vairuoti kitas asmuo, būdamas girtas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Toks atsakovės neveikimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, ar atleisti atsakovę B. G. nuo solidariosios atsakomybės (LR CK 1.80 str. 1 d., 1.96 str., 6.157 str. 1 d.).

              Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

              Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str., CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str., 6.281 str. 1 d., CPK 2 str., 5 str., 7  str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantė neturi pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                        Neringa Švedienė

Teisėjos                                                                                                                            Alma Urbanavičienė

   Aldona Tilindienė