Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05708-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant atsakovės UAB ,,Corpus Pro“ atstovei I. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Corpus Pro“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3 549,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 144,71 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad 2020-11-21 įvykio metu dėl vandens prasiskverbimo buvo padaryta žala butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėti butai ieškovės buvo apdrausti būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimis, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad butų remonto kaina sudaro 3 549,58 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama draudimo išmokas. Ieškovė pažymi, kad ieškovės apdraustam turtui buvo padaryta žala trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu Architektų g. 184, Vilniuje, administratoriumi buvo atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, tinkamai juos eksploatuoti.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo daugiabučiame name yra įsikūrusi 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Atsakovė yra sudariusi Administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. CP-220345 (toliau – sutartis) su bendrojo naudojimo objektų valdytoju (bendrija). Sutarties priede Nr. 1 yra apibrėžiamos atsakovės teikiamų paslaugų apimtys. t. y. atsakovė pagal sudarytą sutartį teikia pastato konstrukcijų techninės priežiūros paslaugą, kuri apima: pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų inžinerinės įrangos apžiūros paslaugą; statinio apžiūros akto su defektų/gedimų rekomendacijomis sudarymo ir pateikimo paslaugą; statinio techninės priežiūros žurnalo pildymo paslaugas. Taip pat atsakovė teikia nuolatinio stebėjimo ir remonto darbų techninės priežiūros paslaugą už atskirą įkainį, kai ji yra užsakoma. Atsakovė nurodo, kad ginčo name veikia ne kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius (valdytojas), o kaip paslaugos teikėjas, teikiantis konkrečias (ne administravimo paslaugas) pagal sutartį su bendrojo naudojimo objektų valdytoju (bendrija). 2020 balandžio mėnesį atliktos apžiūros metu butų ir kitų patalpų savininkams atsakovė yra pateikusi rekomendacijas dėl vandentiekio ir nuotekų sistemų remonto. 2021 gegužės mėn. atsakovė pakartotinai rekomendavo remontuoti minėtas sistemas. Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų, remiantis atsakovės bendrijai teikiamų paslaugų dokumentų išvadomis, remiantis CK 4.85 str. 1 d. privalo priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Tačiau iki šios dienos jie nėra priėmę sprendimo dėl šių sistemų remonto. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, kaip paslaugos teikėja, neturi teisės butų ir kitų patalpų savininkų vardu priimti sprendimų dėl jų nuosavybės valdymo, remonto ir pan. Atsakovė turi teisę veikti tik sudarytos sutarties ribose. Todėl ieškinio reikalavimas ne tik yra pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. atsakovė nėra bendrojo naudojimo objektų valdytoja ginčo name, tačiau ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. t. y. iš ieškinio motyvų nėra aišku, kuo pasireiškia neteisėtas atsakovės elgesys, nepagrindžiamas priežastinio ryšio tarp neteisėto elgesio ir atsiradusios žalos buvimo faktas, neįrodoma atsakovės kaltė dėl kilusios žalos.
Ieškovė pateikė dubliką. Nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlikusi nuolatines ir kasmetines bendro naudojimo objektų, kurie sąlygojo žalos atsiradimą, apžiūras, fiksavusi jų būklę ir atitinkamai informavusi bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkus apie būtinybę imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad šie objektai atitiktų mechaninio atsparumo reikalavimus, numatytus teisės aktuose. Statinio apžiūros aktuose yra pateiktos rekomendacijos, tačiau nepateikiama įrodymų, kad šios rekomendacijos buvo pristatytos bendrijai. Ieškovės vertinimu nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė tiek ieškinyje nurodytų teisės aktų jai nustatytas pareigas, tiek sutarties, kurios pagrindu ji teikė paslaugas 3.1.1, 3.1.7, 3.1.8 p. prisiimtas pareigas.
Atsakovė pateikė tripliką. Nurodė, kad tinkamą sutarties vykdymą pagrindžia 2020-04-20 statinio apžiūros aktas ir 2021-05-05 statinio apžiūros aktas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Akcentavo, kad tinkamai vykdė savo pareigas pagal Administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad trūkus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)bendro naudojimo stovui 2020-11-21 dėl vandens prasiskverbimo buvo padaryta žala butams, esantiems (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kurie šio įvykio metu buvo apdrausti ieškovės. Ieškovė žalą patyrusiems asmenims išmokėjo 1 496,90 Eur ir 2 052,68 Eur draudimo išmokas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017).
Pagrindas deliktinei atsakomybei kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 6.246 straipsnis), kaltė dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus valdo įsteigę bendriją (trečiasis asmuo šioje byloje). 2020-03-02 atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė Administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr.CP-220345 (toliau – sutartis).
Ieškovė argumentuoja, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų ir iki įvykio neužtikrinusi tinkamo jų funkcionavimo, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl prašomos priteisti žalos yra atsakinga atsakovė, būtina aiškinti sutarties turinį.
Sutartimi atsakovė be kitų pareigų, įsipareigojo teikti trečiajam asmeniui pastato techninės priežiūros paslaugą, kuri apima: pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros paslaugą; statinio apžiūros akto su defektų/gedimų rekomendacijomis sudarymo ir pateikimo vadovaujantis STR1.03.07:2017 paslaugą; statinio techninės priežiūros žurnalo pildymo paslaugą (sutarties 3.1.7., 3.1.8. punktai, priedas Nr.1 prie sutarties). Pagal sutarties 3.1.8. punktą, nustatęs laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinės įrangos ir kitokius pastato defektus, dėl kurių atsiradimo gali būti neužtikrintas tolesnis pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas arba dėl kurių gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, kai nustatyti defektai yra susiję su pastato privalomaisiais reikalavimais, administratorius privalo informuoti bendriją dėl būtinumo vykdyti privalomuosius remonto ar kitokio tvarkymo darbus bei atlikti šiuos darbus, gavęs bendrijos sutikimą.
Iš sutarties nuostatų matyti, kad sutartimi visos namo priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos nėra perduotos atsakovei. Pagal sutartį, atsakovė atlieka namo techninę priežiūrą, teikia informaciją trečiajam asmeniui apie namo būklę, o trečiasis asmuo dėl namo priežiūros procedūrų metu nustatytų defektų šalinimo priima sprendimus (duoda sutikimą), kuriuos įgyvendinti pareigą turi atsakovė. Taigi sutartimi buvo paskirstytos sutarties šalių pareigos dėl namo priežiūros, todėl kiekviena iš sutarties šalių gali atsakyti tik už savo veiksmus ar neveikimą.
Atsakovės atliekamos daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ VII skyriuje (redakcija galiojusi nuo 2020-04-08 iki 2021-03-02) toliau – reglamentas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 91 punktas). Nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale (reglamento 2 priedas), apžiūrų aktuose (reglamento 3 priedas), techninėse ataskaitose (reglamento VII skyriaus 101 punktas).
Nagrinėjamu atveju remiantis atsakovės pateiktais dokumentais – Statinio techninės priežiūros žurnalu, 2020-04-20 statinio apžiūros aktu, nustatyta, kad atsakovė ginčui aktualiais 2020 metais atliko namo nuolatinę ir kasmetinę apžiūras ir suformulavo rekomendacijas dėl aptiktų namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektų šalinimo. Viena iš rekomendacijų, nustatytų 2020-04-20 statinio apžiūros akte, buvo pakeisti vamzdynus dėl jų nusidėvėjimo. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad apie apžiūrų rezultatus atsakovė informavo trečiąjį asmenį, tačiau nenurodė kokia forma. Atsakovė triplike nurodo, kad pagal susiklosčiusią sutarties šalių bendravimo praktiką, atsakovė trečiajam asmeniui informaciją apie sutarties vykdymą pateikia gyvų susitikimų metu perduodama atitinkamus dokumentus arba el. paštu. Sutartyje šalys nenustatė kokia konkrečia forma atsakovė turi informuoti trečiąjį asmenį namo priežiūros klausimais (sutarties 3.1.8. punktas), todėl laikytina, kad atsakovė trečiojo asmens informavimo pareigos pagal sutartį nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų priėmęs sprendimus (davęs sutikimą) dėl 2020-04-20 apžiūros rekomendacijų įgyvendinimo, o atsakovė būtų šių sprendimų neįgyvendinusi.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad atsakovė reglamento nustatyta tvarka atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, fiksuodama jų rezultatus bei išvadas ir apie tai informuodama trečiąjį asmenį, užtikrino tinkamą sutarties vykdymą.
Taigi byloje nenustačius, kad atsakovė savo neteisėtu veikimu ar neveikimu pažeidė sutartį t. y. nesant vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai reiškia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, todėl ieškinys atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siųntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (13,44 Eur) priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834 valstybės naudai 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sumokėjus šią sumą valstybės naudai būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis