Civilinė byla Nr. 3K-3-215-915/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18306-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos priteisimo, pagal atsakovės E. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos priteisimo bei pagal prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-8531-141/2015 trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3370,20 Eur (11 636,63 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas pastatui (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas. Atsakovė turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau už teikiamas paslaugas ji mokėjo nereguliariai. 2005 m. balandžio mėnesį padengusi skolą atsakovė už paslaugas nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. yra mokėjusi tik keletą kartų. Namo, kuriame atsakovė turi butą, adresas buvo (duomenys neskelbtini), vėliau šis namas buvo išskirstytas į atskirus namus: (duomenys neskelbtini). Šiuos namus jungia bendros inžinerinės sistemos, todėl jos yra namo bendro naudojimo objektas. Buvo atlikti namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbai. Šio korpuso butų ir kitų patalpų savininkai 2011 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą dėl kaupiamųjų lėšų, stogo remonto ir palėpės kadastrinių matavimų atlikimo. Nors atsakovė prieštarauja dėl komunalinių atliekų išvežimo paslaugos, tačiau ieškovė šią paslaugą vykdo gerai, mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Atsakovė komunalines atliekas meta į konteinerius, kurie pastatyti prie (duomenys neskelbtini) namo, stovinčio šalia (duomenys neskelbtini) namo, kadangi ten yra įrengta konteinerių aikštelė. Atsakovė naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl turi pareigą už jas sumokėti.
4. Pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 165,14 Eur (569,75 Lt) priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., nes šios skolos klausimas buvo išspręstas taikos sutartimi.
5. Atsakovė pareiškimu dėl ieškinio dalies pripažinimo pripažino dalį ieškinio dėl 384,40 Eur (1327,26 Lt) skolos už šilumos tinklų eksploatavimą bei 224,72 Eur (775,92 Lt) už bendrosios nuosavybės administravimą – iš viso 609,12 Eur (2103,18 Lt).
6. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2795,65 Eur (9652,82 Lt) žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės netinkamai teikiamų pastato eksploatavimo paslaugų, netinkamos stogo priežiūros namo vidinėse patalpose atsirado drėgmė, pelėsis, buvo pažeistos sienų konstrukcijos, per vidines konstrukcijas drėgmė patekdavo į įvairių butų patalpas, taip pat į namo bendrąsias patalpas. Šios aplinkybės užfiksuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose bei atsakovės padarytose nuotraukose. Atsakovė patyrė išlaidų įsigydama buto remontui statybines medžiagas bei vykdydama buto remonto darbus; butą remontavo ūkio būdu, už medžiagas mokėjo iš savo personalinės įmonės lėšų ir santaupų.   
8. Prie bylos prijungus civilinę bylą Nr. 2-8531-141/2015 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos atlyginimo, ieškovė teismo nutartimi pripažinta trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Trečiasis asmuo prašė priteisti iš atsakovės 691,02 Eur žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu priėmė ieškovės 165,14 Eur reikalavimo iš atsakovės atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino, priešieškinį bei trečiojo asmens ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pastato (duomenys neskelbtini) turto administratore paskirta ieškovė ir šias funkcijas ji vykdė iki 2014 m. vasario 20 d., vėliau turto administravimo funkcijos pavestos UAB „Naujininkų ūkis“. Atsakovė nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. yra kelis kartus sumokėjusi už teiktas komunalines paslaugas, už šį laikotarpį yra susidaręs 3294,74 Eur (11 366,88 Lt) įsiskolinimas: už šilumos tinklų eksploataciją, komunalinių atliekų išvežimą, bendro naudojimo objektų remontą, bendrosios nuosavybės administravimą, pastato techninę priežiūrą. Teismas iš ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų nustatė, kad pastate (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami lubų apšiltinimo mineralinės vatos plokštėmis darbai, 2011 m. sausio mėn. – sniego valymo nuo stogų darbai, 2012 m. lapkričio mėn., 2013 m. gegužės mėn. – darbai, susiję su stogo remontu, 2013 m. birželio mėn. – su vandentiekio remontu susiję darbai. Teismas atsakovės argumentus, jog namai (duomenys neskelbtini)yra atskiri pastatai ir todėl ji neprivalo apmokėti kanalizacijos išvalymo išlaidų, atmetė kaip nepagrįstus; remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašu darė išvadą, kad pastate (duomenys neskelbtini) įrengtas centrinis šildymas, miesto vandentiekis ir miesto kanalizacija. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi bei Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu, pažymėjo, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra namo bendro naudojimo objektas, todėl už atliktus nuotekų šalinimo sistemos remonto darbus privalo mokėti butų ir kitų patalpų savininkas proporcingai savo daliai, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad byloje yra (duomenys neskelbtini) korpuso gyventojų balsavimo biuletenis, iš kurio matyti, kad šio pastato korpuso gyventojų dauguma nutarė kaupti lėšas, atlikti stogo remontą bei palėpės kadastrinius matavimus.
11. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir UAB „VSA Vilnius“ sudaryta sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų. Vadovaudamasis šia sutartimi bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai, teismas sprendė, kad ieškovė neviršija nustatyto tarifo ir kaina už šiukšlių išvežimą yra nustatyta tinkamai ir teisėtai. Teismas konstatavo, jog atsakovė naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, įrodymų, jog ji būtų sudariusi buitinių atliekų išvežimo sutartį su kokia nors šiukšlių išvežimo paslaugų įmone, nepateikė, todėl turi pareigą sumokėti ieškovei už šios suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė, jog ieškovė, kaip pastato administratorė, teikė šio pastato priežiūros paslaugas, už kurias atsakovei kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti namo išlaikymo išlaidas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo susidariusią skolą už teiktas komunalines paslaugas. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. ieškovei įsiskolino: 306,85 Eur (1059,49 Lt) už administravimo paslaugas, 671,61 Eur (2318,93 Lt) už techninės priežiūros paslaugas, 1256,64 Eur (4338,92 Lt) už remonto darbus, 519,72 Eur (1794,48 Lt) už šiukšlių išvežimo paslaugas, 537,26 Eur (1855,06 Lt ) už šildymo sistemų priežiūrą – iš viso 3292,08 Eur. 
12. Vertindamas priešieškinio reikalavimus, teismas pažymėjo, jog atsakovės pateikta buto remonto darbų sąmata sudaryta ne kvalifikuoto specialisto, o jos pačios, ji nepateikė įrodymo, kam sumokėjo pinigus už atliktus darbus. Teismas konstatavo, kad šis rašytinis įrodymas nepatvirtino, jog atsakovė atliko nurodytus buto remonto darbus, taip pat nepatvirtino atsakovės patirtų išlaidų. Teismo vertinimu, iš pateiktų nuotraukų negalima daryti išvados, kad fotografuotos atsakovei priklausančios patalpos, bei nustatyti nuotraukų atlikimo datos. Remdamasis vėlesniu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas darė išvadą, jog atsakovės bute nustatyta buto užliejimo požymių, šie fiksuoti 2011 m. birželio 1 d. Vertindamas atsakovės pateiktą Latvijos bendrijos Vartotojų ir būsto nuomininkų teisių apsaugos nepriklausomų ekspertų asociacijos 2015 m. vasario 20 d. techninio tyrimo išvadą, teismas pažymėjo, kad specialistai vadovavosi tik atsakovės teikta informacija, patys statinio neapžiūrėjo, todėl šis įrodymas nėra pakankamas siekiant nustatyti atsakovės butui padarytos žalos priežastis. Atsakovė atmetė teismo siūlymą skirti ekspertizę. Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad žala jos būstui padaryta dėl ieškovės netinkamai atliekamos bendro naudojimo objektų priežiūros, o, ieškovei prašant, priešieškinio reikalavimus atmetė ir dėl trejų metų ieškinio senaties termino pasibaigimo.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės žyminį mokestį bei ištaisė rašymo apsirikimo klaidas.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Kolegija atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė ir kiti namo gyventojai rašė skundus ir pareiškimus, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti namo bendrų naudojimo objektų administravimo išlaidas. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad namas (duomenys neskelbtini) ir namas (duomenys neskelbtini) yra atskiri pastatai ir todėl ji neprivalo mokėti išlaidų proporcingai savo nuosavybėje turimam plotui už kanalizacijos avarijų likvidavimo darbus pastate (duomenys neskelbtini). Kolegija nurodė, kad abu gyvenamieji namai turi komunalinį vandentiekį ir nuotekų šalinimą, todėl darė išvadą, jog tuo pačiu adresu įregistruotų gyvenamųjų namų vandentiekio ir kanalizacijos tinklai yra bendri. Kolegija pažymėjo, kad šiukšlių konteinerių negalima pastatyti prie namo (duomenys neskelbtini) dėl vietos trūkumo, t. y. dėl objektyvių priežasčių. Remdamasi interneto tinklalapio google.lt/maps duomenimis, kolegija nustatė, kad konteineriai stovi 77 metrų atstumu nuo atsakovės namo, todėl yra nesunkiai pasiekiami ir atsakovė gali jais naudotis. Aplinkybė, kad atsakovė nesinaudoja namui priskirtais šiukšlių konteineriais, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už šiukšlių tvarkymo paslaugas. Argumentus, kad ieškovės sąskaitos už namo remonto darbus yra fiktyvios, kad rangovai imitavo darbus, kolegija laikė pasvarstymais be įrodymų, todėl juos atmetė. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, jog atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų nekartojo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Kai kurie atsakovės pateikti įrodymai nebuvo aptarti ir įvertinti. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatančių teismo pareigą įsitikinti, ar įrodymai susiję su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų. Didžiausią ieškovės reikalavimo dalį sudaro reikalavimas sumokėti už stogo remonto darbus, kuriuos atliko įmonė, nedalyvavusi konkurse ir neturėjusi šiam darbui tinkamų specialistų. Konkurso sąlygose buvo nurodyti stogo remonto darbai, tačiau, su gyventojais nesuderinus, atlikti darbai, nesusiję su stogo šiltinimu. Ieškovė pateikė atgaline data surašytą remonto darbų projektą, nors Vilniaus miesto savivaldybės 2011–2013 metų patikrinimo dokumentuose nurodyta, kad pastato tyrinėjimo darbai nebuvo atliekami. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų šį projektą apmokėjusi ir paskirsčiusi išlaidas gyventojams.
2. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo apeliacinio skundo reikalavimų. Teismas nesusipažino su bylos aplinkybėmis ir skundžiamais sprendimais, nes bylai turinčios reikšmę klaidos, ištaisytos papildomame sprendime, pakartotos skundžiamojoje nutartyje. Namo priežiūros darbų atlikimo faktas turi būti pagrįstas įrodymais, o vien tik sąskaitos už paslaugas pateikimo apmokėti faktas savaime nereiškia prievolės ją apmokėti. Atsakovė nesutinka mokėti už gretimame name (duomenys neskelbtini) kanalizacijos ir kitų namo inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą. Šios avarijos nesusijusios su namu, kuriame gyvena atsakovė, namai bendrų inžinerinių tinklų neturi.
3. Teismai atsakovės priešieškinį atmetė remdamiesi prielaidomis, nepateikdami motyvų, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnį. Žalos atsiradimo faktą ieškovė įrodinėjo antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, draudiko žalos reguliavimo byla, ieškovės apžiūros aktais, nuotraukomis, kuriose užfiksuoti užpilti butai. Civilinėje byloje Nr. 2-336-624/2008 specialistai nurodė, kad žalos atsiradimo priežastis – drėgmės patekimas į patalpas per netvarkingas stogo konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Latvijos specialistų techninio tyrimo išvadą, kurioje nustatyta žalos atsiradimo priežastis, dėl to, kad ji parengta ne Lietuvos specialistų ir pagal atsakovės pateiktus dokumentus. AB „Lietuvos draudimas“ dokumentų, nurodančių tą pačią priežastį, teismas netyrė ir nevertino.
4. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė atsakovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nustatė naujas aplinkybes (dėl atstumų tarp objektų). Ieškovė negali teikti teisės normas atitinkančių šiukšlių išvežimo paslaugų, todėl atsakovė dėl sveikatos problemų negali jų nešti toliau, nei nustatyta teisės normomis, ir veža jas automobiliu į šiukšlių konteinerį prie namo (duomenys neskelbtini), kur yra jos darbo patalpos. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad naudojasi šiukšlių išvežimo paslaugomis prie namo (duomenys neskelbtini) ir už jas moka, tačiau teismas šių duomenų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nepranešė šalims apie procesinio sprendimo atidėjimą.
5. Teismai iš atsakovės priteisė neproporcingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais.
17. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismai netikrino, ar namo administravimas ir priežiūra buvo vykdomi tinkamai, nes teismai nagrinėjo ieškovės teikiamų paslaugų realumą ir mastą. Atsakovės teiginius teismai atmetė, nes jie nebuvo pagrįsti tinkamais rašytiniais įrodymais. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė savo reikalavimus įrodinėjo suklastotais dokumentais, nepaneigė nurodytų įrodymų tikrumo. Atsakovė nepaneigė bendro naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugų suteikimo fakto.
2. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl tų argumentų, kurie yra apibrėžti ieškinio ir priešieškinio ribomis ir nurodyti apeliaciniame skunde, taip pat pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pakartotinis nepasisakymas dėl visų tirtų įrodymų, dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo vertinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties kaip nemotyvuotos. Nutartyje atsakyta į visus esminius teisiškai reikšmingus klausimus.
3. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas neskyrė žodinio proceso, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas, o visas procesas neteisingas. Šioje byloje nebuvo būtinybės skirti žodinio proceso, kadangi visi proceso dalyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į bylą buvo pateikta daug rašytinių paaiškinimų ir dokumentinės medžiagos, įrodymų, kuriuos teismas pridėjo prie bylos. Teismams nebuvo pagrindo remtis civiline byla Nr. 2-336-624/2008 sprendžiant dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, nes toje byloje nustatyta, kad pati atsakovė yra kalta dėl buto užliejimo, nes neprižiūrėjo savo buto vidaus tinklų.
4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai vertino įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas priėmė tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, apklausė prašomus liudytojus ir vertino visas nustatytas aplinkybes, todėl šalims buvo sudarytos lygios rungimosi galimybės. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad namas (duomenys neskelbtini) ir namas (duomenys neskelbtini) neturi bendros inžinerinės sistemos. Anksčiau namo, kuriame atsakovė turi butą, adresas buvo (duomenys neskelbtini). Nors jis išskirstytas į penkis namus, inžinerinės sistemos (tarp jų vandentiekio ir nuotekų) liko bendros. Dėl to mokesčiai už avarijų likvidavimą nuotekų šalinimo sistemoje buvo paskirstyti visiems bendro naudojimo objektų bendraturčiams.
5. Teismai teisingai konstatavo, kad atsakovė turi galimybę naudotis jos namui suteiktu šiukšlių konteineriu, o aplinkybė, kad ji juo neišnaudoja, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už šiukšlių tvarkymo paslaugas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas per google.maps patikrino, kur yra konteinerių aikštelė, negali būti laikoma esminiu proceso teisės pažeidimu, sutrukdžiusiu priimti teisingą sprendimą. Atsakovė, teigdama, jog stogo remonto darbai buvo atlikti ne rinkos kainomis, nepateikė tai įrodančių įrodymų. Jos pateikti atskiri statybos medžiagų įkainiai galėtų būti aktualūs tik jei darbai būtų buvę vykdomi ūkio būdu, t. y. pačių butų savininkų. Dalinio stogo remonto darbus patvirtina 2013 m. spalio 8 d. rangos sutartis ir 2014 m. gegužės 1 d. atliktų darbų aktas. Stogo remontas buvo būtinas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. aktą. Todėl atsakovės argumentai, kad ji nedavė sutikimo daryti šį remontą, neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus atsakovės pateiktus įrodymus, kuriais ji grindė priešieškinį, ir dėl kiekvieno iš pasisakė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą priešieškinyje suformuluotiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
6. Teismų iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, kadangi byla yra didelės apimties, sudėtinga tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės taikymo aspektais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacijos ribų neprivalomo bendrininkavimo atveju

18. Teismų praktikoje akcentuojama, kad kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų patikrinimo forma. Kasacinis procesas gali prasidėti tik šalies arba kito dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio priimtas nepalankus teismo sprendimas, iniciatyva padavus kasacinį skundą. Apskųsti teismo sprendimus yra šalių teisė, o ne pareiga.
19. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga, tačiau kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant civilinio proceso normas, esant keliems bendrininkams neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko inicijuotas kasacinis procesas neturi įtakos kito bendrininko teisėms. Kitas bendrininkas, manydamas, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimai yra grindžiami skirtingais argumentais ir galėtų būti nagrinėjami atskirose bylose, konstatuoja, kad atsakovės ir trečiojo asmens nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Kadangi kasacinį skundą padavė tik atsakovė, todėl kasacine tvarka tikrinamas tik su atsakove susijusios teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nutartį), įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

22. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
23. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
24. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
26. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
27. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą).
28. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nes, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir nenurodė, kodėl juos atmeta; pažeidė pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų jos ir kitų gyventojų ieškovei rašytų skundų dėl netinkamos namo bendrų konstrukcijų priežiūros. Iš apeliacinio teismo nutarties matyti, kad teismas šią aplinkybę vertino ir dėl jos pasisakė, nurodydamas, jog skundų ir pareiškimų rašymas neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti namo bendrų naudojimo objektų administravimo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog paminėta aplinkybė gali būti svarbi, kai yra vertinama kartu su kitais įrodymais, tačiau pati savaime negali pagrįsti fakto dėl netinkamo administravimo paslaugų suteikimo.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams dėl atsakovės pateiktų įrodymų vertinimo, pateikė neišsamius motyvus. Kaip minėta nutarties 26 punkte, apeliacinės instancijos teismas, gali pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams ir išsamiai dėl keliamų klausimų nepasisakyti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantui ginčijant tam tikras faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.
31. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimus grindė: antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nuotraukomis, buto remonto darbų sąmata, statybinių medžiagų, įrankių įsigijimo dokumentais, Latvijos bendrijos Vartotojų ir būsto nuomininkų teisių apsaugos nepriklausomų ekspertų asociacijos parengta techninio tyrimo išvada. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino ir pakankamai išsamiai nurodė, kodėl kiekvieną iš šių įrodymų atmetė. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė netinkamai vertindamas įrodymus, pažeisdamas įrodymų pakankamumo taisykles. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs, nesudaro pagrindo panaikinti šio teismo nutarties, nes bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą, todėl šis pažeidimas neturi įtakos sprendimo teisėtumui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
32. Be kitų argumentų, pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Nors kasaciniame skunde ieškinio senaties taikymo klausimas nekeliamas, tačiau atsakovei kritikuojant apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pritarta pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl priešieškinio nepagrįstumo, bei nurodant, jog teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į šį aspektą.
33. Apeliaciniame skunde atsakovė buvo nurodžiusi, jog apie padarytą žalą ji sužinojo tik 2013 metais, kai baigė buto remontą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Taigi sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą prasideda nuo patirtos žalos atsiradimo momento, bet ne nuo išlaidų, patirtų likviduojant patirtą žalą, padarymo. Priešingas aiškinimas, kad tik likvidavus žalą ir patyrus tam reikalingas išlaidas prasideda ieškinio senaties termino eiga, sukurtų nestabilumą teisiniuose santykiuose, nes tik nuo nukentėjusio asmens valios priklausytų, kada tokias išlaidas patirti ir nuo kada jo reikalavimui atlyginti žalą pradėti ieškinio senaties termino skaičiavimą.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė apie savo butui padarytą žalą sužinojo 2011 metų birželio mėnesį, ką patvirtina 2011 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Priešieškinis teismui pateiktas 2014 m. spalio 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo (o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė), kad ieškinio senaties terminas pareikšti priešieškinį dėl žalos butui atsiradimo yra pasibaigęs.
35. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino su stogo remonto darbų vykdymo pagrįstumu ir apmokėjimu susijusius įrodymus; pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog sprendimas atlikti stogo remontą buvo priimtas gyventojų balsų dauguma, o pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina atliktus stogo remonto darbus. Dėl to teisėjų kolegija priešingus atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. Atsakovės teiginys dėl suklastoto remonto darbų projekto paremtas prielaidomis, tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino kitų atsakovei suteiktų paslaugų suteikimo faktą, grindė jį byloje esančiais įrodymais. Dėl nurodytų argumentų kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl naujų aplinkybių, nustatomų apeliacinės instancijos teisme, pasinaudojant viešai prieinamais šaltiniais

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi analizuoti tuos argumentus, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde (išskyrus atvejus, nustatytus CPK 320 straipsnio 2 dalyje).
37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
38. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
39. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti.
40. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nustatė naujas aplinkybes dėl atstumo iki šiukšlių konteinerio.
41. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis google.lt/maps duomenimis, nustatė, kad šiukšlių konteineriai stovi 77 metrų atstumu nuo atsakovės namo ir pasiekiami per 1 minutę pėsčiomis, taip pat konstatavo, kad šiukšlių konteinerių dėl objektyvių priežasčių negalima pastatyti prie namo (duomenys neskelbtini).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl šiukšlių konteinerių vietos, nurodė, kad ji neprivalo mokėti už šiukšlių išvežimą, nes dėl sveikatos būklės negali taip toli jų nešti. Kadangi apeliaciniame procese yra nustatomi, tiriami ir vertinami faktai, todėl apeliacinis teismas, patikslindamas šiukšlių konteinerių buvimo vietą, apeliacinio skundo ribų neperžengė. Kaip minėta, apeliacinis teismas turi teisę naudotis viešai prieinamais duomenimis. Nors google.lt/maps nėra informacinė sistema CPK 179 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau, pasinaudojant šia internetine nuoroda, galima objektyviai nustatyti tam tikras aplinkybes.
43. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo interneto tinklalapio galimybėmis ir nustatė šiukšlių konteinerio vietą, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nustatė naujas aplinkybes ar kad ši aplinkybė nustatyta pažeidus rungimosi ir nešališkumo principus. Atsakovė nepaneigė, jog šiukšlių išvežimo paslauga jai yra teikiama, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad atsakovė nesinaudoja šia paslauga, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti.

Dėl kriterijų, kuriuos taikant objektas priskiriamas daugiabučio namo bendro naudojimo objektams

44. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
45. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendro naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taikant šią taisyklę teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
46. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
47. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
48. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismai, vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto registro išrašais, padarė netinkamas išvadas apie namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrų inžinerinių tinklų (nuotekų) buvimą. Atsakovė nesutinka mokėti už namo (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą, nes minėti namai neturi bendrų inžinerinių tinklų.
49. Pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus dėl minėtų pastatų inžinerinių tinklų bendrumo atmetė remdamasis tuo, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyti pastatai turi įrengtą centrinį šildymą, miesto vandentiekį ir miesto kanalizaciją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat darė išvadą, jog tuo pačiu adresu įregistruotų gyvenamųjų namų inžineriniai tinklai yra bendri.
50. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis teismų išvadomis. Vien tai, kad pastatas, kuriame yra atsakovės butas, buvo adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau namas išskirstytas į atskirus namus, nesudaro pagrindo teigti apie buvusį šio namo inžinerinių tinklų bendrumą. Šios išvados negalima daryti ir remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašų informacija.
51. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.1 papunkčiu, administratorius privalo sudaryti namo bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos ir bendrojo naudojimo patalpų aprašą. Byloje yra pateiktas UAB „Senamiesčio ūkis“ 2012 m. gruodžio 3 d. patvirtintas pastato, kurio unikalus Nr. 1094-0072-4056, Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas, iš kurio matyti, kad namas, kuriame yra atsakovei priklausantis butas ir kuriam priklauso 14 butų bei 2 negyvenamosios patalpos, turi bendrą nuotekų šalinimo sistemą. Tačiau šio įrodymo nepakanka daryti išvadai dėl namų (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų bendrumo ar atskirumo, nes kiekvienas namas turi savo aprašą.
52. Byloje nėra pateiktas Namo bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos ir bendrojo naudojimo patalpų aprašas, galiojęs tuo metu, kai įvyko inžinerinių tinklų avarijos, nors tokia administratoriaus pareiga buvo nustatyta ir ankstesnių redakcijų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose.
53. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti; inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (2 straipsnio 17 punktas).
54. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“ patvirtintame Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše nurodyta, kad bendra nuotekų šalinimo sistema apima nuotekų tinklus nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už namo sienos.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad kelių pastatų inžinerinių tinklų bendrumas turi remtis jų techninėmis charakteristikomis, kurios patvirtinamos, be kita ko, namo bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos ir bendrojo naudojimo patalpų aprašu. Įrodyti, kad keli pastatai turi bendras inžinerines konstrukcijas, todėl vieno pastato butų ir kitų patalpų savininkai turi mokėti už kito namo inžineriniuose tinkluose įvykusių avarijų padarinių šalinimą, turi tokio apmokėjimo reikalaujantis administratorius.
56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl inžinerinių tinklų bendrumo, nesiaiškino ir netyrė šiam reikalavimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. kokie dokumentai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog namų (duomenys neskelbtini) inžineriniai tinklai (konkrečiai nuotekų) yra bendri, nepasiūlė ieškovei pateikti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Neatskleidus ir neįvertinus šių aplinkybių, lieka teisiškai neįvertinti argumentai dėl atsakovės prievolės proporcingai mokėti už name (duomenys neskelbtini) įvykusių nuotekų inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovės priteista už avarijų likvidavimą name (duomenys neskelbtini), naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kita nutarties dalis paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už stogo remontą ir kanalizacijos vamzdynų avarijų likvidavimo darbus atsakovė ieškovei yra skolinga bendrą 1256,64 Eur (4338,92 Lt) sumą. Kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, perdavus bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turėtų būti nustatyta konkreti suma už inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą name (duomenys neskelbtini).

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

57. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
58. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – Rekomendacijos) 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
59. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.
60. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 31 punktą).
61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovės ieškovei 947,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas – 532 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teisme iš atsakovės valstybės naudai buvo priteista 103,68 Eur žyminio mokesčio bei 7,18 Eur pašto išlaidų.
62. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad išlaidos advokato pagalbai atlyginti yra neproporcingos ieškinio dydžiui. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde atsakovė nurodo bendrą visų priteistų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. kartu su žyminiu mokesčiu bei pašto išlaidomis, ir būtent šią sumą lygina su ieškinio suma. Tačiau kadangi iš kasacinio skundo motyvų matyti, kad atsakovė nesutinka būtent su advokato pagalbai atlyginti priteista išlaidų suma, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių priteistų išlaidų atlyginimo pagrįstumo.
63. Nors Rekomendacijose nurodyta, kad ginčo suma yra vienas iš kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas už advokato teisines paslaugas atlygintiną dydį, tačiau šį kriterijų reikia vertinti kartu su kitais kriterijais. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės atstovas rengė pareiškimą dėl teismo įsakymo, ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo teismo posėdžiuose, bylinėjimosi procesas užtruko, faktinės aplinkybės buvo gan sudėtingos, byla gana didelės apimties, konstatuoja, kad teismų priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ne tik neviršija maksimalaus Rekomendacijomis patvirtinto dydžio, bet yra gerokai mažesnis už šį dydį.
64. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, iš atsakovės ieškovei priteisdami jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, ir šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų nepažeidė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

65. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017, 22 punktas).
66. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė apklausti specialistų, ekspertų ar liudytojų apeliacinio proceso metu neprašė.
67. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka buvo padaryti pažeidimai: ji negalėjo ginti savo pozicijos, atkreipti dėmesį į svarbias aplinkybes, pareikšti nušalinimus.
68. Bylos procesiniai dokumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka sutrukdė atsakovei pateikti reikšmingus paaiškinimus, teikti nušalinimus, ir todėl galėjo būti priimta neteisinga teismo nutartis. Įvertinusi tai, kad atsakovei nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės išsamiai pasisakyti procesiniuose dokumentuose, teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog rašytinis bylos nagrinėjimas nepažeidė atsakovės teisėtų interesų.
69. Atsakovė taip pat nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nepranešė šalims apie procesinio sprendimo priėmimo atidėjimą.
70. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis (CPK 325 straipsnio 1 dalis). Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos (CPK 325 straipsnio 2 dalis). Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 325 straipsnio 5 dalis).
71. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) matyti, jog buvo paskelbta apie bylos nagrinėjimą 2016 m. rugsėjo 6 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka. Taip pat LITEKO duomenų bazėje paskelbta, kuriai dienai buvo atidėtas sprendimo (nutarties) paskelbimas. Nutartys atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą šalims nėra siunčiamos ir neskundžiamos. Atsakovė turėjo pareigą domėtis bylos eiga, todėl turėjo galimybes sužinoti, kada bus skelbiamas procesinis sprendimas. Teismas nors ir pakartotinai atidėjo sprendimo paskelbimą, tačiau įstatyme numatyto trisdešimties dienų termino procesiniam sprendimui paskelbti nepažeidė. Dėl to konstatuotina, kad procesinės atsakovės teisės nebuvo pažeistos.

Dėl bylos baigties

72. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovės priešieškinio reikalavimų, taip pat ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą, išskyrus reikalavimą priteisti skolą už (duomenys neskelbtini) name įvykusių inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą, todėl ši nutarties dalis paliktina galioti; tačiau apeliacinės instancijos teismas teisiškai reikšmingais įrodymais nepagrindė faktinių aplinkybių dėl inžinerinių tinklų priskyrimo bendro naudojimo objektams. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad iš atsakovės pagrįstai buvo priteista skola už stogo remontą, pažymi, kad teismai nustatė bendrą 1256,64 Eur sumą už stogo remontą bei namo (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą. Kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, esant neaiškiai skolos daliai už inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą, naikintina nutarties dalis, kuria iš atsakovės priteista išlaidos už stogo remontą bei namo (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. Kasacinis teismas patyrė 6,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. pažyma). Kadangi bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis dėl išlaidų už stogo remontą bei namo (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą (bendra suma 1256,64 Eur) priteisimo iš atsakovės E. R. ieškovei UAB „Senamiesčio ūkis“. Perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Virgilijus Grabinskas

              Rimvydas Norkus

              Vincas Verseckas