Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-348/2019
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00291-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko,
sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,
dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,
nuteistojo N. T. gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) numatytą BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
N. T. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. N. T. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. vasario 28 d., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registravimo adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų ir tyrimui nepateikė:
nepateikė pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų (išskyrus 2014-12-22 E. G. firmos PVM sąskaitą-faktūrą serija EAG Nr.302, išrašytą UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ už „Įreng.Solid OS-PO-2000 kompl., 32m.drenažo, H-0,40m, bakterijos 150gr.“), už tiriamąjį laikotarpį,
nepateikė kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių, avanso, apyskaitas bei apskaitos registrų, už tiriamąjį laikotarpį,
neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 (dvidešimt septynių) PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ už statybines medžiagas ir transporto paslaugas iš viso už 40173,15 Lt su PVM (arba 11634,956 su PVM), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 (trijų) PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už statybines medžiagas iš viso už 2259,356 su PVM, bei Kauno apygardos teismo 2016-04-28 nutartyje nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų, t.y. ieškovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui kaip įrodymą pateiktos 2014-12-01 pardavimo PVM sąskaitos-faktūros Nr. AL 00005 – 146053 Lt ir 2014-12-01 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros – 27289,37 Lt, išrašytų bendrovei UAB „V. L.“.
Tokiu būdu N. T., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014-10-10 iki 2015-02-28, turėdamas jam pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 21 straipsnio numatytas pareigas:
nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis, taip pat nesivadovavo 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais: „<...> įmonės <..> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“,
nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 21 straipsnio 2 dalimi: „2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 2 dalimi: „Už <„> įmonės <...> veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas”, dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. vasario 28 d.
N. T. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad pagal įmonės finansinę būklę negalės atsiskaityti su tiekėjais, 2014-10-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė nuolatinę prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DM 14-116 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu, piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, laikotarpiu nuo 2014-10-10 iki 2014-12-23, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas-faktūras, (duomenys neskelbtini), įgijo statybinių medžiagų iš viso už 6183 eurus, už kurias su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, prekių negrąžino ir taip pasisavino svetimą 6183 eurų vertės turtą.
Be to, N. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad pagal įmonės finansinę būklę negalės atsiskaityti su tiekėjais, piktnaudžiaudamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimu, PVM sąskaitų-faktūrų AND1006285, išrašytos 2015-01-26, AND1006343, išrašytos 2015-02-09, AND1006348, išrašytos 2015-02-09 pagrindu pagal krovinio važtaraščius AND1006343 bei AND1006348 2015-02-09 Kaune, Islandijos pl. 95-57, įgijo statybinių prekių iš viso už 2761,43 eurą, iš kurių už 1606,43 eurų vertės prekes su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, prekių negrąžino ir taip pasisavino svetimą 1606,43 eurų vertės turtą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas N. T. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, konstatavo, kad nuteistojo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, jo veiksmuose yra visi šios veikos sudėties požymiai.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių.
3.1. Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuosprendžio dalis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 223 str. l d. paremta prielaidomis. Apeliantas neneigia, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 10 10 iki 2015 02 28, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau tyrimo metu reikalaujamų dokumentų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, kadangi reikalaujami dokumentai buvo pateikti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB “(duomenys neskelbtini)”, kuri dokumentų negrąžino. Teigia, kad su šia įmone 2014 metais buvo sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, teikti VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai reikalingas deklaracijas, teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Apelianto nuomone, ši sutartis patvirtina, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje ir jiems pateiktų dokumentų išsaugojimą buvo atsakinga UAB “(duomenys neskelbtini)”.
3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad kilus konfliktui su UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl apmokėjimo už paslaugas, joje liko pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad dokumentus jis pats pasiėmė iš UAB “(duomenys neskelbtini)”, tačiau tokie jos parodymai nelogiški, nes jis negalėjo ateiti į kitą įmonę, susirasti ir išsinešti dokumentus. Bylos įrodymai patvirtina, kad dokumentai buvo pateikti UAB “(duomenys neskelbtini)”, o kad apeliantas juos pasiėmė, įrodymų nėra, i š ko seka logiška išvada, kad jie liko UAB “(duomenys neskelbtini)”. Apeliantas teigia, kad nors apylinkės teismas nuosprendyje ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta aplinkybė, ar reikalaujami pateikti dokumentai buvo jo vadovaujamoje įmonėje, ar jie liko UAB “(duomenys neskelbtini)”, tačiau nežiūrint to, vis tiek nepagrįstai sprendė, kad, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal įstatymą privalėdamas išsaugoti bendrovės buhalterinius dokumentus, neatsargiai jų neišsaugojo, dėl ko nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir jo veiksmai atitinka BK 223 str. l d. numatyto nusikaltimo požymius. Apelianto įsitikinimu, bylos duomenys patvirtina, kad reikalaujami dokumentai liko UAB “(duomenys neskelbtini)”, jie nebuvo grąžinti, todėl ne dėl savo kaltės N. T. neturėjo galimybės juos pateikti tikrintojams, todėl jis negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas.
3.3. Apeliantas skunde prašo, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog jo veiksmuose yra BK 223 str. 1 d. nusikaltimo požymių, panaikinti arba pakeisti jam paskirtą įpareigojimą nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Nurodo, kad paskirtas įpareigojimas būti tam tikromis valandomis namuose užkirs galimybę sėkmingai vystyti automobilių nuomos verslą, nes automobilius reikia pristatyti klientams įvairiu paros metu.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde N. T. ginčija jo nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirto įpareigojimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalis.)
7. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino N. T. kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, akcentuoja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sprendžiant apelianto kaltės klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl N. T. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
9. Nuteistasis N. T. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos. Jis neginčijo fakto, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu – nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. vasario 28 d. jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau neigia jam keliamą atsakomybę dėl bendrovės buhalterinių (apskaitos) dokumentų neišsaugojimo ir jų nepateikimo tyrimo metu, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Savo poziciją N. T. grindžia tuo, kad tyrimo metu reikalaujamų jo valdomos bendrovės dokumentų nepateikė dėl to, kad jų neturėjo, nes jo bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį vykdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis buvo pateikęs visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Jam su šia įmone pilnai neatsiskaičius už suteiktas paslaugas dėl įmonės buhalterinės apskaitos, su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadove V. Š. kilo konfliktas, todėl ši jam neatidavė visų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų. Liudytoja V. Š. dėl jos vadovaujamos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. T. sudarytos apskaitos paslaugų teikimo sutarties nurodė analogiškas aplinkybes, kad pagal šią sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pirminius dokumentus vesti jos buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, teikti VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai reikalingas deklaracijas, teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Visus buhalterinei apskaitai reikalingus dokumentus pristatydavo pats N. T., joks kitas asmuo nebuvo įgaliotas tai daryti. Dėl jai nežinomų priežasčių N. T. nesumokėjo jai už teikiamas apskaitos paslaugas, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Liudytoja teigė, kad jos atostogų metu N. T. iš jos bendrovės patalpų pasiėmė visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nepasirašydamas jokio perdavimo-priėmimo akto. Kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus bei 2017 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados Nr. 5-2/116/2017 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, jie taip pat patvirtina, kad tyrimo metu BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. T. nepateikė duomenų apie jo vadovaujamos įmonės buhalterinių sąskaitų duomenų apie turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą bei išanalizavusi įstatymine bazę, reglamentuojančią bendrovės vadovo pareigas susijusias su bendrovės apskaitos dokumentų bei registrų saugojimą ir iš to kylančią atsakomybę, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, vien faktas, jog tarp bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos apskaitos paslaugų teikimo sutarties pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovės finansinės apskaitos dokumentai buvo pateikti paslaugas atliekančias įmonei, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad N. T. tapo nebeatsakingas už šių dokumentų išsaugojimą ir jų pateikimą atliekant bendrovės finansinės apskaitos patikrinimą. Šiame kontekste nepagrįstu laikomas ir N. T. skundo argumentas, kad kaltinimas buvo grindžiamas abejonėmis, nes bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar reikalavimo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus metu jie buvo likę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar juos pasiėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. T. dispozicijoje.
11. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiama už tris alternatyvias veikas: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) apskaitos dokumentų nesaugojimą. BK 223 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Šioje byloje vertinant N. T. pareikštą kaltinimą, aktualus yra aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas.
12. Juridinių asmenų buhalterinės tvarkos apskaitą, organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 (toliau Įstatymas). Šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Už apskaitos organizavimą, dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (Įstatymo 21 straipsnis). Pagal 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius.
13. Paminėtos įstatymo nuostatos neabejotinai patvirtina, kad N. T., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių išsaugoti bendrovės buhalterinius dokumentus, kurie reikalingi nustatant juridinio asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Pagal aptartas teisės aktų nuostatas, būtent apeliantas, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi - ūkio subjekto vadovu, buvo atsakingas už vadovaujamos bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Net ir laikant teisinga apelianto versija, kad bendrovės finansinės veiklos dokumentai buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žinioje, byloje nėra surinkta jokių duomenų, jų nepateikė ir pats N. T., patvirtinančių, kad jis kokiais nors aktyviais veiksmais būtų siekęs atlikti įstatymu jam numatytą bendrovės vadovo pareigą – saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus arba nustatyti jų saugojimo tvarką. Tuo tarpu tiek bylos duomenų, tiek iš dalies ir paties apelianto parodymų, matyti, kad jis, sudaręs sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės buhalterinės apskaitos vykdymo, pateikė jai visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, nesirūpindamas jų apsauga, nors privalėjo vadovautis minėta įstatymo nuostata, kuri įpareigoja ūkio subjekto vadovą ne tik organizuoti, bet ir saugoti bendrovės apskaitos dokumentus. Be to, kad jis, būdamas įmonės vadovas, nepriėmė įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos, nenumatė jokių priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, jis neatsakingais savo veiksmais – nesumokėdamas už suteiktas paslaugas, sukėlė konfliktinę situaciją su bendrove, kuriai sutarties pagrindu buvo patikėta ne tik jo vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau ir patys buhalterinės apskaitos dokumentai. Tokiu būdu jis neįvertino aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nurodytų galimų rizikos veiksnių. N. T. kaltė dėl nusikaltimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra neginčijamai įrodyta.
14. Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad nors N. T. ir žinojo, kad kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius jis buvo atsakingas už šios bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau šios savo pareigos nevykdė – nebuvo nustatęs įmonės dokumentų saugojimo tvarkos, bei priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, suvokė, jog dėl tokių jo veiksmų nebus galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. vasario 28 d., ir nors nenorėjo šių baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad N. T. veikė netiesioginės tyčios forma.
Dėl paskirto įpareigojimo
15. BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). Teismas, nuosprendžiu paskyręs laisvės apribojimo bausmę ir nustatęs konkretų įpareigojimą, turi tikslą pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam N. T. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant jį nuo 23. val. iki 6 val. būti namuose, atitinka jos paskirtį ir keliamus tikslus, todėl paskirta pagrįstai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas užkerta galimybę užsiimti verslu, nes iš N. T. paskirto įpareigojimo pobūdžio – kad jis namuose turi būti tik nakties metu (nuo 23 val. iki 6 val.), darytina išvada, kad šie suvaržymai negali sukelti tokių pasekmių, dėl ko asmuo apskritai negalėtų vystyti savo verslo. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas gali apriboti apelianto teikiamų paslaugų pobūdį, tačiau pažymėtina, kad tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą naikinti ar pakeisti jį kitu, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, nuteistajam paskyrė tik vieną iš įstatyme numatytų įpareigojimų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirtą įpareigojimą tam tikru metu būti namuose, nėra pagrindo laikyti neproporcingu, kurį paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Svetlana Jurgaitienė
Arūnas Paštuolis
Valdas Vitunskas