Civilinė byla Nr. e2-352-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00303-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3.; 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Butų ūkio valdos“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jurfa“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Butų ūkio valdos“ finansinis reikalavimas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Darmina“ bankroto byloje, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Jurfa“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos dalis“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos projektų valdymas“, daugiabučių namų savininkų bendrija Rambyno g. 16A,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-139-618/2025 (buvęs Nr. eB2-333-618/2024) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Darmina“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratoriumi paskirtas M. V. (toliau – nemokumo administratorius); nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 19 d.

2.       Pareiškėja UAB „Butų ūkio valdos“ (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. balandžio 29 d. pateikė nemokumo administratoriui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Darmina“ bankroto byloje, kuriuo prašė atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti 466 350,35 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pareiškėja teikia namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, (toliau – ir daugiabutis namas), butų ir kitų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama daugiabučio namo jungtinės veiklos dalyvių ir pareiškėjos UAB „Butų ūkio valdos“ 2018 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. 47 (toliau – ir sutartis Nr. 47) pagrindu. Pareiškėja UAB „Butų ūkio valdos“ ir atsakovė 2020 m. birželio 1 d. pasirašė rangos darbų bei projektavimo sutartį Nr. EPC02650 (toliau – ir rangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė atliko daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Nustačius atliktų darbų defektus 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. spalio 4 d., 2023 m. kovo 4 d., 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. gegužės 8 d. buvo surašyti statinio apžiūros aktai bei reikalingų atlikti darbų kiekiai. Šių dokumentų pagrindu buvo parengta sąmata Nr. R-BST-V24-0031514-8 (toliau – sąmata), kurioje visų pagal rangos sutartį šalintinų defektų (trūkumų) išlaidos sudaro 466 350,35 Eur.

3.       Nemokumo administratorius su pareiškėjos prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nesutiko, nurodė, kad finansinis reikalavimas pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytus terminus. Pareiškėjos pateikta sąmata neatitinka faktinių defektų šalinimo kaštų, joje nurodyta kaina viršija rangos sutarties vertę.

4.       Nemokumo administratorius pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta projekto (daugiabučio namo) vizualinės apžiūros vietoje pažyma (toliau – ir pažyma). Apžiūroje dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA), pareiškėjos, atsakovės, subrangovo UAB „Jurfa“ ir techninio prižiūrėtojo UAB „Statybos dalis“ atstovai. Šios vizualinės patikros metu buvo užfiksuota 40 suskilinėjusių fasado apdailos plokščių, 5 cm sukritusi objekto nuogrinda, vietomis rūdijantis metalinis stogo aptvėrimas, neteisingai įrengtas parapetų nuokrypis ir nekokybiškai bitumine danga užsandarinti alsuokliai ties sutapdinto stogo pagrindu; pareiškėjai, kaip projekto administratorei, rekomenduota kreiptis į ekspertą, kuris įvertintų, ar apdailos plokštės pritvirtintos nekokybiškai ar yra kitos apdailos plokščių trūkinėjimo priežastys bei įpareigoti atsakovę iš naujo įrengti visą objekto nuogrindą, prieš tai gerai sutankinus grunto pagrindą ir pašalinti ant pastato stogo užfiksuotus defektus. Defektinių darbų apimtis bei kiekiai pateiktoje sąmatoje skiriasi nuo tų, kurie yra nurodyti pažymoje. Sąmata ir joje numatytų reikiamų atlikti darbų apimtis bei kiekiai yra nurodyti remiantis 2023 m. lapkričio 7 d. statinio apžiūros aktu Nr. DA573324, kurį vienašališkai parengė pareiškėjos atstovas. Be to, pareiškėja defektų šalinimo išlaidų nėra patyrusi, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. 

5.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Darmina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o pareiškėjos UAB „Butų ūkio valdos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą civilinę bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovė pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Darmina“).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Butų ūkio valdos“ prašymą patenkino iš dalies: atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtino pareiškėjos 3 509,73 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Darmina“ bankroto byloje.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes apie sužinojimo laiką ir aplinkybes dėl atsakovei bankroto bylos iškėlimo, nusprendė, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nežymiai, todėl, byloje nesant duomenų, jog dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti bus užvilkintos bankroto procedūros, bei nenustačius pareiškėjos akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

8.       Spręsdamas dėl pareiškėjos teisės veikti daugiabučio namo savininkų interesais ir  suinteresuotumo reikšti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, veikia sutarties Nr. 47 pagrindu. Sprendimą dėl pareiškėjos skyrimo bendrojo naudojimo objektų administratore priėmė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, sudarydami sutartį Nr. 47. Pareiškėja su atsakove buvo sudariusi rangos sutartį dėl daugiabučio namo modernizavimo, todėl pareiškė pretenzijas atsakovei, kaip rangovei, dėl atsiradusių defektų. Rangovė pretenzijas persiuntė subrangovei trečiajam asmeniui UAB ‚Jurfa“ ir šie defektai buvo šalinami (taisomi).

9.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra sutarties pagrindu įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pareiškėja, įgyvendindama butų savininkų teises ir interesus, turi jai suteiktą teisę kreiptis į teismą ir savarankiškai pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Teismo vertinimu, pareiškėja, prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą, savo įgaliojimų neperžengė ir pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Butų ir kitų patalpų savininkai dėl pasirinkto teisių gynimo būdo prieštaravimų nereiškė.

10.       Teismas nustatė, kad rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo taisyti darbų trūkumus ir atlyginti užsakovui (pareiškėjai) darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Pareiškėja – daugiabučio namo administratorė, kuriai pavesta administruoti daugiabutį namą ir atstovauti butų ir kitų patalpų savininkų interesams, sprendimų be butų ir kitų savininkų pritarimo nepriima. Pareiškėjai nurodžius, kad daugiabučio namo gyventojai šiuo metu papildomų lėšų defektų šalinimui neturi ir tik gavus lėšas bus galima atlikti numatytus defektų šalinimo darbus, susiklosčiusioje situacijoje, kai atsakovei iškelta bankroto byla, teismas pripažino, jog egzistuoja viešasis interesas užtikrinti tiek likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens (atsakovės), tiek kreditorių (pareiškėjos, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų) interesus. Todėl egzistuoja poreikis konkrečiai nustatyti (įvardyti) pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo dydį. Pareiškėja turėjo įrodyti patirtas arba galimai reikalingas išlaidas, kad teismas galėtų įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą.

11.       Teismo vertinimu, pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis, susijusi su fasado fibrocementinių plokščių demontavimo, profilių išlyginimo ir naujų plokščių montavimo darbais, yra nepagrįsta dėl neatitikimo techniniam darbo projektui. Techniniame projekte buvo įvardyta, kad daugiabučio namo fasadui turi būti naudojamos „Cembrit Patina“ fibrocementinės plokštės (spalvos: P545 – smėlio, P313 – ruda). Nepaisant to, pareiškėja apskaičiavimuose remiasi plokščių „Natura Pro“ kainomis, kurios nėra numatytos projekte ir neatitinka projekte nustatytų techninių parametrų. Pareiškėjos reikalavimas dėl visų fibrocementinių plokščių keitimo yra nepagrįstas pirmiausia dėl to, kad pareiškėja nepagrįstai prašo kompensacijos už brangesnes (kitokias) plokštes nei numatyta projekte; pareiškėja nepateikė įrodymų (ekspertizės išvadų, defektų aktų ar kitų dokumentų), jog būtina keisti visas plokštes, o ne tik tas, kurios yra pažeistos ar netinkamai sumontuotos. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta tikimybė, kad galima pašalinti trūkumus mažesnėmis sąnaudomis, taigi nėra pagrindo reikalauti maksimalių išlaidų atlyginimo.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl fasado fibrocementinių plokščių keitimo darbų kaina turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnė nei faktiškai trečiojo asmens UAB „Jurfa“, kaip subrangovės, atliktų darbų kaina. Nėra pagrindo išvadai, kad analogiški darbai turėtų kainuoti 378 643,70 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

13.       Teismas nurodė, kad vizualinės patikros, vykusios 2023 m. rugpjūčio 30 d., metu buvo nustatyta, jog suskilusios 40 fasado plokščių. Pareiškėja neįrodė, kodėl šis lokaliai ribotas defektas reikalauja keisti visas 1 805 kv. m fasado plokštes. Pareiškėjos argumentus, kad plokštės turi būti keičiamos dėl nevienodos spalvos, teismas laikė nepagrįstais techniniais reikalavimais ar kokybės standartais, o vizualiniai aspektai negali būti laikomi pakankamu pagrindu viso fasado plokščių keitimui. Pareiškėja, priimdama daugiabučio namo modernizavimo darbus, turėjo galimybę įvertinti fasado apdailos spalvų neatitikimą, kuris, kaip teigiama, buvo akivaizdus. Tačiau pretenzijų dėl spalvos ar kokybės tuo metu pareiškėja nereiškė, darbus priėmė. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad spalvos neatitikimas nebuvo laikomas esminiu trūkumu, todėl reikalavimas dėl viso fasado keitimo yra nepagrįstas. Keisti visas fasado plokštes dėl spalvų neatitikimo nėra racionalu, ekonomiškesnis sprendimas būtų pašalinti tik realius defektus. Vizualinės patikros metu nustatytų defektų kiekis yra minimalus, o techniniai darbo projekto reikalavimai nedraudžia vykdyti lokalių defektų taisymo darbų.

14.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos skaičiavimų pagrįstumą, todėl reikalavimo dalį dėl 378 643,70 Eur be PVM laikė neįrodyta.

15.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta nepriklausomos ekspertizės išvados, kurioje būtų objektyviai nustatyti fasado trūkumai. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog pastato fasadas reikalauja būtent tokių darbų apimties ir sąnaudų. Be ekspertų vertinimo gali būti neaišku, ar pateikta sąmata atspindi būtinus darbus, ar jie galėtų būti atlikti kitaip arba pigiau. Defektai buvo nustatyti remiantis pareiškėjos parengta lokaline sąmata, o ne objektyvia ekspertų vertinimo metodika. Tai kelia abejonių dėl sąmatos dalies, susijusios su fasado fibrocementinių plokščių keitimu, pagrįstumo, nes ji nėra patikrinta nepriklausomos šalies. Nesant ekspertizės, kyla klausimas, ar darbų apimtis yra proporcinga ir reikalinga. Byloje nėra ne tik eksperto, bet ir kitokių duomenų apie tai, kad naujų fibrocementinių plokščių montavimo sąmata atitinka realias rinkos kainas. Nepateikiama alternatyvių techninių sprendimų, kurie galėtų sumažinti išlaidas. Jau daugiabučio namo apžiūros metu 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į ekspertą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo galimybe atlikti ekspertizę, teismas nusprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų trūkumų egzistavimą ar jų pobūdį. Be tokių duomenų negalima išvada, kad pareiškėjos minimi darbai būtini ir sąmatos dalis dėl fasado fibrocementinių plokščių keitimo neviršija rinkos kainų.

16.       Spręsdamas dėl pareiškėjos kitos finansinių reikalavimų dalies pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad APVA, kaip kompetentinga institucija, atliko objekto patikrą ir nustatė konkrečius defektus: suskilinėjusios fasado apdailos plokštės (40 vnt.), 5 cm sukritusi nuogrinda, rūdijantis metalinis stogo aptvėrimas, neteisingas parapetų nuokrypis, nekokybiškai bitumine danga užsandarinti alsuokliai. Šie defektai buvo objektyviai įvertinti ir įtraukti į oficialią patikros ataskaitą, todėl jų šalinimo būtinybė ir mastas yra pagrįsti. APVA nustatyti trūkumai yra tiesiogiai susiję su rangovo darbų kokybe, todėl tik šie defektai gali būti laikomi pagrindu finansiniam reikalavimui patvirtinti. Kitų pareiškėjos sąmatoje nurodytų trūkumų (pvz., drenažinė membrana ar įėjimo stogelių danga) pašalinimas nėra susijęs su APVA patikros metu nustatytais faktais. APVA nustatyti trūkumai, susiję su pareiškėjos pareikštais finansiniais reikalavimais, pvz. sąmatoje nurodyti nuogrindos defektai, atitinka APVA nustatytą nuogrindos sukritimą; stogo ir parapetų defektai – patvirtinti APVA dėl neteisingo nuokrypio, rūdijančių konstrukcijų ir prasto  sandarumo. Bendra suma už cokolio apdailos, nuogrindos, įėjimo stogelių dangos, parapeto apskardinimo ir stogo dangos defektų šalinimą yra 3 509,73 Eur be PVM.

17.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, jog lokalinėje sąmatoje išvardintų darbų ir medžiagų kaina ateityje bus mažesnė ir pareiškėja sutaupys lėšas atsakovės sąskaita. Teismas atsižvelgė į tai, kad darbų trūkumų faktas, apimtis ir jų pašalinimo kaina yra tinkamai nustatyti ir įrodyti aptartais dokumentais. Teismas pažymėjo, kad atsakovės bankroto byloje duomenų nėra, jog neperduoti atsakovės dokumentai, o nemokumo administratorius prieštaravimų dėl įvardytų defektų, susijusių su 5 cm sukritusia nuogrinda, rūdijančiu metaliniu stogelio aptvėrimu, neteisingu parapetų nuokrypiu, nekokybiškai bitumine danga užsandarintų alsuoklių, nereiškė. Nemokumo administratorius, kuris turėjo galimybę teikti prieštaravimus, jų nepateikė, tai reiškia, kad iš esmės sutinka su nurodytų trūkumų šalinimo verte. 

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.       Pareiškėja UAB „Butų ūkio valdos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 466 350,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Daugiabučio namo apžiūros metu 2023 m. lapkričio 7 d., kurią atliko atestuotas techninis inžinierius, ir pateiktame statinio apžiūros akte Nr. DA573324 yra nurodomi visi atsiradę defektai ir atsakovės atliktų darbų trūkumai, kai darbai atlikti nesilaikant projekto sprendinių. Remiantis šiuo apžiūros aktu buvo parengta sąmata, kurioje, įvertinus reikiamus atlikti darbus, apskaičiuota darbų kaina yra 466 350,35 Eur. Šis statinio apžiūros aktas ir jame padarytos išvados nėra nuginčyti. Atsakovės pareiga byloje yra įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

18.2.       Vertinant 2023 m. lapkričio 7 d. statinio apžiūros akte esančias fotonuotraukas, akivaizdu, kad galimai buvo panaudotos projekte nurodytos fibrocementinės plokštės, tačiau jos sumontuotos nesilaikant projektinių sprendinių, t. y. pagal projektą namo fasadas po atnaujinimo (modernizavimo) turėjo būti vientisas. Būtent dėl projektinių sprendinių montuojant fibrocementines plokštes nesilaikymo, 2023 m. lapkričio 7 d. statinio apžiūros akte yra fiksuotas daugumos plokščių skilimas ir kiti defektai.

18.3.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nukrypo nuo techninio darbo projekto. Techninio darbo projekto tikslas yra nustatyti bendruosius darbų vykdymo principus. Praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai numatyta statybinė medžiaga tampa neprieinama ar ekonomiškai nepagrįsta, todėl būtinas alternatyvus sprendimas. Pareiškėja pasirinko „Natura Pro“ fibrocementines plokštes, kurios atitinka ir net viršija projekte numatytus reikalavimus. Šios plokštės yra patvirtintos naudoti statybose ir atitinka visus saugos bei kokybės standartus, todėl jų naudojimas negali būti laikomas pažeidimu.

18.4.       Teismas netinkamai įvertino įrodymų pakankamumą ir nepagrįstai reikalavo papildomų ekspertizės išvadų ar defektų aktų iš pareiškėjos, kadangi pareiškėja argumentuotai nurodė visų fasado plokščių keitimo būtinybę. Teismas konstatavo, kad nėra pateikta nepriklausomos ekspertizės išvados, tačiau tuo pačiu pats neinicijavo jos atlikimo, nors byloje kilo ginčas dėl darbų apimties ir sąmatos pagrįstumo.

18.5.       Teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta fasado plokščių keitimo darbų suma yra nepagrįstai didelė, neatitinka realių rinkos sąlygų, atsakovės subrangovė UAB „Jurfa“ galėjo atlikti darbus už mažesnę kainą dėl skirtingų darbų apimties, naudojamų medžiagų ar darbo kaštų optimizavimo, yra deklaratyvi ir nepagrįsta dokumentais bei skaičiavimais. Teismo išvada, kad trūkumus galima pašalinti mažesnėmis sąnaudomis, nėra pagrįsta alternatyvių techninių sprendimų analizėmis ar kitų galimų darbų kaštų palyginimais.

18.6.       Teismo padarytos išvados, kad fiksuotų fasado plokščių defektų kiekis yra minimalus, spalvos neatitikimas nėra esminis trūkumas, keisti visas fasado plokštes nėra racionalu, pažeidžia namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus ir teisėtus lūkesčius, yra neteisingos, nes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepripažįsta, jog darbai atlikti nekokybiškai ir su defektais.

18.7.       Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Jurfa“ ne kartą vyko tvarkyti įvardytų defektų, tačiau ši išvada nepagrįsta nė vienu byloje esančiu įrodymu ir neįrodyta, jog nustatyti defektai buvo ištaisyti.

18.8.       Bankroto bylose ekonomiškumo principas negali būti interpretuojamas kaip pagrindas atsisakyti tenkinti teisėtą kreditoriaus reikalavimą.

19.       Atsakovės LUAB „Darmina“ nemokumo administratorius M. V. atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius atsikirtimus:

19.1.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis, susijusi su fasado fibrocementinių plokščių demontavimo, profilių išlyginimo ir naujų plokščių montavimo darbais, yra nepagrįsta techninio darbo projekto kontekste.

19.2.       Pareiškėja nepagrįstai prašo kompensacijos už brangesnes (kitokias) plokštes nei numatyta projekte. Pareiškėja nepateikė įrodymų (ekspertizės išvadų, defektų aktų ar kitų dokumentų), kad būtina keisti absoliučiai visas plokštes, o ne tik tas, kurios yra pažeistos ar netinkamai sumontuotos.

19.3.       Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl darbų kaina turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnė nei faktiškai jau UAB „Jurfa“ atliktų darbų kaina.

19.4.       Argumentai, kad plokštės turi būti keičiamos dėl nevienodos spalvos, nėra pagrįsti techniniais reikalavimais ar kokybės standartais, o vizualiniai aspektai negali būti laikomi pakankamu pagrindu viso fasado keitimui. Vizualinės patikros metu nustatytų defektų kiekis yra minimalus, o techniniai darbo projekto reikalavimai nedraudžia vykdyti lokalių defektų taisymo darbų. Kadangi pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos skaičiavimų pagrįstumą, pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 378 643,70 Eur be PVM laikytina neįrodyta.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Jurfa“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

20.1.       Pareiškėja nėra ir nebuvo rangos sutarties šalimi, t. y. materialusis teisinis santykis tarp atsakovės ir pareiškėjos neatsirado, todėl ji negali būti laikoma turinti ir šioje sutartyje užsakovui, kaip sutarties šaliai, tenkančias teises ir pareigas, taigi, ji neturėjo teisės sutarties pagrindu kreiptis į teismą ir reikalauti įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą bankroto byloje su 466 350,35 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro tariamos daugiabučio namo defektų šalinimo išlaidos.

20.2.       Defektų šalinimo išlaidas pareiškėja apskaičiavo pati pagal savo sąmatą ir jokių faktinių išlaidų nepatyrė. Pareiškėjos reikalavimo esmę sudaro ne atsakovės įpareigojimas pašalinti daugiabučio namo renovacijos darbų defektus, o priteisti iš atsakovės tariamas jų šalinimo išlaidas, kurių pareiškėja nepatyrė, bet nagrinėjamoje byloje įrodinėjo kaip esą pagrįstas ir atlygintinas rangos sutarties pagrindu.

20.3.       Pareiškėja nenurodė, kokie daugiabučio namo renovacijos darbų trūkumai (defektai) egzistavo tuo metu, kada pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų patvirtinimo, kaip jos finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje. Įrodymų, kad statinio apžiūros aktus sudarė ir tariamus defektus užfiksavo atestuotas techninis inžinierius, pareiškėja į bylą nepateikė. Pareiškėja pati fiksavo visus esamus ir nesamus defektus. Teismui nustačius, kad statinio apžiūros aktai nėra pakankami šiems darbų trūkumams įrodyti, atskiras šių aktų ginčijimas nėra būtinas net ir tuo atveju, jei jis būtų įmanomas.

20.4.       Pažyma taip pat nebuvo pakankamas įrodymas konstatuoti, kad pareiškėja įrodė šioje pažymoje nurodytų darbų trūkumų (defektų) egzistavimo faktą. Ekspertizė, o ne vizualinė apžiūra, yra priemonė, kuri būtų padėjusi objektyviai nustatyti trūkumus ir patvirtinti ne tik pačių defektų egzistavimo faktą, bet ir jų šalinimo būdus bei išlaidas.

20.5.       Pagal šalių įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą pareiškėja neįrodė daugiabučio namo renovacijos darbų defektų (trūkumų) buvimo fakto, dėl to jos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, susidedantį iš trūkumų šalinimo išlaidų, turėjo būti atmestas visa apimtimi.

20.6.       Trečiasis asmuo sutinka su visais ginčijamos nutarties 90–96 punktuose pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, kurių pagrindu buvo atmesta pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis, kurią sudarė fasado fibrocementinių plokščių keitimo išlaidos, ir jų nekartoja.

20.7.       Teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizę tam, kad būtų gauta nepriklausomos ekspertizės išvada dėl pareiškėjos įrodinėtų daugiabučio namo renovacijos darbų trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumo. Pareiškėja privalėjo įrodyti tiek žalos (defektų) faktą, tiek jos dydį (defektų šalinimo išlaidas). Pagal įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą įrodyti patirtas statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas (nuostolius) buvo pareiškėjos pareiga ir ekspertizė galėjo būti skiriama iš esmės tik pareiškėjos valia ir iniciatyva. Nagrinėjamoje byloje egzistuojantis viešojo intereso elementas nėra pakankamas. Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo nutartimi buvo pasiūlyta svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje, tačiau pareiškėja galimybe prašyti skirti ekspertizę nepasinaudojo, todėl būtent jai ir tenka neigiamos tokio elgesio pasekmės.

20.8.       Siekiant įsitikinti pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumu reikšmingas yra ne tik konkrečių renovacijos darbų trūkumų (defektų) įrodymas, bet ir defektų (trūkumų) atsiradimo priežasčių nustatymas, kadangi tokiu būdu atsiranda galimybė apibrėžti ir nustatytų šių defektų (trūkumų) pašalinimo būdą (reikiamus atlikti statybos darbus), tai turi lemiamą reikšmę apskaičiuojant trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas. Į bylą pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtino ne daugiabučio namo renovacijos darbų defektų (trūkumų) faktą bei jų pašalinimo išlaidas, o tik tai, kokia yra pareiškėjos subjektyvi nuomonė dėl tokių defektų (trūkumų) egzistavimo ir galimų jų pašalinimo išlaidų, todėl remtis tokiais įrodymais teismas neturėjo pagrindo.

20.9.       Pareiškėjos pasirinktas trūkumų šalinimo būdas ir tariamos trūkumų šalinimo išlaidos neatitiko visiško nuostolių atlyginimo principo. Pareiškėjos sudarytoje sąmatoje nurodyta visų daugiabučio namo fasado fibrocementinių plokščių pakeitimo naujomis kaina buvo du su puse karto didesnė, nei faktinė visa šio pastato vėdinamo fasado įrengimo kaina.

21.       Trečiasis asmuo UAB „Jurfa“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti ir pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje atmesti visa apimtimi, priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.       Pareiškėja nebuvo ir nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka savivaldybės vykdomosios institucijos paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, administratore (veikė sutarties dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo pagrindu). Jos, kaip administratorės, veikimo ir įgaliojimų ribos yra nustatytos sutartyje Nr. 47. Šioje sutartyje nėra nuostatų, kurios suteiktų teisę ir (ar) nustatytų pareigą pareiškėjai kreiptis į teismą ir pareikšti reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimu, defektų šalinimo išlaidų priteisimu ar bendrojo naudojimo objektų administravimu. Tokią teisę turi 2007 m. rugpjūčio 31 d. jungtinės veiklos sutarties dalyviai arba Daugiabučių namų savininkų bendrija Rambyno g. 16A. Teismas šių aplinkybių nevertino.

21.2.       Pareiškėjai teisės kreiptis į teismą su reikalavimu pašalinti defektus nesuteikė ir tas faktas, kad pareiškėja su atsakove buvo sudariusi rangos sutartį. Pareiškėja nėra ir nebuvo rangos sutarties šalimi, t. y. materialusis teisinis santykis tarp atsakovės ir pareiškėjos neatsirado, todėl ji negali būti laikoma turinčia ir šioje sutartyje užsakovui, kaip sutarties šaliai, tenkančias teises ir pareigas, įskaitant teises reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, reikalauti juos pašalinti arba atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Pasibaigus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesui, pareiškėja toliau veikė sutartimi Nr. 47 suteiktų įgaliojimų ribose.

21.3.       Pareiškėja nenurodė, kokie daugiabučio namo renovacijos darbų trūkumai (defektai), egzistavo tuo metu, kada pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų patvirtinimo kaip jos finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje.

21.4.       Pažyma taip pat nebuvo pakankamas įrodymas konstatuoti, kad pareiškėja įrodė šioje pažymoje nurodytų darbų trūkumų (defektų) egzistavimo faktą. APVA nėra ta institucija, kuri yra kompetentinga konstatuoti statybos darbų trūkumus (defektus). Pažymos apie projekto vizualinę patikrą surašymas nereiškia, kad būtent APVA atliko objekto patikrą ir nustatė konkrečius defektus. Ši pažyma reiškia tik tai, kad, dalyvaujant APVA, pareiškėjos, trečiojo asmens UAB „Jurfa“ atstovams ir daugiabučio namo renovacijos darbų techniniam prižiūrėtojui, buvo atlikta vizualinė daugiabučio namo patikra bei raštu išdėstyta, kokie yra galimi renovacijos (modernizavimo) darbų defektai, kuriuos reikėtų šalinti. Konkrečios išvados dėl renovacijos (modernizavimo) darbų defektų šios apžiūros metu padarytos nebuvo, todėl pateiktos tik rekomendacijos pareiškėjai. Nuo pažymos surašymo iki pareiškėjos kreipimosi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai.

21.5.       Ekspertizė, o ne vizualinė apžiūra, yra priemonė, kuri būtų padėjusi objektyviai nustatyti trūkumus ir patvirtinti ne tik pačių defektų egzistavimo faktą, bet ir jų šalinimo būdus bei išlaidas. Pagal šalių įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą pareiškėja neįrodė daugiabučio namo renovacijos darbų defektų (trūkumų) buvimo fakto, dėl to jos reikalavimas dėl šių defektų (trūkumų) šalinimo išlaidų buvo atmestinas visa apimtimi.

21.6.       Trečiasis asmuo sutinka su ginčijamos nutarties 90–96 punktuose pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, kurių pagrindu buvo atmesta pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis, kurią sudarė fasado fibrocementinių plokščių keitimo išlaidos, ir jų nekartoja.

21.7.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo objektyviai (pagal nepriklausomų ekspertų išvadas) nustatyti konkrečių daugiabučio namo renovacijos darbų defektų (trūkumų), todėl nebuvo ir galimybės objektyviai įvertinti, kokios galėtų būti ir šių defektų (trūkumų) šalinimo išlaidos, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo nustatytų defektų (trūkumų) pobūdžio, apimties ir atsiradimo priežasčių. Į bylą pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtino ne daugiabučio namo renovacijos darbų defektų (trūkumų) faktą bei jų pašalinimo išlaidas, o tik tai, kokia yra pareiškėjos subjektyvi nuomonė dėl tokių defektų (trūkumų) egzistavimo ir galimų jų pašalinimo išlaidų.

21.8.       Vien pažymos apie projekto vizualinę patikrą surašymo faktas ir šioje pažymoje užfiksuotos aplinkybės nebuvo pakankamu pagrindu teismui konstatuoti, kad pažymoje apie projekto vizualinę patikrą nurodytų trūkumų faktas, apimtis ir jų pašalinimo kaina nagrinėjamoje byloje buvo tinkamai nustatyta ir įrodyta.

21.9.       Teismas neturėjo pagrindo skirtingai vertinti pareiškėjos įrodinėtų daugiabučio namo renovacijos darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidų, t. y. dalį jų vertinti kaip pagrįstas ir įrodytas, o kitą dalį – kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi visas daugiabučio namo renovacijos darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas pareiškėja įrodinėjo tais pačiais įrodymais. Vertinant pažymoje apie projekto vizualinę patikrą nustatytų daugiabučio namo renovacijos darbų defektų (trūkumų) šalinimo išlaidas, t. y. pareiškėjos nurodytas cokolio apdailos (404,88 Eur be PVM), nuogrindos dangos atstatymo (899,51 Eur be PVM), įėjimo stogelių dangos įrengimo (197,23 Eur be PVM), parapeto apskardinimo (984 Eur be PVM) ir stogo dangos remonto (1 024,11 Eur be PVM) išlaidas, neaišku, ar tai yra būtini defektų šalinimo darbai, ar jie galėtų būti atlikti kitaip arba pigiau, ar jų apimtis yra proporcinga ir reikalinga, ar šios išlaidų sumos atitinka realias rinkos kainas, jos nebuvo patikrintos nepriklausomos šalies, defektai ir išlaidų sumos nustatytos remiantis ne objektyvia ekspertų vertinimo metodika, o pareiškėjos parengta sąmata, kuri galėjo būti šališka arba orientuota į maksimalių išlaidų pateisinimą, Pareiškėja nepasinaudojo galimybe atlikti ekspertizę ir objektyviai nustatyti tiek pačius defektus, tiek jų šalinimo išlaidas. Jeigu pareiškėjos pateiktos sąmatos, teismo vertinimu, nebuvo pakankami įrodymai patvirtinti galimai netinkamai sumontuotų ir (ar) nekokybiškų fasado fibrocementinių plokščių keitimo išlaidas, šios sąmatos lygiai taip pat turėjo būti vertinamos kaip nepakankami įrodymai pagrįsti ir likusių pareiškėjos įrodinėtų trūkumų šalinimo išlaidų daliai.

21.10.       Nagrinėjamoje byloje iš viso nebuvo objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos sudarytoje sąmatoje nurodytų kainų realumo. Net ir dalinis pareiškėjos prašymo pripažinti jos nurodytą defektų šalinimo išlaidų (žalos) dydį kaip finansinį reikalavimą tenkinimas atsakovės bankroto byloje, pažeidė vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės tikslų – kompensuoti patirtus nuostolius, nes kol kas jų tiesiog niekas nepatyrė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

23.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą dėl 466 350,35 Eur patenkintas iš dalies ir patvirtintas 3 509,73 Eur finansinis reikalavimas atsakovės LUAB „Darmina“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi pareiškėja atskirajame skunde neteikia argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties dalies, kurioje atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisakys.

Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmės

24.       Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, iš esmės nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

27.       Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

28.       Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).

29.       Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo eiliškumas taip pat lemia konkretaus kreditoriaus teisę gauti visišką ar dalinį jo reikalavimo patenkinimą, nes kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 4 dalis), todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, tiek dydžio, tiek ir eilės aspektu.

30.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

31.       Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

32.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

33.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

34.       Pareiškėja UAB „Butų ūkio valdos“ teikia daugiabučio namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama sutarties Nr. 47, sudarytos tarp pareiškėjos ir daugiabučio namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, jungtinės veiklos dalyvių. Daugiabučio namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, bendro naudojimo objektams administruoti yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija Rambyno g. 16A.

35.       Pareiškėja UAB „Butų ūkio valdos“ (užsakovė) su atsakove UAB „Darmina“ (rangovė) 2020 m. birželio 6 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu UAB „Darmina“ atliko daugiabučio namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Rangos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad bendra rangos sutarties kaina yra 438 933,55 Eur su PVM. Rangos sutarties 8.4.18 papunkčiu rangovė įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti darbus, kurie dėl rangovės kaltės yra netinkamai įvykdyti ir neatitinkantys rangos sutarties sąlygų bei projektinės dokumentacijos. Taip pat savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir defektus, išaiškėjusius ir atsiradusios pasibaigus rangos sutarties vykdymo laikui, bet tebegaliojant objekto garantiniam laikotarpiui, užsakovei pateikus raštišką pretenziją, ne vėliau kaip per 14 darbo dienų, jeigu dėl defekto pobūdžio jie neturi būti pašalinti anksčiau. Rangos sutarties 9.7 papunktyje numatyta, jeigu rangovė, suderinus su užsakove, laiku nepašalina defektų, užsakovės nustatytų per garantinį laiką, ji atlygina užsakovės išlaidas, susijusias su defektų šalinimu. Rangos sutarties 11.1 papunktyje numatyta, jeigu rangovė atliko darbus pažeisdama techninėje specifikacijoje, statinio projekte ir rangos sutartyje numatytas sąlygas, nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užsakovė turi teisę reikalauti, kad rangovė: 11.1.1 papunktis – nedelsiant sustabdytų ir (ar) nutrauktų darbų atlikimą, arba 11.1.2 papunktis – neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, arba 11.1.3 papunktis – neatlygintinai pagerintų atliekamų darbų kokybę, arba 11.1.4 papunktis – neatlygintinai ištaisytų netinkamai atliktus darbus, arba 11.1.5 papunktis – atlygintų užsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

36.       Iš trečiojo asmens UAB „Jurfa“ ir atsakovės UAB “Darmina“ 2020 m. liepos 13 d. statybos rangos sutarties Nr. SUB20-07-13 specialiųjų sąlygų nustatyta, kad UAB „Jurfa“ įsipareigojo už 215 000 Eur be PVM atlikti visus daugiabučio namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, atnaujinimo (modernizavimo) darbus, numatytus techniniame darbo projekte Nr. SPV-019-014-TDP-SP_SA_SK, išskyrus langus, duris ir balkono stiklinimą.

37.       Daugiabučio namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo atliekami pagal techninį darbo projektą Nr. SPV-019-014-TDP-SP_SA_SK. Šio techninio darbo projekto skyriuje „TS 19 Fibrocementinė plokštė“ numatyta, kad fasadų apdailai naudojamos vieno gamintojo fasadinės homogeninės fibrocementinės 8 mm storio plokštės, taip pat nustatyti šių plokščių techniniai parametrai. Techninio darbo projekto brėžinyje „Fasadas tarp ašių A-E M 1:100“, nurodyta, jog pastato fasadams turi būti naudojamos fasadinės fibrocementinės plokštės „Cembrit Patina P545“ (spalva – smėlio) ir „Cembrit Patina P313“ (spalva – ruda).

38.       2022 m. sausio 4 d. buvo surašytas objekto (daugiabučio namo) statybos (modernizavimo) užbaigimo aktas

39.       2022 m. balandžio 26 d.

40.       Byloje pateikta 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie projekto vizualinę patikrą. Apžiūroje dalyvavo APVA, pareiškėjos, trečiojo asmens UAB „Jurfa“ atstovas ir daugiabučio namo renovacijos darbų techninio prižiūrėtojo UAB „Statybos dalis“ atstovas. Šios vizualinės patikros metu buvo užfiksuota 40 suskilinėjusių fasado apdailos plokščių, 5 cm sukritusi objekto nuogrinda, vietomis rūdijantis metalinis stogo aptvėrimas, neteisingai įrengtas parapetų nuokrypis ir nekokybiškai bitumine danga užsandarinti alsuokliai ties sutapdinto stogo pagrindu. Pateiktos rekomendacijos pareiškėjai kreiptis į ekspertą dėl fasado plokščių trūkinėjimo priežasčių nustatymo, nustačius, apdailos plokščių sutrūkinėjimo priežastis pakeisti brokuotas apdailos plokštes naujomis bei kreiptis į atsakovę dėl nuogrindos įrengimo iš naujo ir ant pastato stogo užfiksuotų defektų pašalinimo.

41.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas M. V., nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 19 d.

42.       Pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. pateikė nemokumo administratoriui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jos 466 350,35 Eur finansinį reikalavimą UAB „Darmina“ bankroto byloje.

43.       Nemokumo administratorius su pareiškėjos prašymu dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nesutiko, nurodė, kad finansinis reikalavimas yra pareikštas praleidus JANĮ numatytus terminus, be to, pareiškėjos pateikta sąmata neatitinka faktinių defektų šalinimo kaštų, joje nurodyta kaina viršija rangos sutarties vertę.

44.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Darmina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą civilinę bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Dėl pareiškėjos teisės reikšti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje

45.       Trečiasis asmuo atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiškėja nebuvo ir nėra CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka savivaldybės vykdomosios institucijos paskirta daugiabučio namo administratore, o jos, kaip administratorės, veikimo ir įgaliojimų ribos yra nustatytos sutartyje Nr. 47, kurioje nėra nuostatų, suteikiančių teisę ir (ar) nustatytų pareigą pareiškėjai kreiptis į teismą pareikšti reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimu, defektų šalinimo išlaidų priteisimu ar bendrojo naudojimo objektų administravimu. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

46.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

47.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023 30 punktas).

48.       Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip, balsuojant savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) ar raštu (CK 4.85 straipsnio 7 dalis). Priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014).

49.       Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

50.       Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

51.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja teikia daugiabučio namo, esančio Telšiuose, Rambyno g. 16A, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama sutarties Nr. 47 pagrindu. Pareiškėja su atsakove sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė atliko daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Į bylą pareiškėja pateikė 2018 m. lapkričio 6 d. pavedimo sutartį, kuria daugiabučio namo bendrojo naudojimo valdytoja trečiasis asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija Rambyno g. 16A, kaip įgaliotojas, pavedė pareiškėjai, kaip įgaliotinei, atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su: 1) atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimu; 2) statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu; 3) statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu ir statybos techninės priežiūros paslaugos sutarties sudarymu; 4) atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo organizavimu; 5) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkams, pasirašymu; 6) valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), atstovaujant patalpų savininkams, gavimu; 7) atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti paimto lengvatinio kredito ir palūkanų grąžinimo kreditą suteikusiam bankui ar kitai kredito įstaigai administravimu; kiekvieno mėnesio įmokų, tenkančių patalpų savininkams, apskaičiavimu; mokestinių pranešimų patalpų savininkams pateikimu; įmokų apskaitos bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų sąlygų vykdymu. Visos šios sutartys yra galiojančios ir nėra ginčijamos.

52.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, nurodytas sutartis ir jų nuostatas, atmeta trečiojo asmens atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėja neturi teisės reikšti finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje. Pavedimo sutartimi daugiabučio namo bendraturčiai pavedė pareiškėjai atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), įskaitant pasirašyti rangos sutartį ir atstovauti patalpų savininkams pasirašant statybos darbų priėmimo aktus, tokiu būdu užtikrinant daugiabučio namo gyventojų interesų atstovavimą pagal rangos sutartį, įskaitant teisę reikšti pretenzijas ir reikalauti pašalinti atsiradusius trūkumus per rangos sutartyje nurodytą garantijos terminą. Pareiškėjos finansinis reikalavimas byloje kildinamas iš rangos sutarties, kuria atsakovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus, o pareiškėja, veikdama 2018 m. lapkričio 6 d. pavedimo sutarties pagrindu, apmokėti už tinkamai atliktus darbus. Rangos sutartiniai santykiai sutarties šalis sieja tiek atliekant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tiek ir garantiniu laikotarpiu. Rangos sutartyje nurodyti garantijos galiojimo terminai atsakovės atliktiems darbams nėra pasibaigę ir jie sieja sutarties šalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos finansinis reikalavimas kildinamas iš rangos sutarties teisinių santykių ir pareiškėja, kaip rangos sutarties šalis, turi teisę iš atsakovės reikalauti pašalinti per sutartyje nurodytus garantijos terminus atsiradusius trūkumus arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas, šiuo atveju – pareikšti finansinį reikalavimą bankrutuojančios rangovės bankroto byloje. 

53.       Kartu pareiškėja, būdama atsakinga už tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų administravimą pagal sutartį Nr. 47 ir veikdama 2018 m. lapkričio 6 d. pavedimo sutarties pagrindu, kaip bendrijos įgaliotas asmuo, kuriai bendrija pavedė vykdyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų administravimą, turi teisę pareikšti ieškinį atsakovei dėl daugiabučio namo trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus. Atsakovei iškėlus bankroto bylą pareiškėja turi teisę prašyti patvirtinti finansinį reikalavimą jos bankroto byloje. Taigi, pareiškėja yra tinkama (potenciali) atsakovės kreditorė pareikšti finansinį reikalavimą (ieškinį) atsakovei dėl daugiabučio namo modernizavimo darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus. Pažymėtina, kad pareiškėja prašo patvirtinti finansinį reikalavimą, susidedantį iš daugiabučio namo modernizavimo darbų trūkumų šalinimo išlaidų, trūkumus nustačius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektuose ir patalpose, kurie paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, t. y. nereikalauja priteisti iš atsakovės daugiabučio namo modernizavimo darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir pašalinti trūkumus daugiabučio savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo

54.       Jau minėta pirmiau, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tik tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Be to, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

55.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovei, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, ir kildina jį iš rangos sutarties, nurodydama, kad garantiniu laikotarpiu paaiškėjo atsakovės atliktų darbų trūkumai, kurių rangovė nepašalino ir kurių pašalinimo išlaidos pagal pateiktą sąmatą sudaro 466 350,35 Eur. Taigi pareiškėja, siekdama, kad bankroto byloje būtų patvirtintas jos nurodomo dydžio – 466 350,35 Eur – finansinis reikalavimas, turi pareigą pateikti įrodymus atsakovės atsakomybei už atliktų darbų kokybės trūkumus nurodoma 466 350,35 Eur apimtimi pagrįsti.

56.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino pagrįstu ir patvirtino pareiškėjos (kreditorės) 3 509,73 Eur dydžio finansinį reikalavimą, remdamasis tuo, kad pareiškėja tik dėl šios reikalavimo dalies pateikė pakankamus (pagrįstus) įrodymus, o kitų objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių visos finansinio reikalavimo sumos pagrįstumą, nepateikė.

57.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji įrodė jos reiškiamą finansinį reikalavimą pateiktais įrodymais (rangos sutartimi, statinio apžiūros aktais, 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie projekto vizualinę patikrą ir kt.), pagrindžiančiais nustatytus daugiabučio namo trūkumus ir jų pašalinimo išlaidas. Atsakovės nemokumo administratorius sutinka su pirmosios instancijos teismu ir laiko, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nėra nei objektyvūs, nei pagrįsti. Trečiasis asmuo UAB „Jurfa“ atskirajame skunde nurodo, kad iš viso nebuvo objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos nurodytų trūkumų ir jos sudarytoje sąmatoje nurodytų kainų realumo. Net ir dalinis pareiškėjos prašymo pripažinti jos nurodytą defektų šalinimo išlaidų (žalos) dydį, kaip finansinį reikalavimą, tenkinimas atsakovės bankroto byloje, pažeidžia vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės tikslų – kompensuoti patirtus nuostolius, nes kol kas jų tiesiog niekas nepatyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės byloje nėra pakankamai ištirtos, nes pareiškėjos pateikti įrodymai jų objektyviai nepatvirtina, o prieštaravimų šalių teiginiuose pirmosios instancijos teismas nepašalino.

58.       Pagal CK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jeigu įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, jog šie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

59.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovo pareigos garantuoti statybos darbų kokybę per garantinį terminą ypatumai nulemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pareiga garantuoti kokybę pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Šis ypatumas lemia, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia šios rangovo pareigos pažeidimu, turi įrodyti defektų faktą, o jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia asmens, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

60.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

61.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Tuo tarpu šios normos 1 ir 2 punktuose būtinybė juose nustatytus teisių gynimo būdus aptarti rangos sutartyje neįtvirtinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

62.       Nagrinėjamu atveju rangos sutarties 8.4.18 papunkčiu rangovė (atsakovė) įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti darbus, kurie dėl rangovės kaltės yra netinkamai įvykdyti ir neatitinkantys rangos sutarties sąlygų bei projektinės dokumentacijos. Taip pat savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir defektus, išaiškėjusius ir atsiradusios pasibaigus rangos sutarties vykdymo laikui, bet tebegaliojant objekto garantiniam laikotarpiui, užsakovei (pareiškėjai) pateikus raštišką pretenziją, ne vėliau kaip per 14 darbo dienų, jeigu dėl defekto pobūdžio jie neturi būti pašalinti anksčiau. Rangos sutarties 9.7 papunktyje numatyta, kad, jeigu rangovė, suderinus su užsakove laiku nepašalina defektų, užsakovės nustatytų per garantinį laiką, ji atlygina užsakovės išlaidas, susijusias su defektų šalinimu.

63.       Taigi, rangos sutartyje pareiškėjos, kaip užsakovės, atsisakymas nuo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų nėra įtvirtintas, tačiau rangos sutarties 9.7 papunktyje yra įtvirtinta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią atsakovei nepradėjus šalinti defektų užsakovės nurodytu laiku, užsakovė turi teisę samdyti trečiuosius asmenis defektams pašalinti, o rangovė privalės visiškai atlyginti užsakovei dėl defektų pašalinimo turėtus nuostolius. Nepaisant to, rangos sutarties nuostatos nepaneigia pareiškėjos teisės naudotis ir kitu jos, kaip užsakovės, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose.

64.       Pareiškėja, siekdama pagrįsti finansinį reikalavimą, kildinamą iš rangos sutarties dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, į bylą pateikė rašytinius įrodymus: rangos sutartį; 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymą apie projekto vizualinę patikrą; 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. spalio 4 d. 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. lapkričio 7 d. surašytus statinio apžiūros aktus; sąmatą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės nemokumo administratorius neginčija garantiniu rangos sutarties laikotarpiu atsiradusių defektų fakto ir neteikia juos paneigiančių įrodymų, o tai leidžia prieiti prie išvados, kad daugiabučio namo defektai (trūkumai) egzistuoja ir atsakovė pagal rangos sutartį turėjo prievolę juos pašalinti. Taigi, byloje iš esmės yra kilęs ginčas tik dėl pareiškėjos nustatytų trūkumų apimties ir finansinio reikalavimo dydžio.

65.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pateiktą finansinį reikalavimą patvirtino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja tinkamai neįrodė, objektyviais duomenimis nepagrindė savo finansinio reikalavimo dydžio. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis, susijusi su fasado fibrocementinių plokščių demontavimo, profilių išlyginimo ir naujų plokščių montavimo darbais, yra nepagrįsta dėl neatitikimo techniniam darbo projektui, o taip pat pareiškėjai neįrodžius, jog būtina keisti visas fasado plokštes, nes vizualiniai aspektai negali būti laikomi pakankamu pagrindu, esminiu trūkumu fasado plokščių pakeitimui. 

66.       Pareiškėja, skųsdama šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymų pakankamumą ir nepagrįstai reikalavo papildomų ekspertizės išvadų ar defektų aktų iš pareiškėjos, kadangi pareiškėja argumentuotai nurodė visų fasado plokščių keitimo būtinybę. Teismas konstatavo, kad nėra pateikta nepriklausomos ekspertizės išvados, tačiau tuo pačiu pats neinicijavo jos atlikimo, nors byloje kilo ginčas dėl darbų apimties ir sąmatos pagrįstumo. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu sutinka iš dalies.

67.       Jau minėta, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.  

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo, susijusio su fasado fibrocementinių plokščių keitimu, yra paremta bylos šalių pateiktomis pozicijos bei vertinimais, tačiau nepagrįstos konkrečiais byloje šalių pateiktais duomenimis ir įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pasiūlytų plokščių „Natura Pro“, pažymėjo, kad jos neatitinka techninio darbo projekto, tačiau atitikimą (neatitikimą) techniniam darbo projektui gali pripažinti tik specialiųjų žinių turintis subjektas – ekspertas, specialistas, o byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad pareiškėjos sąmatoje nurodytos plokštės neatitinka techninio darbo projekte nurodytų parametrų. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nurodė kitas nei nurodyta techniniame darbo projekte fasado plokštes, neįrodo jų neatitikimo techniniam darbo projekte nurodytiems parametrams, nustatytiems fasado plokštėms. Reikalavimai fasado plokštėms nurodyti techninio darbo projekto techninių specifikacijų 19 dalyje, kurioje nėra nurodytas konkretus fibrocementinių plokščių gamintojas. Šalinant atsiradusius defektus (plokštes) konkrečias techniniame darbo projekte nurodytas fasado plokštes poreikis keisti kitokiomis, kito gamintojo, gali būti sąlygotas objektyvių aplinkybių, pvz., nebegaminamos konkrečios techniniame darbo projekte nurodytos fasado plokštės, jų gamybos kaštai ženkliai išaugę, logistikos, pristatymo trikdžiai ir kita. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalinant defektus šiuo atveju privalo būti užtikrintas nustatytų techninių reikalavimų laikymasis bei sutarties šalių interesų balansas.

69.       Teisėjų kolegija nepagrįsta laiko ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vizualiniai aspektai nėra pagrindas keisti fasado plokštes. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų tokią teismo poziciją. Šalys neginčija, kad fasado plokštės jas montuojant, šalinant atsiradusius defektus dėl aplinkos poveikio galėjo pakeisti spalvą ir technines savybes, parametrus, tačiau siekiant įvertinti ant daugiabučio namo sumontuotų fasado plokščių technines savybes (parametrus), įskaitant vizualinius aspektus, būtina objektyvi nepriklausomo eksperto išvada ir teismo motyvuotas jos įvertinimas. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad vizualiniai aspektai dėl fasado plokščių nėra esminiai, nėra pagrista.

70.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens pozicija, kad, siekiant įsitikinti pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumu, reikšmingas ne tik konkrečių daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų trūkumų (defektų) įrodymas, bet ir defektų (trūkumų) atsiradimo priežasčių nustatymas, kadangi tokiu būdu atsiranda galimybė apibrėžti ir nustatytų šių defektų (trūkumų) pašalinimo būdą (reikiamus atlikti statybos darbus), tai turi lemiamą reikšmę apskaičiuojant trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas ir kartu už jų atsiradimą atsakingus subjektus (medžiagų gamintojus (tiekėjus), subrangovus, projektuotojus ir kita). Teisėjų kolegija pažymi, kad tik nustačius defektų atsiradimo priežastis galima spręsti ir dėl poreikio keisti fasado plokštes apimties.

71.       Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atskirajame skunde pateikta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos finansinį reikalavimą, kurį pareiškėja grindė iš esmės pažyma apie projekto vizualinę patikrą ir pareiškėjos sudaryta sąmata, jį išskyręs į dvi dalis ir vertindamas šių finansinių reikalavimų pagrįstumą šioms dalims pritaikė skirtingas įrodinėjimo taisykles, atliko tarpusavyje prieštaringą pareiškėjos pateiktų įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidų, negalėjo skirtingai vertinti pareiškėjos pateiktų įrodymų pagrįstumo, t. y. teismui pripažinus, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis, susijusi su fasado fibrocementinių plokščių keitimu, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, kartu negalėjo būti pripažinta pagrįsta finansinio reikalavimo dalis dėl cokolio apdailos, nuogrindos, įėjimo stogelių dangos, parapeto apskardinimo ir stogo dangos defektų šalinimo išlaidų, nors pareiškėja šias išlaidas grindė tais pačiais įrodymais (pažyma, sąmata).

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, APVA negali būti laikoma kompetentinga institucija, kuri gali pateikti objektyvias, nešališkas, ekspertines išvadas dėl atsiradusių statybos trūkumų (defektų) fakto atsiradimo priežasties ir jų šalinimo išlaidų apimties, todėl šios institucijos pateikti dokumentai ir juose pateiktos rekomendacijos (išvados) gali būti vertinami tik kaip institucijos nuomonė ar pozicija, bet negali būti laikomi objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu egzistuojančių statybos darbų trūkumų (defektų) faktą ir apimtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta byloje esančiais objektyviais įrodymais, kurie pagrįstų ir šios dalies daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų trūkumų (defektų) išlaidų realumą.

73.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009, kt.).

74.       CPK leidžia šalims pasitelkti specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių turinčius asmenis ekspertiniam tyrimui atlikti, ir įrodinėti tokių žinių išmanymo reikalaujančias aplinkybes specialistų parengtais dokumentais kaip rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 197 straipsnis).

75.       Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).

76.       Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patvirtindamas LUAB „Darmina“ nemokumo administratoriaus ginčijamą pareiškėjos finansinį reikalavimą, nesilaikė aptartų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų – išsamiai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų, nevertino įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo, nenustatė, kad pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka tiek įrodinėjamiems atliktų darbų defektų faktams, jų atsirado priežastimis ir apimčiai, tiek šių defektų šalinimo išlaidoms pagrįsti (atkreiptinas dėmesys, kad objekto apžiūros pažyma ir pareiškėjos parengta lokalinė sąmata, kuri parengta 2023 m. kainų lygiu, nėra pakankamos objektyviai pagrįsti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylose teismui nustatytas aktyvus vaidmuo ir nepasiūlė pareiškėjai pateikti papildomų objektyvių įrodymų prašomam patvirtinti finansiniam reikalavimui įrodyti (CPK 179 straipsnio 1, 2 dalys).

78.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines bei teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

79.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).

80.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dėl pareiškėjos UAB „Butų ūkio valdos“ ir trečiojo asmens UAB „Jurfa“ atskiraisiais skundais skundžiamos teismo nutarties, kuria iš dalies patvirtintas UAB „Butų ūkio valdos“ finansinis reikalavimas skolininkės LUAB „Darmina“ bankroto byloje, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo šioje byloje yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

81.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio) esmės egzistuoja nutarties dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). 

82.       Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp dalyvaujančių byloje asmenų klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016 37 punktas).

83.       Pareiškėja UAB „Butų ūkio valdos“ už atskirąjį skundą sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį, kurio sumokėjimą patvirtina 2025 m. vasario 19 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas Nr.14.

84.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismų praktika dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

85.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje išaiškino, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, valstybės įmonė Turto bankas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), juridiniai asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt.

86.       Šia suformuota praktika dėl žyminio mokesčio mokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose iki šiol yra nuosekliai vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022 13–15 punktai; 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2022 9–12 punktai; 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-229-450/2024 35 punktas; 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-878-881/2024 17–18 punktai).

87.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja už paduotą atskirąjį skundą sumokėjo žyminį mokestį, nors įstatymo pagrindu yra atleista nuo jo mokėjimo – žyminio mokesčio nemoka kreditorius ginčuose dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, todėl pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis jai grąžinamas.

88.       Taigi, 56 Eur žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjai UAB „Butų ūkio valdos“, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Butų ūkio valdos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Darmina“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Butų ūkio valdos“, juridinio asmens kodas 300611261, 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2025 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymą.

Teisėjai        Asta Radzevičienė

        Alma Urbanavičienė

        Tomas Venckus