Civilinė byla Nr. e2-12466-991/2016

Proceso Nr. 2-06-3-07631-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.8.8.; 2.5.20.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovės atstovei L. C., atsakovui A. D., trečiajam asmeniui R. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lovertus“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. D.,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 372,00 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016-05-12 tarp ieškovės ir trečiojo asmens R. D. buvo sudaryta turto vertinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto – 963/29806 dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausinio pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimo. Atliekamų darbų kaina pagal sutartį 950,00 eurų. Turto vertės nustatymo būtinybė iškilo iš 2016-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1351-793/2016, kuriuo atsakovas su trečiuoju asmeniu susitarė, jog ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kreipsis į jų bendru susitarimu pasirinktą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertintoją dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, tuo atveju, jeigu per nurodytą terminą nesusitars dėl vertintojo parinkimo, tuomet tokiu vertintoju pasirinks nekilnojamojo turto vertinimo ekspertę L. C.. Atsakovas su trečiuoju asmeniu taip pat susitarė, kad atlyginimo nekilnojamojo turto vertintojui sumokėjimo išlaidas padengs lygiomis dalimis. Kadangi per numatytą terminą atsakovas su trečiuoju asmeniu vertintojo nesusirado, trečiasis asmuo kreipėsi dėl turto vertinimo į ieškovę. Pažymėjo, kad nesutikimų dėl vertinimo darbų atlygio dydžio iš R. D. pareikšta nebuvo. Paaiškino, kad 2016-05-12 vertinamas turtas buvo apžiūrėtas, atlikta fotofiksacija ir surašytas apžiūros aktas. Apžiūros aktą pasirašė R. D. ir sumokėjo 1/2 dalį vertinimo darbų atlygio sumoje 475,00 Eur. Dėl likusios sumos dalies sumokėjimo vertintojui buvo pasiūlyta bendrauti su atsakovu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nes telefonas buvo išjungtas, o jis pats išvykęs. Ieškovė nurodė ir tai, kad vertinimo paslaugų kaina yra sutartinė, trečiasis asmuo su sutartyje nurodyta darbų kaina sutiko.

Ieškovės atstovė L. C. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Patikslino, kad ieškinio reikalavimo suma yra 369 Eur. Papildomai paaiškino, kad ji yra teismo ekspertė, buvo atliekama nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, nes turtas buvo vertinamas teismo pavedimu ir toks nurodymas buvo numatytas teismo sprendime. Patvirtino, kad turto vertinimo ir turto vertinimo ekspertizės kainos skiriasi.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarydami turto vertinimo sutartį už tokią kainą elgėsi nesąžiningai, susitarė dėl ženkliai didesnės kainos nei esančios kainos turto vertinimo paslaugų rinkoje. Atsakovo teigimu, jam kaip vartotojui nepagrįstai primetama pareiga sumokėti padidintą turto vertinimo paslaugų kainą.

Atsakovas teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Papildomai paaiškino, kad jis nebuvo informuotas apie turto vertinimą, apie tai, kada bus apžiūrimas turtas, pats tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Nurodė, kad ieškovės prašoma suma už turto vertinimą yra ženkliai per didelė, tokių paslaugų rinkos vertė yra mažesnė.

Atsakovui ir trečiajam asmeniui nereikėjo turto vertinimo ekspertizės, jiems reikėjo preliminarios turto vertės, siekiant nustatyti pardavimo kainą. Pats atsakovas nustatytais terminais vertintojo nesusirado, nes dirbo, buvo išvykęs iš Lietuvos.

Trečiasis asmuo R. D. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo teismo posėdyje dėl ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pats atsakovas nesiėmė jokių veiksmų turo vertei nustatyti, todėl ji susirado teismo sprendime nurodytą turto vertintoją. Patvirtino, kad kreipdamasi į ieškovę prašė atlikti turto vertinimą rinkos vertei nustatyti, o ne ekspertizę. Turto vertinimas buvo reikalingas tam, kad nustatyti, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė, už kurią būtų galima parduoti turtą. Paaiškino, kad nesuprato skirtumo tarp turto vertinimo, nustatant turto rinkos vertę, ir turto vertinimo ekspertizės.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 369 Eur sumą už atliktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad už suteiktas paslaugas savo dalį ieškovei sumokėjo 2016-07-13 mokėjimo nurodymu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1351-793/2016 panaikintas santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Nidos R. K. Marijos Krikščionių pagalbos R. K. Bažnyčioje, tarp A. D. ir R. D. apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pagal šios sutarties 7.1.1. punktą šalys susitarė ir įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kreiptis į bendru susitarimu pasirinktą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertintoją dėl 5.1.1 punkte nurodyto gyvenamojo namo ir 5.1.2 punkte nurodytos žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymo. Tuo atveju, jeigu per aukščiau nurodytą terminą šalys nesusitars dėl nekilnojamojo turto vertintojo parinkimo, tuomet tokiu nekilnojamojo turto vertintoju jos pasirinks nekilnojamojo turto vertinimo ekspertę L. C. (UAB „Lovertus“, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Siekdamos išvengti neaiškumų šalys susitarė, kad jiems bendru sutarimu nesusitarus dėl nekilnojamojo turto vertintojo, bet kuri iš šalių turės teisę kreiptis į nekilnojamojo turto vertinimo ekspertę L. C. dėl 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, ši sutartis kartu laikoma vienos iš šalių sutikimu ir įgaliojimu kitai šaliai sudaryti sutartį su nekilnojamojo turto vertintoju. Šalys susitarė, kad atlyginimo nekilnojamojo turto vertintojui sumokėjimo išlaidas padengs lygiomis dalimis. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2016-05-12 buvo sudaryta turto vertinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nustatyti 963/29806 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę ir paruošti teisės aktų nustatytos formos ekspertizės aktą, o trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei sumokėti 950 Eur Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendime nustatyta tvarka, tai yra lygiomis dalimis su atsakovu. 2016-05-12 surašytas turto apžiūros aktas. Trečiasis asmuo R. D. 2016-05-12 sumokėjo ieškovei 475 Eur, 2016-05-12 išrašytas ieškovės pinigų priėmimo kvitas 475 Eur sumai. Ieškovė ir trečiasis asmuo R. D. 2016-06-07 pasirašė prekės (paslaugos) priėmimo – pardavimo aktą, kuriuo trečiajam asmeniui perduotas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas. Atsakovas 2016-07-13 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 106 Eur.

Iš ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties sąlygų turinio akivaizdu, kad buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnio 5 dalyje.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarydami turto vertinimo sutartį už tokią kainą elgėsi nesąžiningai, susitarė dėl ženkliai didesnės kainos nei esančios kainos turto vertinimo paslaugų rinkoje. Kaip jau minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1351-793/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7.1.1. punktą šalys susitarė ir įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kreiptis į pareiškėjų bendru susitarimu pasirinktą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertintoją dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymo. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu per aukščiau nurodytą terminą nesusitars dėl  vertintojo parinkimo, vertintoju jos pasirinks nekilnojamojo turto vertinimo ekspertę L. C. iš UAB „Lovertus“. Be to, šalių susitarimu, bet kuriam iš jų suteikiama teisę kreiptis į nekilnojamojo turto vertinimo ekspertę L. C. dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, o šalių sudaryta sutartis dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių kartu yra laikoma vienos iš šalių sutikimu ir įgaliojimu kitam pareiškėjui sudaryti sutartį su nekilnojamojo turto vertintoju. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pats atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl turto vertinimo nustatytais terminais, tačiau šios pareigos neįvykdė, dėl to trečiasis asmuo įgijo teisę įgyvendinti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygas nederinant sąlygų su atsakovu ir jo neinformuojant apie turto vertinimo atlikimą. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jo paties elgesys, siekiant įgyvendinti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas, buvo pasyvus, pats atsakovas nesusirado savo turto vertintojo nustatytu terminu, taip pat pats nesikreipė dėl turto vertinimo į ieškovę. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo įgyvendino sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas – kreipėsi dėl turto vertinimo, sudarė trečiojo asmens, ir tuo pačiu atsakovo, vardu turto vertinimo sutartį su ieškove, sumokėjo sutartyje nurodytą dalį turto vertinimo kainos, tai yra trečiasis asmuo sąžiningai vykdė sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas. Be to, trečiasis asmuo patvirtino, kad sudarant turto vertinimo sutartį nesuprato skirtumo tarp turto vertinimo, nustatant turto rinkos vertę, ir turto vertinimo ekspertizės, todėl sutiko su ieškovės nurodyta turto vertinimo kaina, taigi nėra pagrindo trečiojo asmens veiksmus pripažinti nesąžiningais.

Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3–288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3–323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7–409/2010; kt.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimu buvo panaikintas tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos santuokos apskaitos įrašas. Atsakovas ir trečiasis asmuo pasidalino santuokos metu įgytą turtą ir susitarė, kad per sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nustatytą terminą ir šioje sutartyje nustatyta tvarka parduos pasidalintą nekilnojamąjį turtą. Ir atsakovas, ir trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad turto vertinimas buvo reikalingas tam, kad nustatyti, kokia yra preliminari nekilnojamojo turto rinkos vertė, už kurią būtų galima parduoti turtą. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad kreipdamasi į ieškovę prašė atlikti turto vertinimą rinkos vertei nustatyti, o ne ekspertizę, be to, nesuprato skirtumo tarp turto vertinimo, nustatant turto rinkos vertę, ir turto vertinimo ekspertizės. Ieškovės atstovė L. C. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra teismo ekspertė, buvo atliekama nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, nes turtas buvo vertinamas teismo pavedimu ir toks nurodymas buvo numatytas teismo sprendime. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1351-793/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 7.1.1. punkte nėra nurodytas įpareigojimas atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, priešingai, sutarties sąlygose kalbama apie nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą. Be to, pagal minėtos sutarties 7.1.2 punktą šalys susitarė ir įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo nekilnojamojo turto vertintojo parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimo šalims dienos, pasirinkti nepriklausomą nekilnojamojo turto tarpininkų (brokerių) bendrovę, kuriai paves vykdyti minėto nekilnojamojo turto pardavimą. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymi, kad atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė tarpusavio susitarimą atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, o teismas 2016-02-05 tik patvirtino šį šalių susitarimą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vertinimą buvo nutarta atlikti ne teismo iniciatyva ir nebuvo jokio teismo nurodymo atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Bylos medžiaga patvirtina, kad tikroji atsakovo ir trečiojo asmens valia buvo nustatyti nekilnojamojo turto rinkos preliminarią vertę, siekiant šį turtą parduoti ir atsiskaityti su kreditoriumi, o ne atlikti ekspertinį tyrimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2016-05-12 buvo sudaryta turto vertinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nustatyti 963/29806 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę ir paruošti teisės aktų nustatytos formos ekspertizės aktą, o trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei sumokėti 950 Eur Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 sprendime nustatyta tvarka, tai yra lygiomis dalimis su atsakovu. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“ turto kainos nustatymą, neapžiūrint vertinamo turto, atlieka už 100 Eur, turto vertinimą bankui ar kitai kredito įstaigai už 200 Eur, turto vertinimą teismui už 430 Eur, turto vertintojas UAB „Ober-haus“ atliktų konkretaus atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą ir parengtų per 10 dienų turto vertinimo ataskaitą už 200 Eur. Be to, ieškovė elektroniniame laiške atsakovo prašymu į ieškovę besikreipusiam atsakovo pažįstamam asmeniui parašė, kad konsultacinio pobūdžio pažymos pateikimas apie nekilnojamojo turto vertę kainuotų 200 Eur. Tokiu atveju taip pat būtų apžiūrimas turtas, atliekama fotofiksacija ir skaičiavimai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad tikroji šalių valia buvo būtent tokio pobūdžio turto rinkos vertės nustatymas. Pastebėtina ir tai, kad sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasirašyta 2016-05-12, o atsakovas elektroninio susirašinėjimo metu su ieškove 2016-05-13 išreiškė nuomonę, kad nesutinka su sutartyje nurodyta paslaugų kaina, kad ji nepagrįstai didelė ir neprotinga. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad tikroji šalių valia buvo užsakyti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą, o ne nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, taip pat atsižvelgiant į vidutines nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų rinkos kainas, darytina išvada, kad už atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą protinga ir pagrįsta kaina yra 200 Eur. Kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas 2016-07-13 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 106 Eur, ieškovės reikalavimas priteisti 369 Eur iš atsakovo netenkintinas.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, bei į tai, kad atsakovas nepateikė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Neringa Ruibytė-Karimžanova