Adm. byla Nr. I-3538-281/2008
Procesinio sprendimo kategorija 38.
Sprendimas
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008-07-11
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Jurgitai Nosevič, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovėms Vidai Jankauskienei bei Agotai Nijolei Povilionienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovei LR valstybinei darbo inspekcijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
pareiškėjas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (toliau – Bendrovė, Aviakompanija) skundu (b.l. 3-13) prašo teismo: 1) pripažinti LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – Darbo inspektorius) sprendimą dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2008-02-19 reikalavimo Nr.0204-0820/0041-0391 (toliau – Reikalavimas) neteisėtu ir nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) priimti sprendimą pripažinti LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau - Darbo inspekcijos skyrius) 2008-02-19 reikalavimą Nr.0204-0820/0041-0391 nepagrįstu ir jį panaikinti.
Pagrįsdama savo reikalavimus Bendrovė paaiškino, kad skundžiamas reikalavimas išsiųstas Bendrovei 2008-02-21, kur keturių reikalavimų, iš nurodytų šešių, pašalinimo terminas nustatytas 2008-02-19 ir 2008-02-20, todėl pareiškėja niekaip negalėjo šių pažeidimų ištaisyti nurodytais terminais. Todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-08-31 nutarime pateiktais išaiškinimais, skundžiamo sprendimo dalis, kuria pakeisti nustatytų pažeidimų pašalinimo terminai yra nepagrįsta ir neteisėta.
Bendrovė nurodo, kad darbo inspekcijos pareigūnų veiksmai, t.y. klaidų ištaisymo procedūra, po kurios Aviakompanijai buvo pateiktas pataisytas Reikalavimas, yra neteisėti, nes prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 35 str. bei LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007-05-28 įsakymu Nr.V-137 patvirtinto „Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo valstybinėje darbo inspekcijoje tvarkos aprašo“ (toliau - Tvarka) 63-65 p. reikalavimams. Tvarkos 63-65 punktai nustato tvarką, kaip pašalinamos skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos techninės klaidos sprendime, kuris buvo atitinkamai priimtas baigus administracinę procedūrą ir įformintas sutinkamai su šio skyriaus reikalavimais, t.y. sprendime, priimtame išnagrinėjus asmens pateiktą prašymą ar skundą. Tuo tarpu Aviakompanijai buvo persiųstas pataisytas Aviakompanijos LR Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui apskųstas reikalavimas. Tiek LR viešojo administravimo įstatymo 35 str., tiek ir Tvarkos 65 punkte yra nurodyta, kad asmeniui pataisytas dokumentas (t.y. reikalavimas po klaidų ištaisymo procedūros) pateikiamas per 3 darbo dienas, t.y. Aviakompanijai reikalavimas po klaidų ištaisymo procedūros turėjo būti pateiktas per 3 darbo dienas nuo tada, kai Darbo inspektorius gavo Aviakompanijos skundą dėl reikalavimo. Reikalavimas po klaidų ištaisymo procedūros Aviakompanijai buvo išsiųstas tik 2008-04-03 raštu, tokiu būdu pažeidžiant aukščiau nustatytus terminų. Be to, 2008-04-03 raštu Aviakompanijai pateiktame Reikalavime po klaidų ištaisymo procedūros vis tiek liko klaidų, kurias Aviakompanija nurodė savo Skunde ir kurios daro Reikalavimą neįmanomą tinkamai vykdyti, t.y. iš esmės pažeidžiami teisėti Aviakompanijos interesai (nepagrįstai reikalaujama net keturis, iš šešių Reikalavime nurodytų, esą Aviakompanijos padarytų pažeidimų, pašalinti iki 2008-02-19 ir 2008-02-20, t.y. anksčiau datos, kurią Aviakompanija gavo reikalavimą; reikalavime nurodyta, jog Aviakompanijoje nustatyti 5 saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai, tačiau detalizuojant juos nurodoma, jog Aviakompanijoje esą nustatyti net 5 su darbo organizavimu ir 2 su gamybinių buities patalpų įrengimu susiję pažeidimai, t.y. iš viso net 7 pažeidimai; reikalavime apibūdinant esą nustatytą pažeidimą, apibūdinamas neišsamus jo aprašymas, pavyzdžiui, nurodant žodžių trumpinį „ir taip toliau“, t.y. netiksliai nurodyta, kokio pažeidimo padarymu kaltinama Aviakompanija; neteisingai ir netiksliai nurodomos Aviakompanijos esą pažeistos teisės normos). Pažymi, kad eilė klaidų, kurios buvo esą ištaisytos po klaidų taisymo procedūros, negali būti laikomos techninėmis klaidomis, todėl klaidų ištaisymo procedūra atlikta grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o pačiame sprendime negali būti remiamasi šiuo reikalavimu po klaidų ištaisymo procedūros.
Kaip Aviakompanija nurodė savo skunde, būtent dėl Profesinės sąjungos veiksmų, neveikimo, o ne dėl savo kaltės ji negalėjo tinkamai įvykdyti LR darbo kodekso 147 str. 1 d. nuostatos, kad darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Aviakompanija ėmėsi visų protingų priemonių ir veiksmų darbo grafikui suderinti su darbuotojų atstovais. 2008-01-10 raštu Nr.5R-2704 kreipėsi į Aviakompanijos orlaivių palydovų profesinę sąjungą „Solidarumas“ su kvietimu 2008-01-14 nuo 14 val. iki 17 val. atvykti į Aviakompanijos patalpas derinti Aviakompanijos orlaivių palydovų departamento darbuotojų 2008 metų vasario mėnesio darbo grafiko, o taip pat pakartotinai - 2008-01-15 raštu Nr. 5R-2742 (žr. pridedamą) su kvietimu 2008-01-16 nuo 13 val. iki 17 val. atvykti į Aviakompaniją derinti darbo grafiko. 2008-01-16 apie 16 val. į Aviakompanijos skraidymo departamento išteklių tvarkymo skyriaus patalpas atvyko orlaivių palydovas A. C., kuris, nepaisant Aviakompanijos aukščiau minėtuose raštuose išdėstyto prašymo, nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių jo teisę veikti Profesinės sąjungos vardu (įskaitant, bet neapsiribojant, suderinti darbo grafiką, teikti pastabas dėl darbo grafiko). Nepaisant to, Aviakompanija leido šiam profesinės sąjungos atstovui susipažinti su darbo grafiku. Tačiau iki darbo laiko pabaigos, t.y. iki 2008-01-16 17 val. A. C. nepateikė Aviakompanijai jokių pastabų dėl darbo grafiko. Taigi Aviakompanija, siekdama, kad darbo grafikas būtų paskelbtas viešai sutinkamai su teisės aktų reikalavimais ir, kad darbuotojai būtų laiku su juo supažindinti, paskelbė darbo grafiką. Įvertinant tai, kad Aviakompanija siekė tinkamai suderinti darbo grafiką su profesine sąjunga, tačiau negalėjo to įgyvendinti ne dėl savo kaltės, o dėl pačios profesinės sąjungos veiksmų bei atsižvelgiant į visas aplinkybes (tame tarpe ir į tai, kad, profesinė sąjunga puikiai žinojo, kokios pasekmės bus, jeigu ji nustatytu laiku neatvyks derinti darbo grafiko, nepateiks reikiamų dokumentų ar pastabų dėl darbo grafiko) laikytina, kad šis Reikalavime nurodytas pažeidimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Savo išvadose Darbo inspekcijos specialistai nurodo, kad „pareiškėjo pateikti bandymus derinti darbo grafikus įrodantys dokumentai nepaneigia LR darbo kodekso 147 str. 1d. įtvirtintos nuostatos pažeidimo“, kad „darbo grafikų derinimo tvarka, kai darbdavys vienašališkai nurodo konkretų atvykimo derinti grafiką laiką, išsiųsdamas kvietimą tik prieš keletą dienų ir nesant duomenų apie tai, kada darbuotojų atstovai realiai šį kvietimą gavo, nėra laikytina tinkama“.
Tačiau jau ilgą laiką Aviakompanijoje yra nusistovėjusi būtent tokia darbo grafikų derinimo tvarka, kuriai neprieštaravo abi šalys (o tai reiškia, kad abi šalys tokią tvarką laikė tinkama ir priimtina). Todėl VDI specialistai, nurodydami, kad Aviakompanija vienašališkai nurodė derinimo laiką nepagrįstai neįvertino ne tik šio fakto, bet ir to, kad darbuotojų profesinė sąjunga tuo atveju, jeigu Aviakompanijos nurodytu laiku jos atstovai negalėjo atvykti derinti darbo grafiko, galėjo nurodyti kitą jiems tinkamą laiką. Tačiau Aviakompanija nesulaukė jokio profesinės sąjungos atsakymo. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad Aviakompanija jai ir profesinei sąjungai įprastu būdu siekė suderinti darbo grafikus, kaip tai numatyta LR darbo kodekso 147str., tačiau šios pareigos negalėjo įgyvendinti ne dėl savo, o būtent dėl profesinės sąjungos atstovų kaltės.
Be to, vadovaujantis LR darbo kodekso 147 str. 3 d. darbo grafikai turi būti paskelbti viešai įmonės padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Taigi tuo atveju, jeigu Aviakompanija nebūtų patvirtinusi ir paskelbusi Darbo grafiko 2007-01-17, būtų pažeistos net 106 (vieno šimto šešių) darbuotojų - orlaivių palydovų - teisės laiku būti supažindintiems su savo darbo grafiku. Tad, jeigu Aviakompanija nebūtų ėmusis aktyvių veiksmų, tokių, kaip aukščiau nurodyta, Profesinės sąjungos veikos pasėkoje būtų pažeistos ne tik Aviakompanijos, bet ir jos darbuotojų - orlaivių palydovų, kurių dalį atstovauja pati Profesinė sąjunga, teisės, teisėti interesai.
LR darbo kodekso 35 str, įpareigoja darbuotojų atstovus laikytis įstatymų, gerbti bendrojo gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis ir kurį savo aukščiau nurodytais veiksmais/neveikimu profesinė sąjunga pažeidė. Dėl išdėstyto, darbo inspekcijos teisės skyriaus išsakyti argumentai yra nepagrįsti, o sprendimo 3 dalis yra neteisėta.
Kiekvienas iš Aviakompanijoje dirbančių orlaivių įgulos narių yra pats asmeniškai atsakingas už sveikatos patikrinimo periodiškumo sekimą ir atitinkamo galiojančio sveikatos pažymėjimo, kuris yra laikomas sudėtine aviacijos specialisto licencijos (t.y. dokumento, kuris suteikia asmeniui teisę dirbti aviacijos specialisto, šiuo atveju - orlaivio palydovo, darbą) dalimi (LR Susisiekimo ministro 2003-09-16 įsakymas Nr.3-517), gavimą/turėjimą (pasibaigus sveikatos pažymėjimo galiojimui, licencijos savininkas netenka visų teisių, nurodytų licencijoje ir licencija laikoma negaliojančia, t.y. jis nebegali vykdyti orlaivio palydovo pareigų). Būtent teisės aktuose (pavyzdžiui, LR Susisiekimo ministro 2004-06-17 įsakymu Nr. V-446/3-357) yra įtvirtintas aviacijos specialisto (tame tarpe ir orlaivio palydovo) sveikatos tikrinimosi periodiškumas. Be to, papildomai visi Aviakompanijos orlaivių palydovai yra pasirašytinai supažindinti su orlaivių palydovų pareiginiais nuostatais, kuriuose be kitų šių darbuotojų pareigų yra nurodyta ir tai, kad orlaivio palydovas yra pats asmeniškai atsakingas už skrydžio dokumentų, t.y. civilinės aviacijos specialisto licencijos, II klasės sveikatos pažymėjimo (kuris, primename, yra sudėtinė aviacijos specialisto licencijos dalis) ir kitų skrydžiams vykdyti būtinų dokumentų savalaikį gavimą, saugojimą ir turėjimą bei, siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą, Aviakompanijoje buvo įdiegta specializuota elektroninė sistema Mona Liza, kuri užtikrina, kad darbuotojai nepamirštų laiku pasitikrinti sveikatos, t.y. ši sistema atskirai iš anksto informuoja apie kiekvieno iš darbuotojų, kurie privalo tikrintis sveikatą, sekantį periodinį patikrinimą (tai pažymima ir darbo grafikuose, su kuriais darbuotojai supažindinami prieš dvi savaites). Nors savo išvadose VDI teisės skyrius pripažįsta, kad teisės aktais aviacijos darbuotojams yra nustatyta atskira sveikatos tikrinimo tvarka, tačiau papildomai nurodo, kad LR darbo kodekso 265 str. 5 d. nuostata, įtvirtinanti darbdavio pareigą tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą sąrašą ir sveikatos tvirtinimo grafiką bei su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus, yra imperatyvi ir turi būti vykdoma. Šiuo atveju Darbo inspekcijos specialistai nepilnai įvertino Aviakompanijos išdėstytus paaiškinimus, kurie įrodo, kad pareiškėja tinkamai supažindina savo darbuotojus su sveikatos tikrinimo grafiku, netinkamai taikė LR darbo kodekso 265 str. 5d. ir todėl priėmė nepagrįstas išvadas. Be to, Darbo inspekcija, pripažindama, kad Aviakompanijos atveju yra įtvirtintas atskiras teisinis reglamentavimas, neatsižvelgė ir į teisės normų konkurencijos faktą, t.y. nesivadovavo teisės normų taikymo jų konkuravimo atveju principu, t.y. specialios normos viršenybės bendrosios normos atžvilgiu principu (šiuo atveju LR darbo kodekso pripažinimas bendrąja norma).
Kaip savo išvadose nurodo Darbo inspekcijos teisės skyriaus specialistai, Aviakompanijos persirengimo kambarys neatitinka teisės aktų reikalavimų. Toks teiginys grindžiamas tuo, kad, pavyzdžiui, orlaivių palydovų departamente yra 102 moterys, o drabužių spintelių persirengimo kambaryje - tik 98. Pirmiausia, reikalinga pabrėžti, kad Darbo inspekcijos specialistai, darydami tokią išvadą, neatsižvelgė ir neįvertino visų aplinkybių, o būtent - Aviakompanijos veiklos specifikos, kas šiuo atveju turi lemiamą reikšmę. Aviakompanijos orlaivių įgulos, tame tarpe - orlaivių palydovai, dirba slenkančiu grafiku, t.y. atskiros įgulos skrydžius vykdo skirtingu laiku, todėl nei teoriškai, nei praktiškai nėra įmanoma, kad visi darbuotojai šiomis patalpomis naudotųsi vienu metu. Antra, reikalinga prisiminti, kad, kaip pareiškėja nurodė savo skunde dėl reikalavimo, profesinė rizika vertinama ne atskirose patalpose, o apskritai - darbo aplinkoje, kas ir buvo padaryta Aviakompanijoje. Be to, pabrėžtina, kad VDI teisės skyriaus išvadose yra minimos būtent persirengimo patalpos, tuo tarpu reikalavime yra nurodomas apibendrintas pavadinimas „gamybinės buities patalpos“, kas jokiu būdu neleidžia Aviakompanijai tinkamai suvokti pažeidimo, kurio padarymu ji kaltinama, o taip pat - tuo atveju, jeigu Aviakompanija pripažintų tokio pažeidimo buvimą - tinkamai įvykdyti reikalavimą - jį pašalinti. Todėl, Aviakompanijos įsitikinimu, neskaitant visų kitų aplinkybių, kurios paneigia Aviakompanijos kaltę, jau vien šis faktas, kad Reikalavime pažeidimas surašytas neteisingai, neišsamiai ir netiksliai, t.y. tai, kad VDI teisės išvadose, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas, tas pats pažeidimas yra apibūdinamas kitaip nei jis apibūdintas reikalavime, įrodo, kad pažeidimas surašytas netinkamai, nepagrįstai, todėl naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Darbo inspekcijos teisės skyriaus išsakyti argumentai yra nepagrįsti, o sprendimo 3 dalis yra neteisėta.
Kaip nurodyta Reikalavime, Aviakompanija esą įsigaliojus naujiems teisės aktams neįvertino visų orlaivių palydovų darbo aplinkos kenksmingų veiksnių (psichosocialinių). Tuo tarpu, Aviakompanijoje profesinė rizika įvertinta dar 2005 m. ir nebuvo jokių pagrindų vertinti ją iš naujo, tam tarpe - vertinti psichosocialinių veiksnių. Taip pat Aviakompanija iš Reikalavime nurodyto pažeidimo negalėjo suprasti, kokiu pažeidimu ji kaltinama, nes jame nebuvo nurodyta, kokia konkreti nauja įsigaliojusi teisės norma įtvirtino pareigą Aviakompanijai iš naujo vertinti riziką. Tuo tarpu kaip savo išvadose nurodė VDI teisės skyriaus specialistai, 2005-08-31 įsigaliojo Vyriausybės 2005-08-24 nutarimu Nr.V-669/A1-241 patvirtinti Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai ir būtent šio teisės akto pagrindu Aviakompanija privalėjo įvertinti psichosocialinius veiksnius. Tačiau VDI specialistai plečiamai aiškino teisės normas. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, būtent Aviakompanijos vadovas sprendžia, ar yra pagrindas vertinti profesinę riziką Aviakompanijoje. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai nustatė metodiką, kuri naudotina vertinant psichosocialinius veiksnius (jei tokie veiksniai vertintini), o jokiu būdu ne prievolę įmonėms juos įvertinti. Todėl Aviakompanijos įsitikinimu, šis pažeidimas Reikalavime nurodytas nepagrįstai, nes teisės normos, kurios nustato prievolę vertinti profesinę riziką (tame tarpe - psichosocialinius veiksnius) ir jos vertinimo pagrindus, liko nepakitę. Atsižvelgiant į tai, Darbo inspekcijos teisės skyriaus išsakyti argumentai yra nepagrįsti, o sprendimo 3 dalis yra neteisėta.
Reikalavime pažeidimas dėl neįrengtos poilsio patalpos buvo įvardintas netiksliai ir neišsamiai, o būtent - „į įmonės saugos ir sveikatos būklės pasą įrašyti žinomai neteisingi daviniai (įrašyta poilsio patalpa, kurios nėra ir t.t.)“. Darbo inspekcijos teisės skyriaus specialistų išvadose teigiama, kad poilsio patalpos Aviakompanijoje yra įrengtos, tačiau jos esą nebuvo įrengtos pirminio patikrinimo Aviakompanijoje metu. Tačiau VDI teisės skyriaus specialistai savo išvadose, kuriomis remiantis ir buvo priimtas Sprendimas, nepagrįstai remiasi vien tik VDI inspektorių, atlikusių patikrinimą, liudijimu, neatsižvelgė į Aviakompanijos darbuotojų paaiškinimu, faktines aplinkybes, Aviakompanijoje tiek pirminio patikrinimo metu, tiek ir dabar buvo įrengta poilsio patalpa, nurodyta įmonės saugos ir sveikatos būklės pase. Atsižvelgiant į tai, darbo inspekcijos teisės skyriaus išsakyti argumentai yra nepagrįsti, o Sprendimo 2 dalis yra neteisėta.
Reikalavime įvardintas pažeidimas „persirengimo kambaryje neįrengtos sėdimos vietos" buvo nurodytas atsižvelgiant tik į tą faktą, kad patikrinimo metu sėdimų vietų nebuvo - jos buvo keičiamos. VDI neprieštaravo Aviakompanijos skunde dėl reikalavimo pateiktiems paaiškinimams, kad sėdimos vietos šioje patalpoje buvo ir yra įrengtos (tame tarpe ir reikalavimo surašymo metu), tačiau būtent patikrinimo metu jos buvo keičiamos dėl susidėvėjimo.
Iš esmės VDI teisės skyrius savo išvadose patvirtino, kad VDI darbuotojai atlikdami tyrimą Aviakompanijoje netinkamai vykdė savo pareigas - neišsiaiškino visų aplinkybių, turėjusių įtakos pažeidimo buvimo / nebuvimo Reikalavimo surašymo dieną nustatymui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Darbo inspekcija atsiliepime teismui (b.l. 54-61) su skundo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10str. nustatyta, kad inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Pareiškėjas reikalavimą apskundė Darbo inspektoriui, kuris, atsižvelgdamas į tai, kad per nustatytus terminus nustatyti pažeidimai realiai negali būti pašalinti, priėmė sprendimą juos pakeisti ir nustatė naujus pažeidimų pašalinimo terminus.
Darbo inspektoriaus patvirtintos Reikalavimo pašalinti pažeidimus formos VDI-R1-05A (toliau - Reikalavimo forma) vienoje iš grafų nurodomos dalyvaujančių darbo inspekcijos patikrinime asmenų pareigos, jų vardai ir pavardės. Bendrovės personalo vadovė pristatė Reikalavime nurodytą A. V. Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnėms kaip darbų saugos specialistę. Išsiaiškinus šį ir kitus pareiškėjo nurodytus netikslumus ir faktinių duomenų neatitikimo klaidas, buvo atlikta klaidų taisymo procedūra ir 2008-04-03 Bendrovei buvo išsiųstas ištaisytas reikalavimas, kuriame patikslinta, kad A. V. yra darbų saugos konsultantė, taip pat ištaisytas Bendrovės padalinio darbuotojų skaičius bei patikslintos pažeistų norminių teisės aktų nuostatos. Klaidingas padalinio darbuotojų skaičiaus nurodymas niekaip neįtakojo Darbo inspekcijos nustatytų darbo įstatymų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų fakto. Reikalavimo formoje įtvirtintos saugos ir sveikatos teisės aktų ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo lentelės, kuriose nurodomas minėtų pažeidimų skaičius, po to detalizuojant pažeidimų pobūdį (darbo organizavimo, jaunų asmenų darbo ir t.t.). Pagal patvirtintą Reikalavimo formą ne visi pažeidimai gali būti detalizuojami, kadangi lentelėse yra nurodomas tik kai kurių pažeidimų pobūdis, be to, vienu pažeidimu dažnai pažeidžiamos kelios skirtingo pobūdžio teisės normos. Šios lentelės yra pildomos statistiniais tikslais ir neįtakoja Reikalavimo teisėtumo, neapibrėžia nustatyto darbo įstatymų ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo turinio- nustatytas pažeidimas nurodomas ir konkretizuojamas kitoje Reikalavimo formos lentelėje, nurodant pažeidimo eilės numerį, pažeidimo kodą turinį, pažeisto teisės akto nuostatą pašalinimo terminą ir įrašą apie įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavime nurodomo pažeidimo turinys turi būti konkretus ir negali būti vartojami jokie žodžiai ar jų trumpiniai, pareiškėjo nurodomas reikalavimo 5 punktas Darbo inspektoriaus sprendimu buvo pakeistas, iš jo eliminuojant trumpinį „ir t.t.“.
Atsakovės teigimu pareiškėjo pateikti bandymus derinti darbo grafikus įrodantys dokumentai nepaneigia LR darbo kodekso 147 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos pažeidimo. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojų atstovams įmonėje suteikiamos atitinkamos galimybės operatyviai ir efektyviai vykdyti savo funkcijas. Konstatuoja, kad Bendrovės darbuotojų atstovai buvo kviečiami derinti 2008 m. vasario mėn. grafiko 2008-01-14 (14-17 val.) (kvietimas išsiųstas 2008-01-10) bei pakartotinai 2008-01-16 (13-17 val.) (kvietimas išsiųstas 2008-01-15), tačiau tokia darbo grafikų derinimo tvarka, kai darbdavys vienašališkai nurodo konkretų atvykimo derinti grafiką laiką, išsiųsdamas kvietimą tik prieš keletą dienų ir nesant duomenų apie tai, kada darbuotojų atstovai realiai šį kvietimą gavo, nėra laikytina tinkama ir, VDI specialistų nuomone, neatitinka LR darbo kodekso 35 str. įtvirtintų sąžiningo, protingo bei teisingo teisių ir pareigų įgyvendinimo principų.
Pareiškėja ginčija Reikalavimo 3 punkto teisėtumą, nurodydamas, kad pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos pasaugos ministro 2003-10-16 įsakymu Nr.Al-159/V-612 patvirtintus Profesinės rizikos nuostatus (toliau- Rizikos nuostatai) profesinė rizika yra vertinama apskritai visoje darbo aplinkoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad profesinė rizika turi būti identifikuojama atskirose darbovietės patalpose. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 6 p. įtvirtinta viena iš Darbo inspekcijos funkcijų - tikrinti, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą. Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase nurodyta, kad persirengimo kambarys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tiek pirminio, tiek pakartotinio VDI patikrinimo metu buvo nustatytas faktas, kad Bendrovės persirengimo kambarys neatitinka LR darbuotojų saugos ir sveikatos įst. (toliau –DSSĮ) 23 str. 1 d., t.y. įrengtas nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų tvarkos: persirengimo patalpoje trūksta rakinamų drabužių spintelių (Bendrovės atstovų pateiktais duomenimis Orlaivių palydovų departamente yra 102 moterys, o drabužių spintelių persirengimo kambaryje - tik 98), atstumai tarp spintelių eilių drabužinėse yra mažesni nei 1,4 metro. Rizikos nuostatų 4.6 p. įtvirtinta, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai inter alias ir tais atvejais, kai darbo inspektorius nustato įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigoja darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą. Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai nustatę, kad profesinės rizikos vertinimo objekte - persirengimo kambaryje - darbo aplinka neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (DSSĮ 23 str. 1 d., Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr.501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų), nurodė darbdaviui identifikuoti profesinę riziką šiame objekte ir ją įvertinti.
Dėl spausdinimo klaidos reikalavime nurodyta netiksli pažeisto teisės akto nuostata, vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 35 str., buvo ištaisyta ir ištaisytas Reikalavimas išsiųstas pareiškėjui 2008-04-03.
Profesinė rizika Bendrovėje buvo vertinta 2005-06-19, o 2005-08-31 įsigaliojo Vyriausybės 2005-08-24 nutarimu Nr. V-669/A1-241 patvirtinti Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai. LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 6 p. įtvirtinta viena iš darbo inspekcijos funkcijų - tikrinti, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą, todėl atsižvelgdami į tai, kad iš Bendrovės darbuotojų ir jų atstovų yra nuolat gaunami skundai, atsakovės pareigūnai sprendė, kad būtina identifikuoti ir įvertinti psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir davė privalomą vykdyti nurodymą. Reikalavime nurodomo pažeidimo turinys turi būti konkretus ir negali būti vartojami jokie žodžiai ar jų trumpiniai, pareiškėjo nurodomas reikalavimo 5 punktas Darbo inspektoriaus sprendimu buvo pakeistas, iš jo eliminuojant trumpinį „ir t.t.“. Dėl spausdinimo klaidos Reikalavime nurodyta netiksli pažeisto teisės akto nuostata, vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 35 str., buvo ištaisyta.
Pareiškėjas, ginčydamas šį reikalavimo punktą, kelia fakto nustatymo klausimą - ar yra Bendrovės Orlaivių palydovų departamente poilsio patalpa, ar jos nėra. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase nurodyta, kad Skraidymo ir Orlaivių palydovų departamente yra viena poilsio patalpa, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus. Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus patikrinimo metu, Darbo inspekcijos pareigūnėms paprašius parodyti poilsio patalpą, buvo parodytas kambarys, kuris pagal jame atliekamų funkcijų pobūdį yra vertintinas kaip pasitarimų kambarys, kadangi šiame kambaryje darbuotojams sudarytos sąlygos darbui prieš ir po reisų (šios patalpos darbinė paskirtis nurodyta ir įmonės 2008-01-31 rašte Nr.3R-2897, adresuotame įmonės Orlaivių palydovų profesinei sąjungai „Solidarumas“). Atsižvelgdamos į tai, kad ši patalpa nėra skirta poilsiui, VDI pareigūnės Reikalavimo 5 p. nurodė, kad į įmonės saugos ir sveikatos būklės pasą įrašyti žinomai neteisingi daviniai - poilsio patalpa, kurios faktiškai nėra. Darbo inspekcijos teisės ir darbo higienos skyriaus 2008-04-22 atliekamo pakartotinio patikrinimo metu (dalyvaujant įmonės profesinės sąjungos atstovams bei VDI Vilniaus skyriaus pareigūnei, pirminio patikrinimo metu nustačiusiai, kad poilsio patalpos nėra) paprašius dar kartą parodyti poilsio patalpą, Bendrovės atstovai parodė kitą patalpą ir neigė pirminio tikrinimo metu kaip poilsio patalpą parodę pasitarimų kambarį. VDI specialistų nuomone nėra pagrindo panaikinti reikalavimo 5 p. ir abejoti Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų nustatytu faktu, kad pirminio patikrinimo metu poilsio patalpa Bendrovės Orlaivių departamente nebuvo įrengta.
Pareiškėjas nurodo, kad sėdimos vietos persirengimo kambaryje buvo įrengtos, tik VDI pareigūnų patikrinimo metu jos buvo keičiamos dėl susidėvėjimo, todėl tuo metu jų nebuvo. Pareiškėjas paties pažeidimo fakto neginčija. VDI inspektorius, nustatęs darbo įstatymų pažeidimus privalo surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus (LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 2 d. 5 p.), todėl buvo surašytas reikalavimas įrengti sėdimas vietas persirengimo kambaryje.
Dėl spausdinimo klaidos Reikalavime nurodyta netiksli pažeisto teisės akto nuostata, vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 35 str., buvo ištaisyta ir ištaisytas reikalavimas buvo išsiųstas pareiškėjui 2008-04-03.
Teisės aktuose nėra reglamentuota protingo ir realaus Reikalavime nustatyto darbo įstatymų ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo pašalinimo termino trukmė, todėl Pareiškėjui įteiktame reikalavime nustatytų pažeidimų pašalinimo terminai nustatyti Darbo inspektorius sprendimu, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
LR viešojo administravimo įstatymo 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos aprašo 63 p. Ši nuostata įpareigoja administracinį sprendimą priėmusį asmenį ištaisyti minėtas klaidas ir netikslumus, gavus asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą, tačiau administracinį sprendimą priėmęs asmuo taip pat turi teisę savo iniciatyva, pastebėjęs klaidas ar netikslumus, juos ištaisyti ir pataisytą dokumentą per 3 darbo dienas įteikti asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Darbo inspektorius neturėjo pagrindo panaikinti Reikalavimą dėl pareiškėjo nurodomų klaidų, kadangi minėtos klaidos buvo ištaisytos ir ištaisytas dokumentas išsiųstas pareiškėjui 2008-04-03, t. y. iki Darbo inspektoriui priimant sprendimą. Darbo inspektoriaus sprendimu reikalavimas buvo pakeistas ir nustatyti realūs ir protingi pažeidimų pašalinimo terminai, per kuriuos Bendrovė privalo pašalinti darbo ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus ir tuo būdu sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Pareiškėjo nurodomi aviacijos darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai (LR susisiekimo ministro 2003-09-16 įsakymu Nr. 3-517 patvirtinti LR civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatai, LR susisiekimo ministro 2004-06-17 įsakymas Nr. V-446/3-357 Dėl licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės reikalavimų ir kt.) nustato, kokiais teisės aktais vadovaujantis, kokiu periodiškumu ir pan. yra vertinama darbuotojų sveikatos būklė, todėl šių teisės aktų nuostatos negali būti vertinamos kaip konkuruojančios, kadangi jų reguliavimo dalykas yra skirtingas. DK 265 str. 5 d. nustatyta darbuotojų supažindinimo su sveikatos patikrinimo grafiku tvarka, o aviacijos darbuotojų sveikatos būklės tikrinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai reguliuoja kada, kokiu periodiškumu turi būti tikrinama darbuotojų sveikata, nurodo asmenis, turinčius teisę atlikti aviacijos darbuotojų sveikatos būklės vertinimą, kokie medicininiai reikalavimai yra keliami aviacijos darbuotojams ir pan.. Darbdavys yra atsakingas už saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą darbuotojams (DK 260 str. 2 d.), todėl jam yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaigą suderintą sveikatos patikrinimų grafiką bei su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus. Ši darbdavio pareiga negali būti jokiais atvejais perduota įgyvendinti patiems darbuotojams.
Tiek pirminio, tiek pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatytas faktas, kad įmonės persirengimo kambarys neatitinka DSSĮ 23 str. 1 d., t.y. įrengtas nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų tvarkos: persirengimo patalpoje trūksta rakinamų drabužių spintelių (įmonės atstovų pateiktais duomenimis Orlaivių palydovų departamente yra 102 moterys, o drabužių spintelių persirengimo kambaryje- tik 98), atstumai tarp spintelių eilių drabužinėse yra mažesni nei 1,4 metro. Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų 21 p. nustatyta, kad vienam darbuotojui turi būti skiriama viena rakinama drabužių spintelė, todėl nepagrįstas Pareiškėjo argumentas dėl galimybės naudotis viena spintele keliems darbuotojams. Darbo inspekcijos pareigūnai, vadovaudamiesi Rizikos nuostatų 4.6 p., nustatę, kad Bendrovės persirengimo kambarys neatitinka DSSĮ 23 str. 1 d., turėjo teisę duoti privalomą vykdyti nurodymą- identifikuoti profesinę riziką nurodytame objekte ir ją įvertinti. Darbo inspekcijos pareigūnai, vadovaudamiesi LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 6 p. tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą, ir atsižvelgdami į tai, kad iš pareiškėjos įmonės darbuotojų ir jų atstovų yra nuolat gaunami skundai, sprendė, kad pareiškėjo įmonėje būtina identifikuoti ir įvertinti psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir davė privalomą vykdyti nurodymą. Pareiškėja nurodo, kad VDI Teisės skyriaus išvadose patvirtinamas faktas, kad sėdimos vietos persirengimo kambaryje buvo įrengtos. Šis Pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, kadangi, Darbo inspekcijos Teisės skyriaus specialistai konstatavo, kad VDI Vilniaus skyriaus pareigūnų Bendrovės inspektavimo metu sėdimos vietos persirengimo kambaryje nėra įrengtos, be to, šis faktas buvo patvirtintas ir pakartotinai atlikto Bendrovės patikrinimo metu.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Darbo inspekcijos skyrius atsiliepime (b.l. 113-114) teismui paaiškino, kad Vadovaujantis LR valstybinės darbo inspekcijos įst. 9 str. 2d. 1 p., darbo inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, nurodant pažeidimą ir jo pašalinimo terminą. Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės, nagrinėdamos 2008-01-21 gautą AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ profesinės sąjungos atstovų skundą dėl darbo įstatymų ir darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, 2008-02-14 atliko reaguojamąjį patikrinimą minėtoje įmonėje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad: 1) orlaivių palydovų 2008 m. vasario mėn. darbo grafikas nebuvo suderintas su profesine sąjunga, pažeista LR darbo kodekso 147 str. 1,3 d.; 2) orlaivių palydovai nėra pasirašytinai supažindinami su sveikatos tikrinimo grafiku, pažeista LR darbo kodekso 265 str.5 d.; 3) atliekant profesinės rizikos vertinimą, neidentifikuota profesinė rizika dėl gamybinių buities patalpų, pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 str.ld.; 4) neįvertinti visi orlaivių palydovų darbo aplinkos kenksmingi veiksniai (psichosocialiniai), pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str.ld.; 5) įmonės saugos ir sveikatos būklės pasą įrašyti žinomai neteisingi daviniai (įrašyta poilsio patalpa, kurios nėra), pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str.ld. ir Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 32 p.; 6) persirengimo kambariuose nėra įrengtos sėdimos vietos, pažeista Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 33.
Nustatytiems pažeidimams pašalinti iki 2008-06-20 darbdaviui buvo surašytas ir įteiktas Darbo inspekcijos reikalavimas Nr. 0204-0820/0041-0391. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2008-03-12 apskundė ginčijamą reikalavimą Darbo inspektoriui. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pašalinimo sudėtingą procesą bei į Darbo inspekcijos teisės skyriaus specialistai nuomone, reikalavimo vykdymo terminas buvo pratęstas nuo 2008-06-20 iki 2008-08-30. Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-21 reikalavimas Nr.0204-0820/0041-0391 yra pagrįstas, teisėtas ir turi būti įvykdytas nustatytais terminais.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektorėms 2008-02-14 atlikus reaguojamąjį Bendrovės patikrinimą, 2008-02-19 buvo surašytas reikalavimas Nr.0204-0820-0041-0391 (toliau – reikalavimas), kuriame fiksuoti pareiškėjos padaryti pažeidimai: 1) orlaivių palydovų 2008 m. vasario mėn. darbo grafikas nebuvo suderintas su profesine sąjunga; 2) orlaivių palydovai nėra pasirašytinai supažindinami su sveikatos tikrinimo grafiku; 3) atliekant profesinės rizikos vertinimą, neidentifikuota profesinė rizika dėl gamybinių buities patalpų; 4) neįvertinti visi orlaivių palydovų darbo aplinkos kenksmingi veiksniai (psichosocialiniai); 5) į įmonės saugos ir sveikatos būklės pasą įrašyti žinomai neteisingi daviniai (įrašyta poilsio patalpa, kurios nėra ir t.t.); 6) persirengimo kambariuose nėra įrengtos sėdimos vietos. Bendrovė įpareigojama 1, 2, 5, 6 punktuose nurodytus pažeidimus pašalinti iki 2008-02-19, 3 p. nurodytą pažeidimą pašalinti iki 2008-06-20, 4p. nurodytą pažeidimą pašalinti iki 2008-04-30 (b.l. 15-16).
Bendrovė minėtą Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus reikalavimą apskundė Darbo inspekcijai (b.l.18-25).
Darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atliko 2008-02-19 reikalavimo Nr.0204-0820-0041-0391 klaidų ištaisymo procedūras, 2008-04-03 raštu apie tai pranešė Bendrovei bei atsiuntė pataisytą reikalavimą (b.l. 31-33).
Darbo inspekcijos 2008-04-23 sprendimu Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimas buvo pakeistas: 1) reikalavimo 1p. nurodyto pažeidimo pašalinimo terminą nustatant - „nuolat“; reikalavimo 2 p. nurodyto pažeidimo pašalinimo terminą nustatant iki 2008-05-30; reikalavimo 4, 5, 6 p. nurodytų pažeidimų pašalinimo terminą nustatant iki 2008-08-30; 2) reikalavimo 5p. nurodyto pažeidimo turinį išdėstant sekančiai – „Į įmonės saugos ir sveikatos būklės pasą įrašyti žinomai neteisingi daviniai (įrašyta poilsio patalpa kurios nėra“). Minėto sprendimo 3p. nurodyta, kad Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimas su minėtais pakeitimais yra teisėtas, pagrįstas ir vykdytinas (b.l. 34-35).
Bendrovė skunde teismui formuluodama savo reikalavimus, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti Darbo inspektoriaus sprendimą neteisėtu bei nepagrįstu ir pripažinti Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimą nepagrįstu.
Minėti reikalavimai nelaikytini savarankiškais skundo reikalavimais LR administracinių bylų teisenos įst. 5 str. 1d. bei 23 str. 2d. 5p. prasme ir vertintini kaip skundo motyvai, grindžiantys reikalavimus dėl Darbo inspekcijos 2008-04-23 sprendimo panaikinimo.
Byloje spręstinas ginčas dėl Darbo inspekcijos 2008-04-23 sprendimo, kuriuo iš dalies pakeistas Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš skundo motyvų bei argumentų matyti, kad Bendrovė neginčija Darbo inspekcijos 2008-04-23 sprendimo toje dalyje, kuria buvo pakeistas Darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2008-02-19 reikalavime nurodytų pažeidimų pašalinimo terminas bei patikslintas šio reikalavimo 5p. nurodyto pažeidimo turinys, tačiau iš esmės nesutinka su nustatytais darbo įstatymų pažeidimais, nurodo, jog reikalavimo klaidų ištaisymo procedūra atlikta pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgus į tai, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti kiekvieną Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavime nurodyto pažeidimo buvimą ir tai, ar Darbo inspekcijos 2008-04-23 sprendimu, pagrįstai patvirtintas pakeistas skundžiamas Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimas. Taip pat vertintina, ar atliekant Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimo klaidų ištaisymo procedūras nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos.
Dėl Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimo klaidų ištaisymo procedūros
LR viešojo administravimo įst. 35 str. 1d. sakoma, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Minėto straipsnio 2d. nurodoma, kad klaidos turi būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas. Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas).
Analogiškai administracinės procedūros sprendime pastebėtų klaidų ištaisymo tvarka reglamentuojama ir LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007-05-28 įsakymu Nr.V-137 patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo valstybinėje darbo inspekcijoje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 63-65 punktuose.
Darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, pasinaudodamas klaidų ištaisymo procedūra, pataisė savo 2008-02-19 reikalavime Bendrovei pastebėtas techninės (rašybos) klaidas bei 2008-04-03 persiuntė pareiškėjai pataisytą 2008-02-19 reikalavimą (b.l. 30-33).
Byloje esatys duomenys rodo, kad Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimas dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo buvo apskųstas Darbo inspekcijai, todėl daroma išvada, kad minėtame reikalavime nurodytos techninės (rašybos) klaidos paties reikalavimo vykdymui įtakos neturėjo. Skundą dėl Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus skundžiamo reikalavimo išnagrinėjo Darbo inspekcija, o ne patį reikalavimą priėmusi institucija.
Iš LR viešojo administravimo įst. 35 str. analizės darytina išvada, jog šiame straipsnyje nurodytas 3 dienų terminas skaičiuotinas nuo klaidų ištaisymo procedūros pabaigos, o ne nuo pareiškėjos nurodytų (skundo padavimo Darbo inspekcijai momento) ar kitų aplinkybių.
Todėl teismas, vertindamas Bendrovės nurodytus motyvus bei argumentus dėl klaidų ištaisymo procedūros pažeidimo, sprendžia, jog jie yra grindžiami neteisingu LR viešojo administravimo įst. 35 str. nuostatų aiškinimu, todėl yra nepagrįsti. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog skunde teismui pareiškėjos nurodyti motyvai, susiję su 2008-02-19 reikalavimu (jo turiniu) iki klaidų ištaisymo procedūros, teisiškai yra nereikšmingi todėl nenagrinėtini.
Kaip nenuosekli vertintina Bendrovės pozicija, kai ji, siekdama Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-02-19 reikalavimo panaikinimo ir skunde Darbo inspekcijai nurodžiusi savo argumentus ir pastebėtus netikslumus, vėliau ginčija klaidų ištaisymo procedūros metu, atsižvelgus į jos pačios nurodymus, pastebėtas ir ištaisytas klaidas.
Dėl orlaivių palydovų darbo grafikų išankstiniu nesuderinimu su darbuotojų atstovais
LR darbo kodekso 147 str. 1d. sakoma, kad darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Teisės aktuose nėra nustatyta darbo grafikų suderinimo tvarka nesant kolektyvinės sutarties, todėl darytina išvada, jog toks grafikų derinimas turi būti vykdomas šalims geranoriškai bendradarbiaujant, atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką, o vengiant įmonės atstovams bendradarbiavimo, atsižvelgiant tiek į pačios įmonės tiek į joje dirbančių darbuotojų interesus, darbo grafikai gali būti tvirtinami įmonės administracijos vienašališkai ir nesuderinti su įmonės atstovais.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog Bendrovėje kolektyvinė sutartis su darbuotojais nėra sudaryta, todėl pareiškėja darbo (pamainų) grafikus privalėjo derinti su orlaivių palydovių profesine sąjunga „Solidarumas“.
Teismui pateikti įrodymai, liudija, kad Bendrovė 2008-01-10 raštu Nr.5R-2704 orlaivių palydovų profesinei sąjungą „Solidarumas“ informavo galimybę suderinti vasario mėnesio darbo grafikus bei kvietė atvykti profesinės sąjungos atstovus 2008-01-14 nuo 14 iki 17 val. į Skraidymo departamento išteklių tvarkymo skyrių (b.l. 88).
Kadangi nurodytu laiku niekas iš profesinės sąjungos atstovų dėl darbo grafiko suderinimo neatvyko bei apie neatvykimo priežastis nepranešė, pareiškėja 2008-01-15 raštu Nr.5R-2742 pakartotinai kvietė profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovus atvykti į Bendrovę dėl darbo grafikų suderinimo 2008-01-16 nuo 13 iki 17 valandos.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 2006-01-16 nurodytu laiku į Bendrovę buvo atvykęs A. C., kuris dokumentų, patvirtinančių teisę veikti profesinės sąjungos „Solidarumas“ vardu nepateikė, nurodytu laiku pastabų dėl darbo grafikų nepareiškė (b.l. 90-91).
Todėl daroma išvada, kad orlaivių palydovų profesinė sąjunga „Solidarumas“ prieštaravimų ar pageidavimų Bendrovei dėl orlaivių palydovų darbo grafikų nepateikė.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Bendrovė siekė tinkamai suderinti orlaivių palydovų darbo grafikus su darbuotojams atstovaujama profesine sąjunga, tačiau to padaryti negalėjo ne dėl savo kaltės, o dėl pačios profesinės sąjungos netinkamo veikimo.
Atsižvelgus į tai sprendžiama, jog tiek Darbo inspekcija tiek Darbo inspekcijos Vilniaus skyrius faktines aplinkybes dėl 2008 m. vasario mėnesio orlaivių palydovų darbo grafiko suderinimo vertino netinkamai, todėl skundžiamo reikalavimo 1p. įpareigojimas nustatytas nepagrįstai .
Dėl orlaivių palydovų nesupažindinimas su sveikatos tikrinimo grafiku
LR darbo kodekso 256 str. 5d. nurodoma, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų grafiką; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus.
Pareiškėja nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo tų darbo inspekcijos nustatytų aplinkybių, jog orlaivių palydovai nėra pasirašytinai supažindinami su sveikatos priežiūros įstaiga suderintu darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiku. Tačiau Bendrovė nurodo, kad aviacijos specialistų, tame tarpe ir orlaivio palydovų sveikatos tikrinimosi periodiškumas numatytas specialiuose teisės aktuose (LR susisiekimo ministro 2004-06-17 įsakymas Nr.V-446/3-357 bei 2003-09-16 įsakymas Nr.3-517), orlaivių įgulos nariai yra patys atsakingi už sveikatos patikrinimo periodiškumo sekimą, orlaivių palydovai pasirašytinai supažindinti su orlaivių palydovų pareiginiais nuostatais, o įdiegta elektroninė sistema užtikrina, kad darbuotojai nepamirštų laiku pasitikrinti sveikatos bei informuoja apie kiekvieno iš darbuotojų sekantį periodinį patikrinimą, šie skundo argumentai yra atmestini.
LR susisiekimo ministro 2004-06-17 įsakymas Nr.V-446/3-357 Dėl licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės reikalavimų nustato kokiais teisės aktais privalu vadovautis vertinant civilinės aviacijos specialistų bei skrydžių vadovų sveikatos būklę, nustato sveikatos pažymėjimų galiojimų laiką. LR susisiekimo ministro 2003-09-16 įsakymu Nr.3-517 patvirtinti LR civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatai reglamentuoja licencijų civilinės aviacijos specialistams išdavimo, pratęsimo, atnaujinimo, pripažinimo, galiojimo sustabdymo bei nutraukimo sąlygas ir tvarką.
Minėtų teisės aktų bei LR darbo kodekso 256 str. 5d. įtvirtintų normų reglamentavimo sritys yra skirtingos.
Minėtoje kodekso straipsnio dalyje imperatyviai nurodoma, kad darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami pasirašytinai, todėl Bendrovei orlaivių palydovus apie sveikatos pasitikrinimo būtinumą perspėjant ar informuojant kitais būdais nei nustatyta, pažeidžiamas imperatyvus nurodymas, todėl skundžiamo reikalavimo 2 p. nurodytas pagrįstai.
Dėl orlaivių palydovų darbo aplinkos visų kenksmingų veiksnių (psichosocialinių) neįvertinimo ir neidentifikuotos profesinė rizikos dėl gamybinių buities patalpų
LR viešojo administravimo įst. 3 str. 2 p. įtvirtintas objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. sakoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Įvertinus minėtuose straipsniuose įtvirtintas normas, sprendžiama, jog viešojo administravimo metu priimtas sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis, įvertinus visas reikšmingas bei objektyviai nustatytas aplinkybes, tinkamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
Vadovaujantis LR viešojo administravimo įst. 8 str. 2d., individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti.
Skundžiamo reikalavimo 3 p. nurodoma, kad atliekant rizikos įvertinimą, neidentifikuota profesinė rizika dėl gamybinių buities patalpų ir šiais veiksmais pažeistos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įst. 23str. 1d. nuostatos. Reikalavimo 4 p. nurodytu pažeidimu („įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams, neįvertinti visi orlaivių palydovų darbo aplinkos kenksmingi veiksniai (psichosocialiniai)“, darbo inspekcijos pareigūnų teigimu, yra pažeidžiamos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įst. 39 str. 1 d. nuostatos.
LR darbuotojų saugos ir sveikatos įst. 23 str. 1 d. sakoma, kad įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.
LR 39 str. 1d. nurodoma, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku.
Minėtų straipsniuose įtvirtintos blanketinės teisės normos, nukreipiančios į kitus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus apibrėžiančius, norminius teisės aktus.
Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad reikalavimo 3 bei 4 p. nurodytų pažeidimų tinkamu pagrindimu turėtų būti ne minėtos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įst. 23 str. 1 d. bei 39 str. 1 d. normos, o kitų norminių teisės aktų, į kuriuos šiais straipsniais nukreipiamas reguliavimas, nuostatos.
Iš skundo motyvų bei argumentų, teisminio nagrinėjimo metu išreikštos pareiškėjos pozicijos matyti, kad Bendrovė nevisiškai suvokia reikalavimo 3 ir 4 p. nurodytų pažeidimo turinį, nėra tikra kokiais veiksmais šiuose punktuose nurodyti pažeidimai yra šalintini. Tiek pareiškėja skunde teismui, tiek atsakovė atsiliepime nagrinėja ir analizuoja teisės aktus (LR Vyriausybės 2005-08-24 nutarimu Nr.-669/A1-241 patvirtintus Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus, LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-16 įsakymu Nr.A1-159/V-612 patvirtintus Profesinės rizikos nuostatus), kuriais nėra grindžiami minėtuose reikalavimo punktuose nurodyti pažeidimai. Be to, reikalavimo 3p. nurodant pažeidimo turinį minimos gamybinės buities patalpos, tuo tarpu 2008-04-23 patikrinimo akte bei atsakovės atsiliepime teismui kalbama apie persirengimo patalpoje trūkstamas spinteles.
Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog skundžiamo reikalavimo 3 iri 4 p. nurodyti pažeidimai yra formuluojami abstrakčiai, nėra tinkamai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, neatitinka LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1d. įtvirtintam pagrįstumo kriterijui.
Todėl skundo reikalavimai, susiję su 3 bei 4p. nurodytais pažeidimais, tenkintini iš dalies, panaikinant reikalavimo 3 ir 4 p., gražinant Darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nagrinėti iš naujo ir įpareigojant šiuose punktuose nurodytus pažeidimus suformuluoti konkrečiai bei tinkamai pagrįsti norminių teisės aktų nuostatomis.
Dėl į Bendrovės saugos ir sveikatos būklės pasą įrašytų žinomai neteisingų davinių (įrašyta poilsio patalpa, kurios nėra)
Skundžiamo reikalavimo 5 p., nurodoma, kad į įmonės būklės ir sveikatos pasą įrašyti žinomai neteisingi duomenys (įrašyta poilsio patalpa, kurios nėra), todėl šiais veiksmais buvo pažeistos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 1d. bei LR sveikatos apsaugos ministro 1998-05-05 įsakymu Nr.85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų (toliau - Nuostatai) 33 p. nuostatos.
Nuostatų 32 p. nustatyti bendri minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimus darbovietėse privalomai įrengiamoms poilsio patalpoms (jų plotas, stalų ir kėdžių skaičius, rūkančiųjų zonos atskyrimas nuo nerūkančiųjų ir t.t.).
Šioje reikalavimo dalyje ginčas iš esmės kilęs dėl faktinių aplinkybių. Pareiškėjos teigimu poilsio patalpa orlaivių palydovams yra įrengta, tai įrašyta į Bendrovės saugos ir sveikatos būklės pasą. Tuo tarpu atsakovės 2008-04-23 patikrinimo akte teigiama, kad orlaivių palydovų pasitarimo kambarys pirminio patikrinimo metu buvo pristatytas kaip poilsio kambarys. Pats kambarys yra 9-10 m2 ploto, jame yra šešios sėdimos vietos, iš jų dvi prie kompiuterio. Įmonės atstovai antrinio patikrinimo metu nurodė patalpas, kurios pirminio patikrinimo metu iš viso nebuvo pristatytos pirminio patikrinimo metu. Tam paprieštaravo Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnė, atlikusi pirminį patikrinimą, bei profsąjungos atstovai, kurie nurodė, kad šios patalpos skirtos administracija ir jos nuo 17 val. yra užrakinamos (b.l.87).
Teisminio nagrinėjimo metu Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovė patvirtino, jog pirminio bei paskesnio patikrinimo metu buvo parodyti skirtingi darbuotojų poilsiui skirti kambariai (b.l. 134).
Jokiais kitais byloje esančiai įrodymais nepatvirtintos faktinės aplinkybės kokiu poilsio kambariu ar kita patalpa realiai naudojasi orlaivių palydovai. Nesiaiškinta, ar 2008-04-21 atlikto antrinio patikrinimo metu darbo inspektoriams parodyta poilsio patalpa naudotis sudarytos sąlygos ir po 17 valandos.
Byloje esantys duomenys dėl 5p. nurodyto pažeidimo yra prieštaringi ir šalintini surinkus bei įvertinus papildomus įrodymus (apklausiant dėl minėtų aplinkybių darbuotojus ar kitais būdais fiksuojant faktines aplinkybes).
Be to, vertinant ar darbovietėje poilsio patalpos įrengtos ir ar įrengtos tinkamai, privalu vadovautis ne tik minėtuose Nuostatuose įtvirtintais reikalavimais, tačiau ir LR Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr.501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų 13-17 p. normomis.
Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog byloje esant prieštaringiems įrodymams, t.y. objektyviai nepatvirtinus 5p. nurodyto pažeidimo, skundžiamo reikalavimo minėtas punktas naikintinas ir šioje dalyje nurodytas pažeidimas gražintinas Darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nagrinėti iš naujo.
Dėl persirengimo kambaryje neįrengtų sėdimų vietų
LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 1998-05-05 įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatų 33.1 p. nurodoma, kad persirengimo kambariuose turi būti įrengtos sėdimos vietos.
Pareiškėja neginčija, kad 2008-02-14 atlikto reaguojamojo patikrinimo metu orlaivių palydovių persirengimo kambariuose sėdimos vietos nebuvo, paaiškindama, kad reaguojamo patikrinimo metu sėdimos vietos buvo keičiamos dėl susidėvėjimo t.y. nespėta vietoj susidėvėjusių kėdžių pastatyti naujas kėdes.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog orlaivių palydovų persirengimo kambaryje sėdimos vietos nebuvo įrengtos ir 2008-04-21 – 2008-04-23 atlikto pakartotinio patikrinimo metu (b.l.87).
Įvertinus minėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog orlaivių palydovių persirengimo kambaryje sėdimos vietos nebuvo įrengtos pakankamai ilgą laiką, skundžiamo reikalavimo 6p. pažeidimas fiskuotas pagrįstai..
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos 2008-02-19 reikalavimo 1 punktą, kuriame nurodoma, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ neužtikrino 2008 m. vasario mėnesio orlaivių palydovų darbo grafikų derinimo su darbuotojų atstovais.
Panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos 2008-02-19 reikalavimo 3 punktą (atliekant rizikos vertinimą neidentifikuota profesinė rizika dėl gamybinių buities patalpų), 4 punktą (įsigaliojus naujiems norminiams aktams neįvertinti visi orlaivių palydovų darbo aplinkos kenksmingi veiksniai), 5 punktą (į įmonės saugos ir sveikatos būklės pasą įrašyti žinomai neteisingi daviniai (įrašyta poilsio patalpa kurios nėra)) ir šiuose punktuose nurodytus pažeidimus grąžinti nagrinėti iš naujo LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.
Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Ernestas Spruogis
Halina Zaikauskaitė