Civilinė byla Nr. 2-17923-221/2011 (Proceso Nr. 2-05-3-13272-2011-9) Procesinio sprendimo kategorija 117.1; 129.1; 129.11.(S) |

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Ingai Dziuman, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui antstoliui Regimantui Budreikai, nedalyvaujant pareiškėjui N. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. T. skundą dėl antstolio veiksmų, asmuo, kurio veiksmai skundžiami – antstolis Regimantas Budreika, ir
n u s t a t ė:
kad pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2011 m. liepos 29 vykdymo išlaidų paskaičiavimą (b.l. 3-4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. liepos 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą kartu su 2011 m. rugpjūčio 18 d. siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas, gavo 2001 m. rugpjūčio 24 d. Antstolis R. Budreika vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo iš viso 596,54 Lt vykdymo išlaidų. Antstolis priskaičiavo nepagrįstai dideles ir neproporcingas vykdymo išlaidas, be to, dalis jų yra visiškai bereikalingos ir nepateisinamai didina vykdymo išlaidas, kurios vėliau bus išskaičiuotos iš pareiškėjo.
Antstolis R. Budreika atsiliepimo nepateikė.
Pareiškėjas N. T. teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (b.l. 13), nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė.
Antstolis R. Budreika teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad antstolio kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo UAB „Aluplasta“ naudai ir dėl 1000 Lt baudos už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą vykdant skolos išieškojimą UAB „Aluplasta“ naudai iš skolininko N. T.. N. T. sprendimų geruoju nevykdo. Vadovaujantis CPK galiojusiomis normomis paskaičiuotos vykdomosios išlaidos. Siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas yra informacinio pobūdžio, tai yra tarpinis paskaičiavimas, nes nežinoma, kada bus įvykdytas išieškojimas (b.l. 16-17).
Skundas atmestinas.
Išklausius antstolio paaiškinimą, išnagrinėjus pateiktus rašytinius įrodymus, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. antstoliui vykdymui pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis dėl 1000 Lt baudos išieškojimo iš N. T. už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. Vykdant šį dokumentą 2011 m. birželio 27 d. skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju bei siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas 112,76 Lt. Kadangi skolininkas gera valia teismo sprendimo neįvykdė, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai – 2011 m. rugpjūčio 18 d. priimti antstolio patvarkymai dėl lėšų areštavimo ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą: AB bankas „SNORAS“, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas bei patvarkymai dėl lėšų vykdymo išlaidų sumai areštavimo ir jų pervedimo saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą: AB bankas „SNORAS“, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, darytos užklausos tikrinant skolininko turtinę padėtį. Šie patvarkymai kartus su siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas ir jų paskaičiavimu išsiųsti skolininkui.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 str. 1 d.). Antstoliui suteikiama teisė tikrinti skolininko turtinę padėtį, areštuoti skolininko turtą, taip pat ir lėšas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d., 689 str. 4 d.). Nukreipdamas vykdymą į pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, antstolis priima patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, reikalingas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 1 d.). Patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Antstolio reikalavimas vykdomas perduodant bankui, kitai kredito įstaigai ar asmeniui inkasinį debeto nurodymą, nurodymą sustabdyti lėšų išmokėjimą arba patvarkymą (CPK 689 str. 1 d.).
Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą; įvykdžius vykdomąjį dokumentą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, išlaidos skelbimams spaudoje, mokamoms užklausoms ir kt.). Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – tai mokestis antstoliui už sėkmingai atliktą darbą, mokamas, kai antstolis įvykdo sprendimą (jo dalį), kurio skolininkas neįvykdė gera valia. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis atlyginimo už priverstinio pobūdžio priemonių teisėtą panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2008).
Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą). Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 611 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais, nepaisant to, ar skolininkas pats įvykdo teismo sprendimą ar skola išieškoma antstolio priverstinio vykdymo tvarka.
Kadangi skolininkas antstolio 2011 m. birželio 27 d. raginimo įvykdyti sprendimą geruoju nevykdė, todėl buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, viena jų – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (1 p.). Taigi, 2011 m. rugpjūčio 18 d. priimti patvarkymai areštuoti ne tik išieškotiną sumą, bet ir vykdymo išlaidas lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą ir vykdymo išlaidų išieškojimą, užbaigiant vykdomąją bylą. Teismas laiko pagrįstu antstolio aiškinimą, kad piniginių lėšų areštas turi būti taikomas, kadangi nežinoma, kada gali atsirasti lėšų sąskaitose.
CPK 689 straipsnio 1 dalyje nenustatyta specialios vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos. Pagal šią teisės normą antstolis turi teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priede nėra numatyta galimybė kartu areštuoti ir antstolio patirtas vykdymo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2007 konstatavo, kad lėšos, numatytos išieškoti ir vykdymo išlaidoms padengti, vykdymo veiksmų atlikimo metu pervedamos į antstolio depozito sąskaitą, kurioje yra saugomos. Po pervedimo į šią sąskaitą jos netampa antstolio nuosavybe. Vykdymo išlaidų suma iš anksto tiksliai nežinoma, ji būna tik apytikrė, todėl yra nustatyta speciali jų išieškojimo tvarka pagal CPK 611 straipsnį. Ji užtikrina, kad skolininkas bus informuotas apie detalias vykdymo išlaidas ir tik tokios išlaidos, skolininkui sutikus ir jas sumokėjus geruoju ar ginčo keliu išieškojus, galės būti laikomos antstoliui tenkančiu atlyginimu ir jo nuosavybe.
Taigi, patvarkymas areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai padengti ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą ir esmės skiriasi nuo patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą pagrindinei skolai padengti, todėl rašomi atskiri patvarkymai: priteistos skolos areštui ir vykdymo išlaidų areštui. Siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas siunčiamas tik su patvarkymais dėl piniginių lėšų arešto. Skolininkas, nesutikdamas su vykdymo išlaidų paskaičiavimu, turėjo pateikti prieštaravimus antstoliui, kaip tai buvo nurodyta ir siūlyme, tačiau to nepadarė. Antstolis pripažino, jog skaičiuojant vykdymo išlaidas yra padaryta klaida, kuri, skolininkui bendraujant su antstoliu, jau būtų buvusi ištaisyta.
Antstolis gali priimti patvarkymus dėl atskirų vykdymo veiksmų, kurie dar jokių pasekmių vykdymo proceso šalims nesukelia, o yra tik organizacinio pobūdžio. Tokie organizaciniai veiksmai taip pat turi atitikti CPK normas, netgi nepakankamai tikslus CPK normų laikymasis nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Jie visi turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
Antstolis R. Budreika atliko vykdyti skirtų lėšų detalų apskaičiavimą, nusiuntė jį ir siūlymą skolininkui N. T., tačiau jokie realiai veiksmai išieškant siūlyme nurodytą sumą daugiau atlikti nebuvo. Skolininkas N. T. antstoliui jokių prieštaravimų dėl išlaidų paskaičiavimo nepateikė, su antstoliu nebendradarbiavo, neteikė duomenų apie turtą, todėl antstolis privalėjo imtis priverstinio vykdymo priemonių, tikrinti skolininko turtinę padėtį darydamas užklausas, taip patirdamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto dydžio vykdymo išlaidas. Kaip nustatyta byloje, antstolis vykdo išieškojimus pagal du vykdomuosius dokumentus, todėl pagrįstai priverstinio vykdymo priemonės taikytos kiekvienoje vykdomojoje byloje.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, laikytina, kad skolininkui pateiktas preliminarus išlaidų paskaičiavimas, nepažeidžia skolininko teisių (CPK 7 str. 2 d.), o priešingai, reaguojant į tokį pranešimą, gali būti sumažintos vykdymo išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siunčiant 2011-06-27 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, vykdymo išlaidos tesudarė 112,76 Lt. Nenustatyta, jog antstolis pažeidė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių bei Sprendimo vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl skundas atmestinas.
Įvertindamas išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 513 str., teismas
n u t a r i a:
skundą atmesti.
Nutartis per 7 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Lozoraitytė