Civilinė byla Nr. 2A-995-340/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16760-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1; 71; 121.14; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Archidis“ administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Archidis“ ieškinį atsakovams J. S., A. B., H. B. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registracijos panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti nuosavybės teisės registraciją atsakovų J. S. ir A. B. vardu į 2/3 dalis nebaigto statyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir į 2/3 dalis nebaigto statyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo šių pastatų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2005-02-15 ir pripažinti šiuos pastatus BUAB „Archidis“ nuosavybe; pripažinti negaliojančia ab initio 2005-02-14 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovės J. S. 40 000 Lt, o iš atsakovų A. B. ir H. B. solidariai 40 000 Lt gautos naudos pagal ginčijamą Nekilnojamojo turto sandorį; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 2 417,56 Lt nuostolių; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2010-11-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla. Patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius nustatyta, jog 2005-02-14 tarp ieškovo ir atsakovės J. S., tuo metu buvusios UAB „Archidis“ akcininke ir direktoriaus pavaduotoja, bei atsakovo A. B., tuo metu buvusio didžiausiu UAB „Archidis“ akcininku ir direktoriumi, bei pagal įgaliojimą atstovaujančio sutuoktinę H. B., buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovų įgijo 2/3 dalis nebaigto statyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis nebaigto statyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Už įsigytą turtą ieškovas atsakovams sumokėjo 80 000 Lt. Nurodė, jog ieškovo vadovui pasinaudojus savo tarnybine padėtimi 2/3 turto buvo įregistruotos atsakovų vardu, o vėliau turtas parduotas pačiam ieškovui. Nurodė, jog 2003-11-18 atsakovams buvo išduotas Statybos leidimas Nr. GN/1800/03-1799 blokuotų gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, kurią vykdyti 2003-11-19 atsakovai įgaliojo jų įsteigtą UAB „Archidis“, savo vardu atlikti pastatų teisinę registraciją bei vykdyti statybų valdytojo funkcijas. Teigė, kad būtent ieškovas organizavo ir finansavo statybos darbus, būtent ieškovas buvo statybų (duomenys neskelbtini), vystytojas, organizatorius ir valdytojas ir nuo statybos pradžios iki turto įregistravimo apskaitė 1 406 116,46 Lt patirtų statybos darbų sąnaudų. Nors statytojo funkcijas realiai vykdė ieškovas, tačiau dėl atsakovų pateiktos klaidingos informacijos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statytojais nurodyti atsakovai, nors atsakovai niekada neturėjo nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau neteisėtai įregistravo 2/3 turto (po 1/3 dalį kiekvienam) savo vardu, o vėliau veikdami kaip ieškovo akcininkai ir pasinaudodami užimamos pareigomis nusprendė šį turtą įsigyti ieškovo vardu, tokiu būdu padarydami UAB „Archidis“ žalą.

Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atliko visus reikalingus darbus statybos leidimui gauti, prisidėjo prie nekilnojamojo turto sukūrimo, todėl Nekilnojamojo turto registre buvo pagrįstai įregistruoti kaip pastatų bendrasavininkai. Paaiškino, jog ginčo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą lėmė tai, jog statyboms prireikė papildomo finansavimo, o prievolių įvykdymo užtikrinimui – statinių hipotekos, todėl nuosavybės teisė į statinius buvo perleista ieškovui. Pažymėjo, kad bankroto administratorius gali ginčyti tik tokius ieškovo sandorius, kurie prieštaravo įmonės veiklos tikslams arba galėjo turėti įtakos bendrovės nemokumui, o šiuo atveju teisinio pagrindo reikšti ieškinį bankroto administratoriui nėra.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad 2005-02-03 Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-02-01 pažymų Nr. (101)11.10-62 ir Nr. (101)11.10-63 pagrindu, lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) buvo įregistruota atsakovų ir ieškovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2005-02-15 iki 2007-04-24 nuosavybės teisė į minėtą turtą 2005-02-14 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruota ieškovo vardu, o išregistruota 2007-04-23 gyvenamųjų namų patalpas įregistravus atskirais nekilnojamojo turto objektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-11 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad naujo daikto pagaminimas yra vienas iš CK 4.47 str. nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Nustatė, kad daiktinės teisės į žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo pastatyti du gyvenamieji namai, buvo įregistruotos atsakovės J. S. vardu; 2003-11-18 Statybos leidimas buvo išduotas atsakovams. Nustatė, kad Statybos inspekcijos tarnybos pažymose tarp statytojų nurodyta ir UAB „Archidis“. Byloje esant dviem skirtingoms pažymoms Nr.(101)11.10-63 (t. 1 – b.l. 83, 84), iš kurių vienoje nurodyta, kad statytojai yra trys –atsakovai ir UAB „Archidis“, o kitoje – tik UAB „Archidis“, vadovavosi pažyma, kurioje statytojais nurodyti atsakovai ir bendrovė, kadangi šie duomenys buvo įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, jog minėti duomenys nepakeisti, nepanaikinti. Sprendė, kad atsakovai, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias buvo susitarę veikti bendram tikslui pasiekti – išvystyti projektą, pagal kurį pastatytų ir parduotų blokuotus gyvenamuosius namus, kurio įgyvendinimui įsteigė UAB „Archidis“. Nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė J. S. turėjo nuosavybės teise du žemės sklypus, kreipėsi dėl statybos leidimo gavimo ir, siekiant vystyti toliau projektą, su A. B. įregistravo UAB „Archidis“, kuriai, buvo perduoti statytojų įgaliojimai, ir kuri vėliau finansavo objektų statybas. Pažymėjo, kad ginčijamas 2005-02-14 sandoris yra atlygintinis, atsiskaitymo už parduodamas 2/3 ginčo gyvenamųjų namų dalis klausimai buvo šalių išspręsti 2005-03-02 trišaliu susitarimu, kurio niekas neginčija. Pažymėjo, jog atsakovai ir UAB „Archidis“ vystė bendrą projektą – blokuotų gyvenamųjų namų statybą, kurio vystymui UAB „Archidis“ 2004-12-15 Lizingo sutarties Nr. LT013135 su vėlesniais jos pakeitimais pagrindu buvo suteikti pinigai atsiskaityti su rangovais. Pažymėjo, jog blokuotų gyvenamųjų namų statyba buvo vykdoma pagal atsakovės J. S. parengtą projektą (t. 3 – b.l. 11). Sprendė, jog tai patvirtina bendro projekto vystymą ir bendro tikslo turėjimą ir siekimą. Šalys po sandorio sudarymo įgijo atitinkamas teises ir pareigas – J. S. ir A. B. perleido jiems nuosavybės teise priklausančias ginčo turto dalis (po 1/3) pagal jų investuotas sąnaudas į statybas (projektų rengimas, dokumentų tvarkymas, statybos leidimų procedūrų atlikimas ir pan.), ieškovas jas įgijo ir jam atsirado pareiga atsiskaityti už perleistas turto dalis, ir šalys šį klausimą taip pat išsprendė. Nurodė, jog nustatytos faktinės aplinkybės visiškai atitinka įprastą verslo praktiką, šalių veiksmai buvo nuoseklūs ir patvirtinantys turimo tikslo siekimą. Sprendė, jog naikinti daiktinių teisių įregistravimą Statybos inspekcijos tarnybos 2005-02-01 pažymų pagrindu CK 1.80 str. pagrindu negalima, nes tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, o pagal teismui pateiktus įrodymus daiktinių teisių įregistravimą atsakovų vardu naikinti CK 1.80 str. pagrindu, kai daiktinės teisės į sklypus buvo įregistruotos atsakovės J. S. vardu, nesudaro teisinio pagrindo, nes statybos leidimas buvo išduotas abiem atsakovams (LR CPK 180 str., 265 str. 2 d.). Nurodė, jog kitoks šių aplinkybių aiškinimas paneigtų tarp šalių nustatytą buvusį susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos buvimo, ko ieškovas neginčijo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai tarp atsakovų ir UAB „Archidis“ susiklosčiusius teisinius santykius iki ginčijamo sandorio sudarymo ir jo metu vertino kaip jungtinės veiklos teisinius santykius. Anot apelianto, tokia išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nors statybos leidimas 2003-11-18 buvo išduotas atsakovų vardu, tačiau visus statybos darbus organizavo ir finansavo bendrovė. Tai, anot apelianto, patvirtina šie įrodymai: 2005-01-05 tarp atsakovės J. S. ir UAB „Archidis“ sudaryta žemės panaudos sutartis; UAB „Archidis“, kaip užsakovo, sudarytos rangos sutartys su UAB „Muresta bei su UAB „Alvora“; 2004-12-31 UAB „Archidis“ balansas ir aiškinamasis raštas; UAB „Archidis ir AB bankas „Hansabank“ 2004-12-21 Kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais bei papildymais; 2009-10-19 atsakovo A. B., kaip UAB „Archidis“ vadovo, VMI teiktas skundas bei VMI 2009-12-28 sprendimas Nr.69-367. Pažymi, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovai organizavo ir finansavo ginčo turto statybą. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismo konstatuota aplinkybė dėl šalių bendros jungtinės veiklos nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į ginčo turtą, nes CK 6.976 str. 1 d. nustato, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno iš jų indėlio į bendrą veiklą vertei, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tariamo atsakovų įnašo į jungtinę veiklą vertę ar jo proporciją.

2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai turėjo pagrindą įregistruoti nuosavybės teisę į dalį ginčo turto. Pažymi, jog Statybos įstatymo 41 str. pagrindu UAB „Archidis” laikytinas ginčo turto statytojas teisine prasme ir turėjo ginčo turto statytojo teises ir pareigas, tuo tarpu atsakovai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktinį ginčo turto statytoją. Apelianto teigimu, bankroto proceso metu bankroto administratoriaus rastos dvi Statybos inspekcijos tarnybos pažymų versijos, kurių vienoje statytoju nurodomi tiek atsakovai, tiek UAB „Archidis”, patvirtina atsakovų nesąžiningumą teikiant duomenis statybos darbų priežiūros institucijoms.

3. Pažymi, jog išduodant pažymas atsakingos institucijos netyrė ir nevertino aplinkybių, kas faktiškai vykdo ginčo turto statybos darbus ir nekontroliavo daiktinių teisių į ginčo turtą. Atkreipia dėmesį, jog ginčija Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingųmą ir reiškia reikalavimą panaikinti atsakovų nuosavybės teisės registraciją į 2/3 dalis ginčo turto, todėl pirmos instancijos teismas, anot apelianto, privalėjo vertinti nurodytas aplinkybes dėl neteisingų duomenų Nekilnojamojo turto registrui pateikimo.

4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo sutartis yra teisėta. Teigia, jog atsakovai niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo turtą ar jo dalį, todėl neturėjo teisės sudaryti ginčijamą sandorį.

5. Nurodo, jog pagrindas ieškiniui – ginčo sandorio prieštaravimas įmonės tikslams; sandoris neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir sukūrė nepagrįstą mokėjimo pareigą įmonei už turto įsigijimą, kuris ir taip faktiškai nuosavybės teise priklausė įmonei nuo pat jo sukūrimo. Apelianto teigimu, šis sandoris galėjo prisidėti prie įmonės nemokumo, nes tokie sandoriai neigiamai veikia įmonės finansinę padėtį ir vedą ją link nemokumo.

6. Akcentuoja, jog tenkinus ieškinį iš atsakovų būtų priteista pankankama žymi suma, kurią išieškojus iš atsakovų, būtų papildytas BUAB „Archidis” biudžetas atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, kas neabejotinai atitinka bendrovės kreditorių interesus.

Atsiliepimu atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

1. Atsakovai nuosavybės teise į ginčo žemės sklypus disponavo dar iki UAB „Archidis“, kaip juridinio asmens, įsteigimo 2003-11-06, pradėjo žemės sklypų teritorijos planavimą, organizavo ginčo pastatų statybos projekto vystymą, derino būsimus projekto finansavimo ir statybos darbų vykdymo klausimus. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovai laikytini statytojais Statybos įstatymo 3 str. prasme. Pažymi, jog 2003-11-18 būtent atsakovai gavo pirmąjį statybos leidimą. Vėliau, sudarius 2005-01-05 žemės sklypų panaudos sutartį, 2005-01-28 išduoto statybos leidimo pagrindu, atsakovai pradėjo dalies (1/3) statytojo teisių perleidimo UAB „Archidis“ procesą, tuo tarpu 2005-02-08 atsakovai visas likusias statytojų teises perleido bendrovei, tačiau neišsprendžiant atlyginimo už tokį perleidimą klausimo bei paliekant šio klausimo sprendimą ateičiai. Teigia, jog 2005-02-14, sudarant ginčijamą sutartį, įvyko faktinis statytojo teisių perleidimas, kuria buvo sutarta dėl nebaigtų statyti statinių perleidimo bendrovei ir pirkimo – pardavimo kainos sumokėjimo. Pažymi, jog apelianto nurodyti argumentai, kad bendrovė sudarė rangos sutartis ir mokėjo rangovams už statybos darbus, nepaneigia atsakovų, kaip savarankiškų asmenų, indėlio į projekto pradėjimą ir statytojų teisių įgijimą išduodant 2003-11-18 statybos leidimą. Nurodo, jog apelianto minimos VMI patikrinimo aktų išvados neįrodo jo reikalavimų pagrįstumo, nes jose pasisakyta tik dėl UAB „Archidis“ išlaidų, patirtų statant Pastatus, pripažinimo įmonės sąnaudomis, tačiau nepaneigia atsakovų statytojų teisių įgyvendinimo bei indėlio į projekto vystymą.

2. Atsakovai, atlikdami visus teisės aktuose numatytus darbus, reikalingus statybos leidimui gauti, prisidėjo prie daikto sukūrimo ir pagrįstai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip jo bendrasavininkai (CK 4.47 str. 1 d. 4 p.). Visi atsakovų institucijoms teikti dokumentai yra nuoseklūs ir teisingi.

3. Apeliantas formaliai ir atsietai aiškina atliktus veiksmus gaunant statybos leidimus, sudarytą sutartį, neatsižvelgia į sandorio vykdymo ir įvykdymo aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus, be to, nenurodo, kokį tikrąjį sandorį pridengia neva tariama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog apelianto pagal ginčo sutartį atsakovams sumokėta kaina yra nepagrįstai didelė. Priešingai, pirmos instancijos teismas nustatė, jog ginčo pastatų dalies rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo gerokai didesnė nei perleidimo kaina.

4. Sudarydami ginčo sutartį atsakovai neturėjo jokio intereso veikti priešingai juridinio asmens, kurį kontroliavo, tikslams bei interesams. Įmonės turtas ginčo sutarties sudarymo dieną ir jos vykdymo periodu pilnai padengė trumpalaikius ir net ilgalaikius įsipareigojimus, todėl ginčijama sutartis neturėjo jokios įtakos bendrovės mokumui, nepažeidė kreditorių teisių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).

Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip bendrosios jungtines veiklos teisinius santykius ir nurodo, kad nors statybos leidimas 2003-11-18 buvo išduotas atsakovų vardu, tačiau visus statybos darbus organizavo ir finansavo bendrovė. Tai patvirtina faktai, kad 2005-01-05 tarp atsakovės J. S. ir UAB „Archidis“ buvo sudaryta žemės panaudos sutartis; UAB „Archidis“, kaip užsakovo, sudarytos rangos sutartys su UAB „Muresta bei su UAB „Alvora“; 2004-12-31 UAB „Archidis“ balansas ir aiškinamasis raštas; UAB „Archidis ir AB bankas „Hansabank“ 2004-12-21 Kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais bei papildymais; 2009-10-19 atsakovo A. B., kaip UAB „Archidis“ vadovo, VMI teiktas skundas bei VMI 2009-12-28 sprendimas Nr.69-367. Įrodymų, patvirtinančių kad atsakovai organizavo ir finansavo ginčo turto statybą, anot apelianto, byloje nėra. Tačiau bylos duomenimis, UAB „Archidis“ buvo įregistruota 2003-11-06, 2003-11-18 atsakovams J. S. ir A. B. buvo išduotas įgaliojimas statyti. 2003-11-19 statytojai atsakovai J. S. ir A. B. įgaliojo UAB „Archidis“ vykdyti blokuotų namų statybą (duomenys neskelbtini). Tai  reiškia, kad  UAB „Archidis“ 2003-11-27 ir 2004-05-27 sudarė statybos rangos sutartis ir atliko kitus veiksmus ne kaip savarankiškas statytojas, bet kaip statytojų – atsakovų J. S. ir A. B. įgaliotas asmuo. Apelianto nurodytos aplinkybės - statybos rangos sutartys, balansas ir aiškinamasis raštas neįrodo, kad UAB „Archidis“ tapo savarankišku pastatų statytoju. Negalima sutikti su skundo argumentu, kad atsakovai neprisidėjo prie statybos darbų finansiškai. Apeliantas neginčija, kad statybos leidimai buvo išduoti atsakovų vardu. Nustatyta, kad tarp J. S. ir UAB „Archidis“ 2005-01-05  buvo sudaryta atsakovei priklausančio žemės sklypo panaudos sutartis, tačiau pažymėtina, kad statybos darbai jai priklausančiame žemės sklype prasidėjo nuo 2003-11-27. Duomenų, kad UAB „Archidis“ mokėtų žemės sklypo savininkei už jam suteiktą teisę statyti privačiame žemės sklype, byloje nėra. Darytina išvada, kad dar iki žemės sklypo panaudos sudarymo savininkė leido UAB „Archidis“ vykdyti statybas jai priklausančiame sklype  neatlyginiai, nors ji galėjo parduoti arba išnuomoti sklypą ir gauti pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios bylos aplinkybės patvirtina atsakovų ir UAB „Archidis“ susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, o statybos leidimai bei leidimas neatlygintinai statyti atsakovės J. S. žemės sklype ir vėliau sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis laikytini atsakovų turtiniais įnašais į bendrą projektą. Apelianto skundo argumentai, jog faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos buvimo ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į ginčo turtą, atmetamas. Apeliantas nurodo, kad CK 6.976 str. 1 d. nustato, jog pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno iš jų indėlio į bendrą veiklą vertei, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tariamo atsakovų įnašo į jungtinę veiklą vertę ar jo proporciją. Pažymėtina, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Archidis“ ir atsakovai buvo susitarę dėl bendrosios jungtinės veiklos ir savo susitarimą įgyvenimo įregistruodami nuosavybės teisę į dalinai pastatytus objektus lygiomis dalimis; atsakovai pardavė savo dalis bendrame projekte  UAB „Archidis“ už 80 000 Lt. Apeliantas (ieškovas) ginčijo atsakovų nuosavybės teises į  sukurtą objektą bei sukurtos nuosavybės paskirstymą, o tai reiškia, kad įrodinėjimo našta priklausė jam. Taigi apeliantas (ieškovas) bylos nagrinėjimo metu turėjo teikti įrodymus, kad atsakovų įnašas į bendrą projektą (statybos leidimų gavimas ir teisės neatlygintinai naudotis žemės sklypu suteikimas) buvo įvertinti neteisingai arba jungtinės veiklos susitarimo šalių įnašų proporcijos turėjo būti kitokios. Tokių įrodymų byloje nepateikta, apelianto argumentas atmetamas.

Atmetamas apelianto argumentas, kad  Statybos įstatymo 41 str. pagrindu UAB „Archidis” laikytinas ginčo turto statytoju teisine prasme ir turėjo ginčo turto statytojo teises ir pareigas, tuo tarpu teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai turėjo pagrindą įregistruoti nuosavybės teisę į dalį ginčo turto. Apelianto teigimu, atsakovai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktinį ginčo turto statytoją. Kaip jau buvo minėta, apelianto samprotavimai apie tai, kad UAB „Archidis“ įgijo faktinio statytojo statusą, nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių apie tai, kad leidimas statyboms buvo išduotas atsakovų vardu, UAB „Archidis“ veikė statytojų suteikto įgaliojimo pagrindu, statybos darbai buvo vykdomi neatlygintinai atsakovės J. S. žemės sklype. Teismas sprendime tinkamai ir išsamiai motyvavo, kodėl vadovaujasi bylos 1 t., 83 l. esančia pažyma, kurioje statytojais nurodyti J. S., A. B. ir UAB „Archidis“. Apelianto argumentai teismo motyvų nepaneigia ir atsakovų nesąžiningumo neįrodo.

Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas, anot apelianto, netinkamai  įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl neteisingų duomenų Nekilnojamojo turto registrui pateikimo iš esmės yra analogiškas, jis taip pat atmetamas dėl jau išdėstytų motyvų.

Apeliacinio skundo argumentas dėl ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumo taip pat atmetamas. Sandorio neteisėtumą apeliantas (ieškovas)  grindė tuo, kad atsakovai niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo turtą ar jo dalį, todėl neturėjo teisės sudaryti ginčijamą sandorį. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija jau pasisakė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kitas sandorio negaliojimo pagrindas - ginčo sandorio prieštaravimas įmonės tikslams taip pat neįrodytas. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė, kad sandoris sukūrė nepagrįstą mokėjimo pareigą įmonei už turto įsigijimą, kuris ir taip faktiškai nuosavybės teise priklausė įmonei nuo pat jo sukūrimo. Apelianto argumentas, kad šis sandoris galėjo prisidėti prie įmonės nemokumo, pagrįstas prielaida, neįrodytas, todėl atmetamas. Bankroto administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesni kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pareikšti ieškinius dėl tokio sandorių nuginčijimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad tiesioginę įtaką įmonės mokumui galėjo turėti sandoriai, sudaryti prieš 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bankroto administratoriui  ginčyti ir vėlesnius sandorius, tačiau jis privalo įrodyti tokio ginčijamo sandorio tiesioginę įtaką bendrovės nemokumui, konstatuotam teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2005-02-14, bankroto byla iškelta 2010-11-05. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius nepateikė duomenų, kad 2005 m. sumokėta 80 000 Lt suma turėjo įtakos bendrovės nemokumui 2010 m. Pats apeliantas skunde nurodė, kad bendrovės nekilnojamas turtas  šiuo metu įvertintas  15 639 000 Lt, t.y. atsižvelgiant į bankrutuojančios bendrovės turto vertinimą ir sandorio sudarymo laiką labai mažai tikėtina, kad ginčijamas sandoris turėjo kokios nors įtakos bendrovės nemokumui. Apelianto argumentai, kad tenkinus ši ieškinį iš atsakovų būtų priteista ženkli suma - 82 417,56 Lt, kuri galėtų būti nukreipta atsiskaitymui su kreditoriais, neįrodo, kad ginčijamas sandoris 2005 m. buvo įmonei nenaudingas ar neteisėtas. Apelianto samprotavimai, kad UAB „Archidis“ iškelta byla dėl pastatyto statinio, (duomenys neskelbtini), nugriovimo, dėl ko bankrutuojančiai bendrovei gresia nuostoliai, neturi loginio bei teisinio ryšio su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl atmetamas.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                        T. Žukauskienė

Teisėjai                                                                      N. Švedienė

                                                                                    V. Zelianka