Civilinė byla Nr.e2S-865-538/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10215-2015-8              Procesinio sprendimo kategorijos:

                             3.1.7.6; 3.3.2.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės DNSB „Sakalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Sakalas“ ieškinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims A. G. (A.), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutartimi atnaujintas procesas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12539-769/2015 pagal ieškovės DNSB „Sakalas“ ieškinį atsakovams S. M., S. A., A. A., A. A. dėl skolos priteisimo, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimu už akių ieškovės DNSB „Sakalas“ ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovų S. M., S. A., A. A., A. A. priteista solidariai 5196,96 EUR skola, 188,13 EUR delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-03 nutartimi priimtas ieškovės DNSB „Sakalas“ atsisakymas nuo ieškinio atsakovams S. A., A. A., A. A. (G.) dėl skolos priteisimo ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.
3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-06-09 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-16-T-1180-9350 atsakovei A. G. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12539-7692015 – ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba (toliau-Tarnyba) patyrė 358,98 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidas ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės.
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-28 nutartimi priteisė valstybei iš ieškovės DNSB „Sakalas“ 358,98 EUR bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.
5. Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2017-01-05 pažyma Nr. NTP-7-153 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta teismui tik 2017-02-08, todėl teismo 2017-01-03 nutartimi dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų šių išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimas, nebuvo spręstas. Kadangi teismas 2017-01-03 nutartimi priėmė ieškovės DNSB „Sakalas“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovams S. A., A. A., A. G. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, todėl valstybei iš ieškovės priteisiama 358,98 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei A. G., išlaidų atlyginimo.
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės A. A. (G.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
7. Nurodo, kad ieškovė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikė dar 2016-12-22, teismas jį priėmė  2016-12-30. Kadangi byla yra elektroninė, atsakovę atstovaujanti advokatė turėjo apie tokį prašymą sužinoti 2016-12-30 ir pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti tik 2017-02-08, teismas jas priteisdamas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas bei vieningą teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė galimybės ieškovui pasisakyti dėl prašymo pagrįstumo, tuo pažeisdamas esminius CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtintus proceso rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl CPK 93 str. 4 d., 94 str. 1 d. taikymo, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. iš esmės nemotyvavo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo. Teigia, kad pačios atsakovės elgesys buvo netinkamas, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys buvo pareikštas jau ieškovei esant pilnametei ir gyvenant, kaip ji nurodė, adresu Debreceno g. 37-92, Klaipėda, tačiau pati atsakovė, žinodama, kad negyvena bute, už kurį priteistas įsiskolinimas, nesiėmė jokių veiksmų, kad panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją iš gyventojų registro. Taip pat nurodo, kad teismo nutartis dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio ir civilinės bylos atsakovės atžvilgiu nutraukimo buvo priimta 2017-01-03. Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas 2017-02-08, t.y. praėjus 36 dienoms nuo nutarties priėmimo. Teismas 2017-02-17 nutartimi, nesudarydamas galimybės pasisakyti ieškovei ir pateikti savo argumentus, visiškai nepagrįstai atnaujino praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo skundą atmesti.
9. Nurodo, kad įstatymo leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino aiškią nuostatą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo priėmimo instituto pagalba, tokiu būdu užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimą. Taip pat nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos nurodytas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pažymi, kad nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta advokato pareiga kreiptis į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, ši nuostata neeliminuoja Tarnybos teisės, nustačius, kad advokatas ar jo padėjėjas nesikreipė į Tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti šių išlaidų priteisimo klausimą per papildomo sprendimo priėmimo institutą.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino Valstybinės teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta.
3. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą motyvuodamas tuo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2017-01-05 pažyma Nr. NTP-7-153 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta teismui tik 2017-02-08, todėl teismo 2017-01-03 nutartimi dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų šių išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimas nebuvo spręstas.
4. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas 2017-02-08, t. y. praėjus 36 dienoms nuo nutarties priėmimo. Teismas 2017-02-17 nutartimi, nesudarydamas galimybės pasisakyti ieškovei ir pateikti savo argumentus, visiškai nepagrįstai atnaujino praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
5. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendžia, jis turi galimybę dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva šį klausimą išspręsti priimdamas byloje papildomą sprendimą. Inicijuoti bylą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą tokiam prašymui paduoti, toks terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujintas vadovaujantis CPK 78 straipsnyje numatytais pagrindais.
6. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti. Kadangi numatytas 20 dienų terminas dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atnaujino.
7. Apeliantė argumentuoja, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti tik 2017-02-08, todėl teismas jas priteisdamas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas bei vieningą teismų praktiką.
8. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta advokato pareiga kreiptis į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau ši nuostata neeliminuoja Tarnybos teisės, nustačius, kad advokatas ar jo padėjėjas nesikreipė į Tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti šių išlaidų priteisimo klausimą per papildomo sprendimo priėmimo institutą. Tokia Tarnybos teisė yra patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013.
9. Tarnyba nurodė, kad apie priimtą nutartį sužinojo 2017-01-18, advokatei M. S. informavus Tarnybą apie 2017-01-03 nutartį, taigi darytina išvada, kad tarnyba turėjo teisę pateikti prašymą priteisti teisinės  pagalbos išlaidas po 2017-01-03 priėmimo ir pasinaudoti teise kreiptis dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.
10. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies taikymo, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Su šiuo argumentu teismas iš dalies sutinka.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
12. Byloje nustatyta, kad nors atsakovė bute, už kurį priteistas įsiskolinimas, negyveno, tačiau pati atsakovė tinkamai nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, todėl ieškovė neturėjo galimybės sužinoti ieškovės gyvenamosios vietos, taigi teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė pareiškė nesąžiningą ieškinį. Akivaizdu, kad ieškinys pareikštas dėl to, kad atsakovė neatliko tam tikrų veiksmų, o ieškovė ieškinio atsisakė, ne dėl to, kad atsakovė patenkino jos reikalavimus, taigi konstatavus, kad atsakovės elgesys buvo netinkamas, nėra pagrindo priteisti visą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Taip pat pažymėtina, kad ir ieškovė turėjo dėti didesnes pastangas nustatyti bute gyvenančius asmenis prieš pateikiant ieškinį.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai yra, abiejų šalių kaltę dėl proceso, skundžiama nutartis keistina, iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant 50 procentų, tai yra, iki 179,49 eurų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti.

             Sumažinti iš ieškovės DNSB „Sakalas“ priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą nuo 358,98 eurų iki 179,49 eurų.

Teisėjas                                                                                                       Almantas Padvelskis