Civilinė byla Nr. e2A-349-330/2017

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00150-2015-3                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.10; 2.6.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-211-277/2016 (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis – Nr. e2-211-227/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daksa“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė UAB „Daksa“ prašė iš atsakovės V. L. priteisti 139 724,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino iki 81 148,63 Eur sumos.
2. Ieškovė nurodė su atsakove sudariusi žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo  atlikti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo / ardymo darbus ir gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (namo) statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 482 440,54 Lt (139 724,43 Eur). Ieškovės teigimu, ji buvo pateikusi atsakovei pasirašyti rašytinę sutartį, tačiau ši jos negrąžino.
3. Ieškovė atliko sutartus darbus, kurie buvo nurodyti lokalinėje sąmatoje. Ieškovė paaiškino, kad statybos objekte nuolat lankėsi atsakovės sūnus - trečiasis asmuo D. L., kuris faktiškai koordinavo statybos darbus ir teikė nurodymus darbus vykdžiusiems asmenims. Atsakovė atliktų darbų nepriėmė, todėl ieškovė atsakovę ir trečiąjį asmenį  2015 m. kovo 9 d. raštu informavo apie tinkamai ir pilnai užbaigtus darbus, pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras ir pareikalavo sumokėti 139 724,43 Eur  Atsakovei nepasirašius pateiktų dokumentų, ieškovė atliktų darbų aktus patvirtino vienašališkai.
4. Ieškovė aiškino, kad tuo pačiu metu savo ir subrangovų jėgomis ji vykdė statybos darbus ir atsakovės,  ir UAB  „BHK Lietuva” naudai. Su pastarąja užsakove nėra ginčo dėl jos naudai atliktų darbų ir jų apmokėjimo. 
5. Atsakovė V. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove nesitarė dėl darbų atlikimo ir negali paaiškinti ginčo statybos darbų aplinkybių. Tvirtino, kad rangos sutarties ir sutartinių santykių su UAB „Daksa“ nebuvo, ieškovės pateikta lokalinė sąmata suklastota, o darbai buvo atlikti ne tuo laiku, kurį nurodė ieškovė. Paaiškino gavusi leidimą namo statybai jai priklausančiame sklype. Nurodė, kad trečiajam asmeniui 2013 metais buvo davusi apie 100 000 Lt (28 962 Eur) namo statybos reikalams. Patvirtino dirbusi UAB  „BHK Lietuva” direktore.
6. Trečiasis asmuo D. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad už atliktus darbus buvo visiškai atsiskaityta. Aiškino dalį (169 440 Lt (49 073,22 Eur) sumos mokėjęs pavedimu iš UAB „BHK Lietuva” sąskaitos, kitą dalį – grynaisiais pinigais tiesiogiai D. K., su kuriuo, kaip su fiziniu asmeniu, o ne kaip su UAB „Daksa“ atstovu,  buvo sudaryta žodinė sutartis dėl ūkinio pastato nugriovimo ir namo statybos. Nurodė pats darbuotojų nesamdęs ir nemokėjęs, juos surado D. K.. Statybos objekte dirbo UAB „DP group“, taip pat kiti D. K. pasitelkti darbuotojai. Bendra sutarties vertė buvo apie 350 000 Lt (101 367 Eur). Trečiasis asmuo teigė mokėjimo dokumentų neturintis. Pripažino, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra atlikti, tačiau nesutiko su joje nurodytais darbų kiekiais ir įkainiais. Teigė, kad buvo tartasi dėl kitokių įkainių, tačiau jų įvardinti negalėjo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu, priėmęs ieškovės UAB „Daksa“ atsisakymą ieškinio dalies dėl 58 575,64 Eur skolos priteisimo, šioje  dalyje civilinę bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškinį patenkino – ieškovės UAB „Daksa“ naudai iš atsakovės V. L. priteisė 81 148,63 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 456,73 Eur žyminį mokestį, 1 000 Eur už ekspertizės atlikimą bei 2 377,27 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovės V. L. teismas priteisė 1 455 Eur žyminio mokesčio ir 11,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai bei 790 Eur eksperto V. G. naudai. Teismas sprendimu ieškovei UAB „Daksa“ grąžino 1 095,20 Eur žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo ieškinio dalies, kurios ieškovė atsisakė.
8. Teismas nustatė, kad atsakovės užsakymu ginčo objekte darbus atliko ieškovė UAB „Daksa“ (rangovė) savo ir subrangovų jėgomis, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus. Teismas konstatavo, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį, o tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl šalių ginčui išspręsti nusprendė taikyti vartojimo ir rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas pažymėjo, kad žodinė sutarties forma apsunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą, tačiau neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal žodinę rangos sutartį atsakovės naudai faktiškai atliko sutartus darbus, juos įformino atliktų darbų aktuose ir išrašė dvi sąskaitas. Atsakovė šių dokumentų nepasirašė, nenurodė nepasirašymo priežasties, byloje neginčijo atliktų darbų aktų ir neįrodinėjo, kad juos pagrįstai atsisakė pasirašyti. Aplinkybė, kad atsakovė be pagrindo nepriėmė darbų rezultato, suteikė teisę ieškovei  atliktų darbų aktus pasirašyti vienašališkai.  Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovė atliktus darbus perdavė, o atsakovė – priėmė ir nuo šio momento atsakovei kilo pareiga apmokėti už atliktus darbus.
10. Teismas sutiko su atsakovės pastaba, jog ieškovė identišką PVM sąskaitą faktūrą (serija DS Nr.0082)  išrašė tiek atsakovei V. L., tiek ir jos vadovaujamai UAB „BHK Lietuva“. Tačiau teismas pažymėjo, kad sąskaita bendrovei už atsakovės naudai atliktus darbus buvo išrašyta trečiojo asmens prašymu. Įvertinęs tai, jog tuo pačiu metu statybos buvo vykdomos ir atsakovei, ir bendrovei, kuriai vadovavo atsakovė, priklausančiuose objektuose, jog šiuos objektus skyrė nedidelis atstumas, jog sąskaita išrašyta atsakovės faktiško atstovo (trečiojo asmens) prašymu, teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad ši sąskaita išrašyta už atsakovės naudai atliktus darbus. Šią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens teiginys, kad už atsakovės naudai atliktus darbus su ieškove atsiskaityta UAB „BHK Lietuva“ pavedimu. Tokių aplinkybių pagrindu teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovė pagrįstai reikalauja užmokesčio už faktiškai atliktus darbus.
11. Atlyginimo už darbus dydžio nustatymo tikslu teismas vadovavosi byloje atliktos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad ginčo objekte atlikta darbų už 81 148,63 Eur. Teismas neįrodytu pripažino argumentus, jog už atliktus darbus su ieškove atsiskaitė UAB „BHK Lietuva“. Pažymėjo, jog taip pat nėra duomenų, kad trečiasis asmuo ar atsakovė būtų mokėję ieškovei grynaisiais pinigais. Teismas nurodė, kad 2013 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimas dėl 169 400 Lt sumos nepatvirtina atsakovės teiginio, kadangi pavedime nenurodyti duomenys, patvirtinantys atsiskaitymą už atsakovę. Teismas akcentavo atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos nenuoseklumą, kadangi pradžioje buvo tvirtinama, kad darbus ginčo objekte atliko kitas asmuo, o atsakovės atstovas tvirtino, kad su ieškove buvo atsiskaityta už bendrovės objektą. Tuo pagrindu teismas neįrodytais pripažino atsakovės argumentus dėl visiško atsiskaitymo su ieškove. 
12. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl ieškovės 2015 metų balanso duomenų reikšmės nepagrįsti. 2015 metų balanso eilutėje „per vienerius metus gautinos sumos“  nurodytos 75 075 Eur, o už 2014 metus – 107 816 Eur sumos, įvertinus šios bylos reikalavimo dydį -  81 148,63 Eur , nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovė V. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad šalys sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį. Vartojimo sutarčių normos netaikomos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Žodinės sutartys nėra tinkamos statybos atveju. Teisės aktai numato, kad statybos rangos sutartis turi būti rašytinė, joje reglamentuojamos specialios sąlygos bei reikalavimai. Statybos rangos sutartis tampriai susijusi su viešąja teise. Ieškovė byloje neįrodinėjo žodinės sutarties sudarymo fakto, negalėjo nurodyti jos sąlygų. Nėra duomenų objektyviai nustatyti ar sutartis buvo sudaryta, ar ne.
2. Byloje nėra standartinių rangos sutarties sudarymo ar jos vykdymo elementų: avanso mokėjimo, dalinių mokėjimų už darbus ir medžiagas, nebuvo finansinių reikalavimų ar susirašinėjimo. Ieškovės buhalterinėje apskaitoje atsakovės įsiskolinimas nebuvo apskaitytas, nebuvo medžiagų nurašymo. Teismo išvados dėl UAB „Daksa“ balanso duomenų nepagrįstos ir nemotyvuotos. Atsakovės įsiskolinimas nepadidėjo ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų suma.
3. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo atliekami darbai. Teisės aktai imperatyviai nurodo, kad vykdant darbus pagal rangos sutartį turi būti pildomi normatyviniai dokumentai. Nesant tokių dokumentų (įrodymų), ieškinys turėjo būti atmestas.
4. Teismas negalėjo remtis ieškovės pateikta lokaline sąmata. Teismas nevertino atsakovės nurodytų sąmatos suklastojimo požymių, nepagrįstai atmetė prašymą paskirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti ir iš anksto pasisakė dėl šio dokumento įrodomosios galios. Ieškovė patvirtino, kad dokumentas (sąmata) atspausdintas vėliau nei jame nurodyta data, o tai pripažįstama dokumento klastojimu. Lokalinė sąmata sudaroma prieš pradedant darbus, o ne juos baigus. Ieškovės paaiškinimai patvirtina lokalinės sąmatos klastojimo faktą. Žymus lokalinėje sąmatoje nurodytų duomenų ir atliktų darbų vertės skirtumas taip pat laikytinas sąmatos klastojimo požymiu. Teismas turėjo ex officio tirti klastojimo faktą.
5. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0082. Teismas sutiko, kad sąskaita faktūra perrašyta atgaline data ir identiška kitoje byloje Nr. B2-376-252/2015 dėl UAB „BHK Lietuva“ bankroto bylos iškėlimo pateiktai sąskaitai faktūrai, tačiau teismas sąskaitos tikrumą įvertino tik pagal ieškovės paaiškinimą. Teismo išvada, kad identiška sąskaita faktūra išrašyta tik atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimu, prieštarauja civilinėje byloje Nr. B2-376-252/2015 nustatytoms aplinkybėms. Ieškovė antrą kartą inicijavo teisminį procesą pagal pateiktą tą pačią sąskaitą faktūrą.
6. Teismas nepagrįstai vadovavosi fiktyvia PVM sąskaita faktūra DS Nr. 0092. Ši sąskaita faktūra išrašyta praėjus daugiau nei metams po darbų pabaigos. Pagal įstatymą sąskaita faktūra turi būti išrašyta nedelsiant po paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo. Ši sąskaita faktūra neįtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą ir registrus. Tokia veika turi nusikaltimo požymių.
7. Teismas neturėjo remtis atliktų darbų aktais, kadangi jie neatitinka faktinių aplinkybių ir išrašyti už 2015 metus, kai statyba baigta 2013 metais. Teismas turėjo konstatuoti, kad darbų aktai atsakovės nepasirašyti pagrįstai.
8. Teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nurodė, kad kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties ir darbų kainos, nors atsakovė iš esmės ginčijo rangos santykių egzistavimą. Teismas apribojo atsakovės teisę įrodinėti rangos santykių nebuvimą, aplinkybę, jog darbus atliko UAB „DP group“, kad pateiktos sąskaitos nesusijusios su ginčo objektu, apribojo atsakovės teises skiriant ekspertizę.
9. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies, tačiau visos teismo išlaidos buvo priteistos tik iš atsakovės. Dalis ekspertizės darymo išlaidų iš atsakovės priteista tiesiogiai ekspertui.
14. Ieškovė UAB „Daksa“ prašo atsakovės V. L. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Įstatymas nenumato imperatyvios pareigos sudaryti rašytinės formos rangos sutartį. Trečiasis asmuo, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad dalis sąmatoje nurodytų darbų buvo atlikti, pripažino, kad už darbus mokėjo dalimis, atliko pavedimą. Tokie paaiškinimai patvirtina žodinio susitarimo egzistavimą arba sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais. Įvertinęs tai, kad santykiai susiklostė tarp verslininko ir fizinio asmens, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiems santykiais taikė vartojimo rangos sutarties normas.
2. Pripažinus, kad darbus atliko ieškovė, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti. Asmens pareiga tokiomis aplinkybėmis atsiskaityti už atliktus darbus nurodoma ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-253-330/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-843-603/2016, 2015 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2472-392/2015).
3. Aplinkybė, jog ginčo santykiuose atsakovė yra vartotoja, jos neatleidžia nuo atsiskaitymo prievolės vykdymo. Nesant rašytinės sutarties, šalių susitarimo turinys turėjo būti nustatomas iš kitų duomenų.
4. Atsakovės argumentai dėl lokalinės sąmatos klastojimo nepagrįsti. Atsakovė dėl dokumentų klastojimo nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Dokumento klastojimo faktą paneigia ekspertizės išvados, kuriomis konstatuota, kad sąmatoje nurodyti darbai, nors ir mažesne apimtimi, bet yra atlikti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kuriuo akcentuojamas lokalinėje sąmatoje nurodytos darbų kainos ir ekspertizės metu nustatytos atliktų darbų vertės skirtumas. Tokia aplinkybė nepaneigia šalių teisės susitarti dėl didesnės darbų kainos.
5. Atsakovės argumentai, jog buvo atsiskaityta už atliktus darbus, nepagrįsti. Pateiktas mokėjimo pavedimas patvirtina, kad juo buvo atsiskaityta už darbus kitame objekte. Atsakovės argumentai dėl PVM sąskaitos faktūros fiktyvumo nepagrįsti. Pagal analogišką sąskaitą buvo atsiskaityta už kitus darbus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atliktų darbų aktų atsakovė nepasirašė nepagrįstai. Aktų nepasirašymas nesudaro pagrindo išvadai, jog darbai neatlikti.
6. Aplinkybę, jog ieškovė atsakovės sklype atliko statybos darbus, patvirtina 2013 m. birželio 27 d. rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė samdėsi subrangovą. Darbų atlikimą patvirtina ir medžiagų pirkimo - pardavimo, mechanizmų nuomos dokumentai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.  

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Daksa“ teisės reikalauti atlyginimo už atsakovei V. L. priklausančiame žemės sklype atliktų ūkinio pastato griovimo ir naujo gyvenamosios paskirties pastato statybos darbus. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė atliko ūkinio pastato griovimo ir gyvenamosios paskirties pastato statybos darbus. Ieškovės teigimu, atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus ieškovei sumokėti 482 440,54 Lt (139 724,43 Eur). Ieškovė tokio susitarimo sudarymą, darbų atlikimą įrodinėjo lokaline sąmata, vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais bei PVM sąskaitomis faktūromis, kurių atsakovė neapmokėjo. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ji su ieškove nesitarė dėl nurodytų darbų, tačiau pripažino, kad jai priklausančiame sklype buvo pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas. Trečiasis asmuo D. L. nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog susitarimas dėl darbų buvo sudarytas su D. K., o darbus atliko UAB „DP group“ ir D. K. surasti darbuotojai. Nurodė, kad buvo tartasi dėl mažesnės darbų kainos. Tvirtino, kad už darbus buvo atsiskaityta atlikus mokėjimą iš UAB „BHK Lietuva“ sąskaitos ir mokant grynaisiais pinigais tiesiogiai D. K..
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino. Konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (žodinio susitarimo pagrindu), kad atsakovei priklausančiame sklype griovimo ir statybos darbus atliko ieškovė, su kuria atsakovė neatsiskaitė. Atsakovė V. L. (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, netinkamai vertino įrodymus. Atsakovės pateiktame procesiniame dokumente apeliuojama ir į netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodytos argumentų grupės sudaro bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnis), todėl spręsdamas šalių ginčą nusprendė taikyti vartojimo ir rangos santykius reguliuojančias teisės normas.
19. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui  prekes nuosavybės teise arba suteikti vartotojui paslaugas, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad Civilinio kodekso nuostatos dėl vartojimo sutarčių netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl atsakovei priklausančiame žemės sklype esančio ūkinio pastato nugriovimo ir naujo gyvenamosios paskirties pastato statybos, todėl šalių ginčui išspręsti taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios statybos rangą, o ne vartojimo teisinius santykius. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šalis siejusių santykių netinkamas kvalifikavimas nagrinėjamu atveju savaime negalėjo nulemti neteisingo ginčo išsprendimo. Apskųstojo teismo sprendimo motyvų sudėtis patvirtina, kad vartojimo santykius reguliuojančiomis teisės normomis buvo nuspręsta vadovautis iš esmės tik atskleidžiant  šalių žodinio susitarimo dėl ūkinio pastato nugriovimo ir naujo pastato statybos turinį. Teismas deklaravo abejones dėl sutarties sąlygų aiškinsiantis vartotojo, t. y. atsakovės naudai. Todėl neteisingas ginčo santykių kvalifikavimas (sprendimas vadovautis vartojimo santykius reguliuojančiomis teisės normomis) negalėjo pažeisti atsakovės interesų.
20. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsnis). Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę.
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo santykių kvalifikavimu, nurodė, kad statybos rangos sutartis turi būti rašytinė, o teisinis reguliavimas tokiai sutarčiai numato specialias sąlygas bei reikalavimus. Be to, statybos rangos sutartis tampriai susijusi su viešąja teise, todėl ji reguliuojama imperatyvaus pobūdžio normomis. Akcentavo aplinkybę, jog ieškovė neįrodė žodinės sutarties sudarymo fakto, negalėjo nurodyti jos sąlygų, byloje nėra duomenų objektyviai nustatyti ar sutartis buvo sudaryta, ar ne. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Dėl įrodymų vertinimo, jo pagrindu nustatytų faktų reikšmės nustatant susitarimo sukurti rangos (statybos rangos) teisinius santykius egzistavimą, šio susitarimo sąlygas bei jų vykdymo eigą bus pasisakyta vėlesnėse nutarties dalyse. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties (jei tokia buvo sudaryta) negaliojančia, neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalys, nesilaikydamos įstatyme nustatytos rašytinės sandorio formos, prisiima riziką, kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Kolegija atkreipia dėmesį, jog kitų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo reikalaujamos formos sutarties nesudarymas, nėra numatyta.

Dėl rangos sutarties sudarymo fakto nagrinėjamoje byloje

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.).
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovės užsakymu ginčo objekte darbus atliko ieškovė UAB „Daksa“ (rangovė) savo ir subrangovų jėgomis, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, apeliacinio skundo argumentais iš esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jos teisę įrodinėti ginčui reikšmingas aplinkybes. Apeliantės teigimu, apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, teismas, nurodęs, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl atliktų darbų apimties ir kainos, apribojo atsakovės teisę paneigti patį rangos sutarties sudarymo faktą. Taip pat tvirtino, kad teismas įrodymų vertinimo procese negalėjo remtis ieškovės pateiktais įrodymais, kurie galėjo būti suklastoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
24. Apskųstojo sprendimo motyvų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantės įtarimai dėl nepagrįsto bylos nagrinėjimo ribų susiaurinimo nepasitvirtino. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, šalis siejusių santykių nustatymas ir identifikavimas sudarė bylos nagrinėjimo dalyką (jo dalį). Teismas išvadą dėl žodinės formos rangos sutarties sudarymo fakto padarė įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių teisė šį faktą įrodinėti arba neigti nebuvo varžoma, o šalys šia procesine teise aktyviai naudojosi.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę rangos sutartį dėl atsakovei priklausančiame žemės sklype esančio pastato griovimo ir naujo gyvenamosios paskirties pastato statybos, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
26. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog apeliantė nurodo savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja nuostatą, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių turi daryti vertindamas įrodymų visetą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų šalių argumentų.
27. Tiek iš procesinių dokumentų turinio, tiek iš paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neigė ieškovės argumentus dėl šalis siejusių rangos teisinių santykių. Tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negalėjo nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis atsakovei priklausančiame sklype vyko statybos darbai (t. y. kas nugriovė sklype buvusį ūkinį pastatą ir pastatė naują gyvenamosios paskirties pastatą). Nors nagrinėjant bylą buvo tvirtinama, kad dėl nurodytų darbų buvo tartasi tiesiogiai su D. K., o darbus objekte atliko jo (D. K.) pasitelkti asmenys bei UAB „DP group“, tačiau tokia pozicija neparemta bylos duomenimis. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys pavirtina, kad statybos darbus ginčo objekte atliko ieškovė. Nors objekte dirbo ir UAB „DP group“ darbuotojai, tačiau pateikta 2013 m. birželio 27 d. rangos sutartis patvirtina, kad šios sutarties pagrindu tarp ieškovės ir UAB „DP group“ susiklostė subrangos santykiai, t. y. ginčo objekte apeliantės naudai UAB „DP group“ darbus atliko ieškovės užsakymu. Todėl akivaizdu, kad argumentas apie apeliantę ir UAB „DP group“ siejusius santykius neturi jokio pagrindo. Neturi pagrindo ir objektyviais duomenimis neparemta versija, esą rangos santykiai siejo apeliantę ir D. K., kaip fizinį asmenį. Bylos duomenys patvirtina, kad šis asmuo ginčui aktualiu metu ėjo ieškovės UAB „Daksa“ vadovo pareigas, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad apeliantė dėl darbų tarėsi su D. K., atstovaujančiu juridinį asmenį, kurio vadovu jis buvo. Byloje nėra įrodymų pagrįstai manyti, jog apeliantė susitarimą sudarė su D. K., kaip su fiziniu asmeniu. Juolab kad ši reikšminga aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, o pateikti apskaitos dokumentai pagrindžia ieškovės argumentus, kad darbams ginčo objekte būtinas medžiagas ir paslaugas pirko ieškovė bei jos pasitelkta subrangovė UAB „DP group“. Iš byloje esančių duomenų, išskyrus silpnos įrodomosios galios asmeninius trečiojo asmens liudijimus, teisėjų kolegija nenustatė požymių, kurie paneigtų teismo išvadą dėl ieškovę ir apeliantę siejusių rangos teisinių santykių ir kurie patvirtintų subjektyvius paaiškinimus apie susitarimą dėl darbų ginčo objekte, sudarytą tarp apeliantės ir D. K.. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė ir apeliantė sudarė žodinę rangos sutartį dėl statybos darbų apeliantei priklausančiame žemės sklype, o sutartus darbus atliko ieškovė UAB „Daksa“ bei jos pasitelkta subrangovė UAB „DP group“.

Dėl atliktų darbų apimties ir kainos

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal žodinę rangos sutartį atsakovės naudai faktiškai atliko sutartus darbus, juos įformino atliktų darbų aktais ir išrašė dvi sąskaitas. Atsakovė šių dokumentų nepasirašė, nenurodė nepasirašymo priežasties, byloje neginčijo atliktų darbų aktų ir neįrodinėjo, kad juos pagrįstai atsisakė pasirašyti. Aplinkybė, kad ji be pagrindo nepriėmė darbų rezultato, suteikė teisę ieškovei  atliktų darbų aktus pasirašyti vienašališkai.  Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė atliktus darbus perdavė, o atsakovė priėmė, ir nuo šio momento atsakovei kilo pareiga apmokėti už atliktus darbus.
29. Teismas sutiko su atsakovės pastaba, jog ieškovė identišką PVM sąskaitą faktūrą (serija DS Nr.0082)  išrašė ir atsakovei V. L., ir jos vadovaujamai UAB „BHK Lietuva“. Tačiau teismas pažymėjo, kad bendrovei sąskaita už atliktus atsakovei darbus buvo išrašyta trečiojo asmens prašymu. Įvertinęs tai, jog tuo pačiu metu statybos buvo vykdomos ir atsakovei, ir bendrovei, kuriai vadovavo atsakovė, priklausančiuose objektuose, kuriuos skyrė nedidelis atstumas, o sąskaita buvo išrašyta atsakovės faktiško atstovo (trečiojo asmens) prašymu, teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad ši sąskaita išrašyta už atsakovės naudai atliktus ieškovės darbus. Šią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens teigimas, kad už atsakovės naudai atliktus darbus su ieškove atsiskaitė UAB „BHK Lietuva“ mokėjimo pavedimu. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja užmokesčio už faktiškai atliktus darbus.
30. Apeliantė nesutikimą su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, jog ieškovės pateikti įrodymai (lokalinė sąmata, PVM sąskaitos faktūros) galėjo būti suklastoti. Šią poziciją apeliantė remia tuo, jog ieškovė nepateikė iki darbų ginčo objekte pradžios sudarytos originalios sąmatos, pripažinusi, kad pateikta sąmata buvo sudaryta kitų laiku (vėliau) nei joje nurodyta data, jog viena iš pateiktų sąskaitų buvo grindžiamas reikalavimas ir atsakovės vadovaujamai UAB „BHK Lietuva“, o kita išrašyta praėjus keliems metams po darbų atlikimo.
31. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 30 punkte apibūdinti apeliantės išvardintų įrodymų trūkumai iš tiesų kelia abejonių dėl jų (įrodymų) objektyvumo ir kartu įrodomosios galios. Tačiau nurodyti trūkumai ar apeliacinio skundo argumentai dėl atliktų darbų aktų (ne)pasirašymo aplinkybių nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo objekte atliktų darbų apimties ir kainos. Ieškovė, už ginčo objekte atliktus darbus prašydama priteisti iš atsakovės 139 724,43 Eur sumą, argumentus dėl atliktų darbų apimties ir kainos grindė lokaline sąmata, atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis faktūromis. Bylos nagrinėjimo eigoje, siekiant kuo tiksliau nustatyti faktiškai atliktų darbų apimtį ir vertę, buvo atlikta teismo ekspertizė. Ekspertizės akte suformuluota išvada, kad faktiškai atliktų statybos darbų kaina yra 280 190 Lt (81 148,63 Eur). Teisėjų kolegija pastebi, jog ši ekspertizės išvada nebuvo ginčijama. Vadinasi, nustačius, kad ieškovę ir apeliantę siejo rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu statybos darbus ginčo objekte apeliantės užsakymu atliko ieškovė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atliktų darbų apimties ir kainos nustatymo tikslu pagrįstai šia eksperto išvada rėmėsi.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog atlikus ekspertizę (kurioje suformuluota sprendžiamam klausimui dėl darbų apimties ir kainos reikšminga išvada), ieškovė pateikė atsisakymą dalies ieškinio (sumažino ieškinio reikalavimus iki eksperto išvadoje nustatytos atliktų darbų kainos), leidžia daryti išvadą, jog ir pati ieškovė prioritetinę reikšmę suteikė būtent šiam įrodymui, o ne kitiems rašytiniams įrodymams, teiktiems į bylą iki ekspertizės atlikimo. Nors pirmosios instancijos teismas atliko visų šiuo klausimu reikšmingų įrodymų vertinimą, be kita ko, ir ginčijamų apeliaciniame skunde, akivaizdu, jog tiek ieškovės pozicijos pagrindimui, tiek teismo išvadų dėl atliktų darbų apimties ir kainos formulavimui esminę reikšmę turėjo ne įrodymai, kurių trūkumus akcentuoja apeliantė, o byloje esanti eksperto išvada. Dėl eksperto atlikto tyrimo ir jo pagrindu suformuluotų išvadų teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
34. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo objekte ieškovė atliko atsakovės naudai darbų už ne mažiau kaip 81 148,63 Eur. Nurodytų aplinkybių kontekste teisingam ginčo išsprendimui teisinės reikšmės netenka apeliantės akcentuojami kitų įrodymų trūkumai, todėl jie išsamiau neanalizuotini. Juolab kad nė vienas iš apeliantės išvardintų įrodymų, kaip turinčių abejotiną įrodomąją galią, tiesiogiai (betarpiškai) nelėmė išvados, jog darbai ginčo objekte atlikti ir jų kaina yra 81 148,63 Eur. Dėl nurodytos priežasties esminės reikšmės netenka ir atliktų darbų aktų nepasirašymo aplinkybių vertinimas. Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta faktiškai atliktų darbų apimtis ir kaina, o atliktų darbų aktuose įrašyti duomenys tampa neaktualūs.
35. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apeliantės skolos ieškovei už ginčo objekte atliktus darbus. Byloje iš tiesų nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsiskaitymą už atliktus darbus. Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo fakto ir dydžio, aktualu priminti pagrindinę apeliantės ir trečiojo asmens poziciją dėl ieškovę ir apeliantę siejusių rangos teisinių santykių. Ją sudarė argumentai, jog šalių tokie santykiai esą apskritai nesiejo, jog darbus objekte atliko kiti asmenys (D. K. ir / arba UAB „DP group“). Todėl tokiai pozicijai (dėl darbus atlikusių asmenų) nepasitvirtinus, objektyviais duomenimis nepagrįstos atsiskaitymo su nurodytais kitais asmenimis aplinkybės praranda aktualumą – galimas atsiskaitymo su D. K. ar su UAB „DP group“ faktas lieka už šios bylos nagrinėjimo ribų. Gi atsakovės ir trečiojo asmens pateikta versija, esą už atsakovei atliktus darbus su ieškove mokėjimo pavedimu atsiskaitė atsakovės vadovaujama UAB „BHK Lietuva“, esmingai skiriasi nuo apeliantės pozicijos neigiant bet kokių šalis siejusių teisinių santykių egzistavimą. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal įrašus šiame pavedime, kaip mokėjimo dokumente, nėra galimybės objektyviai įžvelgti ryšio su atsakovės prievole ieškovei. Nurodytas mokėjimas atliktas UAB „BHK Lietuva“ vykdant atsiskaitymą už savo prievolę pagal kitą su ieškove sudarytą rangos sutartį.
36. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantės skolos ieškovei už šios atliktus statybos darbus ginčo objekte.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės V. L. ieškovės UAB „Daksa“ naudai priteisė 456,73 Eur žyminį mokestį, 1 000 Eur ekspertizės išlaidų bei 2 377,27 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai – 1 455 Eur žyminio mokesčio ir 11,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, eksperto V. G. naudai - 790 Eur ekspertizės išlaidų. Teismo sprendimu ieškovei UAB „Daksa“ grąžinta 1 095,20 Eur žyminio mokesčio dalis, apskaičiuota nuo ieškinio dalies, kurios ieškovė atsisakė. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti šalims proporcingai. Apeliantė taip pat nesutinka su ekspertizės išlaidų dalies priteisimu tiesiogiai ekspertui. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš apskųstojo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors bylos dėl šalių ginčo procesinė baigtis iš esmės lemia išvadą, jog analizuojamu atveju ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies – teismas patenkino 58 procentus pareikštų ieškinio reikalavimų (likusioje dalyje byla nutraukta ieškovei pareiškus atsisakymą dalies ieškinio reikalavimų). Dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo aplinkybės nesuponuoja atsakovės pareigos atlyginti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą atlikti naują pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal nustatytą patenkintų ir atmestų (nepateinkintų) ieškinio reikalavimų santykį.
39. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 917 Eur žyminį mokestį, kuris buvo apskaičiuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 7 dalyje nustatyta tvarka. Kolegija, atlikusi už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą, konstatuoja, jog apeliantės įtarimai, esą žyminio mokesčio suma nebuvo sumažinta CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (t. y. 25 procentais, kadangi ieškinys pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą), nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio – 58 575,64 Eur priteisimo. Įvertinus pradinio ieškinio ir reikalavimo, kurio ieškovė  atsisakė, sumų santykį, gaunama, kad šiai ieškinio daliai (nuo kurios ieškovė atsisakė) tenka 803,65 Eur žyminio mokesčio. Todėl ieškovei grąžintini 75 procentai šios žyminio mokesčio sumos – 602,74 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimu iš atsakovės priteista 81 148,63 Eur skola, todėl šiai ieškinio daliai tenkanti žyminio mokesčio dalis – 1 113,35 Eur (1 917 Eur – 803,65 Eur = 1 113,35 Eur) ieškovės naudai priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 377,27 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, ieškovei atlygintina 58 procentų dydžio teisinės pagalbos išlaidų dalis – 1 378,82 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
41. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 11,41 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį – 6,62 Eur dalis priteistina iš atsakovės, 4,79 Eur dalis priteistina iš ieškovės.
42. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu ir eksperto dalyvavimu teismo posėdyje sudaro 1 790 Eur sumą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, 1 038,20 Eur šių išlaidų dalis priskirtina atsakovei, o 751,80 Eur dalis – ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad į pirmosios instancijos teismo specialiąją sąskaita ieškovė įmokėjo 1 000 Eur, o likusi išlaidų dalis nebuvo padengta. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, jog likusi šalių nesumokėta šios rūšies bylinėjimosi išlaidų dalis nepagrįstai priteista tiesiogiai ekspertui. Pažymėtina, kad ekspertas nėra bylos šalis, o pareiga (tiesiogiai) atsiskaityti su juo tenka teismui, kurio pavedimu ekspertas suteikė paslaugas. Konstatavus šią pirmosios instancijos teismo pareigą, trūkstama ekspertui mokėtinų lėšų dalis turėjo būti priteista į pirmosios instancijos teismo specialiąją sąskaitą, kad iš jos po to būtų išmokėta ekspertui. Todėl pagal šioje nutarties dalyje nurodytą išlaidų ekspertui paskirstymo principą teisėjų kolegija nusprendžia iš atsakovės priteisti 248,20 Eur ieškovės naudai ir 790 Eur į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą.
43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė V. L. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, iš ieškovės priteistina 42 procentai atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 420 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 740,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 113,35 Eur žyminio mokesčio, 1 378,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 248,20 Eur ekspertizės išlaidų). Kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų dalyje šalys viena kitos atžvilgiu turi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų. Šiuos reikalavimus įskaičius, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 320,37 Eur (2 740,37 Eur – 420 Eur). 

Dėl bylos procesinės baigties

44. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
45. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai tiksliai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, tačiau iš esmės teisingai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šalių ginčas išspręstas iš esmės teisingai. Tačiau spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, žyminio mokesčio grąžinimą reguliuojančias teisės normas, kas lėmė tai, jog byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neteisingai. Todėl apskųstas teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atitinkamai pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Apeliantei V. L. 1 434 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl skolos priteisimo išsprendė iš esmės teisingai. Aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teisme buvo atliktos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo korekcijos, neturi įtakos sprendžiant dėl už apeliacinį skundą sumokėto (ar mokėtino) žyminio mokesčio paskirstymo. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 321 straipsnio 3 dalis, 80 straipsnio 2 dalis). Atmetus apeliacinį skundą dėl ginčo esmės, iš apeliantės priteistinas 1 434 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas, kadangi teismui nepateikti tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

           Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šios sprendimo dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

         „Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daksa“ (į. k. 300605657) 602,74 Eur žyminio mokesčio.

          Priteisti iš atsakovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 320,37 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daksa“ (į. k. 300605657) naudai.

          Priteisti iš atsakovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

          Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daksa“ (į. k. 300605657) 4,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

          Priteisti iš atsakovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 790 Eur ekspertizės išlaidų į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.“  

         Kitas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

         Priteisti valstybei iš atsakovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 434 Eur žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                Artūras Driukas

                                                                                                                                            Gintaras Pečiulis

                                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė