Civilinė byla Nr. 2A-1151-492/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

42.5.;  42.6.; 42.8.; 42.11.1.; 63.1.;121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant apeliantui atsakovui A. S., jo atstovei adv. Gabijai Jurgitai Streckienei,

ieškovei I. M., jos atstovei adv. Loretai Urnikytei,

             viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2675-545/2010 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl paskolos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,     

 

n u s t a t ė :

 

            ieškovė I. M. pirminiu ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovo UAB „Reisanta“ 45 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

            Atsiliepimu į ieškinį UAB „Reisanta“ prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė paskolos sutartį sudarė ne su UAB „Reisanta“, o su A. S., taigi jis šioje byloje turi būti atsakovas. Be to, dalis paskolos ( 3 000 Lt) jau grąžinta.  

            Patikslintu ieškiniu ieškovė I. M. prašė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti 2007-04-25 paskolos sutartį, sudarytą ieškovės I. M. ir atsakovo A. S., priteisti ieškovės naudai iš atsakovo A. S. 42 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-04-25 su atsakovu A. S. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 45 000 Lt. Sutartį pasirašė neskaičiusi, todėl manė, kad pinigus paskolino UAB „Reisanta“, o ne A. S. Taip pat manė, (nes taip buvo susitarę), kad pinigus skolina iki 2009-01-01, tačiau atsakovui pateikus paskolos sutartį paaiškėjo, kad sutartis sudaryta iki 2012-04-25. Sutarties neskaitė, nes ją sudaryti įkalbėjo atsakovas ir ieškovės vyras, geras atsakovo draugas, ji pati nė vieno sutarties egzemplioriaus negavo. Sudarant paskolos sutartį buvo pasinaudota ieškovės patiklumu, neapdairumu, patirties stoka sudarant sandorius. Ieškovei tuo metu buvo 25 metai,  ji nedirbo, augino mažą vaiką, pasitikėjo atsakovu ir savo vyru, su kuriuo šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas. 45 000 Lt 5 metams neatlygintinai ir be paskolos grąžinimo užtikrinimo įkeistu turtu nebūtų skolinusi, nes pinigų reikia jos pačios poreikių patenkinimui. Paskolos sutartis turi būti nutraukta, nes ją įvykdyti ieškovei sunkiau, nei atsakovui (CK 6.204 str.), nes faktiškai iširus santuokai, žymiai pablogėjo jos turtinė padėtis. Ieškovės darbo užmokestis tėra 780 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, negauna išlaikymo sūnui, nors jis priteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, patiria daug išlaidų dėl santuokos nutraukimo proceso, studijuoja Vilniaus verslo ir teisės kolegijoje, turi mokėti už mokslą 1 400 Lt per semestrą.

            Atsakovas A. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinio netenkinti, priteisti visas jo bei UAB „Reisanta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė I. M. paskolino atsakovui 45 000 Lt iki 2012-04-25. Paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti grąžinti skolą. Pagal CK 6.217 str., šalis gali nutraukti sutartį, jei kita sutarties šalis jos nevykdo ar vykdo netinkamai. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos sutartį vykdo tinkamai: dalį paskolos grąžino, kitos dalies grąžinimo laikas nėra pasibaigęs. Nors ieškovė teigė buvusi apgauta sudarant paskolos sutartį, paties sandorio neginčija. Vadinasi paskolos sutartis atitiko jos valią. Ji buvo pilnametė, veiksni, sutartį pasirašyti nebuvo verčiama, savo veiksmų reikšmę suprato, sutarties turinys nėra sudėtingas. Vadinasi, ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo atidžiai skaityti sutartį, o to nepadariusi, turi suvokti savo veiksmų pasekmes. Ginčijama sutartimi nebuvo atsakovui suteiktas perdėtas pranašumas, nes jei pinigai būtų paskolinti su didelėmis palūkanomis, trumpam terminui, įkeičiant turtą, ieškovė pati būti įgijusi perdėtą pranašumą. Argumentas, kad ieškovei sutartį įvykdyti sunkiau, nei atsakovui, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė savo prievolę pagal sutartį iš esmės jau įvykdė. Nutraukus paskolos sutartį, būtų pažeistos atsakovo teisės, nes jis gautus pinigus investavo verslui, šiuo metu įmonės finansinė padėtis sunki, taigi jokios galimybės grąžinti paskolą šiuo metu neturi. Iš ieškovės priteistinos teisinės pagalbos išlaidos UAB „Reisanta“, kuri šioje byloje nepagrįstai buvo įtraukta atsakovu.

            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti 2007 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės I. M. ir atsakovo A. S., pagal kurią ieškovė I. M. paskolino atsakovui A. S. 45 000 Lt, o atsakovas A. S. įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti ieškovei iki 2012-04-25; išieškoti iš A. S. 42 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2009-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 338 Lt žyminio mokesčio, 1 200 Lt advokatės atstovavimo išlaidų I. M. naudai; išieškoti iš A. S. 1 052 Lt žyminio mokesčio, 27,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.

             Nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovei nenaudingomis sąlygomis, tačiau naudingomis sąlygomis A. S. (be įkeitimo, neatlygintinai, ilgam terminui, pasinaudojus ieškovės nepatyrimu ir t.t.) verslui plėsti ir pajamoms gauti iš UAB „Reisanta“, kurios akcininku ir direktoriumi yra A. S., t.y. teismas konstatavo šalių esminę nelygybę, kuriai esant šalis - ieškovė I. M. turi teisę atsisakyti šios sutarties LR CK  6.228 str. 2 d. pagrindu. Teismas pažymėjo, kad po paskolos sutarties sudarymo ieškovei atsirado ir kitos aplinkybės, kurios sunkina sutartinių įsipareigojimų vykdymą, t.y. pablogėjo jos turtinė padėtis. Ieškovė prašė atsakovą anksčiau, nei numatyta paskolos sutartyje, grąžinti pinigus, tačiau jis nesutiko. Teismas atsižvelgė į tai, kad paskolos sutartis sudaryta 5 metams, tačiau nuo jos pradžios jau praėjo 3 metai, todėl, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo kriterijus, sprendimo apskundimo ir vykdymo terminus, pritarė ieškovės reikalavimui nutraukti sutartį ir priteisti likusios negrąžintos paskolos sumą. Pirmos instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad sutartį vienašališkai galima nutraukti tik kai kita sutarties šalis jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.204 str., 6.228 str., numato nukentėjusiai šaliai galimybę nutraukti sutartį ar atsisakyti jos kitais pagrindais, nustačius esminę šalių nelygybę sudarant sutartį ar jei iš esmės pasikeičia aplinkybės, kaip nagrinėjamu atveju.

             Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priteisti iš ieškovės tiek jo, tiek UAB „Reisanta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Atsakovas nesutiko, jog paskolos sutartis su ieškove buvo sudaryta esant esminei šalių nelygybei, ieškovei nenaudingomis sąlygomis. Nurodė, kad šalys turi teisę sudaryti neatlygintinę sutartį, be įkeitimo. Atsakovo nesąžiningumas neįrodytas. Ieškovė pati nurodė, kad sutarties nutraukimo reikalauja dėl savo, o ne dėl atsakovo kaltės. Sutartį ieškovė sudarė be valios trūkumų, todėl prieš ją pasirašydama, kaip apdairus ir rūpestingas žmogus, turėjo atidžiai perskaityti, o to nepadariusi, suvokti savo veiksmų pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės turtinės padėties ir kitų aplinkybių pasikeitimo prieš ir po sutarties sudarymo, nenustatė jų pagerėjimo ar pablogėjimo, o išvadas padarė atsižvelgdamas tik į vienpusę, ieškovės pateiktą informaciją, tuo pažeisdamas  LR CK 6.204 str. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovė laikėsi CK 6.204 str. 3 d. reikalavimo dėl išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą šalį su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nenustatė, kad ieškovė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį. Nutraukdamas sutartį teismas pažeidė LR CK 6.34 str. 2 d., neleidžiančią išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas. Teismas nesiaiškino atsakovo galimybės grąžinti paskolą anksčiau termino ar dalimis, tokiu būdu pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo bei teisingumo principus. CK 6.228 str. 2 d. numato galimybę pakeisti sutarties sąlygas, tačiau tokios galimybės teismas nesvarstė, nepagrįstai ėmęsis griežčiausios priemonės – sutarties nutraukimo. Teismas priteisė palūkanas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d., numatančia palūkanų priteisimą iš sutarties nevykdančios ar ją netinkamai vykdančios šalies, nors nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nustatytos nebuvo. Kadangi atsakove nepagrįstai į bylą buvo įtraukta UAB „Reisanta“, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. M. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo A. S. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas  pagrįstai nustatė paskolos sutarties šalių esminę nelygybę, perdėtą atsakovo pranašumą – sutartis sudaryta ilgam laikui, nenumačius užmokesčio už naudojimąsi didele suma, be prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Atsakovas veikė kaip verslininkas, paskolą ėmė komercijos tikslams. Ieškovė sutarties sudarymo metu nebuvo susikūrusi materialinės gerovės, buvo pasinaudota jos amžiumi, patirties stoka sudarant sandorius, patiklumu, neapdairumu ir kt. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad sudarant ginčo sutartį, nebuvo ieškovės valios trūkumų. Prievolės atlygintinumas būtų užtikrinęs lygiavertę šalių padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė negali vykdyti sutarties dėl pasikeitusių aplinkybių, atitinkančių CK 6.204 str. 2 d. 1-4 p. sąlygas, t.y. dėl pablogėjusios turtinės padėties, lyginant ją su turtine padėtimi, kuri buvo paskolos sutarties sudarymo metu. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl mėginimo tartis su atsakovu dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė prašė atsakovą grąžinti skolą anksčiau termino, bet jis nesutiko. Net jei nebūtų buvę tokių derybų, ieškovė vis tiek turėjo teisę kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 proc. procesines metines palūkanas, nes tai numato CK 6.210 str. 1 d. Kadangi apeliacinį skundas atsakovas pateikė savo, o ne UAB „Reisanta“ vardu, jis neturi teisės įmonės vardu ir jos interesais reikšti reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismo posėdyje paaiškino, kad nepavyko rasti kito atsakovo turto, išskyrus UAB „Reisanta“ akcijas.

 

Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

 

Šalys ieškovė I. M. ir atsakovas A. S. 2007 m. balandžio 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 45 000 Lt litų penkerių metų laikotarpiui, t.y. iki 2012 m. balandžio 25 d. (l. 30). Paskola buvo suteikta neatlygintinai, be jokių papildomų užtikrinimo priemonių. Atsakovas tą pačią dieną sudarė sutartį su UAB „Reisanta“, kuria įsipareigojo bendrovei per vieną dieną suteikti  45 000 Lt paskolą penkeriems metams įmonės veiklai plėtoti, lėšų skolinimas taip pat buvo neatlygintinis ir be užtikrinimo priemonių. Ieškovė paskolino savo asmenines lėšas, kurias jai padovanojo motina (l. 53-60). Paskolintas lėšas 45 000 Lt ieškovė 2007-04-26 įnešė į UAB „Reisanta“ sąskaitą atsakovo nurodymu, kuris yra UAB „Reisanta“ steigėjas, vienintelis akcininkas ir vadovas. Atsakovas paaiškino, kad įmonė už gautas lėšos sumokėjo pradinę įmoką įsigydama krovininį automobilį, kuriuo dirbti priėmė ieškovės sutuoktinį.

Ieškovė prašymą nutraukti paskolos sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grindė argumentu, kad dėl pasikeitusios – ženkliai pablogėjusios turtinės padėties – jai sutartį tapo vykdyti sudėtingiau, negu kitai sandorio šaliai. Iširus santuokai, ji neteko sutuoktinio paramos, gaunamas pajamas sudaro tik 780 Lt darbo užmokestis; neturi nei nuosavo būsto, nei automobilio; viena rūpinasi (duomenys neskelbtini) gimusiu sūnumi, kurio išlaikymui iš atsakovo išieškoma po 400 Lt kas mėnesį; be to, studijuoja Vilniaus verslo ir teisės kolegijoje, turi mokėti po 1 400 Lt už semestrą. Teigė, kad atsakovo padėtis nepagrįstai pranašesnė, nes lėšos paskolintos be palūkanų, ilgam terminui, nenumatytas paskolos užtikrinimas įkeitimu. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus pripažino pagrįstais, įvertinęs, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama grąžinti pinigus prieš terminą, ir, remdamasis CK 6.204 str. 2 d. 1-4 p., 6.228 str., nustatęs šalių esminę nelygybę ir kai iš esmės pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės.

Apelianto argumentas, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog paskolos sutartis buvo sudaryta esant esminei šalių nelygybei, yra atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė paskolos sutarties sudarymo faktines aplinkybes, tikslus, kurių siekė sandorio šalys, patirtį versle, sutarties sudarymo aplinkybes. Atsakovas gautą paskolą panaudojo versle, siekdamas gauti pelno, gi atsakovei už naudojimąsi pinigais per ilgą laiko tarpą – penkerius metus – nebuvo numatytas atlygis už naudojimąsi pinigais, fiziniams asmeniui didelės paskolos sumos grąžinimas nebuvo užtikrintas įkeitimu. Atsakovo argumentas, kad įmonės įsigytu automobiliu buvo priimtas dirbti ieškovės sutuoktinis, neturi reikšmės konstatuojant dėl esminės sutarties šalių nelygybės, nes sutuoktinis darbo užmokestį gavo už įmonėje atliekamą darbą, kitų – darbo teisinių santykių pagrindu. Apeliantas, turėdamas patirties versle, sudarė paskolos sutartį su mažiau informuota, jauno amžiaus, nepatyrusia, neturinčia derybų patirties ieškove, tai lėmė sutarties sudarymą žymiai palankesnėmis atsakovui sąlygomis. Atsakovas suteiktomis lėšomis neatlygintinai naudojasi jau ketvirtus metus, todėl nėra tikslinga kokiu nors būdu sutarties sąlygas keisti, esant ženkliai pablogėjusiai ieškovės turtinei padėčiai jos interesus labiausiai atitinka sutarties nutraukimas. Kita vertus, atsižvelgiant į ilgą laiko tarpą, per kurį atsakovas neatlygintinai naudojosi iš ieškovės pasiskolinta pinigų suma, laikytina, kad sutarties nutraukimas iš esmės nepažeidžia jo interesų, nes į verslą investuoti pinigai buvo skirti pelnui uždirbti. Be to, atsakovas neteikė teismui argumentų, kokie galėtų būti sutarties pakeitimai, užtikrinantys šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo ir protingos sąžiningos verslo praktiko reikalavimus, todėl teismui apskritai nebuvo pagrindo svarstyti CK 6.288 str. 2 d. numatytos galimybės pakeisti sutarties sąlygas.

Ginčo sutarties nutraukimas dėl ženkliai pablogėjusios ieškovės turtinės padėties yra įstatyme numatyta asmens teisių gynybos priemonė ir apelianto nepagrįstai įvardijama kaip ieškovės kaltė. Nors apeliantas teigė, kad teismas netyrė ieškovės turtinės padėties, jis nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas faktines aplinkybes – ieškovės santuoka iširo, ji gauna minimalias pajamas, neturi nuosavo būsto nei kito vertingo turto, turi mokėti už studijas, išlaiko mažametį sūnų. Šios aplinkybės atitinka įstatyme – CK 6.204 str. 2 d. 1-4 p. išdėstytas sąlygas: aplinkybės atsirado po sutarties sudarymo, jų šalis negalėjo numatyti nei kontroliuoti, nebuvo prisiėmusi šių sąlygų atsiradimo rizikos. Apelianto argumentas, kad teismas turėjo taikyti CK 6.204 str. 3 d. 2 p. numatytą galimybę pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių interesų pusiausvyra, atmestinas. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, atsakovas neteikė teismui argumentų, kokiu būdu gali būti atkurta sąžininga šalių interesų pusiausvyra,  apskritai savo atsikirtimuose laikėsi pozicijos, kad sudaryta sutartimi jam nebuvo suteiktas pranašumas, nepripažino, kad ieškovei dėl ženkliai pablogėjusios turtinės padėties sutartį tapo įvykdyti sunkiau. Kita vertus, ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistos teisės gynybos būdą. Teismo sprendimu, kuriuo nutraukta sutartis, iš esmės buvo pakeista tik viena sutarties sąlyga – santykinai nedaug (vieneriais metais ir keturiais mėnesiais, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmę) sutrumpintas neatlygintino naudojimosi pinigais terminas. Apeliantas neneigė, kad ieškovė kreipėsi dėl paskolintų lėšų grąžinimo iki ieškinio pateikimo, tačiau atsakovas nesutiko, nepasiūlė abiems šalims priimtino sutarties pakeitimo būdo. Apelianto argumentas, kad teismas netyrė, kokias atsakovas turi galimybes grąžinti visą paskolintą pinigų sumą prieš terminą, atmestina, nes savo atsikirtimus apie galimybes grąžinti skolą privalėjo įrodinėti pats atsakovas (CPK 178 str.). Jis argumentų ir įrodymų į civilinę bylą, kad jo turtinei padėčiai esminę reikšmę turės paskolos grąžinimas anksčiau, nėra pateikęs, remiantis rungtyniškumo principu, teismas tiria tas aplinkybes ir įrodymus, kuriuos teikia besibylinėjančios šalys (CPK 12 str.). Atsakovo teiginių apie jo įsteigtos įmonės turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti, nes lėšos buvo paskolintos pačiam atsakovui, lėšų investavimas į verslą bei susijusi rizika paskolos sutartyje nebuvo aptarta, todėl grįsti atsikirtimų į ieškinį šiais argumentais negalima. 

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas sutartį nepasibaigus terminui, pažeidė CK 6.34 str. normą, kuri neleidžia išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas. Paminėta teisės norma yra bendro pobūdžio taisyklė, gi tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės vykdymo nustačius specialias sąlygas – šalių esminę nelygybę sutarties sudarymo metu ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo dėl ženkliai pablogėjusios turtinės padėties pasunkėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas taikė faktines aplinkybes ir teisinius santykius atitinkančias teisės normas. Tokia situacija nėra apelianto nurodytų CK 6.34 str. normų pažeidimas ar netinkamas taikymas, nes ginčo teisinę kvalifikaciją lemia byloje nustatytos ir ištirtos faktinės aplinkybės.

Apelianto argumentas, kad nebuvo pagrindo taikyti CK 6.37 str. 2 d. ir priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat atmestinas. Ieškovės nurodytas teisių pažeidimas – t.y. ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės buvo įrodytos byloje, todėl jos pažeistos teisės turi būti ginamos visais įstatyme numatytais būdais, taip pat ir priteisiant procesines palūkanas. Apelianto atsakomybę lemia tiek sutarties sudarymas sau palankesnėmis sąlygomis, tiek aplinkybės, kad ieškovei dėl turtinės padėties pablogėjimo pačiai reikalingi paskolinti pinigai, ignoravimas. 

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės ir civilinio proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašė priteisti UAB „Reisanta“, kuri pradiniu ieškiniu buvo patraukta į civilinę bylą atsakovu, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau po patikslinto ieškinio pateikimo atsakovas UAB „Reisanta“ buvo pakeistas į tinkamą – A. S., įstatymas – CPK 93 str., 96 str., numato bylinėjimosi išlaidų priteisimą šaliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB „Reisanta“, nes ji nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Pačiam atsakovui A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti nėra pagrindo, nes teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai. Kadangi nėra tenkinamas apeliacinis skundas, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 000 Lt jos patirtų atstovavimo išlaidų ir į valstybės biudžetą 7,15 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

 

n u t a r ė:                                                                                                

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei I. M. 2 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir į valstybės biudžetą 7,15 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                              Virginija Volskienė

                                          

Teisėjai                                                                                    Neringa Švedienė

                                                                                                           

                                                                                                            Algirdas Auruškevičius