Civilinė byla Nr. e2-781-400/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00022-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Stalioraitienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 627,07 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ADB „Gjensidige“ sudarė savanoriškojo draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini). 2023m. balandžio 24d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Panevėžys eismo įvykio metu draustas objektas buvo apgadintas. Remiantis turimais įrodymais atsakovė atsakinga už padarytą žalą kaip automobilio VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nedrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu valdytojas. ADB „Gjensidige“, atlikusi įvykio administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju ir vadovaudamasi draudimo sutarties sąlygomis, išmokėjo draudėjui 627,07 EUR draudimo išmoką. Šias aplinkybes patvirtina eismo įvykio deklaracija, sąskaita faktūrą, draudimo išmokos pavedimas.

3.       Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Panevėžys, įvykio metu buvo apgadintas automobilį HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini),  vairuotojas. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) pagrindu turėjo pareigą, įvykus draudžiamajam įvykiui, išmokėti išmokas. Būtent ta aplinkybė, jog atsakovei priklausanti transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu  ir nulėmė atsakovės pareigą, įvykus draudiminiam įvykiui, atlyginti ieškovės išmokėtas draudimo išmokas. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, įgijo teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, todėl reiškia reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo iš atsakovės.

4.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad . UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Hyundai  I 20 v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs V. G. po auto įvykio paminėjo. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui R. S., kad bamperio dešinėje pusėje atsiradusi įdauža yra iš senesnio įvykio, nutikusio prieš mėnesį. Ir tai yra labai nesunku įrodyti nuotraukomis (pridedama). Nuotraukoje Nr. 1 (A transporto priemonė) yra pateiktas atstumas nuo žemės iki kablio (burbulo) centro 42 cm. Nuotraukoje Nr. 2 (B transporto priemonė) atstumas nuo žemės iki dešinės pusės bamperio įdaužos yra apie 32 cm., dalis bamperio atsikišusi ir nepažeidus šios dalies su kabliu, neįmanoma padaryti pažeidimo matomo nuotraukoje. Nuotraukoje Nr.3 yra matomas R. S. autoįvykio numerio ženklo pažeidimas. Tarp A transporto priemonės kablio ir B transporto priemonės dešinės pusės įdaužos yra 10 cm. skirtumas, taip pat ADB „Gjensidige“ turėjo matyti nuotraukose, kad pažeidimas neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. G. nurodytu aplinkybių. Ieškovas minėtų aplinkybių netikrino ir galimai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai pasipelnyti iš minėto eismo įvykio. Atsakovas sutinka tik su ta žala, kuri buvo padaryta kabliu valstybiniam numeriui. (numerio ženklo dublikato išdavimas Regitra padalinyje kainuoja 3,60 Eur).

5.       Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka atlyginti už 23,50 Eur už sugadintą automobilio Hyundai  I 20 v/n (duomenys neskelbtini) valstybinį numerį. Kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti.

6.       Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau preziumuojama, kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai jo buveinės vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnio 3 dalis), neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į ieškinį per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

7.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Automobilį VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. S. atsakovės darbuotojas, kuris 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje patyrė eismo įvykį. Bylos duomenimis (eismo įvykio deklaracija, liudytojų R. S., V. G. parodymais) nustatyta, kad automobilis VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie sankryžos, staiga atbuline eiga pajudėjęs iš vietos ir automobilio sukabinimo įtaisu (kabliu) trenkėsi į automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuojama trečiojo asmens darbuotojo V. G., priekinę dalį ir ją apgadino. Automobilis HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), ADB „Gjensidige“. ADB „Gjensidige“. Atlikusi įvykio administravimo veiksmus, pripažino 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvykusį eismo įvykį draudžiamuoju ir vadovaudamasi draudimo sutarties sąlygomis, 2023 m. gegužės 24 išmokėjo 627,07 Eur draudimo išmoką.

8.       Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta TPVCAPDĮ 23 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta Draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl kitų TPVCAPDĮ 23 straipsnyje nustatytų Draudikų biuro išmokėtų sumų susigrąžinimo atvejų kasacinis teismas nėra pasisakęs, todėl jie šioje apžvalgoje neaptariami.

9.       Asmenys, turintys pareigą sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, yra nurodyti TPVCAPDĮ 4 straipsnyje. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas.

10.       Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką moka Draudikų biuras, jei kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

11.       Taikant TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą Draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisės pagrindą teismų praktikoje daugiausia klausimų kildavo dėl šio reikalavimo kvalifikavimo prievolių teisės požiūriu.

12.       Atskleisdamas Draudikų biuro vaidmenį privalomojo draudimo santykiuose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-198/2009).

13.       Transporto priemonės neapdraudimas, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra specialūs, įstatymu įtvirtinti atsakomybės Draudikų biurui pagrindai. Transporto priemonės neapdraudimas kvalifikuotinas imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimu.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnio nuostatas, draudimo išmoka gali būti išmokama draudėjui arba trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudikas moka išmoką tik tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

15.       Sprendžiant klausimą dėl atgręžtinio reikalavimo, teismas turi pareigą nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas t.y. ne tik draudžiamąjį įvykį, žalą padariusio asmens priešingus teisei veiksmus, bet ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir draudžiamojo įvykio.

16.       Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

17.       Ieškovė 2023m. balandžio 24 d. eismo įvykio metu patirtos žalos dydžiui pagrįsti pateikė  teismui: eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo padaryti matomi automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai: priekinis bamperis, grotelės, valstybinio ženklo numeris, minėtą deklaraciją užpildė atsakovės iniciatyvą kviestas trečiasis asmuo, duomenų tikrumą patvirtino abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, minėtą dokumentą pasirašydami. Automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės techninės apžiūros- defektų aktą, kuriame buvo užfiksuoti minėtos transporto priemonės sugadinimai: priekinis valstybinio numerio ženklas, priekinis bamperis, priekinės apsauginės grotelės.

18.       Atsakovė ginčijo 2023m. balandžio 24 d eismo įvykio metu padarytų apgadinimų kiekį, pateikė foto nuotraukas ir argumentavo bamperio dešinėje pusėje atsiradusi įdauža yra iš senesnio įvykio, nurodė, kad su jų mašinos kabliu dėl aukščio skirtumu padaryti įdaužos HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini) grotelėse ir bamperyje neįmanoma. Pateikė foto nuotraukas, jas aprašė.

19.       Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės pateiktų foto nuotraukų (el. b. l. 110, 113-14) ir kad kaip argumentavo ieškovė, kad automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini) matomi priekinio bamperio ir variklio grotelių sugadinimai atitinka įvykio aplinkybes ir galėjo atsirasti po susidūrimo su VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaisu (kablys), nes VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio sukabinimo įtaisas prasideda apytikriai 30 cm aukštyje ir baigiasi 40-41 cm aukštyje, o HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), matomi sugadinimai tokiam aukštyje koks buvo VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio sukabinimo įtaisas yra kairėje pusėje ties apatine priekinio bamperio ir variklio grotelių dalimi ( foto nuotrauka Nr.1). 

20.       Atsakovės atstovo pateiktame pranešime nurodyti argumentai, kad įvykio metu buvo sugadintas tik automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (toliau valstybinis numeris), neatitinka matomų sugadinimų, kadangi toje vietoje kur minimaliai pažeistas valstybinis numeris (foto nuotrauka Nr.2) tokiame aukštyje, koks buvo sukabinimo įtaisas nėra matomų pažeidimų, nėra jokių bamperio pažeidimų žemiau valstybinio numerio. Foto nuotraukoje Nr. 2 matosi, kad sugadinimai prasideda nuo apatinės valstybinio numerio rėmelio dalies. Kaip matyti iš foto nuotraukos Nr. 1, kad valstybinio numerio apatinio rėmelio dalis yra 39-40 cm aukštyje ir sugadinimai pasibaigia apytiksliai 45 cm aukštyje, kai sugadinimo įtaisas (sukabinimo įtaisas) yra apytiksliai 42 cm aukščio, kas matosi iš atsakovės atstovo pateiktų foto nuotraukų.

21.       Nuotraukoje Nr.3 užfiksuoti automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidimai atitinka tiek sukabinimo įtaiso aukštį, tiek formą. Todėl daroma išvada, kad būtent automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), minėtoje vietoje, automobilis VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įsirėmė su sukabinamu įtaisu.

22.       Liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas, vairavęs atsakovės automobilį VW CADDY, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), R. S., nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes <... sumaišė bėgius...> ir automobilis pajudėjęs atbuline eiga atsirėmė kabliu į HYUNDAI automobilio priekinę dalį. Jis labai susijaudino, skambino vadovui, kuris liepė kreiptis į jų draudiko atstovą, kad šis užpildytų deklaracija. Jie nuvažiavo prie buvusio kino teatro, ten draudiko atstovas užpildė eismo įvykio deklaraciją. HYUNDAI vairuotojas kalbėjo, kad valstybinio numerio ženklo sugadinimas menkas, jį galima atlankstyti. Minėjo, kad HYUNDAI automobilis ir anksčiau buvo patekęs į eismo įvykį.

23.       Liudytoju apklaustas trečiojo asmens darbuotojas automobilio HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. G. nurodė, kad automobilis HYUNDAI buvo patekęs į eismo įvykį ir susidūrimo su laukiniais gyvūnais pasėkoje buvo apgadintas automobilio priekinė dalis, tačiau po šio eismo įvykio automobilis buvo atremontuotas ir jokių automobilio apgadinimų iki 2023 m. balandžio 24 d. eismo įvykio nebuvo. Visi automobilio HYUNDAI apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje atsirado po to, kai automobilis VW CADDY kabliu įsirėžė į automobilio HYUNDAI priekinę dalį, apgadino priekinį bamperį, variklio groteles ir sulankstė valstybinio numerio ženklą.

24.       Teismas siekdamas patikslinti šalių pareigas įrodinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, siūlė šalims pasinaudoti specialistų ekspertų pagalba, tačiau šalys atsisakė. 

25.       Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovo transporto priemonės sugadinimai nesutampa su trečiojo asmens transporto priemonės sugadinimais, kad minėti sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, įvažiuojant į kitokias kliūtis. Be to, eismo įvykio imitavimo aplinkybių taip pat nenustatyta.

26.        Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, įvertinęs įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, remdamasis logikos dėsniais, spręsdamas apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog automobilis HYUNDAI I 20, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas 2023 m. balandžio 24d. eismo įvykio metu, ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovė neįrodė faktinių aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos atlyginti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys teismo pripažintinas pagrįstu, ieškovei iš atsakovės priteistina 627,07 Eur (pagal pateiktą apmokėjimo kvitą).

27.       Teismo vertinimu, nurodytos turtinės žalos dydis pagal byloje pateiktus įrodymus yra pakankamai pagrįstas ir patvirtina padarytos žalos faktą, pobūdį bei dydį. Įvykis dėl kito automobilio apgadinimo patvirtintas eismo įvykio deklaraciją, kurią pasirašė abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, sąskaitomis dėl automobilio remonto kaštų, ir išlaidų aprašymais bei sąskaitomis už paslaugų teikimą. Objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog išlaidos yra nepagrįstos ar per didelės, nėra pateikta, todėl nėra pagrindo šias laikyti nepagrįstomis ir nebūtinomis (CPK 178, 185 straipsniai).

28.       Taigi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir patirtos žalos dydis.

29.       Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 627,07 Eur žalos atlyginimą ieškovės naudai.

30.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31.       Ieškinį patenkinus spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Šaliai kurios naudai  priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Ieškovė yra sumokėjusi 22,00 Eur žyminį mokestį, pateikė dokumentus, jog patyrė iš viso 447,70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taigi ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio, 447,70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei, iš viso – 469,70 Eur.

33.       Byloje susidarė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 627,07 Eur (šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 07 ct) žalos regreso tvarka atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 469,70 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės – akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ , juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                  Rima Šimbelytė