Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-366/2020

            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19989-2019-1

            Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.1; 2.4.6.4.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-02-18 nuosprendžio, kuriuo P. K., padaręs baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas D. K. atsakomybėn pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 Eur dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam D. J. priteista 128,14 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai 14 centų) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

   n u s t a t ė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       P. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2019-05-14 apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, gyvenamoje zonoje važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir pervažiavo pėsčiąją A. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu A. J. dėl muštinės žaizdos kairiame antakyje su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio lūžio, kairės akiduobės stogo išorinio krašto lūžio, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžio, kairių 4-7 šonkaulių lūžių, dešinių 2-11 šonkaulių lūžių su krūtinplėvės pažeidimu, krūtininio 11-o slankstelio suspaustinio lūžio, dešinės mentės fragmentinio lūžio, dešinio žastikaulio apatinio galo atviro lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:

1)       pakeisti 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, kuria iš atsakovo buvo priteista 128,14 eurų turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje ieškovo patikslintą civilinį ieškinį atmesti;

2)       jeigu teismas nuspręstų, kad negali pakeisti minėtos nuosprendžio dalies, panaikinti 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, kuria iš atsakovo buvo priteista 128,14 eurų turtinės žalos atlyginimo ir pagal CPK 329 str. 1 dalį grąžinti patikslinto civilinio ieškinio klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.       Skunde nurodoma, kad teismas padarė esminį proceso pažeidimą, nes neinformavo draudimo bendrovės apie ieškovo pateiktą patikslintą civilinį ieškinį ir nenustatė termino atsiliepimui pateikti. Pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje be neturtinės žalos ieškovas prašė ir turtinės žalos atlyginimo - tai yra, buvo pakeistas ieškinio dalykas bei pateiktas naujas reikalavimas su naujais įrodymais. Atitinkamai, CPK 141 straipsnio 5 dalis nurodo, kad procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo nuorašas įteikiamas CPK nustatyta tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 142 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atsakovui privalo siųsti ne tik ieškinio nuorašus, tačiau ir pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo.

4.       Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir be pagrindo patenkino ieškovo reikalavimą. Apeliantas pažymi, kad draudikas, administruodamas su eismo įvykiu susijusią nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatomis. Minėtas teisinis reglamentavimas nurodo, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai draudikas turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis). Atsakingas draudikas, eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui, moka tik įrodymais pagristos eismo Įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką (Taisyklių 40 punktas).

5.       Teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 68,14 Eur turtinės žalos atlyginimą, už 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. kvituose nurodytas kuro išlaidas, kadangi Ieškovas teigė lankęs nukentėjusiąją VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Tačiau, pačios nukentėjusiosios 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodyta: „kol gulėjau ligoninėje manimi rūpinosi avariją padaręs P. K.. Jis pirko slaugos priemones <...>“, taip pat „Neturiu artimųjų, gyvenu viena daugiabučio namo 5 aukšte". Todėl vien iš byloje esančių rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad ieškovas galimai išviso nelankė nukentėjusiosios VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

6.       Be kita ko, ieškovas į byla, kaip nurodyta nuosprendyje, buvo pateikęs ir 2019 m. birželio 23 d. bei 2019 m. birželio 12 d. dyzelino kvitus, nors nukentėjusioji Panevėžyje gydėsi tik iki 2019 m. gegužės 24 d., būtent tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl ieškovo galimai patirtų turtinių nuostolių atlyginimo bei pačio nukentėjusiosios lankymo fakto ir aplinkybių. Nukentėjusiosios lankymas, kuomet ja rūpinosi ir slaugos priemones pirko kaltinamasis, o ne ieškovas, visiškai neatitinka priverstinumo ir būtinumo kriterijų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatose. Atsižvelgus į tai, šios išlaidos negali būti priteistos iš draudimo įmonės.

7.       Ieškovas taip pat nurodė, kad neva buvo sudaręs rašytinę sutartį su E. M., kurioje nurodyta, kad 2019 m. gegužės - birželio mėnesiais E. M., jam priklausančiu automobiliu Fiat Ulysse, tris kartus vežė Ieškovą į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji minėtoje Panevėžio ligoninėje gydėsi tik gegužės mėnesį. Be kita ko, šis susitarimas buvo pateiktas tik 2020 m. vasario 12 d., šio rašytinio įrodymo ieškovas nepateikė kartu su pirmuoju ieškiniu. Taip pat, šis susitarimas niekaip neįrodo, kad minėti 60 eurų buvo realiai sumokėti ar pervesti į E. M. sąskaitą ar, kad ieškovas tomis dienomis išviso lankė nukentėjusiąją, kadangi tikėtina, jog birželio mėnesį ieškovas galimai lankėsi Panevėžyje ir asmeniniais tikslais. Atitinkamai, remiantis nurodytomis Taisyklių bei TPVCAPDĮ nuostatomis, draudikas negali atlyginti šių patirtų turtinių nuostolių, kadangi ieškovo pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia žalos fakto ir aplinkybių, o pati sutartis, kuri galėjo būti surašyta ir atbuline data, nepagrindžia, kad ieškovas realiai turėjo 60 eurų išlaidų dėl būtent nukentėjusiosios lankymo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

8.       Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, priteisiant ieškovui 15,29 eurų. Teismui pateiktas kvitas nepatvirtina ieškovo turėtas išlaidas dėl vaistų įsigijimo, o Draudikas gali išmokėti tik įrodymais pagrįstą draudimo išmoką. Taip pat ne visos turtinės išlaidos gali būti atlygintinos - jos privalo atitikti teismų praktikos nuostatose keliamus reikalavimus ir būti susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu padaryta žala. Šiuo gi atveju, kadangi iš pateikto kvito neįmanoma nustatyti, ar ieškovas vaistus pirko nukentėjusiosios reikmėms tenkinti ir kokie vaistai buvo pirkti, negalima teigti, kad 2019 m. gegužės 17 d. kvite nurodytas išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios teismų praktikos reikalavimus ir susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu padaryta žala.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškio) prokuroras pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais išspręstas civilinis ieškinys ir prašo skundą atmesti.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

10.       Apeliaciniu skundu AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir baudžiamosios bylos medžiaga, pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas nesilaikė baudžiamojo proceso taisyklių, reglamentuojančių civilinio ieškinio pareiškimą ir nagrinėjimą baudžiamojoje byloje.

12.       Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tačiau ieškiniui pateikti yra numatyta tvarka, nenumatanti jokių išimčių, kurios privaloma laikytis.

13.       Ikiteisminio tyrimo metu ieškove buvo pripažinta tiesiogiai įvykio metu nukentėjusi A. J., kuri asmeniškai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir jai buvo paskaičiuota 2775 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. 2019-08-05 A. J. mirė nuo ligos, nesusijusios su eismo įvykiu, todėl jos sūnus D. J. 2019-09-03 pateikė prokurorui prašymą pripažinti jį nukentėjusiosios A. J. įgaliotu atstovu pagal įstatymą, kad galėtų atstovauti motinos interesus (1 t., b.l. 63). Jo prašymas buvo tenkintas ir 2019-09-05 prokuroro nutarimu jis buvo pripažintas A. J. atstovu pagal įstatymą bei leista atstovo pagal įstatymą teisėmis dalyvauti ikiteisminiame tyrime (1 t. b. l. 64-65). Tačiau D. J. 2019-10-23 byloje pateikė ieškinį, kuriuo jis prašo 1500 eurų jo paties neturtinei žalai atlyginti, kurią patyrė dėl motinos sužalojimo, kas būtų galima, jei jis byloje prokuroro nutarimu būtų pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju priimant ir nagrinėjant D. J. civilinį ieškinį, nesilaikyta baudžiamojo proceso taisyklių, tačiau padaryti pažeidimai laikytini formaliais, nedarančiais ypatingai neigiamos įtakos baudžiamajam procesui, nes įstatymas leidžia reikalauti neturtinės žalos ir netiesiogiai nuo nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui. Be to teisinio išsilavinimo neturintis D. J. šių įstatymo reikalavimų nežinojo, todėl neturėtų nukentėti dėl pareigūnų klaidų.

14.       Bylą nagrinėjant teisme D. J. iki įrodymų tyrimo naujų prašymų nepateikė, o įrodymų tyrimo metu pareiškė norą patikslinti byloje esantį civilinį ieškinį. Baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje, nedraudžia tikslinti pareikštą ieškinį ir jau pradėjus įrodymų tyrimą. Teismas, tenkindamas D. J. prašymą, paskelbė pertrauką ir 2019-12-10 nutartimi įtraukė į bylą atsakovu draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“. Ta pačia nutartimi AB „Lietuvos draudimas“ nutarta įpareigoti pateikti teismui raštu argumentus dėl A. J. paskaičiuotos 2775 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo  (1 t., b. l. 153-154). Naudodamasis advokato teisine pagalba, D. J. pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo buvo pakeistas prašomos neturtinės žalos dydis, nurodant, kad padaryta neturtinė žala yra 1309,48 eurų (buvo prašoma 1500 eurų). Tačiau D. J. pateikė ir naują reikalavimą priteisti turtinę žalą, patirtą dėl kelionės išlaidų į ligoninę lankant mamą ir perkant vaistus. Ši ieškinio dalis dėl naujo dalyko grindžiama nauju pagrindu, pateikiant rašytinius įrodymus turtinės žalos sumai pagrįsti. Tokiu visai nauju reikalavimu, kurio D. J. nebuvo pareiškęs nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme iki įrodymų tyrimo pradžios, buvo nesilaikyta BPK 112 straipsnio 1 dalyje esančios imperatyvios nuostatos, nurodančios pateikti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad naujai pareikštu prašymu atlyginti turtinę žalą įrodymų tyrimo metu, buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nes draudimo bendrovė šio prašymo sprendimui neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti.  Patikslintą ieškinį D. J. atstovas advokatas E. Baršys pateikė  2020-02-11 teismo posėdžio metu, po kurio skelbta pertrauka procesiniam sprendimui priimti. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į posėdį neatvyko, pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tuo pačiu raštu atsakovo atstovas pateikė išsamius paaiškinimus dėl A. J. priskaičiuotos 2775 eurų neturtinės žalos. Taigi, teismo sprendimas priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ turtinę žalą D. J. buvo netikėtas (siurprizinis), nes civilinis atsakovas nežinojo apie tokio reikalavimo egzistavimą byloje.

15.       Skundžiamu nuosprendžiu prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo motyvuotai atmestas ir šis teismo sprendimas apskųstas nebuvo, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos lieka galioti. Tačiau AB „Lietuvos draudimas“ prašymas pakeisti 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, kuria iš atsakovo buvo priteista 128,14 eurų turtinės žalos atlyginimui ir šioje dalyje D. J. prašymą atmesti, tenkinamas iš dalies: nesant galimybei teismo padarytos klaidos ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, naikinama nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, paliekant D. J. teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl P. K. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

16.       Apeliaciniame skunde AB „Lietuvos draudimas“ plačiai aptaria į bylą pateiktus rašytinius įrodymus turtinei žalai pagrįsti, nurodydamas, kad teismas juos vertino netinkamai ir be pagrindo iš dalies patenkino ieškovo D. J. reikalavimą priteisti turtinę žalą, kurią sudaro jo kelionės išlaidos į ligoninę ir išlaidos vaistams. Tačiau, nusprendus nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo panaikinti, šie apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu  

          n u t a r i a:

            panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-02-18 nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. Palikti D. J. teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl P. K. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                            Sigitas Bagdonavičius

 Algirdas Gaputis

  Evaldas Vanagas