Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-518-123/2013
Teisėja L. Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11823-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija
75.6.2; 75.7; 75.8; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, tretieji asmenys V. J. ir AB „Klaipėdos energija“, atsakovės E. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, tretieji asmenys V. J. ir AB „Klaipėdos energija“,
n u s t a t ė:
ieškovas A. J. patikslintu ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini), be vertės, atsakovei priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 11 800 Lt vertės, televizorių „Samsung“ – 1 500 Lt vertės, minkštą kampą – 1 700 Lt vertės, miegamojo lovą – 2 000 Lt vertės, šaldytuvą „Beco“ – 1 200 Lt vertės, dujinę viryklę – 800 Lt vertės, iš viso turto už 19 000 Lt, iš atsakovės priteisti ieškovui 9 500 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovo nuosavybe, taip pat prašė patikslintą priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Paaiškino, kad apie atsakovės skolas nežinojo iki teismo proceso pradžios, jokių pinigų kitiems asmenims jis mokėti neliepė, o jei atsakovė kažkam sumokėjo, ji tai darė savo rizika ir šios prievolės negali būti laikomos bendromis su ieškovu. Nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), neprivatizuotos dalies išlaikymo išlaidų jis mokėti neturi pareigos, nes nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės, ieškovas net nebuvo įtrauktas į šeimos narių sąrašą, o už privatizuotą buto dalį jis taip pat neturi pareigos kompensuoti atsakovės galimai turėtų išlaidų, nes ieškovas visada padėjo atsakovei materialiai, taip pat ir išlaikyti butą, nors ir nebegyveno kartu. Paaiškino, kad su kreditoriumi AB „Klaipėdos energija“ yra visiškai atsiskaityta, prašė priteisti iš atsakovės visas jo sumokėtas sumas antstolei, kaip vykdymo išlaidas, nes atsakovė jo neinformavo apie susidariusias skolas. Ieškovas išlaidas buto išlaikymui prašė padalinti per pusę, nors jis pats faktiškai bute negyveno. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino kilnojamųjų daiktų vertes: nurodė, kad televizoriaus „Samsung“ vertė – 1 000 Lt, minkšto kampo vertė – 1 000 Lt, miegamojo lovos vertė – 1 000 Lt, šaldytuvo „Beco“ vertė – 300 Lt, dujinės viryklės vertė – 200 Lt.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė patikslintą ieškinį atmesti, automobilį (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteisti 4 300 Lt kompensaciją, atsakovei priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš ieškovo 31 500 Lt kompensaciją už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas, likusią 10 000 Lt paskolos sumos dalį priteisti iš ieškovo kreditorei R. B., priteisti iš ieškovo 3 747,47 Lt įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ieškovui su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2010-08-05, išlaikymą, priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad skola R. B. laikytina asmenine ieškovo prievole, nes ji atsirado dėl ieškovo kaltės ir galimai neteisėtų veiksmų. Paaiškino, kad kilnojamuosius daiktus ieškovas išeidamas iš namų paliko ir pasakė, kad šiuos daiktus jai dovanoja, todėl atsakovė mano, kad šie daiktai yra jai padovanoti ir nedalintini. Kilnojamųjų daiktų vertė yra žymiai mažesnė nei nurodė ieškovas: minkštas kampas yra 300 Lt vertės, šaldytuvas – 200 Lt, miegamojo lova – 250 Lt, dujinė viryklė – 50 Lt vertės, televizoriaus nebėra, taigi jis nedalintinas, kaip ir automobilis (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovo A. J. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, įgytą santuokos metu, priteisė ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės E. J. vardu registruotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11 800 Lt vertės, įgytą santuokos metu, priteisė atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise. Priteisė atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: 1) miegamojo lovą, 800 Lt vertės; 2) dujinę viryklę, 400 Lt vertės; 3) minkštą kampą, 800 Lt vertės; 4) šaldytuvą „Beco“, 600 Lt vertės; 5) televizorių „Samsung“, 600 Lt vertės. Prievolę trečiajam asmeniui V. J. pagal tarp atsakovės E. J. ir R. B. 2007-07-28 sudarytą paskolos sutartį (2012-07-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi R. B. perleido reikalavimo teisę V. J.) pripažino asmenine atsakovės E. J. prievole. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-27 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus nutarė panaikinti. Priteisė ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. 3 176,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. J. 764,17 Lt, o iš atsakovės E. J. 1 224,83 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovo A. J. 9,80 Lt, o iš atsakovės E. J. 15,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad televizorius sugedo, buvo remontuotas ir vėliau atiduotas utilizuoti, darė išvadą, kad nėra pagrindo išbraukti televizorių iš dalintino turto balanso. Šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir jų vertes įsigijimo metu, daiktų vertinimo šalys atlikti nesutiko. Įvertinęs šalių nurodytas daiktų vertes, teismas pripažino, kad minkšto kampo vertė yra 800 Lt, šaldytuvo „Beko“ vertė – 600 Lt, miegamojo lovos vertė – 800 Lt, dujinės viryklės vertė – 400 Lt, televizoriaus vertė – 600 Lt.
Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 31 500 Lt kompensaciją už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas, teismo posėdžio metu šią sumą patikslino ir prašė priteisti 21 500 Lt, likusią paskolos sumos dalį priteisti iš ieškovo kreditorei R. B. Teismas nustatė, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovas jos prašė pasiskolinti pinigų ir sumokėti kažkokiems asmenims. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų prašęs ar davęs sutikimą skolintis pinigus, nėra, paskolų raštelius N. S. ir R. B. pasirašė tik atsakovė, ieškovo parašo ant šių raštelių nėra. Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių kam buvo panaudoti atsakovės pasiskolinti pinigai, atsakovė neįrodė, jog pinigus skolinosi šeimos poreikiams tenkinti ar šeimos gerovei palaikyti, todėl konstatavo, jog skolos pagal tarp atsakovės ir R. B. 2007-07-28 sudarytą paskolos sutartį (2012-07-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleista reikalavimo teisė V. J.) nėra pagrindo pripažinti asmenine ieškovo ar solidaria sutuoktinių prievole. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos už pagal paskolos sutartį sumokėtas sumas ir likusios sumos dalies priteisimo iš ieškovo tiesiogiai trečiajam asmeniui V. J. atmetė kaip nepagrįstą. Po santuokos nutraukimo ieškovui pripažino asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 15 000 Lt, atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 15 000 Lt, taigi nei vienai iš šalių kompensacijos nepriteisė.
Ieškovas neturi pareigos mokėti būsto dalies, kuri išnuomota atsakovei ir sutartyje nurodytiems jos šeimos nariams, išlaikymo išlaidų, todėl atsakovės reikalavimą dėl neprivatizuotos buto dalies pusės išlaikymo išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nustatė, kad už privatizuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš viso sumokėta 3 197,09 Lt laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-08-31. Nustatė, kad ieškovas ginčo laikotarpiu už butą sumokėjo 1 158,79 Lt. Ieškovas apmokėjo visą priteistą sumą AB „Klaipėdos energija“ ir vykdymo išlaidas antstolei. Kadangi atsakovė turi pareigą sumokėti pusę priteistos sumos, atlikus užskaitymą su kitomis buto išlaikymo išlaidomis, konstatavo, kad atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 272,80 Lt skirtumą, tačiau ieškovui tokio reikalavimo nepareiškus, atsakovės reikalavimą dėl privatizuotos buto dalies pusės išlaikymo išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Patenkinus 61,58 procentų ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteisė 3 176,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo dalį dėl buitinės technikos kainų nustatymo pakeisti, nurodant, jog šaldytuvo vertė yra 300 Lt, dujinės viryklės vertė – 200 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo dalį, kuria televizorius „Samsung“ buvo įtrauktas į dalijamo turto apimtį, atmestas atsakovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už buto išlaikymą bei prievolė kreditoriams pripažinta asmenine atsakovės prievole, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovo 1 378,11 Lt įsiskolinimo už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio buto išlaikymą; pripažinti skolą pagal 2007-07-28 paskolos sutartį asmenine atsakovo prievole, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas buvo pripažinęs, kad šaldytuvo „Beko“ vertė yra 300 Lt, dujinės viryklės vertė – 200 Lt, todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad šaldytuvo vertė 600 Lt, o viryklės – 400 Lt. Teismas nepagrįstai nurodo, kad iš dalintino turto sąrašo nėra pagrindo išbraukti televizoriaus „Samsung“, nes jis sugedo ir yra utilizuotas. Ieškovas visą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – baldus ir buitinę techniką buvo padovanojęs atsakovei. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pareiga mokėti buto išlaikymo mokesčius priklauso nuo to, kokią dalį komunalinių mokesčių už jai priklausančią dalį sumokėjo atsakovė. Tam tikrus mokėjimus atsakovė įvykdė vėliau, nei laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-07-31, ir tai nereiškia, kad šių mokėjimų neatliko apskritai. Mano, kad sumokėtų komunalinių mokesčių suma turėtų būti perskaičiuojama pagal byloje esančias komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas pažymas apie priskaičiuotas buto išlaikymo išlaidas. Mano, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas sumokėjo už šilumos energiją 320,20 Lt ir 838,59 Lt. Nurodo, kad atsakovei iš ieškovo turi būti priteista 1 378,11 Lt suma. Ieškovas neįrodė, kad nežinojo apie skolą N. S., tikslingai vengė pasirašyti 2007-07-28 paskolos sutartį su kreditore R. B., iš kurios gautais pinigais buvo grąžinta skola kreditorei N. S., nes siekė išvengti prievolės pripažinimo jo asmenine prievole. Mano, kad ieškovei iš atsakovo galėjo būti priteista ne daugiau nei 260,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad neketino kilnojamojo turto dalintis su sąlyga, kad santuoka bus nutraukta bendru sutarimu. Atsakovė nereiškė reikalavimo ginčo kilnojamąjį turtą pripažinti asmeniniu, todėl jis turėjo būti teismo padalintas. Mano, kad daiktų įkainavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsakovė nepagrindė skolos už buto išlaikymą dydžio, keisdama jį. Nurodo, kad už neprivatizuoto buto dalį mokesčiai šalims negali būti skaičiuojami bendrai, nes sutartį dėl dalies buto nuomos sudarė tik atsakovė. Dėl skolos kreditoriams pripažinimo asmenine atsakovės prievole nurodo, kad atsakovė skolinosi savo rizika, apie paskolą ieškovui nebuvo žinoma.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 str. 3 d.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).
Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl buitinės technikos kainų nustatymo, nurodant, jog šaldytuvo vertė yra 300 Lt, dujinės viryklės vertė – 200 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo dalį, kuria televizorius „Samsung“ buvo įtrauktas į dalijamo turto apimtį, panaikinti.
CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei ieškovas, nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir jų vertes įsigijimo metu (CPK 178 str.), daiktų vertinimo bylos nagrinėjimo metu šalys atlikti nesutiko. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti daiktų kainą įsigijimo metu, visi daiktai nėra nauji, iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos šie daiktai buvo naudoti nuo 5 iki 8 metų, bei įvertinęs šalių nurodytas daiktų vertes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šaldytuvo „Beko“ vertė yra 600 Lt, dujinės viryklės vertė yra 400 Lt, o televizoriaus vertė – 600 Lt. Apeliantė teismui nepateikė įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas sumažinti nurodytų kilnojamųjų daiktų vertes jos siūlomu būdu.
Apeliantė nurodo, kad televizorius „Samsung“ buvo pirktas su defektais, du kartus buvo taisytas, dabar jau nebeveikiantis, todėl atsakovė atidavė jį utilizuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad daiktas sugedo, buvo remontuotas ir vėliau atiduotas utilizuoti (CPK 178 str.), nors teismas buvo nurodęs atsakovei pateikti šiuos įrodymus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog pagrindo išbraukti televizorių „Samsung“ iš dalintino turto balanso nėra.
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokoje įgyto turto, tarp jų kilnojamųjų daiktų, padalijimo, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir nesant kitų įrodymų apie kilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties egzistavimą, nėra pagrindo spręsti, jog šiuos daiktus ieškovas buvo padovanojęs atsakovei. Kaip matyti iš ieškovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą tarp šalių vyko derybos dėl kilnojamojo turto dovanojimo, ieškovui siūlius santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau toks susitarimas pasiektas nebuvo. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad kilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl šis turtas pagrįstai buvo įtrauktas į bendrą dalintino turto masę, ir šiuo atveju nebuvo pagrindo kilnojamąjį turtą, esantį atsakovės naudojamame būste, laikyti asmenine atsakovės nuosavybe.
Dėl įsiskolinimo už buto išlaikymą priteisimo
Apeliantė mano, kad atsakovei iš ieškovo turi būti priteista 1 378,11 Lt suma už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą.
CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas atliko pagrįstus ir išsamius skolos apskaičiavimus dėl privatizuotos buto dalies išlaikymo, kuriais abejoti nėra pagrindo. Iš byloje esančių įrodymų yra pagrindo tikėti, jog būtent ieškovas apmokėjo dalį išlaidų už šilumos energiją (2009-03-03 – 320,20 Lt ir 2009-10-24 – 838,59 Lt), kurios pagrįstai buvo laikomos ieškovo indėliu į bendrosios nuosavybės išlaikymą. Pažymėtina, jog ieškovas neturi pareigos mokėti būsto dalies, kuri išnuomota atsakovei ir sutartyje nurodytiems jos šeimos nariams, išlaikymo išlaidų, be to, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu, už kurį skaičiuojami mokesčiai (2008-07-01 iki 2010-07-31), ieškovas faktiškai negyveno. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto teismo sprendimo dalies dėl įsiskolinimo už buto išlaikymą apeliantės nurodytais motyvais.
Dėl prievolės kreditorei
Nustatyta, jog atsakovė ir N. S. 2004-01-24 pasirašė skolos raštelį, pagal kurį N. S. paskolino atsakovei 50 000 Lt, vėliau 2007-07-28 tarp atsakovės ir R. B. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš R. B. 40 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti R. B. iki 2011 metų. R. B. ir V. J. 2012-07-07 pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria R. B. perleido V. J. reikalavimo teisę pagal 2007-07-28 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. B. ir E. J.
Apeliantė nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog nežinojo apie skolą N. S., tikslingai vengė pasirašyti 2007-07-28 paskolos sutartį su kreditore R. B., iš kurios gautais pinigais buvo grąžinta skola kreditorei N. S., nes siekė išvengti prievolės pripažinimo jo asmenine prievole, ir mano, kad skola atsirado dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, kad atsakovė E. J. skolinosi pinigus iš N. S. ir R. B. savo rizika, nei ieškovo liepiama – byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų prašęs ar davęs sutikimą skolintis pinigus, paskolų raštelius N. S. ir R. B. pasirašė tik atsakovė, ieškovo parašo ant šių raštelių nėra. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovas jos prašė pasiskolinti pinigų ir sumokėti tam tikriems asmenims, todėl pagrįstai prievolę trečiajam asmeniui V. J. pagal tarp atsakovės E. J. ir R. B. 2007-07-28 sudarytą paskolos sutartį (2012-07-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi R. B. perleido reikalavimo teisę V. J.) pripažino asmenine atsakovės E. J. prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-28 nutartimi, panaikindamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, buto išlaikymo kompensacijos ir kreditinių įsipareigojimų paskirstymo, ir perduodamas šią dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, jog grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir šiam išsprendus klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Apeliantė mano, kad jai iš ieškovo galėjo būti priteista ne daugiau nei 260,48 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose pakartotinio bylos nagrinėjimo metu.
Nustatyta, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 42), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo teikiama pagalba tik atstovaujant jį teismo posėdžiuose, o jokie procesiniai dokumentai nebebuvo rengiami, yra pagrindas sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį iki 2 488 Lt (3 382,50 Lt + 658 Lt x 61,58 proc.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovės priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d., t. 4, b. l. 99).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumažinant iš atsakovės E. J. ieškovui A. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 488 Lt.
Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės E. J. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė
Kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė
Rimvida Zubernienė