Administracinė byla Nr. eI-6297-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03669-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui D. B. dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau ir – VASA) teismui pateikė prašymą: 1) priteisti iš atsakovo D. B. 354,77 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau ir – Rinkliava) susidariusios už 2019 m., už 2020 m., už 2021 m. ir už 2022 m. (už laikotarpį iki birželio 30 d.) bei 18,05 Eur delspinigių sumą.

Prašyme nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) pareiškėjai nustatyta tvarka pavesta administruoti Rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį Rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis tarybos sprendimu patvirtintu Rinkliavos nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais yra laikomi Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantis savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

VASA pažymi, kad atsakovas valdo nekilnojamojo turto objektus Vilniaus mieste: 1) nekilnojamojo turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 15.87 kv. m.; 2) nekilnojamojo turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 250.85 kv.m. Tvirtina, kad pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą buvo siunčiami pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.

Nurodo, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovei taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro: 18,05 Eur.

Atsakovas D. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame jis prašo pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies, priteisiant Rinkliavą už nuosavybės teise valdomą buto dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), o dėl Rinkliavos už nuosavybės teise valdomos nebaigtos statybos namo dalies, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) – atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad 2018 m. gruodį informavo pareiškėją, jog išsikrausto iš jam nuosavybės teise priklausančio nebaigtos statybos namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad pareiškėjo paslaugomis nesinaudos nuo 2019 m. sausio mėn. Atsakovas priduria, kad pareiškėjo savitarnos sistema, per kurią jis kreipėsi, nėra išsaugojusi jo kreipimosi į pareiškėją.

Pažymi, kad dėl negalėjimo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nebaigtos statybos namu, atsakovas nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio 30 d. gyveno bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gegužės mėn. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jo valdomas nekilnojamojo turto objektas, nebaigtos statybos namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nėra tinkamas gyventi bei nebuvo naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, todėl atsakovo nuomone, priteisti vietinę rinkliavą už netinkamą naudoti nekilnojamąjį turtą yra nesąžininga bei neteisinga jo atžvilgiu.

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pateikė teismui atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame su atsakovo atsiliepimu nesutinka.

Pareiškėja paaiškina, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų turėtojas yra ne atliekų gamintojas, o atliekų darytojas. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto objekto (toliau – NTO) eksploatavimas, naudojimas yra neatsiejamas nuo eksploatacijos metu susidarančių atliekų ir/ar atitinkamo, įstatyme numatyto poveikio atliekoms atlikimo, NTO savininkas gali ir turi būti laikomas atliekų turėtoju.

Pažymi, kad net, jeigu NTO nėra užbaigtos statybos, tai nereiškia, kad jame nesusidaro komunalinės atliekos. Priduria, kad Rinkliavos nuostatai nenurodo, kad Rinkliava turi būti skaičiuojama tik už baigtą pastatą, todėl skaičiuojant Rinkliavą yra vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta informacija. Teigia, jog, faktas, kad NTO statybos neužbaigtumas netrukdo dalį ar visą pastatą eksploatuoti, suponuoja pareigą objektą ir objekto statybos metu tvarkyti komunalines atliekas. Pabrėžia, jog aplinkybė, jog pastatas nėra pilnai įrengtas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiame pastate nesusidaro komunalinės atliekos.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Rinkliavos nuostatų 72.2 punktą, Rinkliavos mokėtojai nustatyta tvarka turi galimybę pasinaudoti suteikiamomis lengvatomis, pateikiant atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilojamuoju turtu nebus naudojamasi. Pareiškėja pabrėžia, kad kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems Rinkliavos mokėtojams, kurie VASA pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nesinaudos NTO ir iš to NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.

Teigia, kad atsakovas turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą bei pažymi, kad tokiu atveju pareiškėjai būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir/ ar prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą nurodyto NTO vietoje ir NTO naudojimo faktą, tačiau, pasak pareiškėjos, atsakovo neveikimas, nesudarė galimybės jai patikrinti ir nustatyti, ar nurodytas NTO buvo naudojamas ar ne. VASA nurodo, kad šiuo atveju nėra nustatyta neveikimą pateisinančių aplinkybių, todėl pareiškėja daro išvadą, kad rinkliava skaičiuojama pagrįstai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių priteisimo.

Nustatyta, kad VASA į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 2 d. su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos už 2019 m. – 100 Eur, už 2020 m. – 124,20 Eur, už 2021 m. – 77,58 Eur, už 2022 m. (už laikotarpį iki birželio 30 d.) – 52,99 Eur bei susidariusių delspinigių už 2019 m. – 5,40 Eur ir už 2020 m. – 6,71 Eur, už 2021 m. – 4,19 Eur ir už 2022 m. – 1,75 Eur.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja atsakovui siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, priminimus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos susidariusios skolos atsakovo turto buvimo adresais (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ 2022 rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: 1) 1/4 buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 63.46 kv. m., todėl atsakovui atitinkamai nuosavybės teise priklauso 15,87 kv. m. buto (1/4 buto nuosavybės teise atsakovui priklauso nuo 1998 m. gegužės 15 d.); 2) 3/4 gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 334.47, todėl atsakovui atitinkamai priklauso 250,85 kv. km. (3/4 namo nuosavybės teise atsakovui priklauso nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato:1) vietinės rinkliavos dydį; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo tvarką; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Pažymėtina tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, todėl atsakovas privalo mokėti teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais terminais vietinę rinkliavą.

Rinkliavos nuostatai nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.)); rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 papunktis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Vilniaus miesto savivaldybėje įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.); 39 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą; pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Kaip apskaičiuojama rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Rinkliavų nuostatų 52 punktas. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Mokestinė

Rinkliava turi būti sumokama vienu mokėjimo pranešime nurodytų būdų; mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava mokama rinkliavos mokėtojui pasirinkus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį); tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos; mokant kas ketvirtį rinkliava mokama į pranešime nurodytą sąskaitą iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos (Rinkliavos nuostatų 53 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena Rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos (Rinkliavos nuostatų 60 punktas (redakcija galiojanti nuo 2020 sausio 1 d.).

Rinkliavos nuostatų 31 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta, kad rinkliavos lengvatos gali būti nustatomos atitinkamu savivaldybės tarybos sprendimu. Rinkliavų nuostatų 72 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad taikomos šios rinkliavos lengvatos: 1) rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies; 2) rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies. Rinkliavų nuostatų 73 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (Rinkliavos nuostatų 4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Rinkliavų nuostatų 74 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos. Rinkliavų nuostatų 75 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas.

Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Pažymėtina, kad delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatyto delspinigių dydžio. Rinkliavos nuostatų 59 punkte (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 gruodžio 31 d.), Rinkliavos nuostatų 83 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) buvo/yra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 60 punktu (redakcija galiojusi nuo kovo 28 d. iki 2019 gruodžio 31 d.), Rinkliavos nuostatų 84 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis yra apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavos nuostatų 62 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 gruodžio 31 d.; Rinkliavos nuostatų 86 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 sausio 1 d.).

MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis. Paskutinį kartą delspinigių dydis yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084, ir yra 0.03 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilojamojo turto objektų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojas, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku ar kad jis būtų visiškai atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, kad jam būtų taikyta lengvata.

Byloje nustatyta, jog VASA į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 birželio 30 d. kreipėsi 2022 m. rugsėjo 2 d., taigi vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina visa prašoma vietinė rinkliavos nepriemokos suma.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvienos pradelstos dienos 0,03 proc., taip pat laikytinas pagrįstu ir patenkinamas

Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymas yra tenkinamas, pareiškėjai iš atsakovo D. B. priteisiant už 2019 m. – 100 Eur, už 2020 m. – 124,20 Eur, už 2021 m. – 77,58 Eur ir už 2022 m. – 52,99 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 18,05 Eur delspinigių

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) už 2019 m., už 2020 m., už 2021 m. ir už 2022 m. 354,77 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt septynis euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 18,05 Eur (aštuoniolika eurų ir penkis euro centus) delspinigių.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                     Indrė Pukanasytė-Biekšė