Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 311 – 198 / 2011
Vaida Dirgėlienė Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
29.4; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Romualdo Januškos,
sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,
dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui,
atsakovui K. C., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-834/2011 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui K. C., trečiajam asmeniui R. D. dėl iškeldinimo iš patalpų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas V. D. prašė iškeldinti atsakovą K. C. iš pastatų – ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog jam su R. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais – ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Tačiau faktiškai jais naudotis negali, kadangi jame be jokio įstatyminio pagrindo gyvena atsakovas K. Č.. 2005 m. buvo susitarimas, jog atsakovas pirks pastatus, todėl leido jam naudotis. Atsakovas už pastatus norėjo perrašyti automobilius, tačiau šito nepadarė. Pastatus statė jis pats, atsakovas atliko tik kai kuriuos darbus: nupirko stogo dangą, langus sudėjo. Pastatai buvo statomi su perspektyva, jog atsakovas juos nupirks.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad V. D. ir R. D. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 0,4883 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog ieškovas pastatys pastatus. Dalį statybos ir priežiūros darbų atliko atsakovas. Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia CK 4.95 str. įtvirtintomis nuostatomis, t. y. savininko teise išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teismas nenustatė aplinkybių, jog K. C. žemės sklypu ir ūkio pastatais naudojosi neteisėtai, t. y. kad daiktai būtų buvę valdomi kaip įgyti per prievartą ar slaptai. Teismo nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinys negali būti kildinamas iš daiktinės teisės valdymo pažeidimų.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias pareikšto ieškinio pagrindą, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovo civilinę atsakomybę. O būtent: 2006 m. atsakovo žodiniu prašymu ieškovas leido jam naudotis pastatytu svečių nameliu tikėdamasis, jog atsakovas žemės sklypą bei pastatus nupirks. Todėl 2006 m. tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kas atitiko CK 6.629 str. 1, 2 d. nuostatas. CK 6.629 str. 2 d. nurodoma, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477, 6.478 str. nuostatos. CK 6.478 str. 1 d. nurodoma, jog nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui turi būti rašytinė. Taigi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė nekilnojamojo turto panaudos ar kitokia sutartis, o atsakovas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nesant tam teisinio pagrindo turtu naudojasi daugiau nei vienerius metus, t. y. nuo 2006 m. iki dabar, todėl priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, ieškinys pagrįstai yra kildinamas iš daiktinės teisės valdymo pažeidimo. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas neteisingai taikė CK 4.23 str. 3 d. nuostatą, kur nurodoma, jog neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nors ieškovui priklausančio turto perdavimas laikinai valdyti atsakovui ir nesusijęs su prievarta ar panašiai, tačiau neginčijamai patvirtina kitą esminę aplinkybę, jog šie veiksmai buvo atlikti kitaip pažeidžiant galiojančių įstatymų reikalavimus. Teismas neįvertino to, jog atsakovas nuo pat pradžių žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti šio turto valdytoju, arba kad kitas asmuo, šiuo atveju šio turto savininkas, turi daugiau teisių į jo užvaldomą turtą. Tačiau net jeigu ir laikyti, kad 2006 m. tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tai po metų laiko nesudarius rašytinės turto panaudos sutarties šie santykiai nutrūko, dėl ko atsakovui atsirado pareiga atlaisvinti turtą bei patalpas. Remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįrodė, jog turtu naudojasi teisėtai, teismas neturėjo aiškintis nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios ir turėjo ieškinį patenkinti ir iškeldinti jį iš neteisėtai valdomų pastatų.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantas skunde nepagrįstai daro prielaidą, kad tarp jo ir atsakovo 2006 m. susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tačiau, pagal CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d., po metų laiko nesudarius sutarties raštu, sutartis nutrūko, ir atsakovo valdymas tapo neteisėtu. Priešingai, iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp apelianto ir atsakovo buvo susiklostę ne panaudos teisiniai santykiai, o pirkimo - pardavimo ar net kelias civilines sutartis apimantys teisiniai santykiai. Be to, sutarties formos nesilaikymas prievolinių teisinių santykių nedaro daiktiniais teisiniais santykiai. Jau vien šiuo požiūriu ieškovas pareiškė netinkamą reikalavimą. Jei apeliantas mano, kad 2007 m. pasibaigus panaudos sutarčiai prievoliniai teisniai santykiai peraugo į daiktinius, o atsakovo valdymas tapo neteisėtu, kodėl likusius trejus metus jis ir toliau leido atsakovui naudotis ir valdyti žemės sklypą su statiniais ir nesikreipė dėl savo daiktinės teisės gynimo.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo V. D. ir trečiojo asmens R. D. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 0,4883 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Ieškovo teigimu, 2005 m. buvo susitarimas, jog atsakovas K. C. pirks pastatus, todėl leido jam jais naudotis. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais naudojasi jam leidus. Neginčijama šalių byloje nustatyta aplinkybė, kad dalį statybos ir priežiūros darbų atliko K. C. (b. l. 29-38). K. C. užsakymu UAB „Žalias fonas“ sudarė lokalinę sąmatą sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinkos tvarkymo darbams (b. l. 39-40). Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Ieškovas 2009-08-03 pareiškimu pareikalavo, kad atsakovas iki 2009-08-15 atlaisvintų jam priklausančius pastatus ir išsikeltų iki 2009-08-15 (b.l.8). Šis pareiškimas atsakovui įteiktas per antstolį S. R. 2009-08-05 (b.l.9). Atsakovas K. C. iki šiol naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.95 str., konstatavo, kad neįrodyta, jog ginčo pastatai atsakovo būtų buvę valdomi kaip įgyti per prievartą ar slaptai. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jų nevertino, sprendime padarytos išvados prieštarauja viena kitai. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Pirmos instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, nekvalifikavo šalių santykių pagal juos reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Iš šalių paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovas leido naudotis atsakovui ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu: pastatu – ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas leido jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu naudotis neterminuotai, t.y. tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos teisiniai santykiai. CK 6.629 str. 1 d. numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.642 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvieno daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovas 2009-08-03 pareiškimu, kuris įteiktas atsakovui per antstolį 2009-08-05, pareikalavo išsikelti ir išsivežti visus daiktus iš jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (b.l.8). Atsakovas iš ieškovui priklausančių statinių neišsikėlė, jų neatlaisvino. Panaudos sutartis laikoma nutraukta nuo 2009-11-05, atsakovas K. C. minėtais pastatais nuo 2009-11-05 naudojasi be teisinio pagrindo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir jis iškeldinamas iš pastatų – ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Atsakovo argumentai, kad tarp šalių buvo susiklostę ne panaudos teisiniai santykiai, o pirkimo pardavimo teisiniai santykiai ar net skirtingų civilinių sutarčių požymius turintys santykiai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad CK 6.156 str. apibrėžtas sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šalys turi teisę sudaryti ir tokias sutartis, kurių CK tiesiogiai nereglamentuoja, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutarties laisvės principas leidžia šalims pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus, be to, šalys gali sudaryti sutartį, kur jos nustato sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims (CK 6.156 str. 3 d.). Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad šalys jų faktiškai besiklostančius santykius siekė įteisinti, sprendė klausimus dėl naudojamų pastatų pirkimo pardavimo sutarties ar mainų sutarties sudarymo, tačiau joms susitarti nepavyko. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimu civilinėje byloje 2-31-266/2011 K. C. ieškinys V. D., R. D. dėl mainų sutarties pripažinimo galiojančia atmestas. Sprendimas įsiteisėjęs. Šiuo sprendimu nustatyti faktai yra prejudiciniai šiai bylai ir jų įrodinėti iš naujo nereikia (CPK 182 str.1 d.2p.). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini) K. C. pardavė V. D. už 15 000 Lt, traktorių pardavė R. D. už 300 Lt, automobilis Nissat Patrool yra K. C. nuosavybė, įrodymų, kad už siekiamą įsigyti turtą perduota 30 000 Lt teismui pateikta nebuvo. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija atsakovo K. C. nurodytų aplinkybių, kad jis naudodamasis pastatais dalį darbų (stogas, langai, židinys, sanitarinis mazgas, išbetonuota, visa elektros instaliacija) atliko pats arba jo lėšomis atliko samdyti žmonės, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo atsakovui naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nirs ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: jo sumokėtas žyminis mokestis – 263 Lt , antstolio suteiktos paslaugos už pareiškimo įteikimą atsakovui – 60 Lt ( b.l.5, 9-10, 156 ). Išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais ir priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš viso sudaro 122 Lt ( b.l. 2, 159) ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pastatų – ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 323,00 Lt (tris šimtus dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 122,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymą Anykščių rajono apylinkės teismui.
Teisėjai Romualdas Januška
Birutė Jonaitienė
Laimutė Sankauskaitė