Administracinio nusižengimo byla Nr. AN6.-1655-834/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00629-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.9.10
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,
sekretoriaujant Irenai Adamovič, Aurelijai Pečiukevičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., jo įstatyminei atstovei J. A.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 20:00 val. L. S. į D. A. banko sąskaitą Swedbank Nr. LT05730001015663294 už vaikišką elektromobilį pervedė 60 Eur ir iki šiol prekės negavo. Tuo L. S. buvo padarytas 60 Eur turtinis nuostolis. Surašant protokolą D. A. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį.
D. A. administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teisme, nusižengimo nepripažino ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis (D. A.) ieškojo darbo, rado skelbimą, kurio esmė buvo ta, kad asmuo, vardu A., pervedinės pinigus į jo (D. A.) sąskaitą. Minėtas asmuo A., jam sakė, kad jis (A.) parduoda pinigines. Jis (D. A.) sutiko, kad nepažįstamas asmuo A. pervestų pinigus, sakė jam (D. A.), kad duos kažkokį procentą. Tuos pinigus jis (D. A.) atidavinėdavo merginai. Jis (A.) jam (D. A.) pasakydavo, kur susitikti, kur atiduos pinigus. Jis (D. A.) pinigus atiduodavo merginai, kurios nepažįsta. Darbo skelbime, kurį jis (D. A.) rado, buvo prašoma padėti. Buvo prašoma pervedinėti pinigus į jo (D. A.) sąskaitą. Jis (D. A.) davė savo sąskaitą, o jis (A.) siuntė jam (D. A.) pinigus. Jis (A.) siųsdavo jam (D. A.) pinigus, jis (D. A.) nuiminėdavo, jis (A.) jam (D. A.) sakė, kiek gali sau (D. A.) pasiimti. Jis (D. A.) nežinojo už ką tie pinigai. Apie elektromobilį, jis (D. A.), nežinojo. Sužinojo jis (D. A.), apie šį įvykį, kai paskambino jam (D. A.), policija. Tas žmogus (A.) iš skelbimo, davė jam (D. A.) savo telefono numerį. Jis (D. A.) nurodė policijai tą (A.) telefono numerį, bet jis (D. A.) nežino, ar policija A. rado. Su A. tardavosi dėl susitikimo laiko. A. savo pavardės jam (D. A.) nesakė. Sutardavo dėl laiko ir vietos. Atvažiuodavo mergina. Mergina atvažiuodavo į sutartą vietą, jis (D. A.) jau ten jos laukdavo, ji sakė, kad atvažiuoja nuo A.. Jos vardo nežino. L. S. jam (D. A.) nežinomas. Jis (D. A.) nežinojo, kad bus parduodamas vaikiškas elektromobilis. Jis (A.) sakė, kad pardavinėja pinigines ir daiktus. Pats (D. A.) skelbimų nedėjo. Jis (D. A.) galvojo, kad čia Alvaro daiktai.
Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.
ANK 609 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio nusižengimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį nusižengimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių įgyvendinimas. Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio nusižengimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnis reikalauja administracinio nusižengimo protokole aprašyti nusižengimo esmę, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.
ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas.
Administracinio nusižengimo protokolas D. A. surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje.
ANK 108 str. nustatyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis).
Tačiau, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jis pats buvo apgautas, jos sąskaita pasinaudojo jam nežinomas asmuo vardu A. Už pinigų nuėmimą iš bankomato, jam (D. A.), buvo sumokama tam tikra pinigų suma. Išgrynintus pinigus iš D. A. sutartu laiku ir vietoje pasiimdavo mergina, kurios vardo jis (D. A.), nežino. D. A. posėdžio metu nurodė, jog pats jokio skelbimo nedėjo apie parduodamą vaikišką elektromobilį. Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių duomenų paneigiančių šią D. A. versiją.
Byloje surinkti šie duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, protokolas-pareiškimas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, foto nuotraukos, gyventojų registro išrašas apie asmenį (D. A.), apklausos protokolas, prašymas dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo, administracinio nusižengimo registro išrašas, dėl poveikio priemonių taikymo D. A..
Tačiau institucija atlikusi nusižengimo tyrimą nepateikė jokių įrodymų, jog buvo ieškomi nustatyti asmenys, nustatytas jų ryšys su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.
Teismas, užbaigęs byloje įrodymų tyrimą paskelbė, jog išeina priimti procesinio sprendimo, tačiau pasitarimų kambaryje priėjo išvadą, jog pagal byloje esančius įrodymus išnagrinėtoje byloje negali priimti procesinio sprendimo, nes nepakanka byloje esančių įrodymų padaryti išvadai ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas dėl pažeidimo padarymo, ar ne. Vadovaujantis ANK 567 straipsniu, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi, įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas D. A. todėl administracinio nusižengimo byla grąžintina tirti iš naujo institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis ANK 609 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas D. A. (D. A.), grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriui, tyrimui atlikti.
Teisėja Vaida Sinkevičienė