Baudžiamoji byla Nr. 1-2878-908/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10074-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.2.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,
sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,
dalyvaujant prokurorams Artūrui Survilai, Vytautui Jancevičiui,
kaltinamajam A. G.,
nukentėjusiajai A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. G. 2019 m. kovo 6 d., apie 22.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinis žodžius smurtavo prieš savo šeimos narį – pastūmė ir sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į juosmens sritį žmonai A. G. ir spyrė ne mažiau kaip du kartus į šlaunis – tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejose šlaunyse.
Be to, jis 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 00.36 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. G. apklaustas teisme prisipažino dėl nusikaltimų. Dėl 2019 m. kovo 6 d. epizodo paaiškino, kad dėl kažko susibarė su žmona ir susistumdė. Nelabai pamena įvykio, bet sudavė kelis smūgius. Tuo metu buvo blaivus. Nurodė, kad žmona jį išvedė iš kantrybės, todėl ir spyrė. Prieš tai susibarė, vyko žodinis konfliktas, po to spyrė žmonai į užpakalį, šlaunį. Šiuo metu su žmona gyvena kartu, žmonos atsiprašė. Dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. veikos paaiškino, kad automobilį vairavo neblaivus. Prieš tai su draugu šventė gimtadienį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Išgėrė gal puse litro degtinės. Alkoholį su draugu gėrė nuo vakaro, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d. vakaro. Apie vidurnaktį nusprendė važiuoti namo, išsikvietė taksi, nes buvo be mašinos. Taksi jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). 00.30 val. privažiavo prie savo namo. Taksi vairuotojui pasakė važiuoti į miestą su jo mašina. Nežino, kodėl sugalvojo važiuoti į miestą, bet taksi vairuotojas sutiko. Įlipo į savo automobilį, norėjo susikeisti vietomis automobilius, nes nebuvo kur parkuoti taksi automobilio. Vairuodamas apibrozdino kitą mašiną, žino tai, nes nukrito kito automobilio numeriai. Tada taksistas sėdo už jo automobilio vairo ir išvažiavo iš kiemo, o už poros šimtų metrų juos sustabdė policija. Tuo metu, kai juos sustabdė policija, automobilio nevairavo, jį vairavo būdamas aukštelėje. Prašė skirti minimalią bausmę ir išdėstyti jos mokėjimą po 100 Eur per mėnesį, taip pat prašė atsižvelgti, kad jau gavo 600 Eur baudą už šį įvykį.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. parodė, kad turi du mažamečius vaikus, gyvena kartu bendrame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su žmona nesutaria nuo šių metų sausio, miega atskiruose kambariuose. 2019 m. kovo 6 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis buvo namuose su A. G. ir vaikais. Draugas jo paprašė nuvežti tą naktį į oro uostą. Sužinojusi tai žmona supyko, kilo žodinis konfliktas. A. G. paėmė jo automobilio raktelius ir pasakė, kad jis niekur nevažiuos. Trūkus kantrybei, jis irgi prieš A. G. pakėlė balsą, galėjo pasakyti jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tada jis pastūmė A. G. ir sudavė ranka kelis smūgius į juosmens sritį bei nueidamas A. G. įspyrė į užpakalį, tačiau galėjo pataikyti ir į šlaunis. A. G. po šių jo suduotų smūgių atidavė automobilio raktelius ir jis išvažiavo tą naktį į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad žmonai sukėlė sužalojimus, sužinojo, kai ji jam atsiuntė į telefoną nuotraukas su mėlynėmis ant kūno. Kadangi buvo neblaivus, į tai nekreipė per daug dėmesio. Kai tarp jo ir A. G. įvyko žodinis konfliktas, vaikai turbūt buvo kitame kambaryje, jų nematė. Vėliau jis savo žmonos atsiprašė ir jie susitaikė. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vakare jis buvo (duomenys neskelbtini), ten išgėrė apie 500 ml degtinės. Paskui taksi automobiliu atvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), nes ten aikštelėje tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas jam priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, sugalvojo važiuoti į miestą, sėdo vairuoti savo automobilį, tačiau kas ten vyko toliau, tiksliai neprisimena, nes buvo girtas. Mašinoje dar gėrė alaus. Ten pat kieme buvo ir jį namo parvežusi taksi vairuotoja, su kuria buvo susitaręs, kad ji pavežios jį po miestą jo paties automobiliu. Ji savo automobilį pastatė toliau kieme, atėjo pas jį, sėdo ir vairavo jo automobilį. Šios merginos vardo neprisimena, ji nėra jo pažįstama. Mieste jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kuriems jis neprisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, nes bijojo atsakomybės. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, pripažįsta kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo visiškai (b. l. 120-122).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. G. parodė, kad kartu su A. G. gyvena apie 12 metų, turi du mažamečius vaikus, veda bendrą ūkį. Gyvena bendrame bute. Minėtu laiku tarp jos ir sutuoktinio A. G. vyksta žodiniai konfliktai dėl įvairių buitinių dalykų. 2019 m. kovo 6 d., apie 22 val., tarp jos ir A. G. įvyko eilinis žodinis konfliktas. Jie abu tuo metu buvo blaivūs. A. G. jai pasakė, kad nori kažkur išvažiuoti, o ji jam pasakė, kad vienai nepaliktų visos naštos ir paslėpė automobilio raktelį, kad jis nerastų ir niekur nevažiuotų. A. G., supykęs, kad nerado raktelio, ėmė ant jos rėkti, vartodamas necenzūrinius žodžius, reikalavo grąžinti raktelį. Ji jam raktelio nedavė. Tada, jai einant į virtuvę, kambaryje jis ėmė ją iš pradžių stumdyti, o po to su kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į juosmens sritį ir spyrė kojomis ne mažiau du kartus į šlaunis. Ji išsigando, kad daugiau jos nemuštų, ir atidavė raktelį. A. G., pasiėmęs raktelį, išvažiavo. Buvo sugrįžęs, o vėliau vėl išvyko ir grįžo tik ryte. Dėl kumščiu ir kojomis suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Vaikai tą vakarą buvo namuose, tačiau smurto atvejo nematė, nes buvo kituose kambariuose. Triukšmą girdėti turėjo, tačiau jie įpratę prie nuolatinių jų žodinių barnių namuose – to per daug nesureikšmina. Kodėl nekvietė iš karto policijos pareigūnų, paaiškinti negali. Bijojo, nes jautė psichologinį spaudimą dėl jo nuolatinių išsireiškimų, kad ji su vaikais neturės kur gyventi, be to, jai neatrodė, kad labai dideli sužalojimai jai padaryti. Po įvykio A. G. pastoviai namuose nebūdavo. Tai grįždavo, tai vėl išeidavo. Ir taip būna net nakties metu. A. G. buvo sugrįžęs į namus 2019 m. kovo 10 d. su savo broliu ir draugu, vartojo namuose alkoholį. Ji bandė jiems paaiškinti, kad namuose, kuriuose yra maži vaikai, gerti alkoholio negalima. Kilo konfliktas, kurio metu jai pradėjo A. G. grasinti, kad su vaikais dingtų iš namų. A. G. su visais svečiais išėjus iš namų, ji nusprendė, kad daugiau nekentės ir sugalvojo 2019 m. kovo 11 d. iš ryto kreiptis į policiją dėl 2018 m. kovo 6 d. patirto smurto, nes žymės, tai yra kraujosruvos ant šlaunų, matėsi puikiai. 2019 m. kovo 11 d. A. G. nebuvo namie, todėl ji ryžosi kreiptis. Jis padavus pareiškimą, jį priėmęs policijos pareigūnas nurodė, kad kai grįš A. G. į namus arba bandys į juos patekti, praneštų policijai. 2019 m. kovo 11 d. vakare, išmaudžiusi vaikus, kartu su jais užmigo. Prabudusi apie 3 val. nakties pastebėjo, kad A. G. grįžęs neblaivus ir atsigulęs į lovą, todėl nedelsiant paskambino į policiją. Su juo susitaikyti nesiruošia, nes jis prieš ją ne tik smurtavo, bet ir jos negerbia, įžeidinėja. Ankščiau A. G. yra prieš ją smurtavęs, tačiau dėl patirto smurto niekada nesikreipė, nes bijodavo. Jo bijo ir dabar, nenori, kad jis pareitų į namus. Dėl patirto smurto A. G. pretenzijų neturi ir ieškinio nereikš. Akistatoje dalyvauti atsisako, nes nenori matyti A. G. ir nemato prasmės (b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 00.20 val., jis buvo namuose, ruošėsi eiti miegoti, kambario balkono durys buvo atidarytos. 0.38 val. išgirdo triukšmą kieme. Išėjęs į balkoną, pamatė, kad pilkos spalvos automobilis „BMW“, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą kieme priparkuotą automobilį „BMW“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent apibraižė automobilio „BMW“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį buferį ir nuplėšė priekinį valstybinį numerį. „BMW“ pilkos spalvos vairuotojas, padaręs eismo įvykį, nesustojo, tęsė važiavimą. Jis nedelsdamas apie įvykį pranešė paskambinęs skubios pagalbos telefono numeriu 112. Pavažiavus tam tikrą atstumą, tačiau būdamas kiemo teritorijoje, „BMW“ pilkos spalvos vairuotojas sustabdė automobilį, tačiau variklio neužgesino, išlipo iš automobilio, priėjo prie apgadinto juodos spalvos automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsistojo ant nurauto valstybinio numerio. Iš „BMW“ pilkos spalvos vairuotojo judesių, eisenos, akivaizdžiai buvo matyti, kad šis yra apsvaigęs. Jam būnant prie apgadinto automobilio, į kiemą įvažiavo pilkas automobilis „Toyota Prius“ (valstybinio numerio neatsimena), su šiuo automobiliu atvažiavo dvi moterys, viena iš kurių vairavo automobilį. Tada pilkos spalvos „BMW“ vairuotojas priėjo prie savo automobilio iš keleivio pusės, atidarė dureles, iš automobilio paėmė skardinę alaus, atsigėrė ir atsisėdo į savo automobilio priekinę keleivio vietą. Su „Toyota Prius“, pilkos spalvos, valstybinio numerio neatsimena, atvažiavusios moterys pastatė automobilį kieme, o pačios nuėjo link pilkos spalvos „BMW“. „Toyota Prius“ keleivė atsisėdo už pilkos spalvos „BMW“, vairo, o „Toyota Prius“ vairuotoja atsisėdo į „BMW“ galą ir jie visi išvažiavo iš kiemo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Minėtų žmonių jis nepažįsta. Stebint visą situaciją, jis visą laiką kalbėjo su BPC operatore ir pranešinėjo kaip keičiasi situacija. Daugiau įvykio aplinkybių nežino (b. l. 77-79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. parodė, kad dirba taksi vairuotoja. 2019 m. rugpjūčio 21 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini), vežė klientą vardu A., kuris paprašė telefono numerio ir prašė jį vakare pasiimti iš tos vietos (duomenys neskelbtini) mikrorajone, į kurią jį vežė, t. y. vakare parvežti namo į (duomenys neskelbtini). Ji sutiko, paliko jam telefono numerį. 2019 m. rugpjūčio 22 d., iš karto po vidurnakčio, jai paskambino tas pats klientas A. ir paprašė jos atvažiuoti. Pasiėmusi jį iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono, parvežė namo, sustojo ties automobilių stovėjimo aikštele tarp (duomenys neskelbtini) namų Nr. (duomenys neskelbtini), po to A. paprašė jos pavežioti jį po miestą, tačiau ne jos o savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu stovėjusiu kieme. Ji sutiko. A. nuėjo namo pasiimti automobilio raktų, o ji ieškojo, kur prisiparkuoti, tačiau niekur nebuvo laisvos vietos. Sutarė, kad pasistatys savo automobilį į jo vietą, tačiau jis jai neleido savo automobilio „BMW“ išvaryti iš stovėjimo vietos, pats sėdo už vairo. Ji tuo metu gatvėje laukė, kol jis išvažiuos iš siauro tarpo ir ji galės įvažiuoti į tą vietą savo automobiliu. Kol laukė, matė, kaip A., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš stovėjimo vietos atbuline eiga išvažiavo sukdamas į dešinę, o kelis metrus pavažiavus, kai reikėjo atbulam sukti į kairę, tuo metu jis sukdamas priekine vairuotojo automobilio bamperio dešine dalimi kliudė stovėjusio kito automobilio „BMW“ priekinį bamperį taip, kad šiam nuo kontakto nukrito priekinis valstybinio numerio ženklas. Ar be ženklo nukritimo buvo padaryti kiti sugadinimai automobiliui, ji nematė, arti priėjusi nebuvo. A. patraukė savo automobilį taip, kad ji galėjo pravažiuoti į jo stovėjimo vietą, ji ten paliko savo automobilį. Po to A. nuėjo apžiūrėti to kito automobilio „BMW“, grįžęs prie savo automobilio pasakė, kad nieko ten neatsitiko, tik numeris nukrito. Tada sėdo į A. automobilį „BMW“, kurį vairavo ji, ir išvažiavo į miestą. Nuvažiavo tik iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, ten juos sustabdė policininkai, sulaikė A. ir jo automobilį, o ji parašė paaiškinimą ir grįžo pasiimti savo automobilio (b. l. 82-84).
VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 216/2019 (06) nurodyta, kad A. G. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti veikiant abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje ir kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 54).
2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas eismo įvykis, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), kieme (b. l. 63).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam 2019 m. rugpjūčio 22 d. 00.50 val. nustatytas 2,13 prom. girtumas, 01.10 val. nustatytas 2,15 prom. girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Alcotest 7510 patikros sertifikatas Nr. 0969419 bei patikros rezultatai (b. l. 66-71).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas A. G. priklausantis automobilis „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti galinio bamperio bei priekinės dešinės pusės apgadinimai (b. l. 72-74).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „BMW528o“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam A. G. (b. l. 132).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (kasacinė nutartis Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad dėl kažko susibarė su žmona ir susistumdė. Tuo metu buvo blaivus. Nurodė, kad žmona jį išvedė iš kantrybės, todėl ir spyrė. Prieš tai susibarė, vyko žodinis konfliktas, po to du kartus spyrė žmonai į užpakalį, šlaunį. Nukentėjusioji A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. G. iš pradžių ją stumdė, o po to su kumščiu sudavė ne mažiau, kaip tris smūgius, į juosmens sritį ir spyrė kojomis ne mažiau, kaip du spyrius, į šlaunis. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa. Liudytojų mačiusių įvykį nebuvo. Nukentėjusiosios sužalojimai yra užfiksuoti specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad A. G. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti veikiant abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje ir kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 54). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. G. 2019 m. kovo 6 d., apie 22.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu vartodamas necenzūrinis žodžius smurtavo prieš savo šeimos narį, suduodamas žmonai smūgius ranka ir spirdamas, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, posėdžio metu ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – kaltinamojo ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų L. R. ir P. P. parodymus, byloje surinktą rašytinę įrodomąją medžiagą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. G. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad vairavo savo automobilį aikštėlėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, užkabino kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su liudytojų P. P., L. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtintos neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad A. G. 2019 m. rugpjūčio 22 d. 00.50 val. nustatytas 2,13 prom. girtumas, o 01.10 val. nustatytas 2,15 prom. girtumas. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas.
Bausmės skyrimas kaltinamajam
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. G., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį: padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. Taip pat teismas įvertina kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 142), administracine tvarka baustas (b. l. 143-144), dirba (b. l. 145), vedęs, turi mažamečių vaikų, priklausomybės ligų registre neįrašytas (b. l. 150), į priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 152),. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, A. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia ir į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamojo sutuoktinė už padarytą veiką jam atleido, ir daro išvadą, kad A. G. skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. A. G. teismas skiria BK 48 straipsnio 7 dalyje numatytą įpareigojimą, kuris, teismo nuomone, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, turės prevencinį poveikį.
Be to, BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą – padarė šeimos nariui (žmonai), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 722 straipsniu, A. G. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Siekdamas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad už nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje A. G. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį, atsižvelgus į jau aptartas nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nustatant mažesnį, nei numatytas aktualaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, taip pat ir griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. BK 65 straipsnyje numatytas draudimas reiškia, kad paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Jos taikomos tik nuosprendžio vykdymo stadijoje, keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (kasacinė nutartis Nr. 2K-302/2014, 2K-349-1073/2018).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2019 m. kovo 12 d., 03.10 val., iki 2019 m. kovo 13 d., 14.50 val. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., 00.50 val., iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., 16.12 val.. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies taisyklėmis ir 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinos į paskirtą baudos bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 87-91, 107-108).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jam paskirti minimalią baudą ir išdėstyti ją dalimis, mokant po 100 Eur per mėnesį. Be to, prašė atsižvelgti, kad jau gavo 600 Eur baudą už šį įvykį. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, gali nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Įvertinus kaltinamojo nurodytus argumentus, tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, teismas vertina, kad visos baudos sumokėjimas per 2 mėnesių terminą jam būtų gana didelė finansinė našta, todėl jam nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. G. padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. Kaltinamasis yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, be to ir už KET pažeidimus, tai leidžia pagrįstai manyti, jog A. G. nėra pavyzdingas vairuotojas, jis linkęs pažeidinėti KET reikalaivmus. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis Nr. 2K-261-489/2018). Kasacinėje praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis) ir, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija, apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos (už pastaruosius veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka. Taigi asmuo šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. yra įvykio metu vairuoto automobilio „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes, turto konfiskaivmo pagrindą, laiko, kad šiuo atveju turto konfiskavimo taikymas nėra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, todėl automobilis „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. G., turi būti konfiskuotas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, pridėtas prie baudžiamosios bylos, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b. l. 123-124, 125-126).
Kaltinamajam A. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. vasario 22 d., paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 135).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 60 BNBD (buvęs MGL) (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir skirti A. G. bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą ir 60 BNBD (buvęs MGL) (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą ir 40 BNBD (buvęs MGL) (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti į paskirtą baudos bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 12 d., 03.10 val., iki 2019 m. kovo 13 d., 14.50 val. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., 00.50 val., iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., 16.12 val., t. y. vieną dieną prilyginant dviejų BNBD (buvęs MGL) dydžio baudai ir laikyti A. G. neatlikusiu 37 BNBD (buvęs MGL) (1 850 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 722 straipsniu įpareigoti A. G. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, A. G. nustatyti šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuotiną nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. G. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti A. G. priklausantį automobilį „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, pridėtą prie baudžiamosios bylos, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „BMW528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. G., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam A. G. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Išaiškinti A. G., kad:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Gruodienė