Civilinė byla Nr. e2-27235-886/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16620-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38;

 (S)

3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.8.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. S. ir jos atstovei advokatei S. K.,

atsakovui V. L.

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. L. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikiant institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė A. S. ieškiniu prašo pripažinti atsakovą V. L. šalių nepilnametės dukters K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nustatyti dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės ir 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalys 2018-11-28 parengiamajame teismo posėdyje pateikė notarine tvarka patvirtintą šalių pareiškimą dėl V. L. tėvystės pripažinimo šalių nepilnametei dukteriai ir vaiko gimimo akto įrašą, kuriame atsakovas įrašytas vaiko tėvu. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad tarp šalių ginčo nėra dėl tėvystės nustatymo, todėl šio ieškinio reikalavimo atsisako, nurodė, kad ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės jai žinomos.

Dėl visų kitų ieškinio reikalavimų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) šalys 2018-11-28 sudarė taikos sutartį, pateikė teismui ją patvirtinti, prašo civilinę bylą nutraukti ir patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas, civilinė byla nutraukiama.

Dėl ieškinio reikalavimų nustatyti vaiko tėvystę.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Byloje nėra ginčo dėl šalių nepilnametės dukters tėvystės, tą patvirtina V. L. ir A. S. 2018-11-26 notarine tvarka patvirtintas pareiškimas. Jame nurodyta, kad V. L. prašo jį pripažinti K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, ir įrašyti vaiko gimimo akto įraše žinias apie tėvą ir suteikti pavardę – (duomenys neskelbtini), o A. S. sutinka, kad V. L. būtų pripažintas jos dukters K. S. tėvu, kad vaiko gimimo akto įraše būtų įrašytos žinios apie tėvą ir suteikta pavardė – (duomenys neskelbtini). Duomenys apie tėvą yra įrašyti (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina 2018-11-27 gimimo įrašo išrašas G-18-19000-5722. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad klausimas dėl vaiko tėvystės yra išspręstas, todėl yra pagrindas ieškovės atsisakymo nuo šio ieškinio reikalavimo priimti ir civilinės bylos dalį nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje. Šalys taikos sutartyje išsprendė visus klausimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymu vaikui. Šalių taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl taikos sutartis patvirtinama, o civilinė byla dėl šių ieškinio reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).

Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Šalims yra išaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko interesų įgyjama, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties pasikeitimu, poreikiu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ar vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms, susijusioms su tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimu, ir šias aplinkybes reikės įrodinėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovę teisme atstovavo advokatė S. K., paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2018-08-29 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-4072-15156. Iš VGTPT Kauno skyriaus 2018-11-27 pažymos Nr. NTP-7-7219 matyti, kad valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei, sudaro 208 Eur advokato darbo užmokesčio. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl vaiko tėvystės, ir kad šalys sudarė taikos sutartį dėl visų kitų ieškinio reikalavimų, yra pagrindas mažinti iš atsakovo valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Atsakovas teismo posėdyje prašė atleisti jį bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo dėl sunkios turtinės padėties. Paaiškino, kad jo gaunamos pajamos minimalios, iš jo vykdomi išskaitymai antstolių kontorose, todėl visas likusias pajamas skiria vaiko poreikiams ir savo būtinųjų poreikių tenkinimui. Lapkričio mėnesį pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, tačiau pirmojo atlyginimo dar negavo, neturi nei savo būsto, nei kito nekilnojamojo turto.

CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatyta teismo teisė iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.

Teismas, spręsdamas dėl priteistino iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydžio valstybei, atsižvelgia į aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovas nuo 2018-11-12 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokesčio dar nėra gavęs, todėl nėra duomenų apie jo draudžiamųjų pajamų dydį. Iš Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenų matyti, kad iš atsakovo vykdomas išieškojimas antstolių kontorose penkiose vykdomosiose bylose Nr. 0034/18/01396, 0034/17/01131, 0034/17/00079, 0123/18/01006, 0161/17/02005: 23 Eur, 800 Eur ir 1362 Eur valstybei, 1638 E. T. priemonių draudikų biurui, 6446,95 Eur UAB „Neo Finance“. Atsakovas paaiškino, kad atskaičius išieškomas sumas, jam lieka apie 30 procentų darbo užmokesčio. Teismas atsižvelgia į tai, kad ši byla susijusi išimtinai su mažamečio vaiko interesų užtikrinimu, į atsakovo pastangas skirti vaiko išlaikymui kiek įmanoma didesnę dalį jam liekančių pajamų ir į labai didelę priverstinai vykdomų išieškojimų bendrą sumą. Įvertinęs šiuos kriterijus, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo dar labiau pablogins jo turtinę padėtį, ir tai pakenks mažamečio vaiko interesams. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo likusi bylinėjimosi išlaidų dalis valstybei nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes šios išlaidos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 96 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

Patvirtinti ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Ieškovė) ir atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovas) 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Ieškovė sutinka, kad nuo ieškinio pateikimo dienos (2018-10-02) iki 2019 m. gruodžio 1 d. Atsakovo mokamo išlaikymo dukteriai K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydis nustatomas po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) per mėnesį.

2. Šalys sutinka, kad Atsakovo išlaikymo dukteriai K. L. įsiskolinimas nuo jos gimimo yra 900 Eur, iš jų 300 Eur Ieškovė yra gavusi iš Atsakovo. Likęs įsiskolinimas yra 600 Eur, kurį Atsakovas sumokės dalimis po 50 Eur kas mėnesį per 12 mėnesių, iki 2019 m. gruodžio 1 d.

3. Ieškovė ir Atsakovas susitarė, kad išlaikymas dukteriai K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gruodžio 1 d. bus mokamas po 200 Eur (du šimtus Eur) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki dukters (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina A. S..

4. Vaiko išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimo dengimui skirtas lėšas Atsakovas sumoka kiekvieno mėnesio 20 dieną į Ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke.

5. D. K. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. S..

6. Ieškovė sutinka, kad Atsakovas bendrautų su dukterimi tarpusavyje suderintu laiku, ji nedarys kliūčių Atsakovui bendraujant su dukterimi.

Priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-27235-886/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-16620-2016-6).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Laima Kriaučiūnaitė