Civilinė byla Nr. 2-80-252-2017

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00036-2015-6

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.2.6.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. liepos 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

dalyvaujant ieškovių I. Ž. ir U. Ž. atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei,

atsakovo VšĮ Rokiškio rajono ligoninės atstovui advokatui Arūnui Zeleckiui,

tretiesiems asmenims R. U., M. L., D. B. ir jos atstovei advokatei Onai Klinavičienei, „Gjensidige Baltic“ AAS Lietuvos filialo atstovui D. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. Ž. ir U. Ž. ieškinį VšĮ Rokiškio rajono ligoninei, tretiesiems asmenims R. U., M. L., D. B., „Gjensidige Baltic“ AAS Lietuvos filialui, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

ieškovės patikslintu ieškiniu, kuris yra priimtas ir laikomas galutiniu procesiniu dokumentu, prašo priteisti iš atsakovo VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“  turtinės žalos atlyginimą: ieškovei I. Ž. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis, vienos minimalios algos dydžio išmokomis iki gyvenimo galo; priteisti iš atsakovo I. Ž. neturtinės žalos atlyginimą 43 500 €; priteisti U. Ž. neturtinės žalos atlyginimą 87 000 €; atnaujinti I. Ž., ir U. Ž. terminą ieškiniui pateikti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad 2013-09-26 d. 21,30 val. ieškovė I. Ž. nuvyko į VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“ gimdymo skyrių, kuriame (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą U. Ž.. Viso nėštumo metu ieškovė lankėsi pas ginekologę R. U., buvo atlikti visi privalomi tyrimai, kurie buvo geri, nerodė jokios grėsmės ieškovei ar jos būsimo kūdikio sveikatai. Gimdymas buvo planuotas 2013-09-21, tačiau vėlavo, todėl nuo 2013-09-22 d. ieškovė jau lankėsi VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“. 2013-09-26 d. ryte ji buvo pas gydytoją D. B., kuri apžiūrėjusi ieškovę konstatavo, kad gimdos kaklelis yra atsidaręs 4 pirštų apimtimi. Į ligoninę ji nebuvo paguldyta, gydytoja D. B. liepė jai ateiti į ligoninę sekančią dieną. Tos pačios dienos vakare pajutus skausmus nugaros srityje, ieškovė pati nuvyko į ligoninę. Gydytoja D. B. vėl ją apžiūrėjo, nuleido gimdos vandenis ir nukreipė į gimdyklą. Gimdykloje ieškovę prižiūrėjo akušerė M. L., kuri prasidėjus gimdymui iškvietė gydytoją D. B.. Kartu prie gimdymo dalyvavo ieškovės motina D. V..  Apie 23 val susilpnėjus gimdymo veiklai ir vaisiaus tonams, buvo penkis kartus panaudota vakuumo ekstrakcijos procedūra(toliau – vakuumas). Gimdymo procesui nebuvo tinkamai pasiruošta, nes gimdykloje nebuvo visų reikiamų instrumentų, dėl ko gydytoja buvo palikusi ieškovę ir išėjusi į kitą skyrių jų atsinešti. Mano, kad vakuumo ekstrakcijos procedūra buvo panaudota netinkamai, nes buvo užgauta ir sulaužyta kūdikio galvutė. To pasekoje dukra gimė invalide jai diagnuozuotas: (duomenys neskelbtini). Dėl tokių dukters sveikatos sužalojimų, mergaitė ilgą laiką buvo gydoma, kentė skausmus, nuo pat kūdikystės yra neįgali ir nėra jokios vilties jog jos būklė kada nors iš esmės pagerės. Dukra nemato jos supančio pasaulio, sunkiai valdo kūną, nuolat kenčia nuo traukulių. Pritaikius vakuumo ekstrakcijos procedūrą buvo sulaužyta dukters kaukolė, nors atsakovo dokumentuose šio sužalojimo nėra užfiksuota. Šį sužalojimą nustatė vėliau VšĮ Panevėžio respublikinė ligoninė. Nurodo, kad dėl gydytojos D. B. ir M. L. pasirinkto netinkamos gimdymo taktikos be pagrindo buvo panaudotas vakuumo ekstraktorius. Gydytojos D. B., M. L. ir R. U. nesilaikė teisės aktais nustatytų reikalavimų. Gimdymas buvo planuojamas 2013-09-21, tačiau vėlavo 6 dienas, todėl užsitęsęs nėštumas yra priskiriamas prie didelės rizikos nėštumo, dėl ko gydytojos turėjo kreiptis į antrinio ar tretinio lygio gydymo įstaigas dėl ieškovės gimdymo priėmimo. Taip pat buvo netinkamai atliktas naujagimio gaivinimas. Vamzdelis turėjo būti įkišamas 9 cm. gylio, o buvo tik 7 cm., skersmuo vamzdelio turėjo būti 3,5 mm, o buvo tik 3 mm.  Netinkamai buvo suteikta medicininė pagalba ir I. Ž., nes dėl netinkamo vakuumo ektrakcijos procedūros, ieškovė patyrė daugybę plyšimų, dėl ko po gimdymo buvo daugiau nei dvi valandas siuvama panaudojant narkozę. Todėl akivaizdu, kad atsakovo kaltė yra, nes buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos. Visi padaryti sužalojimai ieškovei U. Ž. yra netinkamai atliktos vakuumo ekstrakcijos procedūros pasekmė. Priežastinis ryšys pasireiškė ir tuo, kad gydytojos pasirinko netinkamą gimdymo taktiką, neturėjo pakankamai kompetencijos vakuumo ekstrakcijos procedūros atlikimui, panaudojo vakuumą metaline galvute, pasenusį. Dukra per ilgai išbuvo motinos gimdoje, dėl ko iš karto naujagimę buvo būtina intubuoti ir ventiliuoti bei vežti į VšĮ „Panevėžio respublikinę ligoninę“.  Dėl netinkamos medicininės pagalbos ieškovei I. Ž. buvo apribotas bendravimas, patyrė skausmą, kančias, neturi galimybės dirbti, nes visą laiką reikia būti su dukra. Mano, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nes būtent dėl jo darbuotojų kaltės kūdikis gimė sužalotas ir neįgalus. Taip pat nurodė, jog gimdymo metu buvo panaudota žymiai daugiau jėgos nei buvo galima ir ieškovei nebuvo paaiškinta šios procedūros esmė ir galimos pasekmės. Gydytoja ignoravo aplinkybes, jog motinos audiniai yra pažeisti, o vaisiaus galvutės oda ne tik kad pažeista, tačiau sulaužyta. Procedūra buvo bandoma atlikti penkis kartus, nors pagal visus keliamus reikalavimus turėjo būti nutraukta po pirmo bandymo. Gydytoja neatsižvelgė ir į tai, kad kūdikio galvutė savo didžiausia apimtimi buvo pasiekusi dubens įėjimo plokštumą, tačiau dar nebuvo nusileidusi į dubenį, kas labai svarbu, kad vakuuminiu ekstraktoriumi būtų sėkmingai užbaigtas gimdymas.

Teismų posėdžių metu ieškovė I. Ž. palaikė savo keliamus reikalavimus ir papildomai paaiškino, gimdykloje prasidėjo sąrėmiai kas 10-15 min. Pradėjo norėti tuštintis. Tualete suprato, kad tuoj gimdys. Akušerė L. ją patikrinimo ir pasakė, kad atsivėrimas 10 cm. Akušerė liepė nestumti, sakė vaikas iškris ant žemės. Tai buvo apie 22 val. 30 min. Gydytoja atėjo greitai, apsirengė rūbus. Ji du kartus stūmė nieko nepavyko. Atvežė vakuumą ir ji suprato, kad vakuumas buvo naudojamas 5 kartus, nes girdėjo specifinį garsą. Kai vaiką traukė vakuumu, viena ranka daktarė laikė ant kojos ir stipriai spaudė. Vaikų gydytoja Č. uždėjo tonusų matavimo apartą po vakuumo. Iš Č. veido suprato, kad blogai  ir tada pagimdė. Po Č. atėjimo dar dėjo vakuumą. Mergytę gaivino, vaikas buvo išvežtas į Panevėžį. Jai buvo suleista narkozė, nes labai buvo suplyšusi. Ją operavo 2 val., po narkozės atsigavo po dar 3 valandų. Jau po gimdymo, kitą dieną buvo gydytojos, sakė vaikui užkrėtimas. Tada iš Panevėžio gydytojų sužinojo, kad lūžusi kaukolė. Matė mėlynę ant vaiko galvelės. nėštumo metu lankėsi pas gydytoją U. ir tyrimai ir savijauta buvo geri. Dvigubą inkstą turi jos močiutė kaip ir dabar U.  Reikia vadovautis paskutiniu ieškiniu 43 000 Eur neturtinės žalos, dukrai neturtinė 87 000 Eur. Vaikas yra su visiška negalia, neturi jokių perspektyvų, kad kas nors pasikeis. Pati geria raminamuosius, pragyvena iš vaiko neįgalumo, slaugos, kuri yra 513 Eur. Vyras statybininkas, bet darbas nepastovus, padeda seneliai. Jei būtų įgimta infkecija, tai ji turėjo būti nėštumo metu. Sužalojimai padaryti gimdymo metu. Jokių žalingų įpročių ji neturėjo. Prie gimdymo buvo jos mama. Jai gimdymo metu buvo leidžiami skatinamieji vaistai ir tada atsirado skausmai. Apie vakuumo naudojimo riziką niekas neaiškino. Neurologo konsultacijai iki nėštumo nebuvo siųsta. Sveikatos problemų neturėjo, tik cista gimdoje, apendicitas. Gydytoja apžiūrėjo po persirengimo, didžiausi sąrėmiai prasidėjo tada kai grįžo iš WC, bet po to dingo. Nejautė nei tarpvietės kirpimo, nei vakuumo.

Ieškovių atstovė pažymėjo, kad hipoksijos požymiai buvo nustatyti 22,50 val. Pagal galiojančius teisės aktus gimdymas privalėjo būti baigtas per 30 minučių, tačiau jis baigtas po keturiasdešimties minučių. Gydytoja delsė 10 minučių priimti sprendimą kokiu būdu baigti gimdymą ir tai turėjo įtakos vaiko sveikatos pakitimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog vakuumas ligoninėje 2011-2012 metais buvo naudotas tik 1 kartą metuose, todėl akivaizdu, kad gydytoja praktikos neturėjo jo taikymui. Taip pat mano, kad nebuvo sąlygų vakuumui taikyti, nes nebuvo sąrėmių. Iš kardiotopogramos, kuri buvo rašoma iki 22,40 val. taip pat nėra sąlygų vakuumo taikymui. Netgi pati gydytoja yra padariusi įrašą, jog sąrėmiai susilpnėjo ir atsiliepime nurodė, kad ieškovė neturėjo jėgų stumti vaisiaus. Oksidoksinas ieškovei buvo leidžiamas III gimdymo etape, nors bylos medžiaga patvirtina, kad jis buvo naudojamas ir tada, kai buvo taikomas vakuumas. Be to, nebuvo tinkama vaisiaus padėtis taikyti vakuumui, nes vaisiaus galvutė nebuvo nusileidusi, ką patvirtina komisijos sprendime nurodytos aplinkybės. Taikant vakuumą buvo naudojama jėga, ieškovė nurodė, kad gydytoja įsirėmusi į jos koją traukė kūdikį jėga. Mano, kad ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog vakuumas buvo taikytas ne du kartus kaip teigia gydytoja, o penkis. Atkreipė dėmesį į tai, kad placentoje nebuvo rasta jokių infkecijos požymių, todėl teigti, kad ji buvo įgimta nėra pagrindo. Medicininės literatūros teiginiai, kad nustačius infeklciją per 72 valandas ji laikoma įgimta, neatmeta galimybės, kad infekcija galėjo būti įnešta gimdymo metu arba gaivinant kūdikį. Ligoninė neatliko jokio tyrimo ar gimdykloje nėra infekcijos. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų ar meningitas yra infekcijos pasekmė, nes infekcija rasta kraujuje, bet smegenų skystyje jos nėra. Epilepsijos atsiradimo prielaida yra grynai teorinė, nes Panevėžio ligoninės epikrizėje  yra nurodyta, kad yra hipoksinis trauminis CNS pažeidimas. Nustatytas momenkaulio lūžis ir kaklo slankstelio panirimas ir yra neteisingai taikyto vakuumo pasekmė. Mano, kad trijų metų senaties terminas nėra praleistas, bet teismui manant kitaip prašo jį atnaujinti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė po gimdymo buvo gydoma, patyrė didžiulę psihologinę traumą, buvo priversta likti ligoninėje labai ilgą laiką, todėl neturėjo galimybių laiku kreiptis į teismą. 

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovei buvo suteikta visokeriopa pagalba, atitinkanti visus keliamus reikalavimus. Atsakovas yra akredituota gydymo įstaiga teikianti  antrinio A lygio akušerinę ir neonatologinę pagalbą, teikianti gimdymo paslaugą ir turinti visą būtiną šioms paslaugoms teikti įrangą, instrumentus bei priemones. Gydytoja D. B. ir akušerė M. L. turi galiojančias licenzijas teikti atitinkamas paslaugas. Gimdymo metu medicinos personalas veikė atsižvelgęs į susidariusią padėtį, tinkamai ir kvalifikuotai suteikė medicinines paslaugas ieškovei. Ligoninė vakuumo ekstraktorių MEDIAMN 046/S/N970046 įsigijo 1997 metais ir iki šiol juo naudojasi. Įranga atitinka keliamiems reikalavimams, draudimų nėra. Įrangos patikra atlikta 2012-10-17 ir 2014-01-22. Ieškovės dukrai Panevėžio respublikinėje ligoninėje buvo diagnozuotas įgimtas sepsis. Specialistų nuomone įgimtas sepsis galėjo susiformuoti nėštumo metu ir tai paneigia ieškovės teiginius, kad jai buvo suteikta nekvalifikuota medicininė pagalba. Mano, kad nėra visų privalomų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, nurodo, kad pagrindo atnaujinti ieškovei ieškininės senaties terminą nėra. Ieškovė visą laiką naudojosi advokato pagalba, todėl turėjo visas galimybes laiku kreiptis į teismą. Todėl prašo ieškinį atmesti neatnaujinus ieškininės senaties termino.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovės atstovė tiek savo baigiamojoje kalboje tiek apskritai remiasi tik ieškovės paaiškinimais ir teorija, kurią neaišku kur skaitė, tačiau nesivadovauja byloje esančiais ekspertizės aktais, kurie nedviprasmiškai teigia, kad nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai priimant gimdymą, buvo laikytasi visų procedūrų ir ligoninės darbuotojų kaltės tame nėra. Ieškovės teiginiai apie darbuotojų instruktavimai niekaip nesusiję su gimdymo taktika ir atliktais veiksmais. Instruktavimas yra susijęs su darbų sauga, o ne su tinkamu vakuumo taikymu. Indikacija vakuumui buvo, nes 22,50 val. nustačius hipoksiją ji ir buvo pritaikyta. Kad nebuvo indikacijos cezario pjūviui patvirtino ekspertai. Jokių byloje įrodymų nėra, kad vakuumas buvo taikytas penkis kartus. Ieškovės motina V. parodė, kad ji matė tik vieną kartą kaip nukrito vakuumas, o neva girdėjo dar 4 kartus, tačiau tai nepaneigia rašytinių įrodymų, kad gimdymo taktika buvo pasirinkta tinkama ir kad antrą kartą panaudojus vakuumas kūdikis gimė. Apklausti specialistai, kurie atliko paskutinę ekspertizę patvirtino, kad CNS patologija yra ne dėl momenkaulio lūžio. Mano, kad ieškovė pati klysta savo paaiškinimuose. Pirmame ieškinyje ji nurodė, kad gydytojų neteisėti veiksmai buvo tas pagrindas sužalojimams atsirasti. Jau patikslintame ieškinyje teigia, kad priimant gimdymą nebuvo reikiamų medicininių priemonių, kad naudojo pasenusius aparatus. Tačiau bylos duomenys šiuos ieškovės teiginius paneigia. Atsakovas turėjo visus reikiamus medicininius instrumentus ir aparatūrą gimdymui priimti. Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kas prietaiso pasas išrašytas 2012 m, nes tik nuo tų metų numatytas toks instrumentų pasų išrašymas. Byloje pateiktais gydytojos B. dokumentais patvirtinama, kad gydytoja turi licenziją naudoti vakuumą. Paneigtas byloje apklaustų liudytojų parodymais ieškovės teiginys, kad jos nėštumas buvo užsitęsęs. Kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų bei medicininės literatūros ieškovei nebuvo suėjusi 41 nėštumo savaitė, kad galima būtų teigti, jog nėštumas užsitesė. Mano, kad byloje nėra duomenų ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės dukros sveikatos sutrikimai yra priežastiniame ryšyje su gimdymo procedūromis ar neteisėtų kokių nors gydytojų veiksmų. Ekspertai nurodė, kad momenkaulio lūžis gali įvykti vaisiaus galvutei spaudžiantis prie gimdymo kanalo kaulų gimdymo metu dėl slėgio. Nėra įrodymų, kad momenkaulio lūžis įvyko dėl vakuumo panaudojimo. Kaklo slankstelio panirimas gali atsirasti taip pat gimdymo metu dėl netolygaus slėgio veikiančio vaisiaus galvutę ir stuburą. Kai vaisius slenka gimdymo kanalu. Nors ir įrodžius faktą, kad momenkaulio lūžis bei kaklo slankstelio panirimas yra vakuumo taikymo pasekmė, vistiek nėra jokių įrodymų, kad tai padaryta dėl gydytojų nerūpestingumo ar neatidumo bei kvalifikacijos stokos. Tai nepatvirtina nei vienas ekspertizės aktas. Kad vaisius gimdymo metu patyrė labai sunkią traumą paneigia tas faktas, jog minėtus lūžius pamatė tik tada kada buvo atlikta smegenų kompiuterinė tomografija ir stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomografija. Byloje nėra jokių įrodymų ir tai nenustatyta, kad vizualiai buvo matyti kokie tai pažeidimai tiek galvos srityje, tiek kur nors kitoje vietoje. Nedidelė hemotoma galėjo atsirasti dėl hipoksijos. Taip pat nurodo, kad dabartinė U. sveikatos būklė niekaip nesusijusi su gimdymo procedūromis. Ekspertai nedviprasmiškai nurodė, kad momenkaulio lūžis ir kaklo slankstelio panirimas neturėjo įtakos U. sveikatos sutrikimams. Vaikų neurologė J. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad naujagimei  smegenų pažeidimus ir centrinės nervų sistemos patologiją nulėmė įgimtas bakterinis meningitas ir hipoksija. Minėti lūžiai nei kaip neįtakojo CNS patologijos. Lūžis nustatytas labai mažas ir jis niekaip negalėjo pažeisti smegenų, nes paprasčiausiai jų nesiekė. Apklaustos ekspertės J. V., I. P. patvirtino, kad dėl vaisiaus hipoksijos nėra jokios gydytojos B. kaltės. Kad įnešti infekcijos gimdymo metu negalima, nes koncentracija kraujyje yra labai didelė, o įnešus bakteriją gimdymo metu, ji taip greitai negali pasidauginti, ką patvirtina atliktas kraujo tyrimas po 4 val. Ieškovė taip pat neįrodė turtinės žalos dydžio. Sutiktina su ieškove, kad ji dėl vaiko priežiūros negali dirbti, tačiau ji gauna ne tik vaiko invalidumo pensiją bet ir išmokas už slaugą, kuri kompensuoja negaunamą darbo užmokestį. Be to, byloje pateikta neįgalumo pažyma patvirtinama, kad vaikui neįgalumas nustatytas tik iki 2014-12-30, nors tai ir formalus pažeidimas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, iki kurio laiko nustatytas neįgalumas, kokio dydžio išmokas ji gauna. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad terminas praleistas be pateisinamos priežasties, nes ieškovė nuo pat pradžių naudojasi advokato paslaugomis ir termino praleidimas 6 mėnesiais yra nepateisinamas.

Tretysis asmuo D. B. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ji nepadarė jokio teisės pažeidimo dėl priimto gimdymo ir jos kaltės dėl ieškovės kūdikio sveikatos būklės nėra. Nurodo, kad ryte atvykus ieškovei į ligoninę ir ją apžiūrėjus nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad nėštumas yra nenormalus ir grėstų kas nors bloga. Ji patikrinusi ieškovę ir nustačiusi kaklelio atsiradimą per 4 cm. Liepė jai atvykti sekančią dieną, nes nebuvo jokių požymių dėl gresiančio gimdymo ar panašiai. Nėštumas buvo normalus, gimdyvė nebuvo pernešiojusi kūdikio dėl ko ji turėjo buvo tuoj pat paguldyta į ligoninę. Tą patį vakarą atvykus ieškovei ji buvo paguldyta į gimdyklą gimdymui. Gimdymo skyrius yra sukomplektuotas tinkamai, yra visi reikalingi instrumentai bei įranga. Vykstant gimdymo procesui buvo konstatuotas vaisiaus širdies tonų suretėjimas ir siekiant išsaugoti vaisiaus gyvybę buvo nutarta panaudoti vakuuminį ekstraktorių. Visos sąlygos buvo, nes gimdos kaklelis buvo pilnai atsidaręs, vaisiaus galvutė didžiuoju segmentu buvo įsistačiusi į dubens plokštumą, buvo skausmai. Vaisius gimė antrą kartą uždėjus vakuumą, todėl nebuvo pažeisti reikalavimai jo panaudojimų kartams. Vaisius buvo gaivinamas tinkamai ir jis pradėjo kvepuoti. Nepagrįstai ieškinyje teigiama, kad pasekmes naujagimei sukėlė medicinos personalas ir kad be reikalo buvo naudojamas vakuumas. Nesutinka su ieškinio teiginiu, kad vaisius galvutės oda buvo pažeista. Jokie vaisiaus galvutės pažeidimai nebuvo nustatyti vaikų gydytojos neotologės. Momenkaulio lūžis nustatytas tik 2013-10-11, t.y. praėjus 15 dienų nuo gimimo. Jokie lūžiai nenustatyti 2013-09-29 dviejų krypčių kraniogramoje. (duomenys neskelbtini) diagnozavimas nereiškia netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad vienintelė galimybė naujagimei užsikrėsti sepsio bakterija buvo aplaidus gydytojų darbas gimdymo metu ar gaivinant naujagimį. Taip pat nurodo, kad ieškinio senatis yra praleista be pateisinamų priežasčių. Prie ieškinio pridėti vaizdo įrašai patvirtina, kad ieškovė savo teisių ginimą buvo pasirinkusi kitokį, t.y. viešinimą televizijos laidose. Ji turėjo galimybių ir laiko nuvykti į laidų filmavimus, tačiau neturėjo laiko pateikti ieškinio. Teismo posėdžio metu D. B. pilnai palaikė savo argumentus nurodytus atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad jos pasirinkta gimdymo taktika buvo teisinga, visos sąlygos atlikti vakuumą buvo ir ji priėmėm teisingą sprendimą jį taikyti. Praktikos ji turi, nes per 2013 metus visus tris kartus vakuumą yra taikiusi ji ir tai yra saugesnis būdas nei taikyti reples. U. jau gimė serganti įgimtu sepsiu ir meningitu, ką patvirtina atliktas kraujo pasėlis. Būtent dėl to susiformavo U. kiti susirgimai. Dėl nustatytų lūžimų ir panirimo nebuvo taikytas joks gydymas, todėl jis neturėjo jokios įtakos nustatytiems sveikatos sutrikimams. Visiškai supranta ieškovės pyktį ir norą atrasti kaltus, nes akivaizdu kad kiekvienas tėvas nori turėti sveiką vaiką, tam ir egzistuoja pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, medicinos ekspertai ir teismai.  Tačiau mano, kad apkaltinti medikus aplaidumu ar kitais nebūtais dalykais galima tik esant objektyviems įrodymams ir tikrai jų kaltei.

Trečiojo asmens atstovė pilnai palaikė savo atstovaujamosios poziciją ir pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl gimdymo pasirinktos taktikos ra D. B. kaltės ieškovės dukra gimė neįgali. Taip pat palaikė poziciją, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pateisinamų priežasčių jo atnaujinimui.

Tretysis asmuo R. U. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko,. Ji viso nėštumo metu sekė ieškovę ir jokių blogų tyrimų nebuvo. Ieškovė jai nėra minėjusi apie dvigubo inksto giminėje buvimą, todėl ir nesiuntė jos į genetikos centrą, nors tai yra tik rekomendacinio pobūdžio siuntimas. Viso nėštumo metu nematė jokių pakitimų, kurie galėjo lemti tokį jos dukters sveikatos sutrikimą. Nemano, kad yra gydytojos D. B. kokia nors kaltė dėl gimdymo procedūrų. Teismo posėdžio metu R. U. papildomai nurodė, kad mano, jog ieškovei valstybė turėtų suteikti kokią tai pagalbą, turėtų toms šeimoms teikiama materialinė pagalba, nes akivaizdu, kad gaunamų pašalpų neužtenka tinkamai vaiko priežiūrai.

Tretysis asmuo M. L. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ji nesutinka su juo. Ji akušere dirba jau daugelį metų ir jos kvalifikacija atitinka visus keliamus reikalavimus. Dirbdama gimdykloje ji vykdo gydytojos nurodymus, todėl viską ką liepė gydytoja ji atliko ir savo kaltės nemato. Ieškovė teigia netiesą sakydama, kad gimdykloje nebuvo reikiamų instrumentų. Visi reikalingi instrumentai gimdykloje yra. Teismo posėdžio metu M. L. palaikė savo poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas dėl ieškininės senaties termino praleidimo. Ieškovės nesutikdamos su komisijos sprendimu, ieškinį teismui turėjo pateikti per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Ieškinys pareikštas praėjus 7 mėnesiams,  nenurodžius jokių pateisinamų priežasčių dėl jo praleidimo.. Todėl prašo jį taikyti. Taip pat nurodo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų gydytojų kaltę suteikiant ieškovei medicinines paslaugas. Todėl ieškinys nepagrįstas ir tuo pagrindu.

Trečiojo asmens Gjesidige Baltic atstovas teisme nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad VšĮ Rokiškio rajono ligoninė netinkamai suteikė ieškovei medicinines paslaugas. Mano, kad abiem ekspertizės aktais patvirtinama, kad gydytojos kaltės nėra pasirenkant gimdymo taktiką ir naudojant vakuumą. Be to, mano, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės turtinės žalos dydį ir pagrindą jai priteisti. Taip pat sutinka su atsakovo išsakyta pozicija dėl įrodymų vertinimo ir ieškinio senaties taikymo. 

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. Ž. 2013 m. rugsėjo mėn. 26 d. iš ryto lankėsi Rokiškio rajono ligoninės gimdymo skyriuje dėl nėštumo. Tuo metu dirbusi gydytoja D. B. apžiūrėjo ieškovę ir nustatė gimdos kaklelio atsidarymą per 4 cm bei nenustačiusi jokių gimdymo simptomų išleido ieškovę į namus nurodydama jai atvykti sekančią dieną į stacionarą. 2013-09-26 apie 21,30 val. ieškovė atvyko į ligoninės gimdymo skyrių su skausmais ir priėmimo skyriuje ją patikrino bei nusiuntė į gimdyklą gydytoja D. B., kuri tą vakarą budėjo gimdymo skyriuje. Gimdykloje ieškovę apžiūrėjo akušerė M. L., kuri prasidėjus gimdymui iškvietė gydytoją D. B.. 23 valandą gimdymo veikla susilpnėjo, vaisiaus širdies tonai suretėjo, todėl gydytoja priėmė sprendimą gimdymą baigti panaudojus vakuumo ekstraktorių. Įrašais patvirtinama, kad vakuumas buvo taikytas du kartus, t.y. pirmą kartą nepavykus tinkamai uždėti vakuumo, antrą kartą stangų metu vaisius užgimė. Gimęs kūdikis buvo gaivinamas 30 minučių. Naujagimei buvo diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Mergaitė buvo išvežta į Panevėžio Respublikinės ligoninės reanimacijos skyrių, kur jai buvo diagnuozuota: (duomenys neskelbtini). U. Ž. beveik nuolatinai yra gydoma įvairiose gydymo įstaigose. Vėliau diagnozė U. Ž. yra patikslinta ir nustatyta, kad yra : (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014-02-12 pareiškimu kreipėsi į Pacientams padarytos žalos nustatymo komisiją(toliau-Komisija) prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos. Komisija 2014-06-19 sprendimu dėl I. Ž. pareiškimo nusprendė prašymo dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos sveikatai atlyginimo netenkinti. Ieškovė 2015-01-27 pareiškė ieškinį teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo VšĮ Rokiškio rajono ligoninės.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas ir tretieji asmenys ieškinį prašė atmesti tuo pagrindu, kad ieškovė yra praleidusi 30 dienų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti ir nėra svarbių priežasčių jo atnaujinimui. Teismas sutinka, kad 30 dienų terminas yra praleistas, tačiau nesutinka dėl svarbių priežasčių buvimo. Atmestini trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovė turėjo galimybes dalyvauti televizijos laidose, bet neturėjo galimybės pateikti laiku ieškinio. Kaip žinoma didesnė dalis gyventojų labiau pasitiki žiniasklaida ir tiki, kad paviešinus vienokią ar kitokią istoriją su faktais, dalyvaujant žinomiems asmenims, greičiau be teismų pagalbos ras tiesą ir gaus žalos atlyginimą ar pan. Todėl akivaizdu, kad ieškovė, norėdama atrasti kaltus asmenis dėl dukters sveikatos sutrikimų, kreipėsi į žiniasklaidą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė iš tiesų tuoj po gimdymo ir vėliau, visą laiką buvo ligoninėse kartu su dukra, kad jos pačios emocinė būsena buvo tokia, jog galėjo nesuvokti kokiu keliu reikia pradėti ginti savo teises ar pažeistus interesus, klausė visuomenės nuomonės, kad žiniasklaidoje paviešinus sunkius atvejus, gaus atlygį. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad net liudytoja V. M. Č. patvirtino, jog laidoje kartu su ja dalyvavo ir Seimo sveikatos komiteto atstovė D. M., kuri laidoje pareiškė, kad komisija turėtų persvarstyti šį klausimą. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovė sugebėjo dalyvauti televizijos laidose, bet nesugebėjo pateikti laiku ieškinio teismui, neturi esminės reikšmės ieškinio senaties atnaujinimui. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė rūpinosi savo neįgalia dukra, kad jos visas paros laikas buvo užimtas dukters priežiūra ir kad pačios ieškovės sveikata ir emocinė būsena buvo ne tokia, kad galėtų pirmumą atiduoti bylų iškėlimui teisme, o tik po to savo ir dukters sveikatos priežiūrai. Teismas laiko, kad yra svarbios priežastys dėl termino praleidimo ir jos yra pateisinamos. Todėl atmeta atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymą taikyti ieškinio senatį ir praleistą ieškininės senaties terminą atnaujina.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui. Konstitucinėje normoje pasakyta, kad piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo(toliau-Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atlygintina paciento sveikatai padaryta žala, atsiradusi dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai ar neveikimas, priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė. Prievolė atsakovui atlyginti žalą šiuo konkrečiu atveju galėtų atsirasti nustačius visas aukščiau išvardintas sąlygas. Iš išvardintų teisės aktų reikalavimų darytina išvada, kad neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų(neveikimo) ir padarytos žalos turi įrodyti asmuo, kuris tokios žalos reikalauja, t.y. ieškovė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu(suteikta paslauga), atlyginimo yra pasisakyta, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.(LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje šios kategorijos bylose konstatuota kad „sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis“ (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (LAT 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (LAT 2008 m. spalio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų ieškovė visą nėštumo laikotarpį lankėsi pas gydytoją R. U.. Jai laiku buvo atliekami tyrimai, kurie neturėjo pakitimų. Ieškovė buvo nukreipta pas odontologą dantų sutvarkymui. Bylos medžiagoje nėra duomenų ar ieškovė susitvarkė nėštumo metu nesveikus dantis. Suėjus gimdymo terminui, ieškovė buvo pasiųsta į Rokiškio ligoninę. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2013-09-26 rytą jautėsi normaliai ir į ligoninę atvyko tik pasitikrinimui. Tos pačios dienos vakare ieškovei atvykus į gimdymo skyrių ji buvo priimta gydytojos D. B., užpildyti atitinkami dokumentai. Medicininių dokumentų  įrašuose pažymėta, kad 23 val. gimdymo veikla susilpnėjo, moteris stanginasi, vaisiaus širdies tonai suretėjo iki 90, vaisiaus padėtis išilginė, vaisiaus galvutė didžiuoju segmentu. Gydytoja taip pat pažymėjo, kad gimdos kaklelio atsidarymas pilnas, kad širdies tonų suretėjimas ir vystosi ūmi hipoksija, ruošiamasi gimdymą užbaigti vakuuminiu ekstraktoriumi, iškviestas budintis pediatras gyd. M. Č..(t.1, b.l. 82). Sekantis įrašas taip pat patvirtina, kad gimdos kaklelio atsidarymas pilnas, vaisiaus galvutė didžiuoju segmentu, vaisiaus vandenys nutekėję, moteris stanginasi. Taip pat įraše yra nurodyta kaip buvo uždėtas vakuumas, kad pirmojo traukimo metu gaubtas nukrito, pakartotinai buvo uždėtas gaubtuvėlis ir trijų stangų metu, atlikus episotomiją, ištrauktas moteriškos lyties naujagimis. Virkštelė vieną kartą buvo apsisukusi apie kaklą, ji perkirpta ir naujagimis perkeltas ant naujagimių stalo. Placenta užgimė po 5 minučių. Iš padarytų įrašų gimdymo istorijoje matyti, kad natūraliai ieškovei pagimdyti nepavyko, kad gydytoja priėmė sprendimą taikyti vakuumą. Ieškovės atstovė teigia, kad taikant vakuumą buvo 10 minučių pažeistas laikas kada turi būti baigtas gimdymas taikant vakuumą. Sutikti su tokia ieškovės atstovės pozicija negalima, nes byloje nėra duomenų, kad gimdymas taikant vakuumą trūko ilgiau nei leidžia nustatytos procedūros, kurios tinkamai patvirtintos ligoninėje ir byloje patvirtinamos pateiktais rašytiniais dokumentais(t. 2,b.l.11-37). Įrašai patvirtina, kad vaisiaus širdies tonai suretėjo 23 val., o gimdymas baigtas 23,30 val.  Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovės atstovės teiginį, kad tonai sulėtėjo 22,50 val. Atlikta ekspertize, ekspertizės aktas Nr. EDG 25/2015(02), kuri atlikta 2015-09-28 VTMT Kauno skyriaus patvirtinama, kad atvykus gimdyvei buvo nustatyta konservatyvi gimdymo priežiūra, o 23 val. gimdymo veiklai susilpnėjus ir vaisiaus tonams suretėjus iki 90k/min., gimdos kakleliui esant pilnam išsiplėtimui, galvutei įsistačius didžiuoju segmentu į mažąjį dubenį priimtas sprendimas gimdymą užbaigti taikant vakuumą.(t. 2,b.l.164). Pakartotinės ekspertizės aktu Nr. PDG 9(98)2017(01), kuri atlikta 2016-10-10 Vilniaus skyriaus taip pat nurodyta, kad įrašas „vaisiaus galvutė didžiuoju segmentu“ reiškia, jog tuo metu vaisiaus galva savo didžiausia apimtimi jau buvo pasiekusi dubens įėjimo plokštumą, bet dar nenusileidusi žemiau jos. Abu ekspertizės aktai patvirtina, kad gydytojos priimtas sprendimas taikyti vakuumą buvo savalaikis ir tinkamas. Apklausta ekspertė J. V. taip pat patvirtino, kad sąlygos taikyti vakuumą buvo ir tai buvo teisingas sprendimas, nes vaisiaus galvutei nusileidus į dubenį galima taikyti vakuumą. Indikacijų taikyti cezario pjūvį nebuvo. Ekspertė taip pat paaiškino, kad kardiotopogramos rodmenys rodo, kad gimdyvei buvo sąrėmiai, nors po 22,41 val. jie nebebuvo fiksuojami, tačiau tai neprivaloma. Gimdymo sustiprinimas buvo taikomas išvarymo metu. Ekspertė negalėjo nurodyti kokių nors gydytojos nepadarytų dalykų ar veiksmų, kurie galėjo sukelti hipoksiją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3- 59/2011). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

Ieškovės atstovė teigia, kad gydytojai D. B. trūko patirties taikyti vakuumą. Byloje esančiais gydytojos kvalifikacijos pažymėjimais patvirtinama, kad gydytoja turi licenziją ir teisę vykdyti gydytojo akušerio ginekologo profesinę veiklą ir turi teisę taikyti vakuumą(t.1,b.l.174-182). D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš savaitę laiko ji yra taikiusi vakuumą, nes gimdė jos kaimynė ir gimdymas taip pat buvo komplikuotas ir vakuumo taikymas buvo be komplikacijų. Netikėti šiais gydytojos paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Kitų duomenų apie tai, kad gydytoja netinkamai taikė vakuumą byloje nėra.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės atstovės teiginys, kad vakuumas, kurį turi atsakovas yra pasenęs ir tokių vakuumu su geležiniu gaubtuvėliu jau niekas nebetaiko. Byloje nėra duomenų, kad tokio tipo vakuumas, kurį turi atsakovas būtų uždraustas naudoti. Liudytoja V. M. Č. taip pat patvirtino, kad nėra uždrausti vakuumai su metaliniu gaubtuvėliu. Byloje pateiktas taikyto vakuumo ekstraktoriaus pasas patvirtina, kad jis yra tinkamas medicininis įrankis.

Gimusiai U. nustatytas įgimtas sepsis, kuris iš esmės sukėlė visą eilę tolimesnių jos susirgimų. Medicininėje literatūroje nurodoma, kad sepsis, kuris nustatomas kūdikiui per 72 valandas nuo jo gimimo yra įgimtas sepsis. Apklausta liudytoja V. M. Č. teigė, kad ankstyvasis naujagimio sepsis- tai per kelias dienas atsiradęs užkrėtimas. Taip pat nurodė, kad infekcija galėjo būti įvesta kūdikio gaivinimo metu. Apklausta ekspertė I. P. nurodė, kad įnešti infekciją naujagimiui procedūrų metu tikrai nebuvo jokių sąlygų. Kraujas tyrimams imamas iš virkštelės ir iš kulniuko. Viskas daroma sterilioje aplinkoje. Mergaitė buvo gaivinama tinkamai, pažeidimų ekspertai nerado. Abiejų ekspertizių aktų duomenys taip pat neduoda išvados, kad tik gimusiam kūdikiui buvo įnešta infekcija kokių tai procedūrų metu ir kad buvo padaryti pažeidimai kūdikį gaivinant. Be to, pirmame ekspertizės akte, ekspertai nurodė, kad per 72 valandas po gimimo atsiradusi naujagimio infekcija, nulemta vertikalaus mikroorganizmų pernešimo naujagimiui iš motinos. (t. 2,b.l. 182).

Nepagrįstas bylos duomenimis bei moksline literatūra ieškovės atstovės teiginys, kad ieškovei nėštumas buvo užsitęsęs ir ji turėjo būti pasiųsta į aukštesnio lygio ligoninę. Tiek ekspertizių aktais, tiek apklaustos ekspertės patvirtino, kad ieškovei gimdymo dieną nebuvo suėję 41 nėštumo savaitė, kad galima būtų teigti, jog nėštumas užsitęsė per ilgai. Tai normali nėštumo eiga ir jo trukmė.

Ieškovė taip pat nurodo, kad vaikas gimė sužalotas tik todėl, jog gydytoja penkis kartus taikė vakuumą ir tai girdėjo tiek ji pati, tiek prie gimdymo dalyvavusi jos motina. Apie tai, kad vakuumas buvo taikytas penkis kartus ligos dokumentuose duomenų nėra. Iš ligos įrašų matyti, kad jis buvo taikytas du kartus. Apklausta liudytoja D. V.(ieškovės motina)  teismo posėdžio metu nurodė, kad vakuumą taikė du kartus ir antrą kartą nuo taurelės nutrūko vamzdelis, tada iškvietė gydytoją Č. Tačiau gydytoja Č. buvo iškviesta tik prasidėjus vakuumo procedūros taikymui, t.y. nustačius hipoksiją. Taip pat liudytoja D. V. negalėjo pasakyti ar ji matė paties vakuumo uždėjimą, penkis kartus nurodo tik todėl, kad girdėjo garsą panašų į taurelės nutrūkimą. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ji iš garso sprendė, jog vakuumas taikomas keletą kartų. Tuo tarpu liudytoja V. M. Č. parodė, kad vamzdelis nuo taurelės negali nutrūkti. Tokiu būdu, teismas kritiškai vertina liudytojos D. V. parodymus, nes jie prieštarauja pačios ieškovės pasikviestos liudytojos, turinčios specialių žinių, V. M. Č. parodymams ir rašytiniams bylos įrodymams.

Dėl priežastinio ryšio

Ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad tarp šios žalos ir gydytojo neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

Ieškovės įsitikinimu dukters sveikatos sužalojimus lėmė tai, kad gydytoja neteisingai taikė vakuumą, ko pasėkoje nustatytas momenkaulio lūžis ir kaklo slankstelio panirimas. Taip pat ir dėl to, jog vakuumo procedūra truko ilgiau nei leidžia numatytos procedūros ir mokslinėje literatūroje nurodomi atvejai. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovės atstovė savo baigiamojoje kalboje rėmėsi moksline literatūra bei savo samprotavimais vertindama vienus ar kitus bylos įrodymus ir faktines aplinkybes. Ieškovės atstovė nurodė, kad kaklo slankstelio panirimas ir momenkaulio lūžis įvyko dėl to, kad vakuumu buvo traukiama per stipriai, t.y. per jėgą ir matyt ne ta kryptimi. Šią aplinkybę, atstovės įsitikimu patvirtina Panevėžio respublikinės ligoninės epikrizėje nurodytas faktas, kad gimdymo metu buvo hipoksinis trauminis CNS pakenkimas.(t.1,b.l.138). Žalos atsiradimą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir gydytojo veiksmų ieškovės atstovė nurodo ir tą aplinkybę, kad ligoninė neatliko jokio tyrimo, kuris paneigtų galimybę infekcijai atsirasti pačioje gimdykloje gimdymo metu bei 2015-08-10 Santariškių klinikos raštu Nr. SR-4563, kuriame nurodyta, kad naudojant metalinį kaušelį yra didesnė vaisiaus plaukuotosios galvos dalies pažeidimo rizika. Taip pat nurodo, kad placentoje nebuvo rasta jokių infekcijų, kas leidžia daryti išvadai, kad jokios įgimtos infekcijos nebuvo. Teorinės prielaidos apie infekcijos atsiradimą per 72 valandas ir jos priskyrimo įgimtai yra tik teorija, nėra paneigiama galimybė infekciją įnešti tiek gimdymo metu, tiek gaivinant kūdikį.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos ieškovės atstovės samprotavimus. Juos paneigia atliktų ekspertizių aktų išvados ir ekspertų nustatyti duomenys bei išvada, kad sepsis yra įgimtas. Nei viename iš ekspertizės aktų net neminima kokia tai galimybė infekcijos įnešimas gimdymo metu ar gaivinimo metu. Ieškovei buvo suteiktos visos galimybės užduoti ekspertams konkrečius klausimus, t.y. paklausti ar nebuvo galima įnešti infekciją atliekant intervencijas tiek į gimdyvės organizmą, tiek gaivinant jau gimusį kūdikį. Tačiau ieškovė tokio klausimo ekspertams neteikė, todėl tokių aplinkybių abu ekspertizės aktai ir neaptaria. Daro vienintelę išvadą, kad nustačius sepsį per 72 valandas jis laikomas įgimtu. Vilniaus ekspertų ekspertizės akte(16 išvada) nurodyta, kad nustatyti sveikatos sutrikdymai U. Ž. yra nulemti hipoksinio ir infekcinio perinatalinio galvos smegenų pažeidimo, tačiau yra nemaža tikimybė, kad minėta CNS patologija galėjo būti nulemta retos genetinės mutacijos, nes yra žinoma, kad jos gali lemti gimdymo problemas, imituoti hipoksinį bei infekcinį pažeidimą, lemti sunkias kūdikių epilepsijas. Apklausta ekspertė genetikė B. B. paaiškino, kad epilepsijai išsivysčius iki 6 mėnesių amžiaus yra didelė tikimybė, kad epilepsija išsivystė mutavus genams. Šiuo metu jau yra metodas šiai mutacijai nustatyti. Apklausta liudytoju ekspertė J. G. patvirtino, kad naujagimei smegenų pažeidimus ir centrinės nervų sistemos patologiją nulėmė įgimtas sepsis, išsivystęs meningitas. Ekspertė patvirtino, kad momenkaulio lūžis tokio dydžio koks nustatytas ieškovės dukrai niekaip neįtakojo smegenų pažeidimo, nes tai nebuvo nei kompresinis nei atviras lūžis, kuris siektų smegenis ar bent jų dangalą. Šiuos ekspertės parodymus patvirtina ir tas faktas, kad tiek momenkaulio lūžis tiek slankstelio panirimas nustatyti praėjus dviems savaitėms po gimdymo ir tik atlikus kompiuterinį tyrimą.  Analogiškas išvadas išsakė ir apklausta ekspertė neontologė I. P.. Šias apklaustų eksperčių išvados patvirtinamos ir ekspertizės akto 19 išvadoje, kurioje nurodoma, kad nei momenkaulio lūžis nei kaklo slankstelio panirimas nenulėmė išvardintų U. sveikatos sutrikimų. Abi ekspertės taip pat paaiškino, kad pas suaugusį žmogų gali būti ta bakterija, kuri rasta pas naujagimę, tačiau jam nesukelia jokių pasekmių, o perduota vaisiui šiam sukelia neigiamas pasekmes. Ekspertė I. P. taip pat paaiškino, kad įnešus bakteriją gimdymo metu ar tuoj po gimdymo, bakterijos negalėtų taip greitai pasidauginti, kad atliktas kraujo tyrimas po 4 valandų rodytų bakterinį užkrėtimą. Teismui nekelia abejonių ekspertizių aktų išvados ir minėtų ekspertų paaiškinimai teismo posėdžio metu ir teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog dukters U. Ž. susirgimus lėmė gimdymo metu naudotas vakuumas ar kiti gydytojos veiksmai. Įvertinus visų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp suteiktų paslaugų ieškovei gimdymo metu, taikyto vakuumo procedūros ir diagnozuotų kūdikiui sveikatos sutrikimų.

Teismui konstatavus, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo darbuotojų netinkamai suteiktas paslaugas, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir sveikatos sužalojimo, teismas plačiau nepasisako dėl turtinės žalos dydžio ir jos pagrįstumo bei neturtinės žalos dydžio.

Ieškinio netenkinus, ieškovei nepriteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kiti proceso dalyviai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 60,68 eurus. Tačiau teismas vadovaudamasis CPK 96 str. 5 ir 7 dalimis, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, į tai, kad priteisus bylinėjimosi išlaidas valstybei pablogėtų jos turtinė padėtis, mano esant teisinga ir sąžininga šių išlaidų nepriteisti valstybei iš ieškovės. 

Iš Panevėžio apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžintina nepanaudota užstato dalis sumoje 365,25 Eur trečiajam asmeniui ADB Gjensidige, kuris buvo įneštas 2017-04-20 mokėjimo pavedimu Nr. 61246.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Grąžinti iš Panevėžio apygardos teismo depozitinės sąskaitos trečiajam asmeniui ADB Gjensidige, įm. kodas 110057869 likusią 365,25 eurų(trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 25 ct) užstato dalį, kuris buvo sumokėtas 2017-04-20 mokėjimo pavedimu Nr. 61246.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                                                                            Nijolė Danguolė Smetonienė