Civilinė byla Nr. e2S-1645-643/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24708-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms A. B., E. V.-R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens N. D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų globėjos išdavimo, suinteresuotas asmuo – N. D. K.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir skyrius, Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius O. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurių paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš jų globėjos N. D. K., kurios paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
2. Vaikams nuo 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyta laikinoji globa N. D. K. šeimoje. 2019 m. sausio 17 d. nepilnamečių biologinė motina pranešė, kad jai lankant nepilnamečius vaikus pastebėjo netinkamą jų priežiūrą: vaikai nešvarūs, purvini, matosi mušimo žymės, A. prakirstas kairės pusės smilkinys, O. prakirstas smakras ir viršutinėje srityje buvo didžiulė mėlynė. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 20 d. gavo pranešimą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06957-19, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
3. Iš anksto neinformuojant globėjos ir atvykus į mažamečio O. N. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pristatyti nepilnametį į Vilniaus m. 3 PK apklausai, šiuo adresu esančių mokymosi įstaigų registratūros darbuotoja susisiekė su ugdymo srities mokyklos direktore (nepilnamečio globėja N. D. K.), kuri buvo supažindinta su specialisčių atvykimo tikslu. Ji informavo, kad įstaigos direktorė neleis vaikui dalyvauti apklausoje, nepasitarusi su advokatu. Vėliau į registratūrą atėjo Š. B. K., kuris įžeidinėjo Tarnybos specialistes, buvo agresyvus, šaukė, kumščiu trankė į stalą, atėmė darbuotojų dokumentus. Atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nepavyko įeiti į vaiko gyvenamąją vietą. Telefonu buvo skambinta vyriausiajam rabinui Š. B. K. ir bandoma paaiškinti vizito tikslą, tačiau vyras nurodė, kad specialistai nebus įleisti, jis nesutinka su niekuo bendrauti ir neišleis vaiko.
4. 2019 m. birželio 13 d. Tarnyba gavo informacinį raštą iš viešosios įstaigos „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, kuriame nurodoma, kad buvo bandoma tartis su globėja dėl apsilankymo šeimoje, siekiant įvertinti, ar globėja tinkamai rūpinasi globojamaisiais. Rašte nurodoma, kad globėja atsisako leisti aplankyti šeimą ir nėra linkusi bendradarbiauti. Buvo siūlomos pagalbos paslaugos tiek globėjai, tiek ir globojamiems vaikams dėl adaptacijos ir kitų sunkumų, tačiau globėja neigė pagalbos paslaugų poreikį.
5. 2019 m. birželio 21 d. telefonu bendrauta su vaikų globėja N. D. K. dėl nepilnamečio O. N. atvedimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau pokalbis vyko nesėkmingai. 2019 m. birželio 28 d. vyriausioji specialistė nuvyko į O. N. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Registratorė nurodė, kad N. D. K. ir O. N. mokykloje nėra, todėl ji neturi pagrindo įleisti vyriausiosios specialistės į patalpas.
6. Tarnyba dėl mažamečių O., O. ir A. N. teisių ir teisėtų interesų ne kartą kreipėsi į VšĮ „Socialinės tarnystės savanoriams“ ir VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centrus. Globėja nė karto nesutiko sudaryti sąlygų globos centrų specialistams atlikti globotinių globos kokybės vertinimą. 2019 m. gegužės 9 d. Tarnyboje vykusio pokalbio su globėja metu, jai buvo priminta, kad ji turi sudaryti sąlygas globos centrui atlikti globotinių globos kokybės vertinimą. Globėja buvo informuota, kad darbuotojai artimiausiu metu aplankys globotinius ir išklausys jų nuomonę apie globą, tačiau globėja atsisakė sudaryti sąlygas specialistams pabendrauti su nepilnamečiais vaikais.
7. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tarnybos specialistams telefonu informavus, kad norėtų atvykti pabendrauti su vaikais bei užpildyti grėsmės vaikams lygio nustatymo anketą, globėja atsisakė juos priimti. 2019 m. rugpjūčio 13 d. vyriausiosios specialistės lankėsi nepilnamečių gyvenamojoje vietoje, tačiau darbuotoja po pokalbio telefonu nurodė, kad nei globėjos, nei vaikų mokykloje nėra. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau patekti į pastatą jiems nepavyko.
8. 2019 m. birželio 13 d. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro vadovė raštu Nr. S 19(06)-13 informavo skyrių ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, kad globėja atsisako bendradarbiauti su Globos centro specialistėmis, neigė pagalbos paslaugų vaikams galimybę. Taip pat globėja nesutiko, kad „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro socialinė darbuotoja apsilankytų globėjos šeimoje, vykdant Tarnybos nurodymą 2019 m. kovo 26 d. rašte. Taigi, globėja N. D. K. ir jos sutuoktinis nebendradarbiauja su VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro specialistais, savo elgesį grindžia nepagrįstais išgalvotais faktais, globėja N. D. K. nerealizuoja būtino GIMK programoje nustatyto penkto gebėjimo.
9. 2019 m. rugpjūčio 19 d. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro direktorius raštu Nr. S19(08)-19/1 nurodo, kad susipažįstant su Tarnybos globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2019 m. liepos 24 d. aktais Nr. 1GVA -168, Nr. 1GVA -169, Nr. 1GVA -170, nerimą kelia globėjos teiginiai, kad globojami nepilnamečiai vaikai yra jų vaikai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad GIMK programos trečias gebėjimas „Užtikrinti vaiko ryšį su biologine šeima“ įpareigoja globėją išlaikyti vaiko prigimtinį tapatumą, tačiau šiuo atveju tai nėra vykdoma. Globėja specialistų neįsileido į namus, nebendravo telefonu, neatsakė į raštu pateiktą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad globėjai vaikų globos praktikoje turi realizuoti visus penkis GIMK išskirtus gebėjimus. Iš anksčiau pateiktos informacijos darytina išvada, kad globėja N. D. K. nerealizuoja GIMK programos ir penkto gebėjimo, todėl netinkamai vykdo globojimo pareigą. Vaikai gyvena svetimoje kalbinėje aplinkoje – kalbama rusų ir žydų kalbomis, kurių globojami nepilnamečiai nesupranta.
10. Pareiškėjas, įvertinęs, kad globėja nebendradarbiauja su Tarnyba, VšĮ „Socialinės tarnystės savanoriams“ ir VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centrais bei policijos pareigūnais, neleidžia apsilankyti šeimoje ir pabendrauti su vaikais aplinkybes bei siekiant apginti vaikų teises ir užtikrinti teisėtus jų interesus, atliko grėsmės vaikams lygio vertinimą ir nustatė antrą grėsmės vaikams lygį. Tarnyba pažymi, kad paėmus mažamečius iš jų globėjos, jų teisės ir geriausi interesai nebus pažeisti, nes globėja negali tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti vaikų saugumo bei tinkamai atstovauti vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir nutarė leisti paimti nepilnamečius O. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini). ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurių paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš jų globėjos N. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė papildomą nutartį, kuria nutarė patenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir įpareigoti globėją N. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) perduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepilnamečius O. N., gim. (duomenys neskelbtini)d., O. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurių paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs pavojus vaikų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Teismas, įvertinęs įrodymus, tai, kad globėja nebendradarbiauja su Tarnyba, VšĮ „Socialinės tarnystės savanoriams“ ir VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centrais bei policijos pareigūnais, neleidžia apsilankyti šeimoje ir pabendrauti su vaikais ir galimai vaikams taiko fizines bausmes, kilo realus pavojus nepilnamečių vaikų fiziniam saugumui, sveikatai, nebuvo tinkamai užtikrinti būtiniausi vaikų, pirmiausiai sveikatos, poreikiai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas paimti nepilnamečius vaikus iš jų globėjos. Grėsmės lygio nustatymo metu kilo realus pavojus nepilnamečių fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius O. N., O. N. ir A. N. iš jų globėjos N. D. K..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Suinteresuotas asmuo N. D. K. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl nepilnamečių vaikų O. N., O. N. ir A. N. paėmimo iš suinteresuoto asmens globėjos N. D. K. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad globėjai nebuvo pranešta apie šios bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl ji neturėjo galimybės teismui pateikti savo paaiškinimų dėl pareiškėjo teismui pateikto pareiškimo turinio, kas galėjo turėti įtakos ginčijamos teismo nutarties priėmimui. Be to, pareiškime teismui dėl nepilnamečių vaikų paėmimo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nebuvo nustatytos visos objektyvios aplinkybės.
15. Atsiliepime pareiškėjas su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, bei nurodo, kad N. D. K. nebendradarbiavo su Tarnyba, VšĮ „Socialinės tarnystės savanoriams“ ir VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centrais bei policijos pareigūnais, 2019 m. rugpjūčio 20 d. N. D. K. registruotu paštu su įteikimo pranešimu išsiųsta Tarnybos prašymo Nr. 1SD-5745 ir jo priedų kopija. Sistemoje post.lt nurodyta, kad siuntos įteikti nepavyko. Prašymas Nr. 1SD-5745 teismui teiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, o N. D. K. buvo įtraukta kaip suinteresuotas asmuo.
16. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06957-19, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl to, kad laikinoji globėja N. D. K. netinkamai rūpinasi savo globotiniais. Ikiteisminiame tyrime O. N. atstovu pagal įstatymą pripažintas skyriaus specialistas. Praėjus septyniems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo apklausti mažamečio O. N. nepavyksta, pareiškėjas ne kartą buvo įpareigotas pristatyti mažametį į apklausas, tačiau to padaryti nepavykdavo net ir pasitelkus policijos pareigūnus, kadangi specialistai nebūdavo įleidžiami į mažamečio gyvenamąją vietą, telefonu su globėja taip pat nepavykdavo susitarti.
17. Be to, suinteresuotas asmuo nevykdo skundžiamos teismo nutarties, nesudaro pareiškėjui galimybių paimti nepilnamečius vaikus. Vyriausieji specialistai 2019 m. rugpjūčio 22 d. (su policijos pareigūnais), 23 d., 25 d., 28 d. (su policijos pareigūnais), 30 d., ir 2019 m. rugsėjo 2 d. (su policijos pareigūnais) vyko į vaikų gyvenamąją vietą, tačiau nebuvo įleisti į pastatą arba įėjus į pastatą nebuvo atidaromos buto durys. 2019 m. rugpjūčio 23 d., Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti globėją N. D. K. perduoti nepilnamečius vaikus tam, kad Tarnyba galėtų kreiptis į antstolį dėl vykdymo procedūros, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 156 straipsnį.
18. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tarnyba kreipėsi į antstolę I. K. su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo atleidimo/atidėjimo, tačiau antstolė patvarkyme nurodė, kad teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis nėra pavesta vykdyti antstoliui ir nenumato kitiems asmenims jokių terminų bei įpareigojimų perduoti vaikus. Vertinant tai, kad teismo nutartimi yra tik leista Tarnybai paimti nepilnamečius iš globėjos, bet nėra nustatytas įpareigojimas globėjai perduoti vaikus Tarnybai, tokia teismo nutartis nesudaro pagrindo pradėti priverstinę vaikų perdavimo procedūrą.
19. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti globėją N. D. K. perduoti Tarnybai nepilnamečius vaikus, teismas tenkino Tarnybos prašymą ir 2019 m. rugsėjo 9 d. papildoma skubaus vykdymo nutartimi įpareigojo globėją N. D. K. vaikus perduoti.
20. Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. liepos 24 d. globos aplankymo akte N. D. K. nurodė, jog vaikų sveikatos priežiūra vykdoma UAB „Tavo klinika“, tačiau Tarnybai pasikreipus į minėtą gydymo įstaigą, gautas atsakymas, jog tokie asmenys nėra registruoti šioje gydymo įstaigoje. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašo matyti, kad nepilnamečiui O. N. nustatytas neįgalumas nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 22 d., todėl Tarnybai nėra žinoma, ar globėja tinkamai rūpinasi nepilnamečio sveikata. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centrą su prašymu dėl vaikų raidos, emocinės ir psichinės būklės įvertinimo. Ligoninė informavo, kad mažamečių vaikų išplėstinė konsultacija numatyta 2019 m. rugsėjo 16 d., 15 val. bei numatyta, kad pacientai turi atvykti su įstatyminiais atstovais. Tarnyba, negalėdama įvykdyti savo, kaip įstatyminio atstovo, pareigos, 2019 m. rugsėjo 11 d. parengė raštą N. D. K., prašydama atvykti kartu su mažamečiais vaikais.
21. N. D. K. nesutiko sudaryti sąlygų VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centrui atlikti globotinių globos kokybės vertinimą ir tik 2019 m. liepos 23 d. leido aplankyti globotinius. Specialistams nebuvo sudarytos sąlygos su mažamečiais pasikalbėti nedalyvaujant globėjai. Globėja 2019 m. liepos 23 d. nors ir sudarė galimybę skyriaus specialistams apsilankyti šeimoje, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad N. D. K. globos centro specialistams nei karto nesutiko sudaryti sąlygų atlikti globotinių globos kokybės vertinimą. N.D. K. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. nesudarė sąlygų apsilankyti šeimoje ir, siekiant įvertinti grėsmės globotiniams lygį, išklausyti jų nuomonės.
22. Be to, buvo daromos kliūtys O., O. ir A. bendravimui su jų biologine motina. Atvykusi motina į vaikų gyvenamąją vietą negalėjo viena bendrauti su vaikais, buvo stebima bendruomenės narių. Atvykstančiai motinai buvo nurodoma, kokius maisto produktus gali atvežti vaikams (tik vaisius), nes, globėjos teigimu, vaikai negali valgyti nekošerinio maisto. Globėja ne kartą globojamus vaikus yra įvardijusi, kaip savo vaikus, nuo vaikų apgyvendinimo laikinosios globėjos šeimoje momento, O., O. ir A. buvo pradėti vadinti žydiškais vardais, globėją bei jos sutuoktinį ėmė vadinti tėčiu ir mama. Pažymėtina, jog vaikai kalbėjo tik lietuvių kalba, o globėjos šeimoje kalbama žydų ir rusų kalbomis, tai sukelia vaikams sunkumus prisitaikant prie aplinkos.
23. Teismo posėdyje Tarnybos atstovės palaikė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, pateikė papildomus įrodymus, kurie patvirtina suinteresuoto asmens nebendradarbiavimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
25. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus iš jų globėjos. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė papildomą nutartį, kuria nutarė patenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir įpareigoti globėją N. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) perduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepilnamečius O. N., gim. (duomenys neskelbtini)d., O. N., gim. (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), kurių paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šios nutarties apeliantė atskiruoju skundu neskundė, taigi nutartis yra įsiteisėjusi.
26. Nepilnamečiams O., O. ir A. N. nuo 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyta laikinoji globa N. D. K. šeimoje. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06957-19, pagal BK 140 straipsnio 4 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo vaikams globėjų šeimoje.
27. 2019 m. birželio 13 d. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro vadovė raštu Nr. S 19(06)-13 informavo skyrių ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, kad globėja N. D. K. atsisako bendradarbiauti su Globos centro specialistėmis, neigė pagalbos paslaugų vaikams galimybę. Globėja nesutiko, kad „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro socialinė darbuotoja apsilankytų globėjos šeimoje, vykdant Tarnybos nurodymą 2019 m. kovo 26 d. rašte. Globėja nevykdė globėjams priskirtų prievolių – globėjo pareiga, sprendžiant su globojamo vaiko gerove ir interesais susijusius klausimus, yra bendradarbiauti su savivaldybės administracija ir Globos centro specialistais, bei kitomis institucijomis.
28. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 1GL-2445, Nr. 1GL-2442 ir Nr. 1GL-2441 patvirtina, kad globėja N. D. K. nesudaro sąlygų apsilankyti šeimoje, atlikti globotinių globos kokybės vertinimo, atsisako bendradarbiauti su policijos pareigūnais bei nesudaro sąlygų apklausti mažametį O. N.. Nustatyta, kad vaikai gyvena svetimoje kalbinėje aplinkoje – globėjos šeimoje kalbama rusų ir žydų kalbomis, tuo tarpu vaikai supranta tik lietuvių kalbą.
29. 2019 m. rugpjūčio 19 d. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro direktorius rašte Nr. S19(08)-19/1 nurodyta, kad susipažįstant su Tarnybos globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2019 m. liepos 24 d. aktais Nr. 1GVA -168, Nr. 1GVA -169, Nr. 1GVA -170, nerimą kelia globėjos teiginiai, kad globojami nepilnamečiai vaikai yra jų vaikais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad GIMK programos trečias gebėjimas „Užtikrinti vaiko ryšį su biologine šeima“ įpareigoja globėją išlaikyti vaiko prigimtinį tapatumą. Rašte išreikšta abejonė, ar globėja N. D. K. tinkamai suvokia ir praktikoje įgyvendina šį būtiną gebėjimą.
30. Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius O. N., gim. (duomenys neskelbtini), O. N., gim. (duomenys neskelbtini). ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iš jų globėjos N. D. K., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
31. CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje W. M. M. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Jonavos VTAS v. S.K. ir V.K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).
33. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą. Byloje esančių įrodymų visuma, papildomai teismui 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai vykusiame teismo posėdyje tik patvirtina, kad suinteresuotas asmuo vaikų globėja N. D. K. nebendradarbiauja su institucijomis, sistemiškai vengia sudaryti galimybę įvertinti vaikų tiek fizinę, tiek psichinę būklę, nevykdo teismų priimtų sprendimų, institucijų rekomendacijų, todėl konstatuotina, kad globėja savo veiksmais neužtikrina geriausių vaikų interesų, neatsižvelgia bei neįgyvendina jų poreikių. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nenurodė jokių nesutikimo argumentų, nedalyvavo teismo posėdyje, nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl leidimo paimti vaikus.
34. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, konstitucinę priedermę ginti ir saugoti vaiko teises, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant CK 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytą pagrindą paimti vaiką iš vaiko globėjos (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis) ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė materialinės teisės normas.
35. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl ji neturėjo galimybės teismui pateikti savo paaiškinimų dėl pareiškėjo teismui pateikto pareiškimo turinio. Su tokiais atskirojo skundo argumentais negalima sutikti.
36. CPK 443 straipsnio 3 dalis numato, kad ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose suinteresuotu asmeniu turi būti traukiamas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. 2019 m. rugpjūčio 20 d. N. D. K. registruotu paštu su įteikimo pranešimu išsiųsta Tarnybos prašymo Nr. 1SD-5745 ir jo priedų kopija, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad siuntos įteikti nepavyko. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, N. D. K. nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, ji yra prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo, teismo duomenimis, paskutinį kartą prie sistemos buvo prisijungusi 2019 m. rugsėjo 20 d. 10 val. 40 min., taigi jai buvo žinoma apie gautą pareiškimą dėl leidimo paimti vaikus. Be to, įrodymų byloje visuma patvirtina paties suinteresuoto asmens pasikartojantį bei sistemingą nebendradarbiavimą su institucijomis, nenorą veikti kartu siekiant užtikrinti vaikų interesus, todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl neinformavimo apie civilinę bylą laikytini deklaratyviais ir neatspindinčiais tikrosios suinteresuoto asmens valios.
37. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog nebuvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismui teikti paaiškinimus. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį, byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai išduoti teismo leidimą teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą paimti vaiką iš jo rūpintojų, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, esant pakankamai rašytinių įrodymų bei nenustačius prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti pareiškėjo prašymą rašytinio proceso tvarka, ir konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų. Pabrėžtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka apeliantei buvo suteikta reali galimybė tiek teikti įrodymus, tiek pasisakyti, tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo.
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Margarita Stambrauskaitė
Tomas Venckus