Civilinė byla Nr. e2-1082-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00825-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo invazija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laugina“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Verslo invazija“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 67 860,24 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje paaiškino, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Kontmena“ buvo sudaryta 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė perdavė UAB „Kontmena“ laikinai valdyti ir naudoti visą ieškovės turtą, o UAB „Kontmena“ įsipareigojo mokėti fiksuotą mėnesinį 3 200 Eur nuomos mokestį, užtikrinti turto priežiūrą, drausti nuomojamą turtą. UAB „Kontmena“ įsipareigojimus pagal Nuomos sutartį vykdė netinkamai, t. y. nemokėjo nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto priežiūrai patiriamų komunalinių paslaugų mokesčių. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 patenkino ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Kontmena“ dėl 60 055,42 Eur skolos ir delspinigių pagal Nuomos sutartį priteisimo.
3. Be to, Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-49-555/2021 atmetė pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą leisti ieškovei sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės veikos tęsimu – toliau nuomoti turtą ieškovės likvidavimo metu iki turto pardavimo.
4. Ieškovės nemokumo administratorius sužinojo, kad trečiasis asmuo UAB „Kontmena“ subnuomoja ieškovės turtą. 2018 m. rugsėjo 28 d. Nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis Nr. 2), sudaryta tarp UAB „Kontmena“ ir UAB „Verslo invazija“, UAB „Kontmena“ išnuomojo atsakovei specialiąją techniką, perduodant ją atsakovei laikinai valdyti ir naudotis, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
5. Atsakovė, turėdama ieškovės turtą pagal Numos sutartį Nr. 2, neteisėtai subnuomavo UAB „Alvora“ ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz 4148 su savaeigiu kranu TADANO FAUN HK50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš neteisėtos ieškovei priklausančios transporto priemonės subnuomos iš viso gavo 67 860,24 Eur pajamų, kurias ieškovė ieškiniu prašo priteisti jos naudai.
6. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 67 860,24 Eur vertės atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove), esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui.
7. Prašymo pagrįstumą grindė tuo, kad atsakovė gali netrukdomai perleisti šiuo metu jai nuosavybės teise priklausantį turtą, sumažindama savo mokumą, tokiu būdu ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas arba labai apsunkintas. Nurodė, kad atsakovė yra nesąžininga, kadangi ne tik be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovės turtu, neteisėtai jį subnuomoja ir iš šios veiklos gauna pajamų, bet ir sąmoningai pateikė ieškovės nemokumo administratoriui akivaizdžiai melagingą informaciją apie tai, kad ieškovės turto neturi ir juo nesinaudoja. Atsakovei reiškiamo reikalavimo suma yra labai didelė, todėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra didesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio argumentus ir kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, sprendė, kad nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir (ar) jo reikalavimai apskritai negali būti tenkinami.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kuriai tenka pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nepateikė jokių duomenų apie atsakovės turtą, finansinę padėtį, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu nėra iškelta civilinių bylų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, prašydama taikyti atsakovės turto areštą, nepateikė jokių duomenų apie tai, ar atsakovė apskritai turi turto, kurį galėtų perleisti ar kitaip paslėpti, jeigu ketintų išvengti galimo jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė iki kreipimosi į teismą dėl nuostolių priteisimo nesikreipė į atsakovę su byloje reiškiamomis turtinėmis pretenzijomis, todėl pagal į bylą pateiktus duomenis negalima spręsti, kad atsakovė šiuo metu vengia ir/ar ateityje vengs vykdyti galimą ieškovei palankų teismo sprendimą. Dėl ieškovės teiginių, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovės turtu, neteisėtai jį subnuomoja ir iš šios veiklos gauna pajamų, teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės, o tokie ieškovės teiginiai šioje proceso stadijoje nesuponuoja išvados dėl atsakovės (ne-)sąžiningumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Faktinę grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui turi būti suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi.
13.2. Atsakovė yra nesąžininga, kadangi ji ne tik be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, neteisėtai jį subnuomoja ir iš šios veiklos gauna pajamų, bet ir sąmoningai pateikė ieškovės nemokumo administratoriui akivaizdžiai melagingą informaciją, jog ieškovės turto neturi ir juo nesinaudoja.
13.3. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovo nesąžiningumo yra prieštaringa - viena vertus teismas nurodė, kad ieškovės teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą bus nagrinėjami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kita vertus, teismas nurodė, jog tokie ieškovės teiginiai nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir atitinkamai grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
13.4. Atsakovė neteisėtai subnuomodama bankrutavusios ieškovės turtą pažeidžia imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-121-555/2021 nurodė, kad leidimas BUAB „Laugina“ nuomoti jai priklausantį turtą yra pasibaigęs, taigi ieškovės turtas negali būti nuomojamas ir tokio turto subnuoma yra draudžiama.
13.5. Ieškovei galimai palankus teismo sprendimas ir galimybė jį įvykdyti turi tiesioginę įtaką ne tik ieškovės, bet ir jos, kaip bankrutavusios įmonės, kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl būtina imtis visų priemonių, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas.
14. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Verslo invazija“ prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti.
15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškinio reikalavimo dydis savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15.2. Ieškovė net neįrodinėja, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
15.3. Ieškovės nurodytas turto naudojimas (nepriklausomai nuo to, ar iš tiesų atsakovė naudojasi nurodytu turtu, ar ne) neturi jokio ryšio su ieškovės reikalavimu priteisti skolą. Ieškovės reikalavimas šioje byloje nėra grąžinti nurodytą turtą (transporto priemonę Mercedes Benz HK 50, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami)), o yra priteisti 67 860,24 Eur.
15.4. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl turto naudojimo teisėtumo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
16. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Kontmena“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-555/2021 nėra įsiteisėjusi, be to, atsakovė nėra minėtos bylos dalyvė ir nėra ieškovės kreditorė, todėl neaišku, kodėl ieškovė vadovaujasi nurodytomis aplinkybėmis šioje byloje.
17.2. Ieškovės nurodomų 2018 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 28 d. sandorių sudarymo metu nebuvo jokių kliūčių ar draudimų sudaryti šiuos sandorius, jie buvo sudaryti teisėtai, jie nėra nuginčyti, net nėra ginčijami, o aptariamas turtas, už kurio nuomą gautas pajamas ieškovė reikalauja priteisti jos naudai iš atsakovės, buvo atsakovės grąžintas į jo buvimo vietą dar iki ieškovės nurodomos 2021 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo.
17.3. Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė reikalauja priteisti jos naudai beveik 70 000 Eur, kuriuos atsakovei pagal turto nuomos sutartį sumokėjo trečiasis byloje nedalyvaujantis asmuo už turto nuomą, kuriuo atsakovė turėjo teisę disponuoti pagal sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu šioje byloje, kuris, savo ruožtu, turėjo sutartį su pačia ieškove – nei vienas iš paminėtų sandorių nėra nuginčytas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
22. Atskirajame skunde, kuris, kaip minėta, apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo nėra ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.
23. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
24. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantei – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
25. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021).
26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio pateikimo stadijoje įrodyti atsakovės nesąžiningumą yra sudėtinga ar netgi neįmanoma, todėl ieškinio sumos kriterijus yra pakankamas įvertinti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokia apeliantės pozicija prieštarauja aukščiau paminėtai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, be kita ko, jei ieškinio pateikimo stadijoje nėra duomenų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į galimą išieškojimo apsunkinimą, teismas neturi galimybės konstatuoti, kad sprendimo įvykdymui yra kilusi reali grėsmė, dėl ko būtina suvaržyti atsakovo teises. Pakartotina, kad didelė ieškinio suma savaime neįrodo, kad bus vengiama sprendimą įvykdyti ir (ar) sąmoningai apsunkinti jo vykdymą dėl ko būtų galima konstatuoti grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus nukreiptus į galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. apeliantė atsakovės nesąžiningumą įrodinėjo iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kurios, jos vertinimu, įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus dėl bylos esmės (neteisėta apeliantės turto subnuoma). Teismo vertinimu, tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės subnuomoti apeliantės turtą, nepagrindžia, kad atsakovei nepalankaus teismo sprendimo atveju, ši vengs teismo sprendimą įvykdyti ir (ar) tyčia apsunkins jo vykdymą. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kai kilęs ginčas yra išimtinai turtinio pobūdžio (dėl skolos, nuostolių priteisimo ir kt.), turi būti įrodinėjami atsakovės veiksmai, atspindintys siekį išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepakanka nurodyti byloje įrodinėjamus faktus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
28. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl neteisėtos jos turto subnuomos bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas taip pat nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
29. Kartu pažymėtina, kad ieškovės nurodytas skundžiamos nutarties prieštaringumas yra deklaratyvus. Pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodant, kad faktinės ginčo aplinkybės dėl neteisėtos ieškovės turto subnuomos bus įvertintos išnagrinėjus ginčą iš esmės, neprieštarauja teismo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atsakovės nesąžiningumas, nukreiptas į siekį išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, liko neįrodytas. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje aplinkybės dėl ginčo esmės nėra vertinamos ir nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismo išvada, kad jos bus analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, neprieštarauja išvadai, kad atsakovės nesąžiningumas liko neįrodytas.
30. Be kita ko, ta aplinkybė, kad apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nagrinėjamu atveju ginami ne tik apeliantės, bet ir jos kreditorių interesai, neturi reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nėra susijusi su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
31. Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs tenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Agnė Tikniūtė