Civilinė byla Nr. e2-18238-1019/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12477-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7; 2.6.8.10.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vainora LT“ atstovei advokatei Alvai Puniškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vainora LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 5 400 Eur skolos, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Teismas 2022 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 400 Eur skolą, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 763,46 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Atsakovė pateikė teismui prieštaravimą dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašė panaikinti 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš UAB „Vainora LT“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1B – šie susitarimai nėra pasirašyti atsakovės. Ieškovė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl sutartyse nurodytų sąlygų nepateikė. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pagrindinių sąlygų tam, kad Reikalavimų perleidimo sutartis įsigaliotų, o būtent, nebuvo šalių susitarimo, tai įrodo ieškovės pateikta Reikalavimų perleidimo sutartis ir Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi susitarimais, dėl kurių ji nebuvo susitarusi su atsakove. Sutarčių sąlygos šalims yra negaliojančios, todėl ieškovė netenka teisės vadovautis jos vienašališkai pasirašytais susitarimais ir teigti, kad toks susitarimas galioja ir atsakovei. Ieškovė pateikė skolininko, kurio reikalavimo teisė pagal ieškovės pateiktą 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista atsakovei, mokėjimo pavedimą, kuriame nurodytas gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, paskirtis ,,Transfer for Vainora LT“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ daryti mokėjimai į minėtą banko sąskaitą nepasiekė atsakovės, kadangi atsakovei niekada nepriklausė ši banko sąskaita. Ieškovės pateikti argumentai apie jos skolininko pinigų sumokėjimo faktą atsakovei yra neteisingi, kadangi atsakovei nepriklauso sąskaita, kuri yra nurodyta mokėjimo pavedimuose.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti teismui elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovės vardu veikęs M. S. 2020 m. birželio 29 d. persiuntė ieškovės atstovui Sutartį bei Priėmimo-perdavimo aktus pasirašymui. Iš susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. atsakovės pateikti dokumentai buvo pasirašyti ir išsiųsti ieškovei. Nors 2020 m. birželio 29 d. M. S. elektroniniame laiške buvo nurodyta: „Siunčiame reikalavimo perleidimo sutartį ir priedus. Sutarties formos vertimas į Anglų kalbą. Pasirašytą, nuskenuotą atsiųskite el. paštu. Pradėsime darbus. Originalus siųskite Adresu: (duomenys neskelbtini). Pasirašysime, originalą persiųsime Jums“, iš atsakovės pusės pasirašyti dokumentai ieškovei nebuvo atsiųsti. Tai nepaneigia Sutarties ir/ar priedų prie jos sudarymo fakto. Atsakovė ne tik akceptavo savo pačios parengtos tipinės sutarties sąlygas ir patvirtino sutarties sudarymo faktą, bet ir patvirtino, jog pradėjo ir Sutarties pasėkoje perleisto reikalavimo išieškojimo veiksmus. Atsiliepiant į atsakovės argumentus dėl atsiskaitomosios banko sąskaitos, į kurią skolininkas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atliko ieškinio prieduose nurodytus mokėjimus, „nepriklausymo“ atsakovei, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats banko sąskaitos numeris nurodomas ir atsakovės rengtoje Sutartyje bei jos prieduose.
2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, kad iš atsakovės jokios informacijos dėl atsiskaitymo negavo. Skolininkas pateikė mokėjimo pavedimus, kad dalimis atsiskaitė. Daug kartų žodžiu, porą kartų raštu kreipėsi su pretenzija. Dėl sąskaitos numerio paaiškino, kad Sutartyje, prieduose nurodytas tas pats sąskaitos numeris; pavedimuose nurodyta, kad mokėta už UAB „Vainora LT“. Atsakovės teiginiai deklaratyvūs, jokių įrodymų nėra, kad nepriklauso ši sąskaita. Atsakovė buvo įpareigota pateikti pranešimą skolininkui, kur buvo sąskaitos numeris, tačiau nepateikė. Dėl sutarties nepasirašymo nurodė, kad pateikti elektroniniai laiškai; po to, kai ieškovė išsiuntė pasirašytą Sutartį, po valandos atsakovė kreipėsi į skolininką. Iš atsakovės pasirašytos Sutarties negavo, bet iš atsakovės veiksmų matyti, kad Sutartis buvo vykdoma. Sutartis buvo įvykdyta. Atsakovė savo prievolių nevykdė. Atsakovė pasiūlė sandorį, ieškovė akceptavo. Sutartį rengė atsakovė, siūlė sąlygas. Atsakovė nekėlė prieštaravimų, kad sąlygos nesuderintos. Šalys elektroniniu susirašinėjimu patvirtino, kad esminės sąlygos buvo sulygtos.
Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. birželio 29 d. sudarė Reikalavimų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis). Vadovaujantis Sutarties priedo 5.1 punktu, reikalavimo teisių perleidimo kaina privalėjo būti sumokėta ieškovei per penkias darbo dienas nuo dienos, kuomet skolininkas ją sumoka naujajam kreditoriui, t. y. atsakovei. 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1A prie Sutarties bei 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1B prie Sutarties ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į skolininko (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur skolą pagal 2019 m. balandžio 15 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 24 d. Tarptautinio krovinio važtaraštį/CMR. Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1B ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už perleistas reikalavimo į skolininką teises atsakovė sumokės ieškovei 90 proc. nuo bendros išieškotos sumos (akto Nr. 1B 1 punktas), šis reikalavimo teisų perleidimas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento ir galioja 3 mėnesius su galimybe šalių raštišku sutarimu terminą pratęsti (akto Nr. 1B 3 punktas). Skolininkas su atsakove yra visiškai atsiskaitęs, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. skolininkas dalimis sumokėjo atsakovei 6000 Eur skolą, tai patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos: skolininkas (duomenys neskelbtini) 600 Eur atsakovei sumokėjo 2020 m. liepos 9 d., 500 Eur – 2020 m. rugpjūčio 6 d., 1900 Eur – 2020 m. rugsėjo 11 d., 1000 Eur – 2020 m. spalio 6 d., 500 Eur – 2021 m. kovo 4 d., 1000 Eur – 2020 m. lapkričio 27 d., 500 Eur – 2021 m. gegužės 28 d.; atliktuose mokėjimuose aprašyme nurodyta „transfer for Vainora LT“; minėti mokėjimai atlikti į gavėjo (atsakovės) sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Šis banko sąskaitos numeris nurodytas ir Sutartyje bei jos prieduose prie atsakovės rekvizitų.
Byloje kilo ginčas dėl to, kad Sutartis ir jos priedai nėra pasirašyti atsakovės, todėl, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ji yra galiojanti ir privaloma šalims vykdyti, taip pat atsakovė neigia 6000 Eur sumos gavimo faktą pavedimais per banką iš skolininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į atsakovės sąskaitą banke, argumentuodama, kad nurodyta sąskaita banke atsakovei nepriklauso.
Pagal CK 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be kita ko, atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys).
CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų konstatuotas sutarties sudarymas, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą (CK 6.105 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartis ir jos priedai Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktai Nr. 1A ir Nr. 1B. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2020 m. birželio 29 d. Sutarties, Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktų Nr. 1A ir Nr.1B, nes šie susitarimai nėra pasirašyti atsakovės, todėl šiuo atveju atsakovė neigia šios sutarties ir jos priedų sudarymą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovas M. S. 2020 m. birželio 29 d. ieškovei el. paštu išsiuntė Sutartį bei aktus Nr. 1A ir Nr. 1B. 2020 m. birželio 29 d. elektroniniame susirašinėjime atsakovės atstovas M. S. nurodo: „Siunčiame reikalavimo perleidimo sutartį ir priedus. Sutarties formos vertimas į Anglų kalbą. Pasirašytą, nuskenuotą atsiųskite el. paštu. Pradėsime darbus. Originalus siųskite Adresu: <...>. Pasirašysime, originalą persiųsime Jums“. Iš atsakovės susirašinėjimo teksto matyti, kad visos Sutarties ir jos priedų sąlygos atsakovei tiko, ji elektroniniu laišku ieškovei patvirtino, kad Sutartis suderinta, prašė ieškovės Sutartį pasirašyti, atsakovė pažadėjo taip pat pasirašyti ir originalą persiųsti ieškovei. Tokie atsakovės veiksmai yra pakankami patvirtinti, kad ji turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas, sudarant Sutartį su ieškove. Šiuo atveju esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė išreiškė valią sukurti tarpusavio teises ir pareigas Reikalavimų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedų pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė 2020 m. birželio 29 d., siųsdama Sutartį ir jos priedus, perspėjo ieškovę, kad tai nėra galutinis pasiūlymas, kad dėl jo reikia derėtis. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė savo pasiūlymą dėl atlygio, numatyto Reikalavimų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1B 1 punkte, atšaukė iki jį patvirtino ieškovė (CK 6.169 straipsnio 1 dalis). Nėra jokių duomenų byloje, kad, gavusi iš ieškovės pasirašytą Sutartį ir priedus, atsakovė susisiekė su ieškove ir nurodė, kad tai nėra galutinis variantas, kad turėtų būti sudaromas kitas aktas, numatantis kitokį atlyginimą už reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys derėjosi dėl kainos.
Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nors atsakovė nepasirašė Sutarties ir jos priedų, tačiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, pateikdama ieškovei ofertą dėl Sutarties sudarymo ir sąlygų bei išsiųsdama jas ieškovei, sutiko su Sutarties sąlygomis, patvirtino, kad atsakovė Sutarties originalą pasirašys ir atsiųs, todėl laikytina, kad Sutartis buvo sudaryta ir yra galiojanti. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Sutartis buvo vykdoma, t. y., kaip nustatyta iš pateikto susirašinėjimo, atsakovė, šalims susitarus dėl esminių sandorio sąlygų ir 2022-06-30 gavusi iš ieškovės pasirašytą Sutartį ir priedus, tą pačią dieną išsiuntė skolininkui pranešimą apie reikalavimo perleidimą, nurodydama skolą sumokėti naujajam kreditoriui (atsakovei).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Byloje kilo ginčas dėl 5400 Eur skolos sumokėjimo ieškovei pagal Reikalavimų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1B 1 punkte numatytą naujojo kreditoriaus (atsakovės) įsipareigojimą sumokėti pirminiam kreditoriui (ieškovei) 90 proc. bendros išieškotos sumos. Pagal minėtą aktą pirminis kreditorius (ieškovė) perleido reikalavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) teisę į 6000 Eur dydžio skolą. Ieškovė nurodo ir pateikė rašytinius įrodymus, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) su atsakove yra visiškai atsiskaitęs, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. skolininkas dalimis sumokėjo atsakovei 6000 Eur skolą. Atsakovės teigimu, skolininkas (duomenys neskelbtini) atsakovei neatliko mokėjimų, nes atsakovei niekada nepriklausė banko sąskaita, į kurią skolininkas atliko mokėjimus. Šių aplinkybių, išskyrus atsakovės rašytinius paaiškinimus, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovė byloje rašytinių įrodymų, kad minėta banko sąskaita (ne)priklauso atsakovei, nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti skolininko mokėjimai atlikti į sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) – toks banko sąskaitos numeris nurodytas ir Sutartyje bei jos prieduose prie atsakovės rekvizitų. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2022-06-30 elektroniniu paštu siuntė skolininkui pranešimą dėl reikalavimo perleidimo. Siekiant nustatyti, koks atsakovės banko sąskaitos numeris buvo nurodytas skolininkui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 20 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui M. S. kompanijai (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 30 d. 14:11 val. išsiųsto elektroninio laiško priedą – pranešimą apie skolą. Atsakovei nutartis įteikta elektroninių ryšių priemonėmis 2022 m. rugpjūčio 22 d., tačiau atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė. Teismo nutarties įpareigojimų nevykdymas bei įrodymų neteikimas teismo vertinamas kaip atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Pažymėtina, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje tuo atveju, jei šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Atsakovė, nevykdydama teismo įpareigojimo pateikti reikalaujamą įrodymą, prisiėmė tokių įrodymų nepateikimo padarinius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su įrodymų nepateikimu, sprendžia, kad byloje nustatyta, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) 6000 Eur skolą dalimis sumokėjo į atsakovei priklausančią banko sąskaitą. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Byloje konstatavus, kad tarp šalių buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedai, o skolininkas (duomenys neskelbtini) 6000 Eur skolą dalimis sumokėjo į atsakovei priklausančią banko sąskaitą, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengė ieškovei sumokėti atlygį pagal Reikalavimų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1B 1 punktą nuo (duomenys neskelbtini) 6000 Eur išieškotos sumos, kurį turėjo sumokėti per penkias darbo dienas nuo to momento, kai skolininkas atsiskaitys su naujuoju kreditoriumi (akto Nr. 1B 5.1. punktas).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5400 Eur skolą (6000 Eur x 90 proc.) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (5400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Ieškovė patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2022 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur sumai už dokumentų analizę, teisinių išvadų pateikimą, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui (2022 m. gegužės 20 d. mokėjimo pavedimas); 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 242 Eur sumai už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą (2022 m. liepos 8 d. mokėjimo pavedimas); 2022 m. spalio 10 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 363 Eur sumai už pasirengimą 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžiui (2022 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimas)); 445,46 Eur už vertimo paslaugas (2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedimas), 108 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. birželio 3 d. mokėjimo pavedimai). Ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
Ieškinį patenkinus visiškai, preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, iš atsakovės ieškovei priteistina 2368,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vainora LT“, j. a. k. 304711661, naudai 5400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) skolą, 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2368,46 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė