Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-25-178-2012].doc
Bylos nr.: 2S-25-178/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civ. b. Nr. 2S-25-178/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12417-2010-5

                       Procesinio sprendimo kategorija 102.5, 121.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

         Vilniaus apygardos teismo teisėjas, Alvydas Poškus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje  pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo J. G.,

 

          n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

          Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ji mokysis vidurinėje mokykloje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

          Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų, kol ieškovė baigs vidurinę mokyklą (Simono Daukanto gimnaziją). Likusi ieškinio dalis atmesta. Iš atsakovo ieškovės naudai priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 120,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

         Atsakovas 2011 m. spalio 24 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo panaikinimo. Prašė atnaujinti terminą apeliacinio skundo padavimui, nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, atsakovui  nebuvo įteiktas teismo sprendimas, todėl apie jo priėmimą atsakovas sužinojo tik 2011 m. spalio 5 d., kai jam buvo įteikta sprendimo kopija. Kadangi procesinis dokumentas dėl teismo kaltės buvo išsiųstas klaidingu adresu, atsakovas jo negavo, o pakartotinai teismo sprendimo kopija jam siunčiama nebuvo.

  

                                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi nutarta prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atsisakyti priimti, prašymą ir apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiajam.

Teismas nurodė, kad teismo sprendimas paskelbtas 2011 m. birželio 8 d., byla išnagrinėta atsakovui dalyvaujant teismo posėdyje. Teismo sprendimo kopija jam išsiųsta 2011 m. birželio 23 d.  ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pašto pažymoje nurodyta, kad atsakovas teismo sprendimo neatsiėmė. Atsakovas apeliacinį skundą pateikė praėjus keturiems mėnesiams nuo  teismo sprendimo priėmimo. Kadangi Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti negali būti paduodamas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, teismas sprendė, jog prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atsisakytina priimti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, atstatyti  terminą teismo sprendimo apskundimui ir priimti nagrinėti atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m.  birželio 22 d. sprendimo panaikinimo.  Nurodo, kad apylinkės teismas, išsiųsdamas atsakovui sprendimą, jį siuntė klaidingu adresu, nes klaidingai buvo nurodyta gatvė. Tai patvirtino ir raštinės darbuotoja. Vėliau padaryta klaida buvo ištaisyta markeriu užbraukiant klaidingą pavadinimą ir užrašant teisingą, tačiau teismo sprendimas atsakovui pakartotinai siunčiamas nebuvo. Kadangi gatvės pavadinimas buvo nurodytas klaidingai, atsakovas teismo sprendimo gauti negalėjo. Atsakovas  teigia, kad gyvenamosios vietos nebuvo keitęs nuo 2001 metų ir gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas mano, kad dėl teismo klaidos neįteikus procesinių dokumentų, jam neturėtų būti ribojama galimybė pasinaudoti apeliacijos teise.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą praleidęs jo padavimo terminą su prašymu atnaujinti terminą šio skundo padavimui. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi CPK 307 straipsnio 3 dalies pagrindu atsisakė priimti prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Apeliantas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti terminą apeliacinio skundo padavimui. Taigi, spręstinas klausimas dėl CPK 307 straipsnio 3 dalies bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, aiškinimo ir taikymo. 

          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta ne bet kada ir ne bet kaip, ją, kaip minėta, asmuo turi realizuoti įstatymo nustatyta tvarka inter alia per įstatymo nustatytą terminą, t.y. ji ribojama laike, nes bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas, ribojantis apeliacinio  skundo padavimą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai paduodami per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (tik kai kurių kategorijų byloms yra nustatytas kitoks apeliacinio skundo padavimo terminas). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Taigi, praleidus įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau asmenims, praleidusiems šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, remiantis Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kaip minėta, apylinkės teismas skundžiama nutartimi apskritai atsisakė priimti prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, prašymą ir apeliacinį skundą grąžino jį padavusiajam. Tokį savo procesinį sprendimą grindė CPK 307 straipsnio 3 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo motyvacija ir jos pagrindu priimtu procesiniu sprendimu.

Pagal bendrą taisyklę civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.). Iš esmės analogiška taisyklė buvo įtvirtinta ir iki tol galiojusio CPK 3 straipsnio 7 dalyje. Apylinkės teismas nurodė, kad CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Dėl to buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti priimti prašymą dėl termino atnaujinimo. Iš tikrųjų, minėta norma skundžiamos nutarties priėmimo metu (CPK redakcijoje, galiojančioje nuo 2011 m. spalio 1 d.) tokią skundžiamoje nutartyje nurodytą taisyklę nustato. Tuo tarpu iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 307 straipsnio 3 dalis  nustatė, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Šiuo atveju byloje sprendimas priimtas dar 2011m. birželio 11 d. Taigi, priėmus sprendimą, pagal tuomet galiojančią CPK 307 straipsnio 3 dalies redakciją dalyvaujantys byloje asmenys įgijo teisę ir teisėtą lūkestį teikti prašymą dėl praleisto apeliaciniam skundui paduoti termino atnaujinimo per šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu, kaip minėta, naujoji minėto straipsnio redakcija sutrumpino šį terminą per pusę, t.y. labiau suvaržė dalyvaujančių asmenų galimybes prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos nuomone, asmens jau įgyta teisė ir teisėti lūkesčiai aptariamu aspektu vis tik negalėtų būti atimti/suvaržyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d.  nutarime yra konstatavęs, jog „neatsiejami teisinės valstybės principo  elementai yra teisėtų  lūkesčių  apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.  Teisinio  saugumo principas - vienas  iš    esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės  pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus  interesus ir teisėtus  lūkesčius.  <....>gali susidaryti tokios faktinės  situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktuose nustatytas sąlygas pagal šiuos teisės aktus įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado lūkesčiai, kuriuos šis  asmuo šių teisės aktų  galiojimo metu galėjo  pagrįstai laikyti teisėtais, taigi,  pagrįstai galėjo tikėtis, kad, jeigu jis  paklus  teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi.“ Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant apelianto prašymą turėjo būti vadovaujamasi palankesne apeliantui iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia CPK 307 straipsnio 3 dalies redakcija.

Kaip minėta, apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė taip pat ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Tačiau pagal šią normą apeliacinis skundas nepriimamas tik tuo atveju, jei praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas neatnaujinamas, t.y. kai termino atnaujinimo klausimas apsvarstomas ir terminas neatnaujinamas.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 307 straipsnio 3 dalies, 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Atsisakydamas priimti prašymą, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis apskritai nenagrinėja ir nepasisako dėl apelianto praleisto apeliacinio skundo padavimo termino priežasčių svarbumo. Taigi, apelianto nurodomų faktinių aplinkybių šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netyrė ir jų vertinimo nepateikė. Apeliantas prašo išspręsti klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti šio klausimo iš esmės pirmąja instancija,  nes apeliacijos paskirtis yra apeliacinio proceso tvarka įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, be to, dalyvaujantys byloje asmenys apskritai prarastų teisę į apeliaciją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių,  reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkinamas iš dalies  - skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

            

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290,  336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,       

 

              n u t a r ė :

 

              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio  28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

  

              Teisėjas                                                                                                Alvydas Poškus