Administracinė byla Nr. A-1174-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04799-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 25

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skolų rizikos sprendimai“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ su skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugsėjo 25 d. nurodymą Nr. 2R-4787-(2.13) (toliau – ir Nurodymas).

Nurodė, kad Inspekcija Nurodymu pareiškėją įpareigojo, prieš teikiant duomenų subjekto duomenis tretiesiems asmenims, suteikti duomenų subjektui informaciją pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ, Įstatymas) 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, detaliai įvardinti, kokiems tretiesiems asmenims ir kokiais tikslais bus teikiami asmens duomenys. Nurodymas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kartu su sąskaitomis siųstus įspėjimus, kuriais E. ir H. B. buvo informuoti apie tai, kad, nesumokėjus ar nesuderinus skolos mokėjimo sąlygų, informacija apie jų finansinio įsipareigojimo neįvykdymą bus perduota kreditų biurui „Creditinfo Lietuva“, taip pat pareiškėjas įgyja teisę kreiptis į skolų išieškojimo įmonę arba į teismą, tačiau šiuose įspėjimuose E. ir H. B. nebuvo informuoti, kokiai konkrečiai skolų išieškojimo įmonei (nagrinėjamu atveju UAB „Skolų rizikos sprendimai), jų asmeniniai duomenys bus teikiami. Pareiškėjo teigimu, pagal ADTAĮ 2 straipsnio 14 dalį, UAB „Skolų rizikos sprendimai“ nelaikytina trečiuoju asmeniu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi tarp šių įmonių yra susiklostę duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo santykiai. ADTAĮ nedraudžia duomenų valdytojui perduoti skolininko asmens duomenis duomenų tvarkytojui tuo atveju, kai skolininkas ginčija skolą. Taigi šiuo atveju ADTAĮ 21 straipsnio, kuris reglamentuoja duomenų teikimą teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais, reikalavimai netaikomi. Pareiškėjas nuo 2003 m. gegužės 5 d. Asmens duomenų registre yra įsiregistravęs kaip duomenų tvarkytojas, o UAB „Skolų rizikos sprendimai“ Inspekcijos 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 2R-1170(2.13) pagrindu yra įregistravęs kaip duomenų tvarkytoją. Pareiškėjas ir UAB „Skolų rizikos sprendimai“ 2009 m. liepos 13 d. yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį Nr. 502 bei asmens duomenų teikimo sutartį, kaip to reikalauja ADTAĮ. Taigi UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra pareiškėjo duomenų tvarkytojas ir duomenys jam buvo perduoti kaip tvarkytojui. Detalią informaciją apie tai, kokia konkreti skolų išieškojimo įmonė vykdo neapmokėtos skolos ikiteisminį išieškojimą, E. ir H. B. gavo iš UAB „Skolų rizikos sprendimai“.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime (I t., b. l. 44-47) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad duomenų subjektas turi teisę žinoti, kokiai konkrečiai bendrovei bus teikiami jo asmens duomenys, kokia bendrovė jais disponuos, kadangi tik tokiu būdu jis gali apginti ir įgyvendinti kitas savo, kaip duomenų subjekto, teises, įtvirtintas ADTAĮ. ADTAĮ 24 straipsnio 2  dalyje yra nurodytos dvi skirtingos sąvokos (trečiųjų asmenų ir duomenų gavėjų), kurios yra esminės, sprendžiant, ar duomenų valdytojas turi informuoti duomenų subjektus apie jų asmens duomenų teikimą duomenų tvarkytojui. Šiuo atveju į duomenų gavėjų sąvoką patenka ir duomenų tvarkytojai. UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra UAB „Vilniaus energija“ duomenų tvarkytojas, todėl nėra laikytinas trečiuoju asmeniu. Tačiau UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra duomenų gavėjas. Duomenų gavėjo sąvoka yra platesnė ir apima ir trečiuosius asmenis, todėl ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, numatantis, kokią informaciją privalo suteikti duomenų valdytojas duomenų subjektui, įskaitant informaciją, kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys, yra taikomas teikiant asmens duomenis duomenų gavėjams plačiąja prasme, įskaitant ir duomenų tvarkytojus, kurie nėra tretieji asmenys. Tokia informacija duomenų subjektui turi būti suteikta iki asmens duomenų teikimo pirmą kartą, t. y. apie asmens duomenų perdavimą UAB „Skolų rizikos sprendimai“ duomenų subjektus turi informuoti pats pareiškėjas, o ne duomenų gavėjas UAB „Skolų rizikos sprendimai“, jau įvykus duomenų perdavimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skolų rizikos sprendimai“ atsiliepime (I t., b. l. 163) nurodė, kad sutinka su UAB „Vilniaus energija“ skundu, prašo jį tenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (I t., b. l. 183-188) skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad H. ir E. B. 2014 m. liepos 25 d. Inspekcijai pateikė skundą, prašydami atlikti tyrimą dėl asmens duomenų apsaugos bei administracinį teisės pažeidimą įvykdžiusiems UAB „Skolų rizikos sprendimai“ ir UAB „Vilniaus energija“ darbuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bei perduoti teismui spręsti nuobaudos skyrimo klausimą. H. ir E. B. skundą Inspekcijai grindė šiais argumentais: UAB „Skolų rizikos sprendimai“ neteisėtai tvarko ir valdo jų duomenis, kuriuos šiai įmonei neteisėtai perdavė UAB „Vilniaus energija“; jie ne kartą UAB „Vilniaus energija“ pranešė, kad nesutinka su jo pretenzijomis dėl tariamo įsiskolinimo, tačiau nebuvo informuoti apie pareiškėjo ketinimą jų asmens duomenis perduoti UAB „Skolų rizikos sprendimai“; jie įsiskolinimą laiku užginčijo, tačiau UAB „Vilniaus energija“ vis tiek perdavė jų asmens duomenis tretiesiems asmenims ir apie tai jų neinformavo. Inspekcija 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą „Dėl H. ir E. B. 2014 m. liepos 25 d. skundo“ Nr. 3R-363(2.13-1), kuriame konstatavo, kad: duomenų tvarkytojas nėra tretysis asmuo, todėl šiuo atveju ADTAĮ 21 straipsnio, kuris reglamentuoja duomenų teikimą teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais, reikalavimai netaikomi; UAB „Vilniaus energija“, teikdama H. ir E. B. asmens duomenis UAB „Skolų rizikos sprendimai“, nesuteikė jiems visos informacijos pagal ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. nesuteikė informacijos, kad jų asmens duomenys bus teikiami konkrečiai UAB „Skolų rizikos sprendimai“, todėl H. ir E. B. teisė žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymą nebuvo tinkamai įgyvendinta. Inspekcija pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 25 d. surašė Nurodymą, prieš teikiant duomenų subjekto asmens duomenis tretiesiems asmenims, suteikti duomenų subjektui informaciją pagal ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, detaliai įvardijant, kokiems tretiesiems asmenims ir kokiais tikslais bus teikiami asmens duomenys, išskyrus minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis.

Teismas, remdamasis ADTAĮ (1 str. 2 d., 2 str. 2, 7, 14 d., 3 str. 1 d. 6 p., 5 str. 1 d. 6 p., 6 str., 23 str. 1 d. 1 p., 24 str. 1 d. 2-3 p., 24 str. 2 d. 2-3 p., 30 str. 3, 5 d.) nustatytu reguliavimu, priėjo prie išvados, kad įstatyme duomenų valdytojui yra nustatyta imperatyvi pareiga aktyviai veikiant užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi pagal teisės aktuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus bei informuoti duomenų subjektą, kokiais tikslais ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys, taip pat kam ir kokiais tikslais jie teikiami. Pažymėta, kad ši pareiga kyla iš ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos duomenų subjekto teisės žinoti (būti informuotam) apie jo asmens duomenų tvarkymą ir yra bendra, kadangi apima visus asmens duomenų gavimo (tiesiogiai ar netiesiogiai iš duomenų subjekto) bei teikimo būdus (pagal sutartį ar pagal vienkartinį prašymą) ir visus asmens duomenų gavėjus, t. y. tiek duomenų tvarkytojus, tiek trečiuosius asmenis ADTAĮ 2 straipsnio 6 ir 14 dalies prasme. Taip pat pažymėta, kad, nors šios duomenų valdytojo pareigos įvykdymo terminai įstatyme nėra aiškiai apibrėžti, iš ADTAĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų formuluočių „ketinami“ ir „pradėdamas“ matyti, kad apie duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo veiksmus toks duomenų subjektas turi būti informuojamas a priori, kai dar yra galimybė realiai įgyvendinti visas Asmens duomenų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, susijusias su jo asmens duomenų tvarkymu.

Teismas nurodė, kad remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2009 m. liepos 13 d. su UAB „Skolų rizikos sprendimai“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 502, pagal kurią: UAB „Skolų rizikos sprendimai“ įsipareigojo UAB „Vilniaus energija“ vardu ir jo naudai atlikti ikiteisminio įsiskolinimų išieškojimo veiksmus (2 straipsnio 2 dalis); UAB „Vilniaus energija“ perduoda duomenis apie skolininkus, kuriuos sudaro skolininko vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data, adresas, sutarties, pagal kurią skolininkas yra skolingas, numeris (jeigu buvo sudaryta rašytinė sutartis), mokėtojo kodas, bendra skolos suma ir priskaitymas už praeito mėnesio suteiktas paslaugas (4 straipsnio 3 dalis). UAB „Vilniaus energija“, kaip duomenų valdytoja, 2009 m. liepos 13 d. su UAB „Skolų rizikos sprendimai“ taip pat sudarė Asmens duomenų teikimo sutartį, pagal kurios 2 straipsnio 1 dalį UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo teikti asmens duomenis, o UAB „Skolų rizikos sprendimai“ – juos naudoti pagal UAB „Vilniaus energija“ nurodymus, šioje sutartyje nurodytais tikslais, sąlygomis ir tvarka. Taigi UAB „Vilniaus energija“, būdama duomenų valdytoja, jos valdomus asmens duomenis įsiskolinimų išieškojimo tikslu įgaliojo tvarkyti UAB „Skolų rizikos sprendimai“. Aplinkybę, kad UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra UAB „Vilniaus energija“ skolų administravimo ir išieškojimo asmens duomenų tvarkytojas, patvirtina ir pareiškėjo į bylą pateiktas išrašas iš Asmens duomenų valdytojų registro.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus energija“ yra duomenų valdytoja, o UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra UAB „Vilniaus energija“ skolų administravimo ir išieškojimo asmens duomenų tvarkytojas. Ginčas tarp pareiškėjo ir Inspekcijos iš esmės kilo dėl duomenų valdytojui nustatytos pareigos informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą turinio, konkrečiai – dėl ADTAĮ 24 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies norma yra taikoma tais atvejais, kai asmens duomenys yra perduodami trečiajam asmeniui, o UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra pareiškėjo valdomų duomenų tvarkytojas, todėl ji negali būti laikoma trečiuoju asmeniu ADTAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, teismas pabrėžė, kad nėra ginčo dėl to, kad UAB „Skolų rizikos sprendimai“ nėra trečiasis asmuo; tai nurodė ir Inspekcija savo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. 3R-363(2.13-1) bei atsiliepime į pareiškėjo skundą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kam (t. y. asmens duomenų tvarkytojui ar trečiajam asmeniui) yra teikiami asmens duomenys, nėra reikšminga, kadangi, kaip minėta, ADTAĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse duomenų valdytojui yra nustatyta imperatyvi pareiga visais atvejais informuoti duomenų subjektą, apie tai, kam ir kokiais tikslais teikiami jo asmens duomenys. ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalyje tretieji asmenys yra nurodyti tik kaip viena iš asmens duomenų gavėjų grupių, atskirai apibrėžiant momentą, iki kurio duomenų valdytojas privalo informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų perdavimą trečiajam asmeniui, t. y. kai asmens duomenų valdytojas asmens duomenis perduoda trečiajam asmeniui, jis (valdytojas) apie tai duomenų subjektą privalo informuoti ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą; tuo tarpu, atliekant asmens duomenų tvarkymą (kuris, be kita ko, apima ir asmens duomenų teikimą kitiems duomenų gavėjams, įskaitant, bet neapsiribojant, asmens duomenų tvarkytojus), asmens duomenų valdytojas, kaip minėta, apie tokius veiksmus duomenų subjektą privalo informuoti prieš juos atlikdamas.

Teismas vertino, kad UAB „Vilniaus energija“ skunde nurodė detalią informaciją apie tai, kokia konkreti skolų išieškojimo įmonė vykdo neapmokėtos skolos ikiteisminį išieškojimą, E. ir H. B. gavo iš UAB „Skolų rizikos sprendimai“ 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. SRS/11/06/3682409, tačiau šiuos argumentus vertino kritiškai, nurodydamas, kad ADTAĮ pareiga informuoti duomenų subjektus yra nustatyta būtent asmens duomenų valdytojui, t. y. UAB „Vilniaus energija“, kuri tai padaryti privalo iki to laiko, kol asmens duomenis perduoda jų tvarkytojui UAB „Skolų rizikos sprendimai“.

Nurodytas faktines aplinkybes įvertinęs visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, teismas priėjo išvadą, kad Inspekcija pagrįstai skundžiamame Nurodyme konstatavo, jog UAB „Vilniaus energija“, teikdama E. ir H. B. asmens duomenis UAB „Skolų rizikos sprendimai“, nesuteikė duomenų subjektams visos pagal ADTAĮ 24 straipsnį teiktinos informacijos, t. y. nesuteikė informacijos, kam konkrečiai bus teikiami jų asmens duomenys ir kad šiais veiksmais E. ir H. B. nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai įgyvendinti duomenų subjektų teisę žinoti (būti informuotiems) apie jų asmens duomenų tvarkymą. Inspekcija, priimdama ginčijamą Nurodymą, tinkamai įgyvendino Asmens duomenų apsaugos įstatyme jai nustatytas funkcijas bei teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnio 5 punkte jai suteikta teise duoti nurodymus asmens duomenų valdytojui dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos.

III.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 194-196), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti skundą pilnai.

Apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimas priimtas neįsigilinus ir neatsižvelgus į susiformavusią administracinių teismų praktiką bylose dėl ADTAĮ taikymo, teismas klydo vertindamas faktines aplinkybes bei taikydamas teisės normas.

Nurodo, kad UAB „Skolų rizikos sprendimai“ nėra trečiasis suinteresuotas asmuo ADTAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, tad atsakovo Nurodymas, susijęs su trečiaisiais asmenimis, nepagrįstas.

UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra pareiškėjo registruotas duomenų tvarkytojas, analogiškai kaip Asmens duomenų valdytojų registre išviešinti konkretūs antstoliai. Taip skolininkai viešai informuoti kokiai konkrečiai skolų išieškojimo įmonei jų asmens duomenys bus teikiami. Toks išviešinimas reiškia pakankamai realizuotą ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą. ADTAĮ nereguliuoja kokiu būdu – elektroniniu ar rašytiniu – išviešinimas turi būti atliktas. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4047-331/2012 suformavo praktiką, kad elektroninis išviešinimas yra pakankamas.

Be to, detalią papildomą rašytinę informaciją apie tai, kokia konkreti skolų išieškojimo bendrovė vykdo neapmokėtos skolos ikiteisminį išieškojimą skolininkai E. ir H. B. gavo iš UAB „Skolų rizikos sprendimai“. Šiuo aspektu įžvelgtina analogija su antstolių raginimu vykdymo procese, kai būtent raginime įvykdyti prievolę geruoju nurodomas konkretus išieškojimą vykdantis antstolis, jo buveinės adresas.

Inspekcija nenustatė, kad pareiškėjo ir H. ir E. B. asmens duomenys būtų tvarkomi neaiškiai ar neskaidriai. Net teismas konstatavo, kad asmens duomenų tvarkymo pažeidimų pareiškėjo veiksmuose nėra, analizavo tik duomenų subjektų (su pareiškėju susijusių sutartiniais bei skoliniais santykiais) informavimo aspektą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-4) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pasisakant dėl apelianto argumento, kad pareiškėjo duomenų tvarkytojai yra išviešinti internetiniame Asmens duomenų valdytojų registre, nurodo, kad, pirma, ne visi žmonės teisiškai išprusę ir disponuoja informacija apie tai, kad bendrovių duomenų tvarkytojai registruojami minėtame registre, ne visi žmonės turi prieigą prie interneto ir/ar reikiamą įrangą, ir gali tokią informaciją pažiūrėti. Antra, Asmens duomenų valdytojų valstybės registre pareiškėjas, kaip savo duomenų tvarkytojus, yra užregistravęs aštuonis subjektus. Atsakovas kelia klausimą, kaip pareiškėjai, net ir pasižiūrėję minėtame registre, gali sužinoti/suprasti, kuriam būtent iš šių duomenų tvarkytojų bus perduoti jų asmens duomenys? Vertina, kad UAB „Skolų rizikos sprendimai“ viešas paskelbimas Asmens duomenų valdytojų valstybės registre negalėtų būti traktuojamas kaip tinkamas pareiškėjų informavimas apie jų asmens duomenų teikimą konkrečiam skolų išieškotojui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. rugsėjo 25 d. nurodymo Nr. 2R-4787-(2.13.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nurodymu pareiškėjui nurodyta: (1) prieš teikiant duomenų subjekto asmens duomenis tretiesiems asmenims, suteikti duomenų subjektui informaciją pagal ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, detaliai įvardijant, kokiems tretiesiems asmenims ir kokiais tikslais bus teikiami asmens duomenys, išskyrus ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis; (2) apie šio nurodymo įvykdymą (priimtas priemones) iki 2014 m. lapkričio 3 d. raštu informuoti Inspekciją.

Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvadų, kad Inspekcija pagrįstai Nurodyme konstatavo, jog UAB „Vilniaus energija“, teikdama E. ir H. B. asmens duomenis UAB „Skolų rizikos sprendimai“, nesuteikė duomenų subjektams visos pagal ADTAĮ 24 straipsnį teiktinos informacijos, t. y. nesuteikė informacijos, kam konkrečiai bus teikiami jų asmens duomenys ir kad šiais veiksmais E. ir H. B. nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai įgyvendinti duomenų subjektų teisę žinoti (būti informuotiems) apie jų asmens duomenų tvarkymą; kad Inspekcija, priimdama Nurodymą, tinkamai įgyvendino ADTAĮ jai nustatytas funkcijas bei teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnio 5 punkte jai suteikta teise duoti nurodymus asmens duomenų valdytojui dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos, pareiškėjo skundą atmetė.

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dėl toliau išdėstytų argumentų.

Iš Nurodymo turinio matyti, jog jis priimtas ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 pagrindu. Inspekcija remdamasi minėta ADTAĮ nuostata, Nurodyme nurodė, kad, iš pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškėjams siųstų įspėjimų (2012 m. liepos 31 d. Nr. G207/149643, 2013 m. rugsėjo 30 d. Nr. G309/152846 ir 2014 m. kovo 31 d. Nr. G403/155510) matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ informavo pareiškėjus, kad nesumokėjus ar nesuderinus skolos mokėjimo sąlygų per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, informacija apie jų finansinio įsipareigojimo nevykdymą bus perduota Kreditų biurui „Creditinfo Lietuva“, taip pat informavo, kad neapmokėjus skolos šiame laiške nurodytu terminu, UAB „Vilniaus energija“ įgyja teisę kreiptis į skolų išieškojimo įmonę arba teismą, tačiau šiuose įspėjimuose pareiškėjai nebuvo informuoti apie tai, kokiai konkrečiai skolų išieškojimo įmonei, nagrinėjamu atveju UAB „Skolų rizikos sprendimai“, jų asmens duomenys bus teikiami.

Atsižvelgdama į tai, Inspekcija nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“, teikdama pareiškėjų asmens duomenis UAB „Skolų rizikos sprendimai“, nesuteikė jiems visos informacijos pagal ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. nesuteikė informacijos, kad jų asmens duomenys bus teikiami konkrečiai skolų išieškojimo įmonei – UAB „Skolų rizikos sprendimai“, darytina išvada, kad pareiškėjų teisė žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymą nebuvo tinkamai įgyvendinta.

Pagal ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą, duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis arba, jei ketina duomenis teikti tretiesiems asmenims, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai apibrėžia tokių duomenų rinkimo ir teikimo tvarką bei duomenų gavėjus. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

Taigi nagrinėjamu atveju Inspekcija minėtos ADTAĮ nuostatos pagrindu pareiškėjui Nurodymą pateikė, nes UAB „Vilniaus energija“, kaip duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, ketindamas E. ir H. B. duomenis teikti tretiesiems asmenims, konkrečiai UAB „Skolų rizikos sprendimai“, ne vėliau kaip iki to momento, kai duomenys teikiami pirmą kartą, neinformavo duomenų subjektų kam ir kokiais tikslais teikiami subjektų duomenys.

Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga ir neginčijama aplinkybe yra tai, jog UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra UAB „Vilniaus energija“ skolų administravimo ir išieškojimo asmens duomenų tvarkytojas įregistruotas Asmens duomenų valdytojų registre.

ADTAĮ 2 straipsnio 14 dalis numato, kad sąvoka trečiasis asmuo ADTAĮ apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, išskyrus duomenų subjektą, duomenų valdytoją, duomenų tvarkytoją ir asmenis, kurie yra tiesiogiai duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgalioti tvarkyti duomenis.

Atitinkamai sisteminė ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 14 dalies analizė, kartu vertinant tai, jog UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra pareiškėjo asmens duomenų tvarkytojas, suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija, priėmusi Nurodymą ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindo, priėmė nemotyvuotą individualų administracinį aktą. Dėl šios priežasties jis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Šiuo aspektu pastebėtina, kad aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis, o viešasis administravimas visų pirma yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą patenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą tenkinti.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. rugsėjo 25 d. nurodymą Nr. 2R-4787-(2.13) panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.