Civilinė byla Nr. e2A-1154-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07951-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. lapkričio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Kauno rajono savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“ ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1547-1164/2023, pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovėms Kauno rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos investicija“ dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijų panaikinimo ir neteisėto statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, R. J., E. L., V. J., G. R., S. B., J. B., J. J., V. B., N. B., M. K., uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja I. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. 2021 m. rugsėjo 17 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-116999) prašė:
1.1. panaikinti 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-24-201219-00831;
1.2. panaikinti 2021 m. balandžio 30 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruoti buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. panaikinti 2021 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-210506-00479, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruoti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.4. panaikinus 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-24-201219-00831 ir jo pagrindu išduotas deklaracijas apie statybos užbaigimą, išspręsti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą: įpareigoti UAB „Statybos investicija“ per 2 mėnesius savo lėšomis (50 proc. lėšų) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis (50 proc. lėšų) pašalinti vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir atstatyti žemės sklypo būklę į buvusią prieš neteisėtas statybas – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole; jeigu per nustatytą terminą UAB „Statybos investicija“ nepašalins vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesutvarkys statybvietės ir neatstatys žemės sklypo būklės į buvusią prieš neteisėtas statybas (neišpils augalinio grunto ir neužsės žole), suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių UAB „Statybos investicija“ (50 proc. išlaidų) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos (50 proc. išlaidų);
1.5. įpareigoti UAB „Statybos investicija“ per 2 mėnesius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkai suformuotą kelią ir atstatyti žemės sklypo būklę į buvusią prieš šio kelio suformavimą – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole;
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 4220/15889 dalys 1,5889 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas). 2020 m. spalio mėn. su ieškovu susisiekė atsakovė UAB „Statybos investicija“, nurodydama, kad ji planuoja statyti 8 gyvenamosios paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir tam planuoja atsivesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus iš Beržų gatvės per Putinų gatvę. Tam, kad atsivesti šiuos tinklus, jiems reikalingi besiribojančių žemės sklypų, tame tarpe ir ieškovui priklausančio žemės sklypo, savininkų rašytiniai sutikimai. Ieškovas atsisakė tokį sutikimą duoti. Po mėnesio ieškovas pastebėjo, kad Putinų g. atkarpoje, ties ieškovui priklausančiu žemės sklypu pradėti inžinerinių tinklų tiesimo darbai (nustumtas augalinis žemės sluoksnis), negavus ieškovo sutikimo.
3. Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė ieškovui 2020 m. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą Nr. 2003-P-XX-TDP-VN ir jo pagrindu 2020 m. gruodžio 19 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-24201219-00831 statyti inžinerinius tinklus (vandentiekio, buitinių ir paviršinių nuotekų šalinimo) (duomenys neskelbtini). Projektuotojas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gruodžio 1 d. sutikimą Nr. SUVA-(8.53.E) tiesti tinklus valstybinėje žemėje, taip pat pateikė sklypų, kuriuose projektuojamas paviršinių nuotekų tinklas ir jo apsaugos zona, savininkų sutikimus bei inžinerinių tinklų brėžinį su privalančių projektą derinti institucijų išankstiniu pritarimu.
4. Anot ieškovo, statybos leidimas atsakovei statyti tinklus buvo išduotas neteisėtai – negavus visų žemės sklypo savininkų sutikimo. Ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatyti inžineriniai tinklai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Siekiant panaikinti neteisėtai išduoto statybos leidimo pasekmes, būtina panaikinti ir minėtas deklaracijas apie statybos užbaigimą bei pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
5. Atsakovė UAB „Statybos investicija“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ginčijamų objektų statyba nebuvo savavališka, atsakovė parengė vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) projektą, gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovo žemės sklypas turi 10 bendraturčių, iš kurių 9 davė sutikimus tiesti inžinierinius tinklus. Ginčo sklypas nėra padalintas, nenustatyta jo naudojimosi tvarka, todėl nėra aišku, kaip yra pažeidžiami ieškovo interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.
7. Teismas nusprendė:
7.1. Panaikinti 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-24-201219-00831 toje dalyje, kuria UAB „Statybos investicija“ leista statyti: neypatingojo statinio kategorijos „Lietaus nuotekų tinklus D400“ V. J., R. J., E. L., V. J., G. R., S. B., J. B., J. J., V. B., N. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); neypatingojo statinio kategorijos „Vandentiekio tinklus D110“ ir nesudėtingojo statinio kategorijos „Buitinių nuotekų tinklus D200“ valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) atkarpoje išilgai pietvakarinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ribos per visą ilgį.
7.2. Panaikinti 2021 m. balandžio 30 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruoti buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7.3. Panaikinti 2021 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-210506-00479, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruoti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7.4. Pripažinti dėl neteisėtai išduoto 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-24-201219-00831 kaltais asmenimis: atsakovę UAB „Statybos investicija“; atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją, trečiąjį asmenį M. K..
7.5. Paskirstyti pagal neteisėtai išduoto 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-24-201219-00831 panaikintą dalį statybos padarinių šalinimo naštą: 50 procentų atsakovei UAB „Statybos investicija“, 30 procentų atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, 20 procentų trečiajam asmeniui M. K..
7.6. Leisti atsakovei UAB „Statybos investicija“ per 4 (keturis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribose, ant pietvakarinės ribos ir valstybinėje žemėje išilgai pietvakarinės ribos per visą ilgį, dalis, sutvarkant statybvietę. Per nustatytą 4 (keturių) mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo perstatyti statinių dalis pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją bei naują statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti atsakovę UAB „Statybos investicija“ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis pagal teismo sprendimu paskirstytą statybos padarinių šalinimo naštą, per 2 (du) mėnesius pašalinti vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pastatytas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei ant pietvakarinės žemės sklypo ribos ir valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) atkarpoje išilgai pietvakarinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ribos per visą ilgį; sutvarkyti statybvietę ir atstatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būklę į buvusią prieš neteisėtas statybas – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole.
7.7. Suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jeigu per teismo nustatytą terminą atsakovė UAB „Statybos investicija“ teismo sprendimo neįvykdys, atlikti statybos pagal neteisėtai išduoto 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-24-201219-00831 panaikintą dalį padarinių šalinimo veiksmus: pašalinti vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pastatytas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei ant pietvakarinės žemės sklypo ribos ir valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) atkarpoje išilgai pietvakarinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ribos per visą ilgį; sutvarkyti statybvietę ir atstatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būklę į buvusią prieš neteisėtas statybas – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole, išieškant patirtas išlaidas iš teismo pripažintų kaltais asmenų pagal teismo sprendimu paskirstytą statybos padarinių šalinimo naštą.
7.8. Įpareigoti atsakovę UAB „Statybos investicija“ per 4 (keturis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkai suformuotą kelią ir atstatyti žemės sklypo būklę į buvusią prieš šio kelio suformavimą – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole.
7.9. Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės UAB „Statybos investicija“ 2 678 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos – 1 606,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens M. K. – 1 071,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7.10. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Statybos investicija“ 240 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos – 144 Eur, iš trečiojo asmens M. K. – 96 Eur.
8. Kitą patikslinto ieškinio dalį teismas atmetė.
9. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:
9.1. ieškovui ir tretiesiems asmenims R. J., E. L., V. J., G. R., S. B., J. B., J. J., V. B., N. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,5889 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (ginčo sklypas), kurio 4220/15889 dalių savininku yra ieškovas. Naudojimosi daiktu tvarka nenustatyta (el. byla, I tomas, 58-59 l).
9.2. Greta ginčo sklypo planuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvėje statytoja (UAB „Statybos investicija“) įrengė vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus, ieškovo ir trečiųjų asmenų žemės sklype įrengė lietaus nuotekų tinklus, suformavo pylimą, kelią (el. byla, 3 tomas, 77 l., 219 l., 233-236 l; 5 tomas 164-174 l).
9.3. Ieškovas nedavė statytojai sutikimo vykdyti lietaus nuotekų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų įrengimo darbus.
9.4. Tretieji asmenys R. J., E. L., V. J., G. R., S. B., J. B., J. J., V. B., N. B. atsakovei (statytojai) davė sutikimą vykdyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų įrengimo darbus jiems priklausančiame žemės sklype (el. byla, 2 tomas, 17-27 l.). Dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo negautas nė vieno iš jų sutikimas.
9.5. Savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 19 d. išdavė statytojai leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-24-201219-00831 (toliau – SLD, leidimas) (el. byla, 1 tomas, 44-48 l), kuriuo statytojai suteikiama teisė, pagal projektuotojo M. K. (toliau – projektuotojas) 2020 metais parengto projekto „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ Nr. 2003-P-XX-TDP-VN (toliau – projektas) (el. byla, I tomas, 49-114 l.) sprendinius, statyti naujus statinius.
9.6. Inspekcijos 2021 m. gegužės 17 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-20-210517-00051 (toliau – SLD patikrinimo aktas) (el. byla, 3 tomas, 49-58 l.) konstatuota, kad leidimas išduotas neteisėtai, kadangi statytoja su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), t. y. „nepateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininko V. J. sutikimas vykdyti statybos darbus“ (SLD patikrinimo akto 1.5. papunktis).
9.7. Inspekcijos 2021 m. gegužės 28 d. statybos patikrinimo akte (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-20-210528-00034 (toliau – patikrinimo aktas) (el. byla, 3 tomas, 59-78 l.), be kitų aplinkybių konstatuota, kad „žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir per kurio teritoriją yra pravesta lietaus nuotekų trasa nepateiktas vieno iš bendrasavininkų V. J. sutikimas“ (patikrinimo akto 1.1. papunktis).
9.8. Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2021 m. gegužės 6 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-210506-00479 (su 2021 m. gegužės 3 d. statinio ekspertizės akto Nr. 21-05/02-01 išvada) pagrindu, o buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – statytojos surašytos 2021 m. balandžio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu (el. byla, 3 tomas, 90-95 l., 97-99 l.).
9.9. Inspekcijos 2021 m. spalio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu Nr. UTA-103 konstatuota, kad 2021 m. gegužės 6 deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Inspekcijos 2021 m. spalio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu Nr. UTA-104 konstatuota, kad 2021 m. balandžio 30 d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi statytoja deklaraciją surašė ir buitinių nuotekų tinklus NTR 2021-04-30 deklaracijos pagrindu įregistravo neturėdama visų besiribojančio žemės sklypo savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų.
Dėl statybos (ne) teisėtumo
10. Teismas nustatė, kad ginčo lietaus nuotekų tinklai suprojektuoti ir įrengti ginčo sklype ir ant sklypo pietvakarinės ribos mažesniu nei 2,5 metrų atstumu nuo ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo pietvakarinės ribos, o ginčo buitinių nuotekų tinklai įrengti mažesniu nei 2,5 metrų atstumu ir ant ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo pietvakarinės ribos, todėl statytoja su prašymu išduoti SLD privalėjo savivaldybės administracijai pateikti ginčo sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą ar susitarimą dėl ginčo lietaus nuotekų statybos jų sklype bei atitinkamai atlikti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą ieškovo ir trečiųjų asmenų sklype. Kadangi statytoja su prašymu išduoti SLD pateikė ne visus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus privalomus pateikti dokumentus, savivaldybės administracija negalėjo net priimti prašymo dėl SLD, juo labiau SLD išduoti. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad SLD buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 14 punktus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punktu, statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
11. Teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja du statybos leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai:
11.1. leidimas neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: (statytoja negalėjo įgyvendinti statytojo teisių tokia apimtimi, kaip to siekė, nes išduodant leidimą nebuvo gautas ieškovo rašytinis sutikimas dėl ginčo tinklų statybos ieškovo ir trečiųjų asmenų sklype bei greta jo; toks privalomas pateikti sutikimas savivaldybės administracijai su prašymu išduoti SLD nebuvo pateiktas, o neturint duomenų, kad tokį sutikimą statytoja būtų gavusi bylos nagrinėjimo metu, tokio leidimo išdavimas aukštesnės galios teisės aktams prieštarauja ir šiuo metu);
11.2. priimant ir tenkinant prašymą išduoti SLD buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (užregistravus prašymą išduoti SLD savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas turėjo patikrinti: ar pateikti visi su prašymu privalomi pateikti dokumentai; ar prašantis išduoti SLD asmuo turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, o nustačius, kad prašymas išduoti SLD pirmiau minėtų reikalavimų neatitinka, jis turėjo būti nepriimtas, negalėjo būti nagrinėjamas ir tuo labiau tenkinamas; prašymo išduoti SLD priėmimo atveju, projekto patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad pateikti ne visi su prašymu išduoti SLD privalomi pateikti dokumentai ir, kad prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ieškovo ir trečiųjų asmenų sklype, todėl prašymas išduoti SLD negalėjo būti patenkintas).
12. Teismo vertinimu, aptarti pažeidimai laikytini pakankamu pagrindu, egzistuojant dviem leidimo galiojimo panaikinimo pagrindams, leidimą panaikinti toje apimtyje, kiek jis pažeidžia ieškovo teises, t. y., toje dalyje, kuria SLD leista neypatingojo statinio kategorijos „Lietaus nuotekų tinklus D400“, neypatingojo statinio kategorijos „Vandentiekio tinklus D110“ ir nesudėtingojo statinio kategorijos „Buitinių nuotekų tinklus D200“ statyti ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribose bei valstybinėje žemėje Putinų g. atkarpoje išilgai pietvakarinės ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribos per visą ilgį.
Dėl 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. deklaracijų
13. Teismas pažymėjo, kad statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu. Minėtais Inspekcijos deklaracijų patikrinimo aktais buvo nustatyta, kad deklaracijos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją) <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).
14. Teismas nurodė, kad iš dalies patenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl SLD dalies galiojimo panaikinimo, 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. deklaracijoms neatitinkant teisės aktų reikalavimų, todėl kaip išvestiniai tenkinami patikslinto ieškinio reikalavimai ir dėl 2021 m. balandžio 30 d. bei 2021 m. gegužės 6 d. deklaracijų panaikinimo.
Dėl ieškovo teisių pažeidimo
15. Teismas nustatė, kad Projekto sprendiniai, pagal kurį išduotas SLD, apima nesuformuotą valstybinę žemę ir penkis žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). Du žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso statytojai. Kiti trys žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso privatiems fiziniams asmenims. Kadangi leidimo išdavimo neteisėtumas nustatytas dėl to, kad buvo negautas ieškovo rašytinis sutikimas, teismas sprendė, kad SLD išduotas ir inžineriniai tinklai įrengti neteisėtai ta apimtimi, kiek Projekto sprendiniai ir įrengti inžineriniai tinklai bei jų apsaugos zonos patenka į ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypą.
16. Projekto brėžinys „Vandentiekio ir nuotekų tinklų planas M1:500“ Nr. 2003-P-XX-TDP-VN-B.01 (el. byla, 3 tomas, 214 l.) patvirtina, jog dalis lietaus nuotekų tinklų suprojektuoti ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribose išilgai pietvakarinės sklypo ribos per visą ilgį, o dalis buitinių nuotekų tinklų bei dalis vandentiekio tinklų – valstybinėje žemėje mažesniu nei 2,5 m atstumu išilgai ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo pietvakarinės ribos per visą ilgį. Teismas sutiko su ieškovo ir Inspekcijos pozicija, kad statytojos įrengtų inžinerinių ginčo tinklų 2,5 m. apsaugos zonos patenka į ieškovo ir trečiųjų asmenų žemės sklypą. Šiose apsaugos zonose, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, yra taikoma eilė apribojimų, tame tarpe, be inžinerinių tinklų savininko ar valdytojo sutikimo negalima atlikti statybos darbų, auginti augalų, keisti žemės altitudę daugiau nei 0,3 m. Tai yra reikšmingas žemės sklypo savininko nuosavybės teisių apribojimas, kas pažeidžia jo teises ir mažina žemės sklypo vertę. Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad po statytojos atliktų statybos darbų ieškovo žemės sklypo būklė ženkliai pablogėjusi, sklypas apsemtas, jame matosi sankasos (el. byla, 3 tomas, 219 l.; 5 tomas, 101-102 l., 136-143 l.), įrengtas kelias (el. byla, 3 tomas, 77 l., 233-236 l.; 5 tomas 164-174 l.), ieškovas žemės sklypo negali naudoti pagal paskirtį.
17. Teismas nurodė, kad statytoja neturėdama teisės būti statytoja ieškovo ir trečiųjų asmenų sklype, neturėdama ieškovo sutikimo, ginčo sklype pastatė ginčijamus lietaus nuotekų tinklus, o kitų įrengtų inžinerinių ginčo tinklų 2,5 m. apsaugos zonos patenka į ieškovo ir trečiųjų asmenų žemės sklypą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo, kaip žemės sklypo savininko teisės neabejotinai yra pažeistos. Teismo vertinimu, nors kiti ginčo sklypo bendraturčiai davė sutikimus statytojai dėl dalies ginčo tinklų pastatymo, tačiau atsiliepimuose (el. bylos, I tomas 177-181 l., 196-198 l., 194-195 l., 2 tomas, 46-48 l., 49-50 l.) ir 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu J. J. nurodė, kad jie buvo suklaidinti statytojos, dėl to sutikimą statybos darbams davė ne tokiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta, kad buvo sugadinta sklypo melioracija, įrengti šuliniai ir lietaus nuotekos, padaryti pylimai, nutiesta neteisėta gatvė. Anot teismo, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ne ieškovo elgesys, o statytojos veiksmai pažeidė ieškovo ir trečiųjų asmenų teises.
Dėl kaltų asmenų
18. Teismas sutiko su ieškovu, kad savivaldybės administracija, nepaisant darbo krūvio, privalo funkcijas vykdyti atsakingai, negali būti pateisinamas savivaldybės elgesys, kai ją informavus apie neteisėtas statybas, ji nesiima veiksmų užkirsti kelią neteisėtai vykdomoms statyboms. Savivaldybė ne vėliau kaip 2021 m. balandžio mėn. nustatė, kad SLD 2020 m. gruodžio 19 d. buvo išduotas neteisėtai. Minėtas SLD buvo pagrindas išduoti 2021 m. sausio 15 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-24-210115-00048, suteikiantį teisę atsakovei (statytojai) statyti 8 gyvenamosios paskirties pastatus (duomenys neskelbtini) Nepaisant to, savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti statybas, imtis veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti, nurodė informavusi statytoją apie susidariusią situaciją, pareikalavo pateikti paaiškinimą ir ieškovo sutikimą, o tuo tarpu statytoja ir toliau vykdė statybos darbus. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į savivaldybės administraciją, ragindamas imtis veiksmų dėl neteisėtai vykdomų statybų, tačiau iki pat 2021 m. gegužės 26 d. ieškovas vis dar nebuvo sulaukęs atsakymo iš savivaldybės administracijos ir pastaroji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.
19. Teismas sprendė, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautoja I. B. išduodama statytojai SLD pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir STR 1.05.01:2017 13.2 ir 13.4 papunkčius bei 14 punktą, todėl savivaldybės administracija yra kalta.
Dėl statytojos kaltės
20. Teismas pažymėjo, kad gauti ieškovo rašytinį sutikimą ir jį pateikti projektuotojui buvo statytojos pareiga, kurios ji tinkamai neįgyvendino, dėl to statytoja yra kalta. Statytoja, ieškovui atsisakius duoti sutikimą (ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype ir šalia jo vykdyti ginčo tinklų statybos darbus), žinodama, kad nėra būtino ir privalomo sutikimo, vis tiek pateikė savivaldybės administracijai prašymą SLD gauti; be to, neturėdama ieškovo sutikimo vykdė ginčo tinklų statybos darbus, įrengė ieškovui ir kitiems bendrasavininkams priklausančiame sklype kelią. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jam pakanka duomenų daryti išvadą, kad statytoja siekdama gauti žemės sklypo savininkų sutikimus, panaudojo apgaulę, o SLD gavo nesąžiningai.
Dėl projektuotojo ir projekto vadovo kaltės
21. Teismas nurodė, kad projektuotojas, parengęs Projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes (STR 1.04.04:2017 49 punktas). Projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų (STR 1.04.04:2017 1 priedo 1 punktas). Projekto vadovas pasirašydamas projektą nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir taip prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Projektuotojo įmonės vadovo ar kitų jo įgaliotų asmenų parašai projekte neatleidžia projekto vadovo nuo atsakomybės už projekto kokybę ir nesumažina atsakomybės, išskyrus atvejus, kai įgalioti asmenys veikdami viršijo jiems suteiktus įgaliojimus (STR 1.04.04:2017 1 priedo 2.9. papunktis). Projekto vadovas atsako už pareigų vykdymą ir teisių naudojimą ar nepasinaudojimą jomis įstatymų nustatyta tvarka (STR 1.04.04:2017 1 priedo 4 punktas).
22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo ir projekto vadovas M. K. parengė ir pasirašė projektą, kuriame ginčo tinklai ir jų apsaugos zonos patenka į ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypą, nesant privalomo ieškovo rašytinio sutikimo, todėl netinkamai įgyvendino teisės aktuose reglamentuotas projektuotojo ir projekto vadovo pareigas. Todėl trečiasis asmuo M. K. taip pat yra kaltas.
Dėl kaltų asmenų atsakomybės laipsnio ir dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo
23. Vertindamas teismo sprendime aptartą kaltų asmenų neteisėtų veiksmų (neveikimo) apimtį, teismas nusprendė, kad didžiausias atsakomybės laipsnis, o kartu ir proporcija dėl statybos padarinių šalinimo, tenka: 50 procentų statytojai, savivaldybei – 30 procentų, projektuotojui/projekto vadovui – 20 procentų.
Dėl statybos padarinių šalinimo
24. Teismas nurodė, kad dėl neteisėtai išduoto SLD atsirado pasekmės: statybos darbai pagal išduotą leidimą ne tik pradėti bet ir užbaigti (patvirtina deklaracijos apie statybos užbaigimą). Tai reiškia, kad neteisėtai išduotas leidimas sukėlė materialinius teisinius padarinius, todėl teismas nusprendė panaikinti statybos leidimą toje apimtyje, kiek jis pažeidžia ieškovo teises. Teismas pažymėjo, kad vien administracinio akto dalies galiojimo panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neapgina ieškovo interesų ir pažeistų teisių.
25. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ginčijamų statinių dalies perstatymas ar pertvarkymas nebūtų galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus (esančius byloje, taip pat viešai skelbiamus https://www.krs.lt/savivaldybe/struktura-ir-kontaktai/administracijos-direktorius/urbanistikos-skyrius/bendrasis-ir-specialieji-planai), todėl, anot teismo, panaikinus dalį ginčijamo statybos leidimo, statytojai galima leisti per 4 mėnesius pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti lietaus nuotekų, vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų dalį, esančią ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribose, ant pietvakarinės ribos ir valstybinėje žemėje išilgai pietvakarinės ribos per visą ilgį. Minėto įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, atsakovė statytoja per 2 mėnesius įpareigotina pašalinti statybos padarinius.
Dėl kelio pašalinimo
26. Iš ieškovo 2021 m. lapkričio 8 d. pateiktų į civilinę bylą fotonuotraukų (DOK-157169), taip pat 2022 m. sausio 11 d. DOK-4713 teismas sprendė, kad statytos įrengto kelio didesnė dalis yra ieškovo sklype. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2022 m. vasario 14 d. pateikė į bylą 2021 m. rugpjūčio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-126-(14.7.78) (DOK-20001), iš kurio teismas nustatė, kad ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų žemės sklype yra įrengtas kelias, kurio 3 metrai įeina į ieškovo žemės sklypą. Todėl teismas nesutiko su atsakovės (statytojos) argumentais, kad kelias įeina į ieškovo sklypą tik 40 cm. Teismo vertinimu, iš esmės visas kelias įrengtas ieškovo ir kitų bendraturčių sklype, be jų sutikimo, civilinėje byloje statytoja nepateikė kelio projekto duomenų/įrodymų, dėl to teismas sprendė, kad statytoja savavališkai įrengė kelią ieškovo ir kitų asmenų sklype, nesant ieškovo ir kitų bendrasavininkų sutikimų, taip grubiai ir be jokio teisinio pagrindo apribojo ginčo sklypo savininkų nuosavybės teisę, pažeisdama jų teises ir interesus. Žemės sklype yra sankasos (el. byla, 3 tomas, 219 l.), įrengtas kelias (el. byla, 3 tomas, 77 l., 233-236 l.; 5 tomas 164-174 l.), dėl ko ieškovas žemės sklypo negali naudoti pagal paskirtį. Todėl teismas nusprendė tenkinti ir šį ieškinio reikalavimą.
Dėl senaties termino
27. Pasisakydamas dėl atsakovės (statytojos) prašymo taikyti ieškinio senatį dalyje dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei jo pagrindu išduotų deklaracijų panaikinimo, teismas nurodė, kad statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.
28. Nors SLD ieškovui buvo įteiktas tik 2021 m. gegužės 26 d., tačiau apie ieškovo pažeistas teises ir individualaus akto turinį ieškovas sužinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti 2021 m. balandžio 22 d., el. paštu gavęs savivaldybės raštą Nr. SD-1540. Šią datą (2021 m. balandžio 22 d.) teismas laikė terminu, kada ieškovas sužinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti SLD turinį ir savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo atidus, sąžiningas, savo teises įgyvendino rūpestingai, kreipėsi žodžiu ir raštu į savivaldybę, statytoją, Nacionalinę žemės tarnybą, Inspekciją, policiją, galiausiai į teismą, taip siekdamas apginti savo pažeistas teises. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jeigu ieškovas ir būtų praleidęs terminą SLD skųsti, ieškovo elgesys buvo sąžiningas, o priežastys sąlygoję ieškovo pasikreipimo į teismą terminą (dėl jo pažeistų teisių gynimo, kartu ginčijant SLD), pripažintinos svarbiomis bei esant praleistam terminui sudarytų pagrindą praleistą terminą (jeigu jis būtų praleistas) atnaujinti. Ieškovas apie SLD turinį ir juo pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus sužinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti – 2021 m. balandžio 22 d., ieškinį teismui pateikė 2021 m. gegužės 13 d., todėl, teismo vertinimu, termino apskųsti teismine tvarka SLD Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino nepraleido. Kaip teisingai nurodė Inspekcija, ieškovo ginčijamos 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. deklaracijos yra vienašaliai sandoriai ir joms ginčyti taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškovas, kreipdamasi į teismą su 2021 m. rugsėjo 13 d. patikslintu ieškiniu, termino ginčyti 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. deklaracijas taip pat nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – apeliantė 1) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta:
<...... Paskirstyti pagal neteisėtai išduoto 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-24-201219-00831 panaikintą dalį statybos padarinių šalinimo naštą: 50 procentų atsakovei UAB „Statybos investicija“, juridinio asmens kodas 300582895; 30 procentų atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188756386; 20 procentų trečiajam asmeniui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
<...... Paskirstyti pagal neteisėtai išduoto 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-24-201219-00831 panaikintą dalį statybos padarinių šalinimo naštą: 50 procentų atsakovei UAB „Statybos investicija“, juridinio asmens kodas 300582895; 50 procentų trečiajam asmeniui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
arba sumažinti Kauno rajono savivaldybės administracijai tenkančią statybos padarinių šalinimo naštos dalį.
30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Savivaldybė neginčija fakto, kad statytojos UAB „Statybos investicijos“ nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“ pateiktas prašymas išduoti SLD negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, nes toks prašymas negalėjo būti patenkintas statytojai neturint teisės būti statytoju ieškovo ir trečiųjų asmenų žemės sklype bei projekto sudėtyje nesant ir su prašymu išduoti SLD nepateikus visų Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų pateikti dokumentų – ieškovo (vieno iš dešimties žemės sklypo bendraturčių) raštiško sutikimo. Tačiau teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas taip, kad bet kokiu atveju, kai yra panaikinamas savivaldybės administracijos išduotas SLD, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išlaidos a priori turi tekti SLD išdavusiai savivaldybės administracijai.
30.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) nėra svarbūs. Priešingai, CK 6.248 straipsnio 2 dalis numato, jog kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Nėra abejonių, kad kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) gali / turi nulemti neteisėtai išduoto SLD padarinių šalinimo paskirstymo proporcijas. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, asmuo veikia tyčia, jo atsakomybės laipsnis yra didesnis, negu tuo atveju, jeigu asmuo veikė neatsargiai.
30.3. Nesant teisės aktuose įtvirtintos įstatyminės savivaldybės administracijos pareigos visais atvejais, kai panaikinamas SLD, kompensuoti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas, padarinių šalinimo išlaidos kaltiems asmenims turi būti skirstomis tik atsižvelgiant į kaltės formą. Teismas nustatė, kad statytoja (atsakovė UAB „Statybos investicija“) veikė tyčios forma, tačiau teismas šiame kontekste nepasisakė dėl projektuotojo kaltės formos ir jo veiksmų įtakos savivaldybei nagrinėjant prašymą dėl SLD išdavimo. Jeigu teismas būtų nustatęs, kad ne tik statytojas, tačiau ir projektuotojas veikė tyčia ir iš esmės sąmoningai siekė suklaidinti savivaldybę, kuri SLD išdavė akivaizdžiai dėl neatsargumo (byloje nėra jokių įrodymų, kad savivaldybė veikė tyčia), tai būtų turėjęs pripažinti, kad savivaldybei tenka mažiausia padarinių šalinimo našta arba tokia našta apskritai neskirtina.
30.4. Projektuotojas ir projekto vadovas M. K., parengęs ir pasirašęs projektą, kuriame ginčo tinklai ir jų apsaugos zonos patenka į ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypą, nesant privalomo ieškovo rašytinio sutikimo, netinkamai įgyvendino pirmiau nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas projektuotojo ir projekto vadovo pareigas. Dar svarbiau - projektuotojas žinojo (turėjo žinoti), kad atlieka neteisėtus veiksmus, tačiau vis tiek juos atliko.
30.5. Atsiliepime į apelianto 2 ir apelianto 3 apeliacinius skundus atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija dėl jų (ne)tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra, tačiau prašo atmesti kaip nepagrįstus atsakovės UAB „Statybos investicijos“ apeliacinio skundo motyvus, susijusius su statybos padarinių šalinimo naštos 100 proc. priskyrimu Kauno rajono savivaldybės administracijai. Savivaldybė laikosi pozicijos, išdėstytos savo apeliaciniame skunde.
31. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Statybos investicijos“ (toliau – apeliantė 2) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą, priimti byloje naują sprendimą ir ieškinį atmesti, arba, panaikinus sprendimą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti teismo sprendimą, leidžiant atsakovei UAB „Statybos investicija“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribose, ant pietvakarinės ribos ir valstybinėje žemėje išilgai pietvakarinės ribos per visą ilgį, dalis, sutvarkant statybvietę. Per nustatytą 12 mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo perstatyti statinių dalis pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją bei naują statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti atsakovę UAB Statybos investicija teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis pagal teismo sprendimu paskirstytą statybos padarinių šalinimo naštą per 6 mėnesius pašalinti vandentiekio tinklų, lietaus nuotekų tinklų, buitinių nuotekų tinklų, dalis, pastatytas žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei ant pietvakarinės žemės sklypo ribos ir valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) atkarpoje išilgai pietvakarinės žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ribos per visą ilgį, sutvarkyti statybvietę ir atstatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), būklę į buvusią prieš neteisėtas statybas – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole, įpareigoti atsakovę UAB Statybos investicija žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkai suformuotą kelią ir atstatyti žemės sklypo būklę į buvusią prieš šio kelio suformavimą – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole, tačiau tik po inžinerinių tinklų perkėlimo / pašalinimo.
32. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
32.1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas SLD ginčyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dar 2020 m. lapkričio pradžioje ieškovas pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, ties ieškovui priklausančiu žemės sklypu, pradėti inžinerinių tinklų tiesimo darbai, tačiau ieškovas dėl to iš karto niekur nesikreipė. Teismas nepagrįstai atskaitos momentą, nuo kada ieškovas sužinojo ar galėjo sužinoti apie savo galimai pažeistas teises, skaičiuoja nuo 2021 m. balandžio 22 d. gauto savivaldybės rašto. Ieškovas dar iki 2021 m. kovo 8 d. žinojo ne tik apie be jo sutikimo atliekamus statybų darbus, bet ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Pagal teismų praktiką vien formalaus akto gavimo momentas negali sietis su sužinojimo momentu, jei pats sužinojimo momentas buvo anksčiau (administracinių bylų Nr. AS5-550-2007; A146-335/2008). Atsakovės manymu, ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo/turėjo sužinoti 2021 m. kovo 1 d., nes ieškovas savivaldybės atstovui telefonu dėstė, jog statybos darbai vykdomi be jo sutikimo.
32.2. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad statytojai neįrengus akumuliacinės talpos ir šulinių yra pažeisti Projekto reikalavimai. Nurodo, kad šulinių projektavimas numatytas atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 8 d. UAB „Kauno vandenys“ prisijungimo sąlygas, kurioje numatyta, jog ketinamus tiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus reiktų jungti prie esamų šių tinklų linijų (duomenys neskelbtini) gatvėje, gavus linijas klojusių savininkų sutikimą, laikinai įrengti vandens apskaitos mazgą šalčiui atspariame šulinėlyje, taip pat į 2020 m. lapkričio 3 d. UAB „Giraitės vandenys“ prisijungimo sąlygas, kuriose nurodyta, jog paviršinių lietaus nuotekų tinklų nuvedimui galima pasirinkti vieną iš alternatyvių būdų, kurių vienas – įrengti paviršinio lietaus nuotekų surinkimo talpas, kai tai neprieštarauja projekto sprendiniams. Taigi projekte numatyta tiek akumuliacinė talpa, tiek šuliniai, tačiau, kaip projekte nurodoma, buvo vadovaujamasi ne UAB „Giraitės vandenys“ reikalavimais, o 2020 m. spalio 6 d. Savivaldybės žemės plėtros skyriaus išduotu raštu T-5-232 dėl techninių sąlygų išdavimo, kuriose nurodyta, jog rengiant lietaus nuotekų projektą ir norint lietaus nuotekas nuvesti į melioracijos sistemą, reikia numatyti akumuliacines talpas ir prisijungti prie esamo drenažo tinklo vamzdžiu. Projekto schemos plano pastabose pažymėta, jog vandentiekio tinklai projekte suprojektuoti su priklausiniais 24 šuliniais, lietaus nuotekų tinklai – su 24 šuliniais, o buitinių nuotekų šalinimo tinklai su priklausiniais 16 šuliniais. Atitinkamai, tai užfiksuota 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijose, o Inspekcija, atlikdama patikrinimus, pažeidimų nenustatė. Todėl dėl netinkamo projekto SLD neturėtų būti panaikintas.
32.3. Būtent Kauno rajono savivaldybės administracija (KRSA) turi prisiimti atsakomybės naštą, kuri būtų lygi 100 proc. kaltės daliai. Tuo tarpu atžvilgiu atsakomybė neturėtų būti nustatyta. Pagal subjektų atliktų veiksmų hierarchiją gaunant statybą leidžiantį dokumentą, akivaizdu, jog paskutinį dokumentų tinkamumo ir atitikimo teisės aktams tikrinimą atlieka KRSA, todėl nesutinka su teismo pozicija, jog didžiausias atsakomybės laipsnis statybos padarinių naštai tenka statytojai.
32.4. Sprendimo rezoliucinė dalis yra ne tik kad sunkiai įgyvendintina, bet ir prieštaringa – viena vertus teismas naikina leidimą dalinai, kiek tinklai patenka į ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribas, o deklaracijas naikina iš esmės, kita vertus, statytojai leidžia perstatyti visų statinių, esančių ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribose, dalis, kas reikštų, jog leidimas naikinamas iš dalies – tik dalyje dėl lietaus nuotekų tinkle perkėlimo, kadangi kiti tinklai ant ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribos nepatenka. Tuo tarpu teismo siūlymas statytojai perkelti visus statinius gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, apskritai neįmanomas vykdyti. Be to, kaip yra nurodžiusi savivaldybė, infrastruktūra jau sukurta, tinklai nutiesti, todėl viską nugriauti būtų mažų mažiausia neprotinga, neekonomiška, neracionalu ir tokiu būdu iš esmės būtų pažeistas viešasis interesas. Todėl apeliantė sutiktų, kad leidimas būtų naikintinas tik toje dalyje, kiek nutiesti tinklai patenka į ieškovo ir trečiųjų asmenų, kuriems priklauso sklypas Nr. 5283/0006:0732, ribas, tačiau statytoją įpareigojant iškelti lietaus nuotekų tinklus su jų veikimu įrengtais šuliniais ir atitinkamai sutvarkyti sklypo ribas taip, kaip buvo iki tinklų nutiesimo ne per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per 18 mėnesių (12 mėnesių suteikiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, likusius 6 mėnesius tinklus perkelti arba pašalinti), kadangi per toki trumpą laikotarpį faktiškai to padaryti neįmanoma.
33. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė 3) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė „suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinis asmens kodas 288600210, jeigu per teismo nustatytą terminą atsakovė UAB „Statybos investicija“ teismo sprendimo neįvykdys, atlikti statybos pagal neteisėtai išduoto 2020 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-24-201219-00831 panaikintą dalį padarinių šalinimo veiksmus: pašalinti vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pastatytas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). bei ant pietvakarinės žemės sklypo ribos ir valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) atkarpoje išilgai pietvakarinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ribos per visą ilgį; sutvarkyti statybvietę ir atstatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būklę į buvusią prieš neteisėtas statybas – išpilti augalinį gruntą ir užsėti žole, išieškant patirtas išlaidas iš teismo pripažintų kaltais asmenų pagal teismo sprendimu paskirstytą statybos padarinių šalinimo naštą“; ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą, „jeigu per nustatytą terminą UAB „Statybos investicija“ nepašalins vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesutvarkys statybvietės ir neatstatys Žemės sklypo būklės į buvusią prieš neteisėtas statybas (neišpils augalinio grunto ir neužsės žole), suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių UAB „Statybos investicija“ (50 proc. išlaidų) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos (50proc. išlaidų)“ atmesti pilna apimtimi.
34. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
34.1. Teismas sprendimu netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad jeigu vykdant byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo priimtą sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo Lietuvos valstybei atstovaus Inspekcija, teismas, priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, savo sprendime nurodo, kad statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis gali būti įvykdytas tik šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Pažymi, jog šioje nuostatoje aiškiai įtvirtinta, kad Inspekcija kaltų asmenų lėšomis galėtų šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, jei dėl tokio sprendimo vykdymo Inspekcija atstovautų Lietuvos valstybei ir tik tokiu atveju, jei tokioje byloje padarinių šalinimas būtų išsprendžiamas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu būdu – t. y. įpareigojant nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
34.2. Ieškovas pareiškė byloje reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, šį reikalavimą grįsdamas savo subjektinių teisių pažeidimų, o ne kaip valstybės atstovas. Kita vertus, teismas sprendimu panaikino leidimą dalyje ir įpareigojo statytoją kaltų asmenų lėšomis išardyti ginčo tinklų dalis, esančias ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypo ribose ir valstybinėje žemėje išilgai pietvakarinės sklypo ribos per visą ilgį, jei per teismo nustatytą terminą jos nebūtų perstatytos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gautą naują statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos nuomone, dalies ginčo tinklų išardymo darbai nėra viso statinio išardymas ir neatitinka statinio griovimo darbų rūšies.
34.3. Teismas sprendime galėjo nurodyti, kad statytojai nevykdant teismo įpareigojimo perstatyti ginčo tinklų dalis pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gautą naują statybą leidžiantį dokumentą, o nurodytuoju būdu jų neperstačius, statytojai nevykdant teismo įpareigojimo išardyti atitinkamas ginčo tinklų dalis, teisę išardyti ginčo tinklų dalis turi ieškovas.
34.4. Atsiliepime į atsakovės 2 apeliacinį skundą, nurodo, kad teismui sprendimu panaikinus leidimo dalį ir atitinkamai išardžius ginčo inžinerinius tinklus panaikintoje leidimo dalyje, likusios inžinerinių tinklų dalys savarankiškai funkcionuoti negalėtų, kol statytoja vykdydama Teismo sprendimą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, inžinerinių tinklų atkarpas perstatytų taip, kad ginčo inžineriniai tinklai ir jų apsaugos zonos nepatektų į ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypą. Todėl ginčo inžinerinių tinklų statybos užbaigimas galėtų būti skelbiamas tik iš naujo surašant naujas deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai pagal Teismo sprendimą būtų įgyvendinti naujai pertvarkytos projektinės dokumentacijos sprendiniai pagal statytojos naujai gautą statybą leidžiantį dokumentą.
35. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas V. J. prašo juos atmesti ir priteisti iš apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
35.1. 2021 m. gegužės mėn. teismas nustatė ieškinio trūkumus, nutartį motyvuodamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas, ir kad šių rašytinių įrodymų negali išreikalauti savo jėgomis (CPK 135 str. 2 d., 138 str.). Taigi, šia nutartimi teismas iš esmės nurodė, kad nepateikus ginčo statybą leidžiančio dokumento ir projektinės dokumentacijos arba įrodymų, kad ieškovas negali jų gauti, ieškinys negali būti priimtas nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai, esą ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytas terminas ieškovo atžvilgiu turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada jis sužinojo apie vykdomas ginčo statybas, yra visiškai nepagrįstas.
35.2. Nepaisant to, kad ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog UAB „Statybos investicija“ neteisėtai stato inžinerinius tinklus, jis nežinojo ar tikrai UAB „Statybos investicija“ yra statytojas, ar šios statybos vykdomos pagal statybą leidžiantį dokumentą ir kokie šio statybos dokumento duomenys. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir laiku kreipėsi į teismą dėl savo pažeidžiamų teisių gynybos.
35.3. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsniu, visiškai pagrįstai panaikino ginčo statybos leidimą dalyje dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo žemės sklype bei dėl buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimo palei pietvakarinę žemės sklypo ribą dėl to, kad jie patenka į ginčo sklypo apsaugos zoną.
35.4. Apeliantė UAB „Statybos investicija“ įrengė inžinerinius tinklus turėdama tikslą tenkinti ne viešąjį interesą, o vykdydama nekilnojamojo turto vystytojo veiklą ir siekdama pelno – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra yra reikalinga atsakovės statomiems ir parduodamiems gyvenamiesiems namas pilnavertiškai funkcionuoti. Ieškovo žiniomis, atsakovė kreipėsi į UAB „Giraitės vandenys“, tačiau UAB „Giraitės vandenys“ nematė galimybės prijungti lietaus nuotekų tinklus prie esamos melioracinės sistemos, ko pasekoje statytoja dėl to kreipėsi į savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Kita vertus, atsakovės teiginiai apie jos prisijungimo galimybes prie UAB „Giraitės vandenų“ ar AB „Kauno vandenų“ neturi jokios teisinės reikšmės bylai ir niekaip nepateisina neteisėtų veiksmų.
35.5. Atsakovė UAB „Statybos investicija“ sąmoningai siekė neteisėtai gauti statybos leidimą ir žinomai vykdyti neteisėtas statybas ginčo sklype ir šalia jo. Todėl, ieškovo nuomone, ji veikė tiesiogine tyčia, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, ar savivaldybė veikė tyčia, ar statybos leidimas buvo išduotas dėl klaidos. Todėl teismas pagrįstai būtent UAB „Statybos investicijai“ priskyrė didžiąją dalį neigiamų neteisėto statybos leidimo realizavimo pasekmių, tame tarpe, didžiąją dalį savavališkos statybos pašalinimo kaštų.
36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl apeliacinių skundų prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
36.1. Subjektų kaltės ir jos laipsnio nustatymas yra reikšmingas teismui sprendžiant, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų neteisėti veiksmai (neveikimas), teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.
36.2. Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), o konkrečiai savavališkos statybos padarinių šalinimą – šio įstatymo 28 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. J. ir tretiesiems asmenims R. J., E. L., V. J., G. R., S. B., J. B., J. J., V. B., N. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,5889 ha dydžio žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 4220/15889 dalys žemės sklypo, žemės sklypas nėra nei padalintas, nei nustatyta jo naudojimosi tvarka.
39. Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir savivaldybė) 2020 m. gruodžio 19 d. išdavė statytojai UAB „Statybos investicija“ (toliau –statytoja, atsakovė) leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-24-201219-00831 (toliau – SLD, statybos leidimas), kuriuo statytojai suteikta teisė pagal trečiojo asmens projektuotojo M. K. (toliau – ir projektuotojas) 2020 metais parengto projekto „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“ Nr. 2003-P-XX-TDP-VN (toliau – projektas) sprendinius statyti naujus statinius – vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus.
40. Greta ieškovo ir trečiųjų asmenų ginčo žemės sklypo planuojamoje Putinų gatvėje atsakovė įrengė vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus, ieškovo ir trečiųjų asmenų žemės sklype – lietaus nuotekų tinklus, suformavo pylimą ir kelią.
41. Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 6 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-210506-00479 pagrindu įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės surašytos 2021 m. balandžio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.
42. Ieškovas 2021 m. kovo 8 d., 2021 m. balandžio 27 d. raštais kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl galimai neteisėtai atliekamų statybos darbų ieškovo ir trečiųjų asmenų žemės sklype.
43. Ieškovas iš savivaldybės administracijos gavo 2021 m. balandžio 16 d. raštą Nr. SD-1540 „Dėl statybą leidžiančio dokumento“.
44. 2021 m. balandžio 16 d. skundu „Dėl pažeidimų išdavus statybos leidimą“ ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekciją prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Inspekcija), prašydamas patikrinti savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 15 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-24-210115-00048, kuriuo statytojai leista statyti 8 gyvenamosios paskirties pastatus sklype (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Ieškovas 2021 m. balandžio 26 d. Inspekcijai elektroniniu laišku papildomai persiuntė savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. raštą Nr. SD-1540 „Dėl statybą leidžiančio dokumento“.
45. Inspekcijos 2021 m. spalio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktu Nr. UTA-103 konstatuota, kad 2021 m. gegužės 6 d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų: statytoja neturėjo teisės būti statytoju ieškovo ir trečiųjų asmenų sklype – žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), per kurio teritoriją yra pravesta lietaus nuotekų trasa, kadangi nepateiktas vieno iš žemės bendrasavininkų V. J. sutikimas; įregistravus deklaraciją Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nepateikti žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai – žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), per kurio teritoriją yra pravesta lietaus nuotekų trasa, vieno iš bendrasavininkų V. J. sutikimas; nepateiktos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 93.20 papunktyje nurodytų dokumentų kopijos – „Nepateikta neypatingojo statinio statybos sklypų (duomenys neskelbtini) projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre“.
46. Inspekcijos 2021 m. spalio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu Nr. UTA-104 konstatuota, kad 2021 m. balandžio 30d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi statytoja deklaraciją surašė ir buitinių nuotekų tinklus NTR 2021 m. balandžio 30 d. deklaracijos pagrindu įregistravo neturėdama visų besiribojančio žemės sklypo savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų – žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio ribos yra pravesta buitinių nuotekų trasa, vieno iš bendrasavininkų V. J. sutikimo.
47. Ieškovas 2021 m. gegužės 14d. padavė teismui pradinį ieškinį, kurį vėliau patikslinęs prašė apginti jo pažeistas šios nutarties 1 punkte(jo papunkčiuose) nurodytu būdu.
48. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies šios nutarties 7 punkte (jo papunkčiuose) nurodytu būdu.
49. Apeliaciniais skundais atsakovės UAB „Statybos investicija“, Kauno rajono savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcija prašo panaikinti tas teismo sprendimo dalis, kuriomis apeliantėms nustatyti tam tikri įpareigojimai. Be to, apeliantė UAB „Statybos investicija“, nesutikdama su teismo išvadomis, papildomai ginčija ir tą sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido termino apskųsti statybos leidimą.
Dėl ieškinio senaties
50. Apeliantės UAB „Statybos investicija“ įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 29 straipsnyje 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio administracinio akto (statybos leidimo) apskundimo terminą, kadangi ieškovas dar 2020 m. lapkričio pradžioje pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpoje, ties jam priklausančiu žemės sklypu, pradėti inžinerinių tinklų tiesimo darbai. Atsakovės manymu, ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo/turėjo sužinoti 2021 m. kovo 1 d., nes būtent tu metu jis savivaldybės atstovui telefonu nurodė, kad statybos darbai vykdomi be jo sutikimo.
51. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
52. Statybos leidimas neabejotinai laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas. Tuo tarpu deklaracija apie statybos užbaigimą nėra laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais, nes tokia deklaracija yra parengiama statytojo, kuris nėra viešojo administravimo subjektas. Kadangi deklaracija įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, ji pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2013, 36 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
53. Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2013, 35 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
54. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką ieškovui skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.
55. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad apie ginčijamą 2020 m. gruodžio 19 d. statybos leidimą, kaip savivaldybės administracinį aktą, ieškovas sužinojo 2021 m. balandžio 22 d., kai gavo iš atsakovės (savivaldybės) 2021 m. balandžio 16 d. raštą Nr. SD-1540, kadangi šią aplinkybę paneigiantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti, o statytojos argumentai apie ieškovo gebėjimą sužinoti ir suprasti apie savo teisės pažeidimą anksčiau, t. y. 2020 m. spalio mėn., 2021 m. kovo 1 d. grindžiami subjektyvia apeliantės nuomone, kuri ne tik prieštarauja faktinei bylos medžiagai (pvz., ginčijamas aktas priimtas vėliau už statytojos nurodytą 2020 m. spalio mėn. ieškovo teisių pažeidimo laiką; 2021m. balandžio 16 d. raštui Nr. SD-1540), bet ir faktiniams bylos įrodymams ir ieškovo elgesiui (nutarties 44 punktas).
56. Kadangi apie statybos leidimą ieškovas sužinojo 2021 m. balandžio 22d., o į teismą dėl jo panaikinimo kreipėsi 2021 m. gegužės 14d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
57. Byloje nėra ginčo, kad išduodant statytojai UAB „Statybos investicija“ statybos leidimą ir statytojai pildant ginčijamas deklaracijas bei teikiant jas Nekilnojamojo turto registrui, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kadangi nebuvo gautas vieno iš ginčo žemės sklypo bendraturčių (ieškovo) sutikimas statybos darbams. Nagrinėjamu atveju ginčo (apeliacinių skundų) objektu yra teismo sprendimo dalys, susijusios su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu.
58. Teismas sprendime konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta, jog ginčijamų statinių dalies perstatymas ar pertvarkymas nebūtų galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus (sprendimo 94 punktas).
59. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta teismo išvada nėra tinkamai argumentuota, o pateikti į bylą įrodymai kelia abejonių tokios išvados pagrįstumu. Iš bylos medžiagos (projektinių sprendinių, fotonuotraukų, NŽT Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 7ŽN-126-(14.7.78) ir kt.) matyti, kad ginčo inžinieriniai tinklai ir kelias yra nutiesti lygiagrečiai su Vyšnių g. besiribojančiais ir nedideliu atstumu nuo ginčijamų statinių esančiais žemės sklypais, kuriuose pradėtos ir gyvenamųjų namų statybos (t. 5, b. l. 118, 126, 128, 129). Todėl neparengus papildomų projektinių sprendinių (planų), nėra galimybės nustatyti, ar teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius sprendime nurodytu būdu iš viso įstatymiškai gali būti įgyvendinta, o jeigu gali – tai ar nepažeis kitų trečiųjų asmenų (galimai Vyšnių g. žemės sklypų savininkų ir daugiabučių namų, kuriuos stato atsakovė, gyventojų) teisių ir teisėtų interesų.
60. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
61. Byloms, kuriose sprendžiami reikalavimai dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, yra būdingas viešojo intereso elementas. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, nepatikrino, ar šios priemonės gali būti realiai įgyvendintos, ar nepažeis kitų nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir viešojo intereso, t. y. neįvertino visų šiam klausimui tinkamai išnagrinėti reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Minėtas įrodymų vertinimo pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
63. Paminėtam kontekste pastebėtina, kad apeliantė (statytoja), prašydama sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl servituto nustatymo, teigdama, kad pagal teismų praktiką servituto nustatymas ginčo atveju užtikrintų racionaliausią ir ekonomiškiausią sprendimo vykdymą, kadangi net ir nustačius statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, būtina ieškoti logiškiausio, racionaliausio ir ekonomiškiausio sprendimo ne tik asmens, kurio teisės pažeistos, atžvilgiu, bet ir pažeidėjo. Tokiu sprendimu laikomas ne statybos darbų šalinimas, bet neterminuoto atlygintinio servituto nustatymas.
64. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų kaltės (atsakomybės) laipsnį, sprendimu nusprendė ir dėl Projektuotojo kaltės laipsnio, tokiu būdu skurdamas jam pareigas dėl 20 proc. neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaštų atlyginimo.
65. Nusprendimas yra suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas.
66. Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
67. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
68. Nagrinėjamu atveju Projektuotojas (trečiasis asmuo M. K.) byloje nebuvo patrauktas atsakovu, teismas nesprendė netinkamos šalies pakeitimo klausimo kaip nurodyta nutarties 67 punkte, tačiau M. K. atžvilgiu priėmė sprendimą, kuris nebuvo įtrauktas į bylą kaip ginčijamo materialinio teisinio santykio šalis. Minėtas proceso teisė normų pažeidimas nagrinėjamu atveju sudaro savarankišką teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, ir ištaisyti šį pažeidimą apeliacinės instancijos teismas negali (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
69. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).
70. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008).
72. Teisėjų kolegija šios nutarties 62 ir 68 punktuose konstatavo, kad civilinė bylą pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, kurių ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali, todėl byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.
73. Teismo sprendimą panaikinus ir grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, bylos išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė