Civilinė byla Nr. 2-1369/2009
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5812-560/2009 pagal ieškovo E. C. ieškinį atsakovėms V. C. , S. C. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 1-o notarų biuro notarėms Dalijai Svirbutienei, Lilijai Šilerienei, bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas E. C. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius – 2007 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)B. K. , dovanojimo ir taikyti vienašalę restituciją; 2008 m. spalio 17 d. jo ir atsakovės V. C. sudarytą povedybinę sutartį; 2008 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartį dėl 220/1418 dalies 14,18 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Geležinės kaime, Anykščių rajone, dovanojimo ir taikyti vienašalę restituciją; 2007 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutartį dėl ½ dalies 0,0700 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir taikyti vienašalę restituciją. Ieškovas taip pat prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad jis dėl ligos niekur nedirba, jokio asmeninio turto neturi, visas turimas nekilnojamasis turtas yra arba įkeistas, arba įgytas po 1999 m. sudarytos santuokos, todėl jo laisvai parduoti ir taip gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti negali.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d, nutartimi prašymą tenkino iš dalies, atleido ieškovą nuo 5 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatė ieškovui terminą sumokėti likusią dalį – 6 511 Lt - žyminio mokesčio bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų, tačiau CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų prie prašymo dokumentų matyti, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 3 d. duomenų apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą nėra, ieškovo vardu nėra registruota transporto priemonių, tačiau ieškovo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas duomenų apie jo turimas lėšas bankų sąskaitose nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateikto ieškinio suma yra 756 135,17 Lt, todėl remiantis CPK 80 straipsniu, žyminio mokesčio dydis būtų 11 561 Lt. Teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, padarė išvadą, jog ieškovas yra atleistinas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. nuo 5 000 Lt, paliekant sumokėti 6 561 Lt. Kadangi ieškovas, paduodant ieškinį, sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio, todėl ieškovui nustatytinas terminas papildomai sumokėti 6 511 Lt.
Atskiruoju skundu ieškovas E. C. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo arba atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatant terminą trūkumams pašalinti – pateikti trūkstamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas neteisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nes ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavo turto neturi, o dėl esamo ir registruoto ieškovo vardu turto jau yra sudaryti ginčijami sandoriai. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Dėl kito ieškovo vardu registruoto turto teismas taip pat nepasisakė, nors ieškovas nurodė, jog jį realizuoti ieškovas be atsakovės sutikimo galimybių neturi.
- Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų iš banko sąskaitų, tačiau, nurodęs, kad ieškovas gali šalinti trūkumus, įpareigojo sumokėti žymią žyminio mokesčio dalį. Kadangi ieškovas šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, o jo atstovas neįgaliotas gauti minėtus duomenis, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
- Teismas visiškai nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.
CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi, žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
Proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas tokį prašymą, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai bei atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, bet ir atsižvelgiama į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-551/2007).
Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atleidęs ieškovą nuo 5 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, pagrįstai atsisakė atleisti jį nuo 6 511 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už šių reikalavimų nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodė, kad ieškovas už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą turėtų sumokėti 11 561 Lt žyminį mokestį (ieškinio suma 756 135,17 Lt, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.).
Kaip jau minėta, pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nustačius, kad dėl besikreipiančio į teismą asmens turtinės padėties įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą turi būti vertinama pareiškėjo turtinė padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, jog nustatytas žyminis mokestis jam yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindo atleisti ieškovą nuo dar didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d., 178, 185 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jo turimą nekilnojamąjį turtą ir išdėstė aplinkybes, kodėl negali nuosavybės teise priklausančio turto realizuoti, tačiau, kaip pagrįstai paminėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikė visą turtinę padėtį atspindinčių įrodymų - duomenų apie turimą turtą (vertybinius popierius, pinigines lėšas ar turtines teises). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki jos revizavimo apeliacine tvarka praėjo ilgas laiko tarpas (daugiau negu 2,5 mėnesio), todėl, net gyvendamas ne Lietuvoje, ieškovas turėjo galimybę tokius duomenis surinkti pats ar įgalioti tai padaryti savo atstovą.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Pateiktame ieškinyje prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovas pažymėjo, kad teismui atmetus šį prašymą, nagrinėtinas prašymas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Kadangi pirmosios instancijos tesimas iš esmės patenkino prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nagrinėjimas tapo nebeaktualus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą siejo ne su nepateiktais įrodymais apie ieškovo turtinę padėtį, bet su nesumokėtu žyminiu mokesčiu, mokėtinu paduodant ieškinį (CPK 115 str. 3 d.).
Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo reguliuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovą įpareigojo primokėti žyminio mokesčio dalį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Todėl keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas įpareigotinas iki 2009 m. gruodžio 4 d. sumokėti 6 511 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti, kad ieškovas E. C. iki 2009 m. gruodžio 4 d. turi sumokėti 6 511 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Marytė Mitkuvienė
Nijolė Piškinaitė