Civilinė byla Nr. e2A-1301-562/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03219-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 2.6.10.5.2.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Elbira” ir uždarajai akcinei bendrovei „Aminex“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų mažosios bendrijos (toliau – MB) „Elbira” ir uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aminex“ (toliau – atsakovai arba bendraatsakoviai) 2585,35 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 58,00 Eur žyminį mokestį bei 352,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m, vasario 15 d. Prancūzijoje dėl vairuotojo O. Š., vairavusio atsakovės MB „Elbira“ priklausančią transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Vairuotojas O. Š. vairavo transporto priemonę atsakovės UAB „Aminex“ pavedimu. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą 2585,35 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas savo ruožtu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ ar ir Įstatymas) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 2585,35 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavęs išmokėtą draudimo išmoką ir atsižvelgdamas į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnį, pareikalavo atsakovių ( atsakingų už žalos padarymą UAB „Aminex“ ir neįvykdžiusios pareigos apdrausti MB „Elbira“) grąžinti išmokėtą 2585,35 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau iki šiol atsakovės reikalaujamos sumos negrąžino.
3. Atsakovė UAB „Aminex“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pagal ieškovo pateiktus dokumentus negali atsakyti ar pripažįsta ieškinį, nes neįmanoma suprasti dėl kokio įvykio prašo priteisti žalą, kuo remiantis yra teigiama, kad būtent atsakovės darbuotojas yra pilnai atsakingas už įvykį, dėl kurio prašoma atlyginti žalą.
4. Patvirtina, kad 2018 m. vasario 15 d. Prancūzijoje eismo įvykio metu vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jos darbuotojas. Neginčija, kad jeigu būtų nustatyta, jog dėl įvykio yra kaltas būtent vilkiką vairavęs jo darbuotojas, būtent ji (atsakovė UAB „Aminex“) turėtų atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, kaip transporto priemonės, kurios vairuotojas yra atsakingas už avariją, valdytojas. Minėtą vilkiką įmonė įvykio metu nuomavosi iš MB „Elbira“ (kitos atsakovės byloje) pagal 2017 m. gruodžio 25 d. Transporto priemonės nuomos sutartį 201/12/25. Atsakovė kaip vilkiko nuomininkas perėmė vilkiką pagal aukščiau nurodytą nuomos sutartį ir jį teisėtai ir pilnai valdė įvykio metu. Pagal nuomos sutartį būtent atsakovė UAB „Aminex“ buvo vilkiko, kaip transporto priemonės, teisėtas valdytoja. Vilkiko perėmimas buvo išviešintas - padaryti atitinkami įrašai Regitros duomenų bazėje bei pažymėta šios transporto priemonės registracijos liudijime. Atsakovė ne tik perėmė vilkiką, bet už jį MB „Elbira“ mokėjo nuomos mokestį, pati jį remontavo ir pilnai išlaikė (atliko techninę apžiūra). Vilkikas atsakovei buvo perduotas apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu su atsakovės įsipareigojimu pagal nuomos sutartį ir toliau drausti jį šiuo draudimu. Tą atsakovė ir darė naudodama vilkiką. Vilkikas eismo įvykio metu nebuvo apdraustas dėl atsakovės UAB „Aminex“ kaltės - įvyko nesusikalbėjimas su draudimo brokeriu, kurio pagalba atsakovės naudojosi drausdamas valdomas transporto priemones.
5. Atsakovė UAB „Aminex“ taip pat nurodė, kad pagal su ieškiniu pateiktus dokumentus neįmanoma suprasti ir dėl to nėra galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinį dėl šių aplinkybių:
6. Dėl kokio įvykio ir kokiais konkrečiai dokumentais remiantis ieškovas prašo priteisti žalą iš atsakovių. Su ieškiniu buvo pateiktos dvi skirtingų įvykių deklaracijos. Viena eismo įvykio deklaracija yra be datos, kitoje įvykio data 2017 m. lapkričio 11 d. Nors abiejuose eismo įvykio deklaracijose minimas tas pats atsakovės valdytas vilkikas, nurodomos kitokios be vilkiko įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (vienoje -Volkswagen, kitoje - Renault), kai ieškinyje iš vis nenurodyta, kokiai transporto priemonei padarytą žalą prašo atlyginti ieškovas. Dokumentai pateikti 3 užsienio kalbomis, o jų vertimas pateiktas kelis kartus tas pats. Nėra aišku ar visi atsakovui teikiami dokumentai yra susiję su prašoma priteisti suma.
7. Kas yra kaltas dėl 2018 m. vasario 15 d. įvykio. Nors pateiktame susirašinėjime pats ieškovas nurodo, kad atsakomybė šioje byloje yra ginčytina (2020 m. gegužės 15 d. elektroninis laiškas), O. Š. paaiškinime nurodoma, kad jo nuomone, yra kalta kelių transporto tarnyba, nepašalinusi nuo kelio traktoriaus rato, ieškovas dėl įvykio visiškai niekaip nemotyvuodamas atsakingu laiko būtent atsakovės vairuotoją. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovui buvo siunčiama ir policijos ataskaita (2019 m. rugpjūčio 1 d. raštas ieškovui), bet į bylą ji nėra teikiama.
8. Kodėl ir kuo remiantis prašoma priteisti žalą, apskaičiuotą kaip kitos galimai įvykyje dalyvavusios transporto priemonės prastovą. Ieškinyje išvis nėra jokio paaiškinimo, kaip buvo nustatyta visa prašoma priteisti suma, iš ko ji susideda, ar žala buvo atlyginta įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkui ar jo draudikui, ir kokiais įrodymais remiantis ieškovas įrodinėja žalos dydį (pateikti įrodymai apie tam tikros sumos išmokėjimą Prancūzų draudikų biurui, bet ne asmeniui, kuris patyrė žalą eismo įvykio metu).
9. Atsakovė MB „Elbira“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo atžvilgiu jį atmesti, o kitos atsakovės atžvilgiu spręsti teismo nuožiūra.
10. Atsakovė MB „Elbira“ nurodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. tarp jo ir UAB „Aminex“ buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis 201/12/25, kuria ji iš nuomavo transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal Nuomos sutartį vilkikas buvo išnuomotas nuo 2018 m. sausio 15 iki 2020 m. gruodžio 31 d., ji perdavė vilkiką, jo registracijos liudijimą ir raktus UAB „Aminex“, kuri kaip vilkiko nuomininkas pagal Nuomos sutarties 2.3.3 punktą įsipareigojo „laiku atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą ir visam nuomos laikotarpiui apdrausti transporto priemonę kasko ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimais“; UAB „Aminex“ pagal Nuomos sutarties 2.3.5 punktą privalo „atsakyti už žalą padarytą tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę“; pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą „nuomininkas [UAB „Aminex“] atsako už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą ir privalo atlyginti bet kokią žalą (nuostolius) sąlygotus netinkamu ir/ar nesavalaikiu tokios sutarties sudarymu. Nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Aminex“ buvo perduotas vilkikas, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „Aminex“ buvo įregistruotas vilkiko valdytoju (naudotoju) VĮ „Regitra“.
11. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. vasario 15 d. Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo vilkikas, kita įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nenurodyta. Prie ieškinio buvo pateiktos dvi skirtingų įvykių deklaracijos, kurių viena yra be datos, kitoje įvykio data 2017 m, lapkričio mėnesio. Nors abiejuose eismo įvykio deklaracijose minimas tas pats vilkikas, nurodomos kitokios be vilkiko įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (vienoje - Volkswagen, kitoje - Renault). Vertinant ieškovo pateiktus dokumentus net neįmanoma įvertinti, kokį įvykį ieškovas nurodė ieškinyje ir kaip įrodinėja UAB „Aminex“ atsakomybę už šį įvykį, nėra jokių įrodymų, kad dėl įvykio kaltu pripažintas būtent UAB „Aminex“ darbuotojas. Iš vis neaišku ar pagrįstai ieškovas išmokėjo sumas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui: nepateiktas joks sprendimas dėl vilkiko vairuotojo atsakomybės už įvykį ir jo metu padarytą žalą; priešingai, į bylą pateiktame paaiškinime vairuotojas O. Š. nurodė, kad jo nuomone, yra kalta kelių transporto tarnyba, nepašalinusi nuo kelio traktoriaus rato; -iš susirašinėjimo su Prancūzijos biuru matyti, kad pats ieškovas abejoja, kad už įvykį yra atsakingas UAB „Aminex“ ir jos darbuotojas; ieškovas net prašė UAB „Aminex“ įsivertinti, kokia žala dėl įvyko padaryta vilkikui. Ieškovas 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. balandžio 13 d išsiuntė atsakovė MB „Elbira“ pretenzijas dėl išmokėtų 2585,35 Eur grąžinimo. Atsakovė MB „Elbira“ 2021 m. vasario 24 d. laiške ieškovui nurodė, kad nesutinka su pareikštomis pretenzijomis, nes vilkikas įvykio metu Nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „Aminex“.
12. Žala tretiesiems asmenims įvykio metu padaryta neapdraustu automobiliu, kurio savininkas yra atsakovė MB „Elbira“. Nuomos sutartimi apdraustas vilkikas buvo perduotas kitai atsakovei –UAB „Aminex“, kuri įvykio metu buvo teisėtai ir oficialiai įregistruota vilkiko valdytoja. Pagal nuomos sutartį už draudimo sutarties sudarymą buvo atsakingasUAB „Aminex“, kuris be vilkiko savininkės (atsakovės MB „Elbira“) žinios ir sutikimo, pažeisdama Nuomos sutartį ir CK 6.489 straipsnį, perdavė vilkiką savo darbuotojui naudoti, nesant galiojančios draudimo sutarties, ir šis sukėlė eismo įvykį. Tokiais veiksmais UAB „Aminex“ atliko priešingus teisei veiksmus, o MB „Elbira“ neteisėtų veiksmų nėra, nes ji apdraustą vilkiką perdavė teisėtai naudotojai UAB „Aminex“ ir Nuomos sutartimi buvo nustatytas aiškus ir imperatyvus reikalavimas ir toliau apdrausti bei naudoti tik apdraustą vilkiką. Dėl to ieškiniu ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovės MB „Elbira“ priteisti žalą, kaip asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Transporto priemonės savininkas MB „Elbira“ nėra solidariai atsakingas už žalą ieškovui.
13. Atsakovė taip pat laiko, kad ieškovas neįrodė, kad (i) žala yra padaryta vilkiku; už ją atsako UAB „Aminex“; prašomos priteisti žalos dydžio ir iš atsakovių reikalauja priteisti per didelę sumą.
14. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad už įvykio metu padarytą žalą yra atsakingas vilkiko naudotoja UAB „Aminex“. Prašomas priteisti žalos dydis 2585,35 Eur yra per didelis ir dėlto taip pat negali būti priteisiamas iš atsakovės. Kaip buvo nustatyta ir kuo remiantis buvo apskaičiuota dalis šios sumos – 198,45 Eur (Prancūzijos Biuro įvardijama kaip „transporto priemonės prastova: 1,5 dienos po 132,30 Eur“) nėra jokio paaiškinimo, kaip ir neaišku už kokio automobilio prastovą kas ir kada paskaičiavo šią sumą.
15. Vertinant pačios ieškovės pateiktą dokumentą – 2018 m, gegužės 25 d. ekspertizės ataskaitą, nustatyta dėl įvykio transporto priemonei (kaip nurodyta aukščiau yra aiškių abejonių kokia kita transporto priemonė dalyvavo įvykyje) padaryta žala sudaro tik 2049,68 Eur be PVM. Atsakovės vertinimu, neteikiant įrodymų bei paaiškinimų, iš atsakovių, bet kokiu atveju negali būti priteisiama didesnė, nei 2049,68 Eur suma, kuri kaip žalos dydis nustatytas specialistų atlikusių ekspertizę. Ieškovas matyt prašo iš atsakovų priteisti ir Prancūzijos Biurui išmokėtą 337,22 Eur administravimo mokestį (apskaičiuojamas kaip procentai nuo draudimo kompensacijos). Atsakovės vertinimu ieškovas Prancūzijos Biurui sumokėjo per didelį administravimo mokestį, kuris pagal ieškovo pateiktą Biurų tarybos sprendimą sudaro 15 proc. ir skaičiuojamas tik nuo nukentėjusiam asmeniui išmokėtų sumų (šiuo atveju - 2049,68 Eur).
16. Jeigu visgi teismas konstatuotų, kad atsakovė MB „Elbira“ buvo atsakinga už draudimo sutarties sudarymą ir todėl ji turi atlyginti ieškovo Prancūzijos Biurui išmokėtas sumas, egzistuoja pagrindai šią atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iš jos priteistiną sumą CK 6.253 straipsnio pagrindu. Vienas iš šių pagrindų yra trečiojo asmens veikla. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, kad draudimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Aminex“ kaltės. Pagal Nuomos sutartį būtent UAB „Aminex“ turėjo sudaryti draudimo sutartį, o atsakovė apie jos nesudarymą nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, net neturėjo vilkiko dokumentų, kurie pagal Nuomos sutartį buvo perduoti atsakovui UAB „Aminex“. Atsakovės UAB „Aminex“ neteisėti veiksmai (vertintinas kaip trečiasis asmuo pagal CK 6.253 str.) padarė tiesioginę įtaką transporto priemonės savininko atsakomybės taikymui – atsiliepimu MB „Elbira“ įrodinėja, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens (t. y. UAB „Aminex“) veiksmų, ir tokiu būdu neigia savo kaltę.
17. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutiko, kad būtent UAB „Aminex“, o ne MB „Elbira“, teko pareiga apdrausti vilkiko valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.
18. Pažymėjo, kad pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams ar asmenims, naudojantiems transporto priemonę lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju „panašaus pobūdžio sutartimi“ laikytina sutartis, pagal kurią numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę per tam tikrą terminą (Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 11 punktas). Tuo gi atveju, kai „ transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui“.
19. TPVCAPDĮ detaliai reglamentuota ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisė, ir subjektų ratas, kurių atžvilgiu ši teisė gali būti nukreipta. Šiuo atveju, Biuras savo reikalavimą atsakovei grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog „Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą...“. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju - UAB „Aminex“) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju - MB „Elbira“) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės.
20. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju bendraatsakoviai neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2018 m. vasario 15 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, bendraatsakoviams buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2018 m. vasario 15 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Prancūzijoje, procese, tačiau jos buvo pasyvios ir nerūpestingos bei eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese nedalyvavo (šiuo atveju bendraatsakoviai turėjo galimybę šia informacija pasidalinti tarpusavyje). Tik atvejais, kai atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese (šiuo atveju buvo priešingai - atsakovė, žinodama apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti ir neteikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų), pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje.
21. Esant šalių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, Biurui, siekiančiam įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybės kompetentingos institucijos (pvz., teismo) sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė.
22. Šiuo atveju Biuras pateikė visus atsakovo civilinės atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Prancūzijoje. Be to, papildomai pateikia Biuro Žalų administravimo departamento išvadą dėl atsakovo atsiliepimuose į ieškinį nurodytų argumentų. Biuras, taipogi, atsižvelgdamas į nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus, pateikia aktualų Prancūzijos teisės turinį. Tuo tarpu, atsakovai apsiriboja vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu ir nepateikia savo poziciją pagrindžiančių pakankamų įrodymų.
23. Biuras teismui pateiktame 2021 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. S-16347-21-(4.11.), taipogi, detaliai pasisakė dėl nagrinėjamu atveju bendraatsakoviams kylančios solidarios atsakomybės. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – UAB „AMINEX“) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – MB „Elbira“) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal Įstatymą atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės.
24. Teismo posėdyje ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas M. B. palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad aptariamo eismo įvykio metu nukrito atsakovės vairuotojo valdytos vilkiko puspriekabės ratas, tai patvirtina su ieškiniu pateikta įvykio deklaracija. Ar deklaracijoje vairuotojas pripažino savo kaltę, jis nežino, tačiau ieškovas remiasi būtent deklaracijoje (pasirašytoje abiejų vairuotojų) nurodytais duomenimis. Gavę UAB „Aminex“ nesutikimą, Biuras atsiklausė Prancūzijos Biurą dėl įvykio aplinkybių. Ir nors papildomų ieškovo rašytinių paaiškinimų prieduose nurodyta, kad Prancūzijos Biuras atsiuntė policijos ataskaitą apie įvykį, tačiau ieškovas tokio dokumento iš tiesų gavęs nebuvo. Pats ieškovas iš esmės jokio tyrimo neatlieka, o remiasi vien Prancūzijos Biuro duomenimis, kuris ir yra kompetentingas tokiose situacijose. Atsakovės buvo pasyvios ir niekuo nesidomėjo, todėl teismas turėtų atitinkamai įvertinti tokį elgesį. Kada MB „Elbira“ buvo informuota apie patį įvykį, jis pasakyti negali, tačiau Biuras siuntė pranešimą 2019 m. rugpjūčio 28 d. Nors šis pranešimas ir siųstas UAB „Aminex“, tačiau abi bendrovės yra susijusios. Konkrečiai atsakovei MB „Elbira“ ar buvo siųstas pranešimas, jis duomenų neturi. Jeigu viena įmonė savo vilkiką išnuomoja kitai, vis tiek ji negali atsikratyti atsakomybės drausti savo transporto priemonę, nes tokią pareigą savininkui nustato tiek Įstatymas, tiek ir LAT praktika. Tik lizingo, išperkamosios nuomos ar kitais atvejais, kai laikui bėgant nuosavybės teisė į transporto priemonę bus perleista įgijėjui, savininkai atleidžiami nuo pareigos drausti. Visais kitais atvejais (nuomos ar panaudos), savininko pareiga apdrausti transporto priemonę išlieka. Prašo ieškinį tenkinti kaip pagrįstą įrodymais, t. y. Prancūzijos biurui išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, o ieškovui (Draudikų biurui) sumokėjus Prancūzijos biurui, jis įgijo regreso teisę į atsakovęs.
25. Teismo posėdyje atsakovo MB „Elbira“ atstovas adv. Vaidotas Vaičius papildomai paaiškino, kad priešingai nei nurodė, ieškovas, pats vairuotojas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nukrito ne jo vairuotos transporto priemonės sąstato ratas, tačiau ant kelio gulėjo traktoriaus ratas, kurį jis kliudė ir kuris padarė žalos iš paskos važiavusiai transporto priemonei. Vadovaudamiesi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi laiko, kad ir šiuo atveju buvo sudaryta „kita, panašaus pobūdžio sutartis“, t. y. kad vilkikas ilgalaikės nuomos sutartimi (kuri, be kita ko, buvo išviešinta Regitros duomenų bazėje) buvo MB „Elbira“ perduotas UAB „Aminex“, tuo pačiu parduodant ir pareigą drausti šią transporto priemonę. Perdavimo momentu vilkikas buvo apdraustas, o vėliau pareigą pratęsti draudimą turėjo jau UAB „Aminex“. Transporto priemonės registracijos liudijime taip pat valdytoju buvo nurodytas UAB „Aminex“, dėl to, remiantis ir to paties LAT praktika, nėra pagrindo teigti, jog tokia ilgalaikės nuomos sutartis nepapuola į Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąvoką „kita, panašaus pobūdžio sutartis“. Atkreipė dėmesį, kad priešingai nei teigė ieškovo atstovas, „kita, panašaus pobūdžio sutartis“ nebūtinai turi būti susijusi su nuosavybės teisės perdavimu ateityje, tokio savo praktikoje nėra konstatavęs ir LAT. Ieškovas niekaip nepaaiškino, kodėl nenurodė jokių argumentų į MB „Elbira“ prašymą atleisti ją nuo atsakomybės savarankišku pagrindu, numatytu CK 6.253 straipsnio 4 dalyje - dėl neteisėtų trečiojo asmens (UAB „Aminex“) veiksmų, t. y. prievolės neįvykdymas buvo sąlygotas ne MB „Elbira“, bet UAB „Aminex“ veiksmais (neveikimu), dėl kurių atsirado nuostolių. Apie reikalavimą atlyginti žalą MB „Elbira“ sužinojo tik gavusi Biuro pretenziją, todėl visi ieškovo argumentai apie tariamą atsakovės pasyvumą yra nepagrįsti. Ieškovas tik išmokėjęs žalą, pradėjo ieškoti asmenų, kurie jam šiuos nuostolius atlygintų. MB „Elbira“ niekaip nebuvo į šį procesą įtraukta ir apie įvykį nieko nežinojo. Ieškovas tik UAB „Aminex“, valdžiusią vilkiką, informavo apie vykdomas procedūras. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigė, kad MB „Elbira“ ir UAB „Aminex“ neva nuo tada turėjo pareigą bendradarbiauti ir UAB „Aminex“ turėjo informuoti. Pats ieškovas atsakovei MB „Elbira“ nieko nepranešė. Dėl to šias aplinkybes teismas turi įvertinti nagrinėdamas šią bylą. Taip pat prašė įvertinti, jog UAB „Aminex“ pripažįsta, kad jeigu dėl įvykio būtų pripažintas jos naudoto vilkiko vairuotojas, ji neprieštarauja savo pareigai atlyginti žalą. Ieškovas teigė, kad dėl įvykio yra kaltas UAB „Aminex“ vairuotojas O. Š. ir tai grindžia vieninteliu dokumentu - eismo įvykio deklaracija. Mano, kad šioje byloje eismo įvykio deklaracija yra netinkamas dokumentas, kuriuo remiantis galėtų būti nustatyta vairuotojo atsakomybė. Pirma, šis dokumentas yra be datos, todėl neaišku kodėl šį dokumentą ieškovas laiko kaltės pripažinimu. Šiame dokumente nėra vairuotojo pripažinimo, kad jis yra kaltas dėl įvykio. Byloje yra paties ieškovo pateiktas vairuotojo rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad „Deklaracijoje matyti, kad mano vairuojama transporto priemonė kelių eismo įvykyje nedalyvavo, o kalta kelių transporto tarnyba, kuri turi stebėti kelių būklę. Deklaraciją teko pildyti man nesuprantama kalba ir vertėjas man nebuvo suteiktas (nors aš to reikalavau iš policininko)“. Taigi, ieškovo nurodomos įvykio aplinkybės prieštarauja vairuotojo paaiškinimams. Be to, pats vairuotojas nurodė, kad padėjo parašą ant deklaracijos, užpildytos jam nesuprantama kalba. Be to, deklaracija patvirtina, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai (kurių vairuotojas ir prašė vertėjo), tuo tarpu ieškovas teigė, kad policija įvykio tyrime nedalyvavo. Iš papildomų paaiškinimų taip pat matyti, kad ieškovui Prancūzijos Biuras pateikė policijos ataskaitą, tačiau ieškovas tokio dokumento į bylą nepateikė. Mano, kad ieškovas tiesiog surinko visą turimą medžiagą, taip pat ir viską, ką turėjo apie Prancūzijos teisę, ir nori, kad teismas šioje byloje pats viską išsiaiškintų. Kiek jam pačiam teko suprasti iš ieškovo pateiktų duomenų, Prancūzijos Biurui pagal ten galiojančius įstatymus (Branderburgo įstatymas) net nereikia kalto asmens, kad išmokėti draudimo kompensaciją. Pagal Lietuvos gi įstatymus, atsakomybė gali kilti tik esant kaltei. Nesant įrodytai vairuotojo kaltei dėl įvykio, negalimas ir nuostolių priteisimas. Atkreipė dėmesį, jog prancūziška ekspertizė paskaičiavo žalą, dėl kurios šalims klausimų nekyla. Supranta, kad pagal Prancūzijos įstatymus žala turėjo būti išmokėta, net ir nesant jokiai kaltei. Tačiau tam, kad Draudikų Biuras prisiteistų žalą Lietuvoje, yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga pagal Lietuvos teisę. Be to, atsakovui kyla klausimas dėl prastovos skaičiavimo. Papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad pagal Prancūzijos teisės aktus prastova apskaičiuojama pagal vairuotojų vežikų asociacijos nustatytus tarifus už tam tikrus laikotarpius. Ieškovas pateikė lentelę, kad toks dydis nustatomas priklausomai nuo to, kiek automobilių turi vežėjas, buvo ilgalaikis ar trumpalaikis važiavimas ir pan. Tačiau ieškovas nepateikė jokio dokumento, kad prastova aplamai turėtų būti priteista pagal Prancūzijos teisės aktus. Vien tik, nurodyti, kad prastovos dydis nustatytas kažkokiais kriterijais, neparemia jo pagrįstumo. Prašė šios prastovos dydžio nepriteisti. Tuo pačiu prašė sumažinti ir priteistino administravimo mokesčio dydį, nes jis skaičiuojamas procentaliai nuo žalos dydžio. Neįtraukus prastovos, turėtų sumažėti ir administravimo mokestis. UAB „Aminex“ neneigė, kad jeigu jos vairuotojas būtų pripažintas kaltas, ši bendrovė sumokės žalos atlyginimą. Gi atsakovė MB „Elbira“ jokios pareigos nepažeidė, todėl atsakomybė jai neturėtų būti taikoma.
26. Atsakovė UAB „Aminex“ prašė bylą nagrinėti jo atstovei teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
27. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-723/2022i ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Aminex“ 2585,35 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2585,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 410,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai; priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovės MB „Elbira“ naudai 839,26 bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinio netenkino.
28. Pirmos instancijos teismas atlikęs byloje pateiktų įrodymų bei proceso dalyvių paaiškinimų vertinimą, nustatė, kad eismo įvykio metu 2018 m. vasario 15 d. Prancūzijoje vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovės UAB „Aminex“ darbuotojas. Vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „Aminex“ įvykio metu nuomavosi iš kitos atsakovės byloje – MB „Elbira“ pagal 2017 m. gruodžio 25 d. Transporto priemonės nuomos sutartį 201/12/25. Atsakovė UAB „Aminex“ perėmė vilkiką pagal aukščiau nurodytą nuomos sutartį ir jį teisėtai ir pilnai valdė įvykio metu (vilkiko perėmimas buvo išviešintas – apie tai buvo padaryti atitinkami įrašai Regitros duomenų bazėje bei pažymėta šios transporto priemonės registracijos liudijime), už jį atsakovei MB „Elbira“ mokėjo nuomos mokestį, remontavo ir pilnai išlaikė. Vilkikas atsakovei UAB „Aminex“ buvo perduotas apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu su atsakovės UAB „Aminex“ įsipareigojimu pagal nuomos sutartį ir toliau drausti jį šiuo draudimu. Atsakovė UAB „Aminex“ pripažįsta, kad visgi vilkikas eismo įvykio metu nebuvo apdraustas dėl jos kaltės, nes įvyko nesusikalbėjimas su draudimo brokeriu, kurio pagalba naudojosi apdraudžiant savo valdomas transporto priemones.
29. Pirmos instancijos teismas kritiškai vertina vairuotojo O. Š. paaiškinimą dėl jo nekaltumo, nes jo nurodomos įvykio aplinkybės techniniu požiūriu jis turėjo įrodyti tokia apimtimi, kad puspreikabė, kuri juda į kairę pagal savo važiavimo kryptį (kaip nurodo vairuotojas) ir pervažiuodama gulintį kelyje ratą dešinės pusės ratais (jėga veikianti gulintį ratą yra priešinga puspriekabės ratų judėjimo krypčiai ir negali būti lygiagreti važiuojamai dalia pagal eismo kryptį) pakelia plokštuma į kelią gulintį ratą taip, kad jis atsistoja ir ima riedėti ne kokiu nors kampu pagal jį veikiančią pervažiuojamų ratų (pagal teorinę vairuotojo nurodomą situaciją) kryptį, o tiesiai priešais pagal iš paskos judančio automobilio kryptį (tokiai situacijai surašyti teisėjas turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir eksperto-autotechniko kvalifikaciją). Atsakovė iš viso neįrodinėjo vairuotojo nurodomos situacijos, tik apsiribojo konstatavimu, kad vairuotojas nesutinka, kad jis kaltas dėl įvykio. Jokių objektyvių duomenų byloje, kad vairuotojas pervažiavo ratą nėra (CPK 178 str.).
30. Pirmos instancijos teismas vertino, kad jeigu O. Š. nekaltas ir pagal bylos medžiagą jokių rimtų sužalojimų jo transporto priemonė nepatyrė, tai kyla pagrįstas klausimas, kodėl pervažiavęs kliūtį jis sustojo, kodėl laukė policijos ir kodėl pildė deklaraciją, kai jis nėra kaltas dėl to, kad pervažiavo jau buvusią kelyje kliūtį. Šis vairuotojas jau turėjo patirtį pildyti Prancūzijoje įvykio deklaraciją, kurioje jis pripažino savo kaltę dėl autoįvykio, tik tuo metu ta pati transporto priemonė buvo drausta. Tai rodo, kad jam buvo žinoma būtent autoįvykio deklaracijos užpildymo tvarka ir nesurašyti savo suprantama kalba įvykio situacijos yra jo interesais, kai vėliau galima kelti abejones dėl įvykio aplinkybių. Todėl teismas kritiškai vertina byloje esamą vairuotojo O. Š. paaiškinimą ir laiko jame išdėstytas aplinkybes nepagrįstomis ir neįrodytomis.
31. Atsakovės UAB ,,Aminex“ veiksmai po autoįvykio ir po to, kai medžiagą jam siuntė ieškovas, taip pat bylos medžiaga teismui rodo, kad 2018 m. vasario 15 d. buvusio autoįvykio kaltininku buvo minėto atsakovo vairuotojas O. Š.. Todėl ieškinys šiam atsakovui pareikštas, kaip tinkamai įvykio kaltininko šaliai.
32. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ginčo transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl pagal TPVCAPDĮ reikalavimus ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau, vieno iš atsakovų – MB ,,Elbira“ nuomone, nagrinėjamam ginčui išspręsti turi reikšmės aplinkybė, kad transporto priemonė buvo išnuomota ilgalaikiai nuomai su kito atsakovo įsipareigojimais ją apdrausti eksploatacijos metu, prisiimant atsakomybę už to nepadarymą. Todėl nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšminga atsakyti į klausimą, koks yra pareigos drausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turinys ir apimtis.
33. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Šiuo atveju tai buvo ilgalaikės nuomos sutartis. LAT yra išaiškinęs, kad jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Kartu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Tokiu būdu atsakovė MB ,,Elbira“ sutartyje numatė, o nuomininkas sutiko, kad transporto priemonė bus eksploatuojama tik ją apdraudžiant ir visa su tuo susijusi atsakomybė kils pastarajai.
34. Pirmos instancijos teismas padarė išvadas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jei transporto priemonė nėra apdrausta šiuo draudimu, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygina Biuras. Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Biuras atitinkamas žalos atlyginimo sumas išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kartu Biuras įstatymo pagrindu įgyja reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (ši sąvoka apima ne tik transporto priemonės savininką, bet ir kitus asmenis, nurodytus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje). Šiai Biuro reikalavimo teisei nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė (kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šios Biuro reikalavimo teisės pagrindas yra TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).
35. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.
36. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodinėjo atsakovės MB ,,Elbira“ neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio dėl žalos kilimo jos veiksmų atžvilgiu. Ieškovas preziumavo atsakovės atsakomybę.
37. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, neturi galimybę numatyti, kad valdytojas neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, ir tik galėjo numatyti, kad šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras, kas neturi įtakos jo veiksmams-veikimui ar neveikimui.
38. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės savininkas ir valdytojas buvo sutarę apie transporto priemonės eksploatavimo sąlygas ir atsakomybę už tai. Todėl būtent šioje situacijoje laikyti, kad savininkas buvo pasyvus negalima, nes jis perdavė apdraustą priemonę valdytojui, kuris veikė savo nuožiūra-pasiuntė neapdraustą transporto priemonę į užsienį. MB ,,Elbira“ negalėjo įtakoti tokiems veiksmams ir numatyti, kad bus draudiminis įvykis, ko pasekoje net ir Biurui žinant, kad tarp savininko ir valdytojo sudaryta teisėta ir neprieštaraujanti įstatymui sutartis savo turiniu bus negaliojanti Biurui esant nedraudiminiam įvykiui. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad bylos medžiaga rodo, kad ieškovas neįrodė atsakovės MB ,,Elbira“ neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio dėl žalos kilimo. Byloje įrodyta UAB ,,Aminex“ deliktinės atsakomybės sąlygos, kai šis atsakovas neapdrausdamas transporto priemonės ją eksploatavo, ko pasekoje jos vairuotojas padarė autoįvykį, kurio kaltininku buvo, nes savo veiksmais-eksploatavo transporto priemonę nepatikrinęs jos ratų būsenos, ko pasekoje jam važiuojant vienas ratas atsisuko, atsitrenkė į iš paskos judančią transporto priemonę ir ją sužalojo, t.y. tokiais veiksmais padarė žalą trečiajam asmeniui.
39. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui kilo būtent ne dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o kad nuomodamas transporto priemonę nuomininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti ją iki autoįvykio. Šią pareigą, be kita ko, lemia tai, kad transporto priemone, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos teritorijoje, kitoje valstybėje buvo sukeltas eismo įvykis, už kurį atsakomybė tenka būtent šią transporto priemonę valdžiusiam asmeniui. Už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Todėl žalos dydžio nustatymui turi reikšmės valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisė, nagrinėjamu atveju – Prancūzijos teisė.
40. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovė, siekdama sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai.
41. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovei nepakanka kritikuoti Biuro atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą(LAT cib.byla Nr.3K-3-48-1075/2021). Atsakovės nepagrindė ir neįrodė pagrindų mažinti ieškovo išmokėtą sumą (CPK 185 str.).
42. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovė MB ,,Elbira“ sudarė imperatyvioms normoms neprieštaraujančią savo transporto priemonės nuomos ilgalaikę sutartį ir perdavė valdytojui apdraustą transporto priemonę kai sutartyje atsakomybę prisiėmė valdytojas už automobilio eksploataciją pagal galiojančius įstatymus (26 spr.p.),kuria draudiminiu laikotarpiu UAB ,,Aminex“ naudojosi. Pasibaigus draudimui, vietoj savo prisiimtos pareigos apdrausti automobilį, ši atsakovė to nepadarė ir naudojo priemonę be draudimo, ko pasekoje įvyko autoįvykis ir ieškovui kilo pareiga sumokėti ir draudimo žalos išmoką ir administravimo mokestį. Tokia situacija ir faktinės aplinkybės paneigia atsakovės MB ,,Elbira“ nerūpestingumo, ir neapdairumo prezumpciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
43. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta patenkinti ir MB „ELBIRA“ pareikštą ieškinį, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš bendraatsakovių už apeliacinį skundą Biuro sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
43.1. Nagrinėjamu atveju, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, kad: „37. Byloje, nustatyta, kad atsakovas MB “Elbira“ sudarė imperatyvioms normoms neprieštaraujančią savo transporto priemonės nuomos ilgalaikę sutartį ir perdavė valdytojui apdraustą transporto priemonę kai sutartyje atsakomybę prisiėmė valdytojas už automobilio eksploataciją pagal galiojančius įstatymus (26 spr.p.),kuria draudiminiu laikotarpiu UAB “Aminex“ naudojosi. Pasibaigus draudimui, vietoj savo prisiimtos pareigos apdrausti automobilį, šis atsakovas to nepadarė ir naudojo priemonę be draudimo ,ko pasekoje įvyko autoįvykis ir ieškovui kilo pareiga sumokėti ir draudimo žalos išmoką ir administravimo mokestį. Tokia situacija ir faktinės aplinkybės paneigia atsakovo MB “Elbira“ nerūpestingumo, ir neapdairumo prezumpciją.
43.2. Ieškovo nuomone, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą atsakovės MB „Elbira“ atžvilgiu“. Su tokia teismo pozicija nesutinka, nes ji yra nepagrįsta ir prieštaraujanti nuoseklioje LAT praktikoje suformuotoms teisės aiškinimo taisyklėms.
43.3. Pažymėjo, kad Biuras, atsižvelgdamas į bendraatsakovio MB „ELBIRA“ atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, teismui pateiktuose 2021 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. S-16347-21-(4.11.) ir 2021 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. S-16986-21-(4.11.) bei teismo posėdžio metu detaliai pasisakė dėl nagrinėjamu atveju bendraatsakoviams kylančios solidarios atsakomybės.
43.4. Pažymėjo, kad už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – UAB „AMINEX“) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – MB „ELBIRA“) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės.
43.5. Atkreipė dėmesį, kad LAT Civilinių bylų išplėstinė septynių teisėjų kolegija dar 2010-10-07 nutartyje yra konstatavusi, kad „Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.526 straipsnis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas“ (LAT 2010-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Kartu pažymėjo, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.252 straipsnio 2 dalis).
44. Atsakovė MB „Elbira” atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
44.1. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojama atsakovės pozicija pirmosios instancijos teisme.
44.2. Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų perduodamas valdyti Vilkiką UAB ,,Aminex“ – ji ne tik perdavė UAB ,,Aminex“ valdyti apdraustą Vilkiką, bet ir Nuomos sutartimi atsakovė ir UAB ,,Aminex“ susitarė, kad toliau (Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu) Vilkiko valdytojo civilinę atsakomybę draus ir Vilkiku padarytą žalą atlygins UAB ,,Aminex“. Tai yra perduodant Vilkiką UAB ,,Aminex“ atsakovė tinkamai vykdė įstatymų nustatytą pareigą ir jai buvo visiškai netikėta (ji to protingai negalėjo numatyti), kad UAB ,,Aminex“, pažeisdama Nuomos sutartį bei teisės aktų reikalavimus, nepratęs Vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės draudimo ir naudos Vilkiką pažeisdamas tiek Nuomos sutarties, tiek Įstatymo reikalavimus.
44.3. Nurodė, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ji apdraustą vilkiką perdavė teisėtai naudotojai UAB ,,Aminex“ ir Nuomos sutartimi buvo nustatytas aiškus ir imperatyvus reikalavimas ir toliau apdrausti bei naudoti tik apdraustą vilkiką.
44.4. Transporto priemonės savininkė atsakovė nėra solidariai atsakinga už žalą ieškovui. Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (vilkiką) iki eismo įvykio perdavė naudotis UAB ,,Aminex“. Perduodamas vilkikas buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nuomos sutartimi ne tik buvo perduotas apdraustas vilkikas UAB ,,Aminex“ ir šis, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis, įregistruotas VĮ „Regitra“ kaip transporto priemonės naudotoja. Tai reiškia, jog nuomos faktas buvo išviešintas ir galėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir prieš ieškovą. Šiuo atveju pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį transporto priemonės naudotoja UAB ,,Aminex“ atsakinga už draudimo sutarties sudarymą, nepaisant to, kad Nuomos sutartimi nuomininkas perduoto valdyti ir naudoti daikto, šiuo atveju – Vilkiko, nesiekė įsigyti nuosavybėn (priešingai nei finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos atvejais). Esant teisėtam transporto priemonės valdymui Nuomos sutarties pagrindu, atsakomybė už draudimo sutarties sudarymą tenka transporto priemonės naudotojojai UAB ,,Aminex“; jo įregistravimas viešame registre vertintinas siekiu informuoti apie asmenį, kuris teisėtai naudojasi transporto priemone. Išviešinus naudotoją, jis tapo subjektu, atsakingu ne tik už transporto priemonės naudojimą laikantis teisės aktų reikalavimų, bet ir už draudimo sutarties sudarymą. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti kitam asmeniui naudoti valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės. Atsakovė nepažeidė reikalavimo apdrausti transporto priemonę ir neperduoti naudotis neapdraustos transporto priemonės kitiems asmenims, taigi jis neįvykdė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo jį pripažinti solidariai atsakingu dėl žalos ieškovui padarymo.
44.5. Nurodė, kad nepagrįsta apelianto nuomonė, kad atsakovės civilinei atsakomybei taikyti pakanka vien konstatuoti, kad įvykio metu atsakovė buvo vilkiko savininkė ir dėl šio vilkiko nebuvo sutaryta jo valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais ginčijama teismo išvada, kad: privalomojo draudimo sutartį turėjo sudaryti ne atsakovė, o UAB ,,Aminex“; būtent UAB ,,Aminex“ neteisėti veiksmai lėmė ieškovo pareigą išmokėti ieškiniu prašomas priteisti sumas Prancūzijos biurui.
44.6. Taip pat pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis (LAT 2010-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-300/2010) buvo priimta visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis – teismas konstatavo fizinio asmens transporto priemonės savininko atsakomybę, kai žalą neapdrausta transporto priemone padarė kitas girtas asmuo (kuris neatlygino padarytos žalos ir yra miręs), kuriam savininkas perdavė transporto priemonę.
44.7. Taip pat nurodė, kad atsakovė nuo pareikšto ieškinio pirmosios instancijos teisme gynėsi ir remdamasis CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė buvo asmuo, atsakinga už draudimo sutarties sudarymą ir todėl ji turi atlyginti ieškovo Prancūzijos Biurui išmokėtas sumas (atsakovė su tuo nesutinka), egzistuoja pagrindai atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iš jo priteistiną sumą.
44.8. Atsakovė nurodė, kad draudimo sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB ,,Aminex“ kaltės, tokiu būdu jai pažeidžiant tiek teisės aktų reikalavimus, tiek Nuomos sutartį ir apie tai net neinformuojant atsakovės. Iš esmės atsakovė ne tik nežinojo, kad Vilkikas nebuvo apdraustas (pagrįstai tikėjosi, kad UAB ,,Aminex“ vykdant Nuomos sutartį – atliekant mokėjimus pagal ją ir naudojant bei valdant vilkiką, UAB ,,Aminex“ vykdo ir kitas Nuomos sutartyje nustatytas pareigas, tame tarpe apdrausti vilkiką), bet ir neturėjo tam galimybės – neturėjo vilkiko dokumentų (pagal Nuomos sutartį jie buvo perduoti UAB ,,Aminex“). Pagal Nuomos sutartį būtent UAB ,,Aminex“ turėjo sudaryti draudimo sutartį, o atsakovė apie jos nesudarymą nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Dar daugiau, nežinodama ji taip pat neturėjo ir galimybių sudaryti Įstatyme nustatytą draudimo sutartį.
45. Atsakovė UAB „Aminex” atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
46. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
47. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
48. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta patenkinti atsakovės MB ,,Elbira“ atžvilgiu pareikštą ieškinį.
49. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė MB “Elbira“ sudarė imperatyvioms normoms neprieštaraujančią savo transporto priemonės nuomos ilgalaikę sutartį ir perdavė valdytojui apdraustą transporto priemonę, kai sutartyje atsakomybę prisiėmė valdytojas už automobilio eksploataciją pagal galiojančius įstatymus, kuria draudiminiu laikotarpiu UAB ,,Aminex“ naudojosi. Pasibaigus draudimui, vietoj savo prisiimtos pareigos apdrausti automobilį, ši atsakovė to nepadarė ir naudojo priemonę be draudimo, ko pasekoje įvyko autoįvykis ir ieškovui kilo pareiga sumokėti ir draudimo žalos išmoką bei administravimo mokestį. Tokia situacija ir faktinės aplinkybės paneigia atsakovės MB ,,Elbira“ nerūpestingumo ir neapdairumo prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais teiginiais.
50. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.
51. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Įstatyme nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
53. Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.526 straipsnis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
54. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
55. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jei transporto priemonė nėra apdrausta šiuo draudimu, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygina Biuras. Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Biuras atitinkamas žalos atlyginimo sumas išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kartu Biuras įstatymo pagrindu įgyja reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (ši sąvoka apima ne tik transporto priemonės savininką, bet ir kitus asmenis, nurodytus Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje). Šiai Biuro reikalavimo teisei nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė (kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šios Biuro reikalavimo teisės pagrindas yra Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu 2018 m. vasario 15 d. Prancūzijoje vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovės UAB „Aminex“ darbuotojas. Vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Aminex“ įvykio metu nuomavosi iš kito atsakovės byloje - MB „Elbira“ pagal 2017 m. gruodžio 25 d. Transporto priemonės nuomos sutartį 201/12/25. Atsakovė UAB „Aminex“ perėmė vilkiką pagal aukščiau nurodytą nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Prancūžijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 25 85,35 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, raštu kreipėsi į bendraatsakovius (šiuo atveju – MB „Elbira“), reikalaudamas grąžinti Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2 585,35 Eur.
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, Kasacinio teismo formuoja praktiką bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo Kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės savininko pareigą drausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neapdraustos transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, siekia ją susigrąžinti iš transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, aiškinimo ir taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties.
59. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
60. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
61. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas keisti iš dalies pagal ieškovės apeliacinį skundą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.
62. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma?.
63. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas yra pakeičiamas ir apeliacinis skundas tenkintas pilna apimtimi, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme.
64. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, sudarė 58 Eur žyminis mokestis ir 953,38 Eur išlaidos už vertimą, iš viso 1 011,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą pakeitus ir ieškinį tenkinus pilna apimtimi, pakeičiama pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma ir priteisiama iš kiekvienos atsakovės UAB „Aminex“ ir MB “Elbira po 505,69 Eur suma ieškovo naudai.
65. Pirmos instancijos teismas dalį ieškinio atmetus atsakovės MB ,,Elbira“ atžvilgiu, iš ieškovo priteisė atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 839,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkinamas pilna apimtimi, atsakovės MB ,,Elbira“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme nepriteisiamos iš ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo bylinėjimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.
67. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
68. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas prašoma priteisti suma 765,33 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismui patenkinus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą pilna apimtimi, apeliantui (ieškovui) iš atsakovų priteistina 765,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) iš atsakovių solidariai uždarosios akcinės bendrovės „Aminex“ (juridinio asmens kodas 301694146) ir atsakovės mažosios bendrijos „Elbira“ (juridinio asmens kodas 303370164) 2 585,35 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 35 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 585,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš kiekvienos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aminex“ (juridinio asmens kodas 301694146) ir atsakovės mažosios bendrijos „Elbira“ (juridinio asmens kodas 303370164) po 505,69 Eur (penkis šimtus penkis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) naudai“.
Priteisti iš kiekvienos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aminex“ (juridinio asmens kodas 301694146) ir atsakovės mažosios bendrijos „Elbira“ (juridinio asmens kodas 303370164) po 382,67 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Rosita Patackienė
Jūra Marija Strumskienė