Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-390-1072/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01588-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 17.11.6; 22.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. (P. M.) (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovo advokato Olego Šibkovo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-22529-2024 paliktas nepakeistas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. P. M. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 840 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. gegužės 11 d., 01.31 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jį ir apgadino. Šiais veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 14, 101, 126 punktų reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi P. M. atstovo skundas atmestas ir Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjo P. M. atstovas advokatas Olegas Šibkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą – sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti P. M. paskirtos administracinės poveikio priemonės taikymo terminą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apylinkės teismas pažymėjo, kad tokią išvadą suponuoja padaryto nusižengimo pobūdis – P. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs ne nuo alkoholinių gėrimų, bet būtent nuo narkotinių, psichotropinių, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl vertinant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskirtį, t. y. transporto priemonių vairavimo negalėjimas, kol nėra nustatytas leistinas alkoholio kiekis ir sprendė, jog tokio draudimo paskyrimas yra nelogiškas ir neatitinkantis savo paskirties.
3.2. Pareiškėjo atstovas, skunde cituodamas ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nurodo, kad šis reguliavimas leidžia skirti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjo atstovo teigimu, nėra nurodyta, kad minėtas reguliavimas yra susietas tik su asmens apsvaigimu nuo alkoholio ir kad šios normos gali būti naudojamos tik asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, atžvilgiu.
3.3. Pareiškėjo atstovo manymu, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskyrimas P. M., tuo pačiu sumažinant specialiosios teisės atėmimą terminą, gali atitikti savo paskirtį, nes papildoma administracinio poveikio priemonė apriboja P. M. teises, tuo pačiu kontroliuojant jo elgesį.
3.4. Skunde pažymima, kad byloje nustatytos P. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi jis yra pripažinęs padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. P. M. neigiamai vertina savo veiksmus, suvokia savo padarytų veiksmų reikšmę ir pažada ateityje nedaryti teisės pažeidimų. Jis dirba, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, veda socialiai įprastą gyvenimo būdą. P. M. prašo sušvelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, paskiriant kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos atstovas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis. Vien dėl to, kad apeliantui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo P. M. atstovo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovas neginčija P. M. padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacijos ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 5 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar P. M. buvo tinkamai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas bei ar pagrįstai neskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė, įtvirtinta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės identiškas skundui, paduotam pirmosios instancijos teismui. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
7. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šiuo atveju P. M. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.
10. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad, parenkant administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudas, būtina vertinti kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turėtų būti taikomi ir parenkant nustatytas alternatyvias administracinio poveikio priemones, jų dydį ir rūšį.
11. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą elektroninės bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių pareiškėjo P. M. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, o tai patvirtina aplinkybė, jog būdamas apsvaigęs, kliudė priekyje važiavusį automobilį, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip matyti, P. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatytas vos didesnis nei minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti minimalų ar dar labiau švelninti pareiškėjo padėtį – nėra.
12. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos analogiškos aplinkybės nėra pareiškėjo P. M. atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors padarytas administracinis nusižengimas sukėlė pasekmes ar nepatogumus kitam asmeniui, kadangi kliudė ir apgadino priekyje važiavusį automobilį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad P. M. padarė ypatingai pavojingą administracinį nusižengimą ir Institucija jam skyrė vos didesnę nei minimali trukmė administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjo P. M. atstovo apeliaciniame skunde nurodytos pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis dirba, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, veda socialiai įprastą gyvenimo būdą, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta vos didesnė nei minimali administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga ir dar labiau mažintina.
13. Tuo tarpu sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, pirmiausia pažymėtina, kad ANK 311 straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Taigi, ANK 311 straipsnio taikymas nėra siejamas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų numatytomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, kadangi tokios administracinio poveikio priemonės skyrimo galimybė yra numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės pareiškėjui P. M. skirti švelnesnę alternatyvią, ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, turi būti įvertinta, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti prašymo taikyti pareiškėjui minėtą administracinio poveikio priemonę, įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pagrįstai nurodė, kad P. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs ne nuo alkoholinių gėrimų, bet būtent nuo narkotinių, psichotropinių, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl neatitiks savo paskirties. Nors iš esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ANK nuostatos nedraudžia taikyti ir šią alternatyvią administracinio poveikio priemonę, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio pakeitimo nurodytas aplinkybes, kad tikimasi, jog, nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant įgyventi administracinės nuobaudos paskirtį, tikslingiau skirti šią alternatyvią administracinio poveikio priemonę asmenims, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs, o ne nuo narkotinių medžiagų.
15. Taip pat be šios nutarties 11 dalyje paminėtų aplinkybių, tikslinga atsižvelgti ir į pareiškėjo P. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš skundui nagrinėti pateiktos administracinio nusižengimo elektroninės bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos (toliau – ir LITEKO) matyti, kad per pastaruosius penkerius metus iki šioje byloje nagrinėjimo administracinio nusižengimo padarymo, P. M. už KET pažeidimus yra baustas 55 kartus, taip pat baustas ir 7 kartus (nėra duomenų apie vieno iš jų įsiteisėjimą) po šio pažeidimo padarymo. Ne visos paskirtos nuobaudos sumokėtos, o administracinės nuobaudos už juos vis dar galiojančios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. M. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams už tai, kad jis nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 52 km/val. ir važiavo 142 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Maža to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimu jam buvo skirta 4 000 Lt bauda už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2009 m. spalio 29 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – kanabinoidų. Nors šis baustumas jam yra negaliojantis, o pirmiau minėti administraciniai nusižengimai nesusiję su vairavimu apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir administracinio nusižengimo byloje apygardos teismas nenustatė jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ar pirmosios instancijos teismui, dėl kurių P. M. turėtų būti taikoma ANK 311 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė. Visos šios aplinkybės apibūdina P. M. kaip sistemingai darantį KET pažeidimus. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos, susijusios ir nesusijusios su teisės vairuoti apribojimu, jam teigiamos įtakos neturėjo ir jis 2024 m. gegužės 11 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių P. M. nebuvo skirta ANK 311 straipsnyje įtvirtinta alternatyvi administracinio poveikio priemonė.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonę ir nustatydama jos terminą, tiek apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo atstovo skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė, akivaizdu, kad pareiškėjas P. M. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
17. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad P. M. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovo advokato O. Šibkovo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. (P. M.) atstovo advokato Olego Šibkovo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Eglė Venckienė