Administracinė byla Nr. eA-2457-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03251-2020-8

                Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstoliui S. O. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. R. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-4174 ,,Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto“ (toliau – ir VMI Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas teigė, kad VMI Sprendimas nemotyvuotas. Pareiškėjas įvertino, kad Sprendime nėra motyvų, pateikta tik nuoroda į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas paaiškino, kad neturi teisinių žinių, savarankiškai sunkiai geba naudotis kompiuteriu, neturi interneto ryšio. Taigi, pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu mokesčių administratorius priėmė VMI Sprendimą išieškoti 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. spalio 12 d. nutarimais paskirtas administracines baudas.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad VMI Sprendimo motyvai paaiškėjo tik kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-5086- 462/2020 (ginčas kilęs dėl kito sprendimo), VMI pateikus atsiliepimą į skundą.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 676 straipsnio 5 dalį pakartotinis išieškojimas yra galimas, tačiau ANK 676 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, jog tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo pakeisti į baudą. Šiuo atveju antstolė mokesčių administratoriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (23.31- 08) 483-6260 grąžino 2018 m. sausio 29 d. su išieškojimo negalimumo aktu, o 2018 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-286 grąžino 2019 m. sausio 7 d. su išieškojimo negalimumo aktu. Antstolei gražinus minėtus sprendimus su išieškojimo negalimumo aktais, klausimas dėl 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. spalio 12 d. nutarimais skirtų baudų pakeitimo viešaisiais darbais nebuvo spręstas, todėl pakartotinis vykdymo procesas negalėjo būti pradėtas. Pareiškėjas pažymėjo, kad ANK vykdymo proceso stadijoje nenumatyta pareiškėjui teisės pačiam kreiptis dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas padarė išvadą, kad VMI Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

5.       Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6.       Atsakovas paaiškino, kad VMI Sprendimas atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus. Atsakovas taip pat nurodė, kad kartu su VMI Sprendimu A. R. pateikta ir prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, kokios prievolės yra išieškomos, prievolės tipas, nutarimą priėmusi institucija, nutarimo numeris, nutarimo priėmimo data, administracinio nusižengimo identifikacinis kodas, mokėjimo terminas, baudos suma.

7.       VMI, atsižvelgęs į tai, kad pažeidėjas A. R. nesumokėjo baudų per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, sprendimai skirti baudas šiose administracinio nusižengimo bylose apskųsti nebuvo, vadovavosi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi ir priėmė sprendimus (2017 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-6260, 2018 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-286) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto (perdavė vykdyti antstolei N. V.), kurie 2018 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 7 d. buvo grąžinti su išieškojimo negalimumo aktu. Pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės nusižengimo byloje yra vykdytinas dokumentas iki tol, kol jis teismo nepanaikintas ar įstatymo nustatyta tvarka administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nėra atnaujintas.

8.       Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis ANK 676 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, jog nesumokėtos baudos gali būti pakartotinai perduotos antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis A. R. 2018 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamojo turto), iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, VMI priėmė Sprendimą

9.       Atsakovas teigė, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinės atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais, tačiau VMI neturi jokios informacijos, jog A. R. būtų teikęs prašymą dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. gavęs VMI 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą sužinojo, kad vykdymo procesas pradėtas VMI Sprendimo pagrindu, neatitinka tikrovės, nes šis vykdomasis dokumentas (Nr. 23.31-08 438-4174) buvo nurodytas visuose pareiškėjui asmeniškai įteiktuose antstolio vykdomosios bylos Nr. 0168/020/00063 dokumentuose.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruožio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai, įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės nusižengimo byloje yra vykdytinas dokumentas, kol jis teismo nepanaikintas ar įstatymo nustatyta tvarka administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nėra atnaujintas. Teismas pažymėjo, kad Registrų centro duomenimis pareiškėjas 2018 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamojo turto. ANK 676 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nesumokėtos baudos gali būti pakartotinai perduotos antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Teismas akcentavo, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, VMI priėmė Sprendimą išieškoti 1868 Eur laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, šį Sprendimą perdavė vykdyti antstoliui S. O. G. ir patalpino VMI portale ,,Mano VMI“ pareiškėjo paskyroje.

13.       Teismas pažymėjo, kad pagal MAĮ 34 straipsnį mokesčių administratorius (pareigūnas), atlikdamas funkcijas ir įgyvendindamas jam suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formą ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. VMI Sprendimo forma reglamentuota patvirtintu VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 ,,Dėl formų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (2017 m. vasario 6 d. įsakymo redakcija). Taigi, teismas nurodė, kad VMI Sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš esmės atitinka minėtu įsakymu nustatytą turinį ir formą. Be to, kaip nurodė teismas, kartu su VMI Sprendimu pateikta ir prievolių ataskaita, kurioje nurodytas prievolės tipas, nutarimą priėmusi institucija, nutarimo numeris, data, administracinio nusižengimo identifikacinis kodas, mokėjimo terminas, baudos suma. Teismas taip pat pažymėjo, kad viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos buvimas lemia, jog VMI Sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Teismas įvertino, kad VMI Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl jo panaikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III.

14.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas VMI Sprendime pareiškėjo argumentų dėl to, jog VMI Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias ANK 676 straipsnyje nuostatas, reglamentuojančias pakartotinio nesumokėtų baudų perdavimo antstoliui priverstiniam išieškojimui, nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, nors tai yra vienas iš esminių skundo argumentų.

16.       Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose, tiek kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai, įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės nusižengimo byloje yra vykdytinas dokumentas, kol jis teismo nepanaikintas ar įstatymo nustatyta tvarka administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nėra atnaujintas ir pagal ANK 676 straipsnio 5 dalį numatyta, kad nesumokėtos baudos gali būti pakartotinai perduotos antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos. Pareiškėjas pažymi, kad nutarimai administracinių nusižengimų bylose, nors ir laikyti vykdytinais dokumentais, o antstolis nutarimus vykdo CPK nustatyta tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, jog nutarimai vykdytinumo pobūdį „praranda“ ir nebegali būti vykdomi išimtinai tik tuomet, kai nutarimą panaikina teismas arba atnaujinamas administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimas ir galima nesilaikyti ANK XL skyriuje nustatytos nutarimų administracinių nusižengimų bylose vykdymo tvarkos, pateikimo priverstiniam vykdymui terminų, sąlygų ir tvarkos.

17.       Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 ir 2017 metais paskirtos baudos per vienerių metų terminą nebuvo išieškotos, pirminiai VMI 2017 m. sprendimai grąžinti su išieškojimo negalimumo aktais, todėl pakartotinis nesumokėtų baudų išieškojimas gali būti pradėtas tik tuo atveju, jeigu baudos pakeitimo viešaisiais darbais klausimas išspręstas neigiamai, tačiau priešingai, nei nustato teisinis reguliavimas, atsakovas priėmė VMI Sprendimą praleidęs privalomą pakartotinio išieškojimo inicijavimo procedūros etapą. Atsakovas šios sąlygos neįvykdė, klausimas dėl nesumokėtų baudų pakeitimo viešaisiais darbais, po to, kai VMI sprendimai grąžinti su išieškojimo negalimumo aktais, nespręstas, sprendimas šiuo klausimu nepriimtas, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo nesumokėtų baudų pakartotinai perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nepasisakė dėl ANK 676 straipsnio 6 dalies.

18.       Pareiškėjo nuomone, atsakovas, siekdamas pagrįsti VMI Sprendimo teisėtumą, nepagrįstai vadovaujasi ANK 675 straipsniu. Pažymi, kad apeliantas sutinka, jog baudos būtų pakeistos viešaisiais darbais, tačiau pats nėra tinkamas subjektas inicijuoti šio klausimo sprendimą.

19.       Pareiškėjas paaiškina, kad VMI Sprendimas nemotyvuotas, nenurodytas tinkamas Sprendimo priėmimo pagrindas, be kita ko, ydingas ne tik turinys, bet ir forma, priėmimo procedūra, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad VMI sprendimas atitinka Įsakymo nustatytą formą ir turinį bei individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, nepagrįsta. Šiuo atveju atsakovas pažeidė ne tik ANK nustatytas baudos pakartotinio perdavimo vykdyti antstoliui sąlygas, bet ir MAĮ 113 straipsnio 5 dalį, VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 patvirtintas Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo bei apskaitos taisyklėse (2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. VA-17 nauja redakcija, (toliau – Taisyklės) nustatytą beviltiška pripažintos administracinių nusižengimų baudos pakartotinio išieškojimo procedūrą, priėmė netinkamą Įsakymu patvirtinto sprendimo formą, nepateikė jokių motyvų, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog ginčijamas VMI Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, visiškai nepagrįsta.

20.       Pareiškėjas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ginčui reikšmingas aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės dėl VMI Sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pateikė tik abstrakčius motyvus, neatsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą, o dėl aplinkybės, jog mokesčių administratorius VMI Sprendimą priėmė pažeisdamas ANK 676 straipsnio 6 dalyje nustatytas imperatyvias pakartotinio nesumokėtų baudų perdavimo antstoliui priverstiniam vykdymui sąlygas, visiškai nepasisakė. Šių pažeidimų visumą lėmė nepagrįsto ir neteisėto VMI Sprendimo priėmimą.

21.       Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. 

22.       Atsakovas teigia, kad vadovaujantis ANK 676 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, jog nesumokėtos baudos gali būti pakartotinai perduotos antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto (VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjas 2018 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamojo turto), iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, VMI priėmė Sprendimą išieškoti 1868,00 Eur laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto ir perdavė vykdyti antstoliui S. O. G.

23.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad baudos už administracinius nusižengimus gautos nuo 2016 metų, t. y. dar iki pareiškėjo prašyme nurodytų objektyvių aplinkybių (sudegė jo gyvenamasis namas), kurios, pasak pareiškėjo, trukdo sumokėti baudas, atsiradimo. A. R. 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. spalio 12 d. nutarimais paskirtų baudų įstatymo nustatytu terminu nesumokėjo, ANK 675 straipsnio 3 ir 4 dalies (atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas per laikotarpį iki dvejų metų arba bauda (jos dalis) pakeista viešaisiais darbais) numatytomis galimybėmis nepasinaudojo, bet 2018 m. lapkričio 22 d. pirko vertingą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, todėl galima spręsti, kad jo turtinė padėtis nėra sunki. Pažymi, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinės atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. VMI neturi jokios informacijos, kad A. R. būtų teikęs prašymą dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

24.       Atsakovas teigia, kad VMI sprendimas atitinka Įsakymu nustatytą VMI Sprendimo išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto turinį ir formą, yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ nuostatas, todėl jo panaikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

25.       Atsakovas pažymi, kad remiantis Taisyklėmis, kai antstolis grąžina sprendimą, administracijos padalinys informacinėje sistemoje registruoja sprendimo pripažinti administracinio nusižengimo baudą beviltiška projektą, kurį pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas (arba jo įgaliotas asmuo) (15 p.). Apie tai, kad mokestinė nepriemoka ar administracinio nusižengimo bauda mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu yra pripažinta beviltiška, mokesčių mokėtojas neinformuojamas, išskyrus atvejus, kai sprendimas priimamas mokesčių mokėtojo prašymu (16 p.). Jeigu Taisyklių 15 punkte nurodytas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 2 dalimi, ir, atliekant turto paiešką bei įvertinus asmens turimą turtą ir pajamas, nustatoma, kad atsirado galimybė išieškoti beviltiška pripažintą administracinio nusižengimo baudą, informacinėje sistemoje nedelsiant registruojamas mokesčių administratoriaus sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti šią administracinio nusižengimo baudą beviltiška projektas, kurį pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas (jo įgaliotas asmuo). Administracijos padalinys sprendime nurodytą administracinio nusižengimo baudą išieško bendra MAĮ nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka (25 p.) Pagal minėtus sprendimus antstolis lėšų neišieškojo, išieškomos baudos nėra sumokėtos, todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir nevykdyti išieškojimo, VMI nuomone, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo VMI nusprendė asmeniui 2016 ir 2017 m. paskirtas ir nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus pakartotinai perduoti antstoliui priverstiniam išieškojimui vykdyti.

27.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad VMI Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad VMI Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad VMI Sprendimo priėmimo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo lakoniškai nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis; sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šias normas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

29.       Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Priešingu atveju atitinkamas viešojo administravimo sistemos subjekto sprendimas turėtų būti naikinamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2302/2013). Taigi, pasitaikantys teisminėje praktikoje individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesuponuoja ginčijamo sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo visiškai neteisėtu. Būtina vertinti, kokie tai pažeidimai (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).

30.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 7 d. VMI sprendimu Nr.(23.31-08) 483-4174 buvo nuspręsta išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo A. R. turto 1868,00 Eur baudų už administracinius nusižengimus. Iš sprendimo turinio matyti, kad jis grindžiamas įstatymais, prie jo pridėta prievolių ataskaita, kuri, teismo nuomone, yra VMI Sprendimo sudėtinė dalis. Iš šios ataskaitos aišku, kokios prievolės yra išieškomos, nurodyti prievolės tipas, nutarimą priėmusi institucija, nutarimo numeris, nutarimo priėmimo data, administracinio nusižengimo identifikacinis kodas, mokėjimo terminas, baudos suma. Teismas vertina, kad skundžiamas VMI Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes individualus administracinis sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis; sprendime aiškiai suformuluotos nustatytos pareigos. Asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

31.       Apelianto nuomone, atsakovas turėjo vadovautis ne MAĮ 106 straipsnio 2 dalimi, o 113 straipsnio 5 dalimi, turėjo papildomai motyvuoti, kodėl pakartotinai perduodama išieškoti baudos. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės nesukliudė apeliantui suvokti priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų ir priėmimo motyvų ir tai yra neesminiai VMI turinio trūkumai, nesudarantys savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

32.       Apeliantas teigia, kad pakartotinis baudos išieškojimas galimas tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti į baudą. Teismas šiuos argumentus atmeta, kadangi galiojantys įstatymai tokių apelianto teiginių nepatvirtina. Sistemiškai aiškinant ANK 676 straipsnį, darytina išvada, kad kai yra turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas baudos išieškojimas, bauda viešaisiais darbais nekeičiama. Ir šios taisyklės nekeičia aplinkybė, kad VMI neinicijavo baudos pakeitimo viešaisiais darbais procedūros.

33.       ANK 676 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti į baudą, aiškintina ne kaip nustatanti privalomąją baudos pakeitimo į viešuosius darbus stadiją, o tik tiek, kad vykdant piniginius išieškojimus turi galioti atitinkamas vykdomasis dokumentas – šios bylos atveju teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo asmeniui paskirta bauda.

34.       Papildomai teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, o ne bylinėjimosi proceso metu abstrakčiai patikrinti ar VMĮ laikosi įstatymų aplamai. Iš pareiškėjo skundo argumentų seka, kad jis gina savo teisę (interesą) nemokėti baudos, o atlikti viešuosius darbus. Bet kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, apeliantas turintis turto, tokios subjektinės teisės neturi.

35.       Be to, CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose, tiek kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai. Taigi, įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės nusižengimo byloje yra vykdytinas dokumentas, kol jis teismo nepanaikintas ar įstatymo nustatyta tvarka administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nėra atnaujintas. Šioje byloje nėra įrodyta, kad yra sukakusi nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis (ANK 672). Taigi, apeliantas, privalo įvykdyti prievoles visuomenei ir sumokėti jam paskirtas baudas. Šios pareigos nešalina VMI sprendimo turinio netobulumas, taip pat tai, kad VMI nepranešė nutarimą priėmusiai institucijai apie antstolio informaciją apie išieškojimo negalimumą, ar kad VMI nepriėmė formalaus pobūdžio vidinių sprendimų apie baudos pripažinimą beviltiška ar tokio sprendimo panaikinimą.

36.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan