Administracinio nusižengimo byla Nr. II-11-893/2022

                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01813-2021-9

                    Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimto 2021 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16433-2021.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16433-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. D. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2021 m. birželio 24 d. 06.39 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje atskirta horizontalaus ženklinimo linija Nr. (1.22), kur trukdė maršrutinio transporto eismui. Tokiais veiksmais A. D. pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.9 ir 150.10 punktus. Jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. (b. l. 4)

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. D. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos priimtą 2021 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16433-2021.

Skunde nurodoma, kad nusižengimą padarė ne pareiškėja, o kitas asmuo. A. D. savo automobilį paskolino G. G., jis grąžindamas automobilį pareiškėjai, jį pastatė neleistinoje vietoje, automobilis toje pačioje vietoje stovėjo apie savaitę, gal daugiau. A. D. tuo laikotarpiu sirgo ir izoliavosi, dėl to nebuvo išėjusi į lauką ir nevairavo savo automobilio. 2021 m. birželio 24 d. pastarajai paskambino policijos pareigūnai ir paprašė patraukti automobilį, tačiau kai automobilis buvo patrauktas policijos pareigūnai pareiškėjai išrašė protokolą, kad ji vairavo automobilį ir jį pastatė neleistinoje vietoje, nors ji tik patraukė transporto priemonę. Nutarimą surašiusi tyrėja minėjo, kad G. G. 2021 m. birželio 17 d. pristatytas į (duomenys neskelbtini), nors automobilį pastatė iki tos dienos. Tyrėja į tai nekreipė dėmesio, neapklausė G. G.. Todėl pareiškėja skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, priimtą jos vardu. 

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. A. D. nurodė, kad savo automobilį paskolino G. G., kuris ir paliko jį neleistinoje vietoje, pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau pagal byloje esančią informaciją G. G. 2021 m. birželio 17 d. jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2021 m. birželio 18 iki 24 d. jis negalėjo vairuoti transporto priemonės.

Teismo posėdyje A. D. nurodė, kad žino, jog asmuo vardu G., buvo sulaikytas birželio 17 d. Apie tai, kad jį sulaikė sužinojo tik po to, kai parašė skundą. Greičiausia anksčiau suklydo dėl datų, kai mašina buvo paskolinta. Mašina buvo paskolinta, kad jis ją sutaisytų. Tą savaitę ji buvo namuose dėl Covid simptomų, skambino į polikliniką, darėsi testą, bet Covid nebuvo. Tiesiog namie sėdėjo ir neišeidinėjo į lauką. Kada ji jam perdavė tą automobilį tiksliai pasakyti negali, nes jau metai praėjo nuo įvykio, bet automobilis buvo paskolintas iki tol, kol G. nebuvo sulaikytas, nes raktus ir mašiną ji pati jam perdavė. Po poros dienų jis jai automobilį grąžino ir ten kur jis tą mašiną pastatė, ten ji ir stovėjo, nes ji turėjo Covid19 simptomus, nenorėjo išeidinėti į lauką ir neperstatė mašinos. Ji pora dienų ten tikrai stovėjo. Tikslios dienos neprisimena, kada buvo paskolinus automobilį, tai dėl to buvo apytiksliai pasakiusi datą. Teismo prašo panaikinti jai skirtą baudą ir surašyti tam asmeniui, kuris pastatė jos mašiną neleistinoje vietoje.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

Iš tarnybinio pranešimo dėl KET matyti, kad 2021 m. birželio 24 d. apie 06 val. 45 min. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) (į miesto pusę) stovi automobilis BMW, valstybiniai numeriai nuimti, kuris trukdo viešajam transportui. Atvykus į vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, atskirta horizontalaus ženklinimo linija Nr. (1.22) stovėjo trys automobiliai: BMW markės automobilis be valst. Nr, WV transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie trukdė maršrutinio transporto eismui. Per duomenų bazes surado BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkę A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad automobilį maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje stato visada, kadangi šalia gyvena, dėl padaryto KET pažeidimo nesutiko, nesutikimo priežasties pasakyti negalėjo, A. D. surašytas AN ROIK 21136503469. (b. l. 23)

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį G. G. buvo sulaikytas 2021 m. birželio 17 d., 8 val. ir pristatytas į (duomenys neskelbtini). (b. l. 24)

2021 m. liepos 3 d. A. D. elektroniniu paštu policijai nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d. porai dienų paskolino savo automobilį G. G.. Prašo perrašyti baudą kitam asmeniui, kuriam paskolino automobilį, nes neleistinoje vietoje automobilį pastatė jis (G. G.). (b. l. 25)

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.9 ir 150.10 punktai numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama: maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama stovėti kelio ženklo „Taksi stotelė“ galiojimo zonoje; ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Teisme ir savo skunde pareiškėja neigė kaltę, nurodydama, jog automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidžiant KET pastatė kitas asmuo. A. D. nurodytos aplinkybės tiek tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklios. Tyrimo metu iš pradžių pareiškėja pareigūnams teigė, kad automobilį maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje stato visada, kadangi šalia gyvena, dėl padaryto KET pažeidimo nesutinko, tačiau nesutikimo priežasčių nenurodė. Po kurio laiko A. D. elektroniniu paštu kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d. porai dienų paskolino savo automobilį G. G., prašė perrašyti baudą šiam asmeniui, kuriam paskolino automobilį, nes neleistinoje vietoje automobilį pastatė jis (G. G.), tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad G. G. nuo 2021 m. birželio 17 d. 8.00 val. buvo sulaikytas bausmės atlikimui, tad pareiškėjos nurodyta data negalėjo pasiskolinti transporto priemonės. Teisme, A. D. parodė, jog žino, kad asmuo vardu G., buvo sulaikytas birželio 17 d., greičiausia anksčiau suklydo dėl automobilio paskolinimo datos, tačiau tikina, kad automobilis tikrai buvo perduotas G. G., kad šis jį sutvarkytų. Aplinkybė, kad G. G. buvo 2021 m. birželio 17 d. buvo sulaikytas bausmės atlikimui, dėl to 2021 m. birželio 24 d. nusižengimo padaryti negalėjo, visgi, savaime nepaneigia, jog G. G. automobilį galėjo palikti stovėti pažeidžiant KET taisykles ir ne pažeidimo fiksavimo dieną, o dar prieš sulaikymą. Tyrimo metu tokios aplinkybės išsamiau tirtos nebuvo, G. G. apklaustas nebuvo. Nurodytų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos kaltės, kurios tyrimo metu nebuvo pašalintos. Šias abejones sustiprina ir aplinkybė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas iš esmės analogiškas skundas (bylos Nr. II-701-1058/2021) dėl tą pačią dieną, t. y. 2021 m. birželio 24 d., toje pačioje vietoje užfiksuoto kito automobilio statymo, pažeidžiant KET taisykles, kur pareiškėjas kaltina tą patį asmenį, t. y. G. G. pastačius automobilį neleistinoje vietoje.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, taigi kokybiškai atlikti tyrimą yra būtent institucijos, o ne teismo, nagrinėjančio skundą dėl priimto nutarimo, pareiga. Šiuo atveju tyrimas nebuvo pakankamai išsamus, protokolas pareiškėjai A. D. surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neapklausus asmenų, kurių parodymai yra svarbūs nustatant nusižengimą padariusį asmenį. Esant išdėstytoms aplinkybėms skundžiamas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos  Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16433-2021 panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Dainius Grizickas