Civilinė byla Nr. e2-1483-855/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00052-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alvora“ ieškinį atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tretieji asmenys – UAB „Požeminės linijos“, UAB „Engineering Resources“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešųjų pirkimų.
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Alvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tretieji asmenys – UAB „Požeminės linijos“, UAB „Engineering Resources“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, prašydama panaikinti atsakovės 2023-12-20 sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame Šilumos tinklų nuo ŠK-92522 iki ŠK 92522-29 (L.Asanavičiūtės g., Laisvės pr., Sausio 13-osios g.), Vilniuje, rekonstravimo darbų pirkime Nr. 674682 ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras.
1.1. Ieškovė nurodė, kad 2023-09-28 atsakovės sprendimu pirkime buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, pažymint, kad ieškovė atitinka visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau 2023-11-23 gavo pranešimą, kad viešumoje pasirodžius informacijai dėl ieškovės patikimumo, perkantysis subjektas, siekdamas išvengti galimos grėsmės nacionalinio saugumo interesams, finansinės ir reputacinės žalos, nutarė atlikti papildomas ieškovės patikimumo patikros procedūras ir kreipėsi į kompetentingas institucijas – LR Valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD), LR Vyriausybės kanceliariją (toliau LRV) – išaiškinimo, o 2023-12-20 sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, ieškovei 2023-12-29 pateikus pretenziją, ją 2024-01-05 atmetė, 2024-01-15 sudarė naują pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoja pripažino ūkio subjektų grupę, sudarytą iš UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Engineering Resources“.
1.2. Ieškovės teigimu, atsakovės 2023-12-29 sprendimas atmesti UAB „Alvora“ pasiūlymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis LR Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas, PĮ) ir Pirkimo sąlygų nuostatoms, kadangi neegzistuoja nei vienas iš ginčijamame sprendime numatytų pasiūlymo atmetimo pagrindų. Atsakovė netinkamai, plečiamai aiškina Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1. punkto 3.1.2. papunktį, Pirkimo Bendrųjų sąlygų 11.8. punktą ir PĮ 58 straipsnio 41 dalį.
1.3. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1. punkto 3.1.2. papunktyje numatyta, kad pirkime gali dalyvauti tiekėjai, kurie netenkina Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 58 str. 41 d. sąlygų, o pastarojoje normoje numatyta, kad mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai LR Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksmai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkantysis subjektas gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jei yra bent vieną iš sąlygų: a) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 92 str. 15 d. numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose – LR Vyriausybės 2022-03-30 nutarimu Nr. 280 patvirtintame Valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos VPĮ 45 str. 21 d. nuostatos, sąraše yra Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos aneksuotas Krymas, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padnestrės teritorija, Sakartvelo Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos; b) yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę; c) prekių kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų; d) LR Vyriausybė, vadovaudamasi LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme (toliau – Saugumo įstatymas) įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad nurodyti subjektai ar ketinamas su jais sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų; e) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi, PĮ 58 str. 41 d. taikymui būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) turi būti paskelta atitinkama padėtis ar priimtas Vyriausybės sprendimas dėl šios nuostatos taikymo – šiuo atveju LR Vyriausybė iš tikrųjų yra priėmusi 2022-09-14 nutarimą Nr. 925 dėl PĮ 58 str. 41 d. nuostatos taikymo; 2) turi būti nustatyta bent viena iš alternatyvių 1-5 punktuose nurodytų sąlygų ar jų dalių – šiuo atveju tokios sąlygos nėra, kadangi: a) ieškovė UAB „Alvora“ yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, visi subtiekėjai UAB „Meysso“, UAB „Inspekta lab“, UAB „Dekra Industrial“, UAB „Refakta“ taip pat yra Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, o kai kuriuos jų kontroliuojantys juridiniai asmenys yra Lietuvos Respublikoje ir Švedijos Karalystėje registruoti juridiniai asmenys; b) ieškovė nėra fizinis asmuo ir neturi ją kontroliuojančių fizinių asmenų, tuo tarpu kai kuriuos subtiekėjus kontroliuojantys fiziniai asmenys yra LR piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje; c) perkamos ne prekės ar paslaugos, o šilumos tinklų rekonstravimo darbai; d) šio konkretaus pirkimo atveju LR Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo, patvirtinančio, kad ieškovė ar jos subtiekėjai, ar juos kontroliuojantys asmenys ar su jais ketintas sudaryti konkretus pirkimo sandoris neatitiktų nacionalinio saugumo interesų: tik gavusi iš atsakovės pranešimą apie ketinamą sudaryti sandorį, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) sprendžia dėl patikros pradėjimo; nusprendusi ją pradėti, atlieka patikrą ir priimą sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams; remiantis jos išvada Vyriausybė priima sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kuris įforminamas nutarimu, o šiuo atveju atsakovė neinicijavo Saugumo įstatymo reglamentuojamos procedūros dėl ketinamos sudaryti su ieškove pirkimo sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, atitinkamai Vyriausybė nėra priėmusi nutarimo dėl su ieškove ketinamos sudaryti sutarties vertinimo kaip prieštaraujančios nacionalinio saugumo interesams; e) ieškovė, jos subtiekėjai ir juos kontroliuojantys asmenys nėra juridiniai ir fiziniai asmenys, registruoti minėtose valstybėse ar teritorijose, ir nėra pagrindo plečiamai aiškinti 58 str. 41 d. 5 p. nuostatą, esą turi būti nustatyta, kad tiekėjai, subtiekėjai ir t.t. turi būti juridiniai ar fiziniai asmenys, nebūtinai registruoti ar gyvenantys minėtose valstybėse ar teritorijose: įstatymų leidėjas PĮ 58 str. 41 d. 5 p. įtvirtino nuorodą į 58 str. 41 d. 1 ir 2 p. visa apimtimi, t. y. būtina, kad juridiniai ar fiziniai asmenys būtų registruoti / piliečiai tų valstybių ir teritorijų; LR Seimo Ekonomikos komiteto pagrindinio komiteto (toliau - Komiteto) Išvadoje „Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1365“ 7.2 p. lentelės 3 p. nurodyta, kad atsižvelgiant į kylančias grėsmes LR Nacionaliniam saugumui bei siekiant sudaryti visapusiškas sąlygas perkančiosioms organizacijoms neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams iš grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių, taip pat užkirsti kelią pirkimuose siūlyti prekes ar paslaugas iš tokių valstybių, siekiant išvengti, kad viešųjų pirkimų sutartimis nebūtų finansuojami karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvaujantys režimai, ir yra siūlomi įstatymo pakeitimai, taigi tikslas – sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams būtent iš grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių, užkirsti kelią pirkimuose siūlyti prekes ir paslaugas iš tokių valstybių. Šiuo gi atveju tokių sąlygų nėra.
1.4. Pirkimo Bendrųjų sąlygų 11.8. p. nurodyta, kad tiekėjo, su kuriuo negali būti sudaroma sutartis pagal Bendrųjų sąlygų 11.6 p. nuostatas, t. y. nustatoma, kad sutartis kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pasiūlymas atmetamas. Bendrųjų sąlygų 11.6 p. numato sąlygas, kada perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią galutinį pasiūlymą nustato laimėjusiu, o šiuo atveju atsakovė 2023-09-28 sprendimu jau buvo įvertinusi ir pripažinusi, kad ieškovė atitinka visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, įskaitant Bendrųjų sąlygų 11.6 p. Sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jei nustatoma, kad ji negali būti sudaryta pagal Pirkimo Bendrųjų sąlygų 11.6 p. nuostatas, tuo tarpu atsakovės sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą nurodytas abstraktus „patikimumo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose“ reikalavimas nėra įtvirtintas 11.6 p., į kurį nukreipia 11.8. p.
1.5. PĮ 58 str. 41 d. 5 p. nurodytas pašalinimo pagrindas, kuriuo taip pat rėmėsi atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą, patenka į Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1. p. 3.1.2. papunkčio, nukreipiančio į PĮ 58 str. 41 d. apimtį, o šios nuostatos ginčo atveju netaikytinos.
1.6. Sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo priimtas de facto pakeitus Pirkimo sąlygas jose nenurodytais pagrindais – pritaikius naują, abstraktų ir neaiškaus turinio „patikimumo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose“ reikalavimą, atsakovei nesilaikius savo pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų, taip pažeidus skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
1.7. Sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą priimtas neįvertinus jo atitikties proporcingumo principui ir konkurencijos pirkime užtikrinimo siekiui. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad iš kompetentingų institucijų gavo informacijos apie tai, kad kompetentingas subjektas yra pripažinęs, jog tam tikros sutartys su tiekėja, kurios tiekėjai turėtų būti žinomos, neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų dėl tiekėjo turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, t. y. iš kompetentingų institucijų pateiktos informacijos paaiškėjo būtent su pačiu tiekėju / grėsmę nacionaliniam saugumui galinčiais kelti tiekėjo interesais susiję aspektai. Taigi, atsakovė, gavusi neapibrėžto, ieškovei konkrečiai nežinomo turinio informaciją iš VSD ir LRV apie kitas, konkrečiai nenurodytas ieškovės ketintas sudaryti sutartis, neatlikusi jokio savarankiško gautos informacijos vertinimo ir nenustačiusi gautos informacijos įtakos konkrečiam ginčo pirkimui, automatiškai priėmė sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, kas lemia nepagrįstą konkurencijos pirkime suvaržymą, neatitinka proporcingumo principų reikalavimų ir nukrypsta nuo teismų praktikos. Perkančiosios organizacijos turi pareigą užtikrinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, plėsti rinką, sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo priimti tik prieš tai įvertinus tokio sprendimo proporcingumą. Atsakovė šiuo atveju turėjo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susieti ir pagrįsti, kad VSD ir LRV kanceliarijos nurodyti duomenys ir informacija tiesiogiai įtakoja ir daro būsimą ieškovės darbų atlikimą pagal pirkimą neatitinkančiu nacionalinio saugumo reikalavimų. Perkančioji organizacija turi vertinti ne spėjimus, įtarimus, bet labai konkrečius faktus ir jų tiesioginę įtaką konkrečiu pirkimu perkamam pirkimo objektui, faktai turi būti ne bendro pobūdžio, bet susiję su jų realia ir konkrečia įtaka nacionaliniam saugumui. Vien automatinis pašalinimo iš pirkimo atitikties proporcingumo principui neįvertinimas yra imperatyvaus pobūdžio procedūrinis pažeidimas, kuris lemia sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo neteisėtumą.
1.8. Atsakovė kitame vykdomame pirkime ieškovės pasiūlymo neatmetė, o įtraukė į pasiūlymų eilę, taip pat pateikė kvietimą ieškovei dalyvauti ir naujame atsakovės vykdomame pirkime taigi atsakovė de facto nevertina ieškovės, kaip keliančios grėsmę nacionalinio saugumo interesams konkrečiuose pačios vykdomuose pirkimuose.
1.9. Iš atsakovės sprendimo ir atsakymo į pretenziją turinio nėra aišku, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis rėmėsi ir kokius konkrečius dokumentus, informaciją vertino atsakovė, tuo buvo suvaržyta ieškovės teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Ieškovė priversta spėlioti jos pasiūlymo atmetimo priežastis, kokia informacija rėmėsi atsakovė, kaip ir kodėl ji buvo traktuojama kaip lemianti tariamą automatinį negalimumą sudaryti pirkimo sutartį su ieškove.
1.10. Atsižvelgiant į tai, kad: a) ESTT yra išaiškinęs, jog Direktyvos 2004/18/EB nurodytų neprivalomųjų pašalinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkte nurodyto pagrindo; b) ESTT yra išaiškinęs, kad situacija, kai nacionalinės teisė aktuose bendrai ir abstrakčiai numatyta, jog ekonominės veiklos vykdytojas automatiškai pašalinamas iš pirkimo procedūros, nepaliekant perkančiajai organizacijai galimybės (diskrecijos teisės) kiekvienu atveju įvertinti konkrečias bylos aplinkybes ir veiksnius ar galimybės įrodyti, kad tiekėjas yra patikimas, pažeidžia proporcingumo principą ir yra nesuderinamas su Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 ir 6 dalimis; c) ESTT yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija privalo laikytis ESTT ir nacionalinių teismų praktikoje išplėtoto tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo; d) ESTT nėra pasisakęs dėl ES teisės nuostatų aiškinimo PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto kontekste, todėl egzistuoja būtinybė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant ieškinyje nurodytus klausimus ir sustabdyti bylą, kadangi nacionalinis teisinis reguliavimas – PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punktas ir atsakovės praktika galimai neatitinka 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 57 straipsnio 4 dalies bei 1989-12-21 Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, koordinavimo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių, kurios įtvirtina tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principą.
2. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, jog nepaisant to, kad ieškovės ginčijamame sprendime dėl pasiūlymo atmetimo nurodyti trys pagrindai, tačiau jų esmė yra ta pati - ieškovės pasiūlymas iš esmės atmestas dėl PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkte įtvirtintos aplinkybės, liudijančios grėsmę nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju atsakovė turi informacijos iš kompetentingų subjektų – VSD ir LRV, jog ieškovė kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Nors ieškovė teigia, kad taikant ginčo normą neužtenka informacijos iš kompetentingų institucijų, ir papildomai turi egzistuoti dar vieną sąlyga, nes PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkte pateikta nuoroda į PĮ 58 straipsnio 41dalies 1 ir 2 punktus, tačiau tokiu aiškinimu būtų paneigta pati PĮ 58 straipsnio 41dalies nuostata, kuri numato, jog normos taikymui turi egzistuoti bent viena iš alternatyvių sąlygų. Kitaip tariant, pagal ieškovės logiką, PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto taikymo atveju reikia konstatuoti bent dviejų sąlygų buvimą, t. y. turi būti gauta informacija iš kompetentingų institucijų ir informacija turi būti išimtinai apie subjektus, kurie registruoti (juridiniai asmenys) ar gyvena ar turi pilietybę (fiziniai asmenys) VPĮ 92 str. 15 d. sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, tačiau tai prieštarauja tikrajam normos turiniui. Juk tuo atveju, jei tiekėjas ar kiti asmenys yra registruoti ar gyvena minėtose valstybėse ar teritorijose, tiekėjų pasiūlymai atmetami vadovaujantis PĮ 58 straipsnio 41dalies 1 ar 2 punktais – tam nereikalinga dar kažkokia kompetentingų institucijų informacija apie subjektų keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Priešingu atveju PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto nuostata iš esmės būtų neveiksminga ir netaikytina. Ieškovės nurodytoje LR Seimo komiteto išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl papildomų įstatyminių nuostatų įtvirtinimo, kurios yra analogiškos šiuo metu galiojančiai PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto redakcijai, pažymint, kad būtent šios dvi papildomos sąlygos, šiuo metu numatytos PĮ 58 straipsnio 41dalies 4 ir 5 punktuose, padės užtikrinti, kad praktikoje nesusidarytų situacijos, kai nėra akivaizdžių aplinkybių, pagal kurias pirkimų vykdytojai gali priimti sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo, tačiau kompetentingos institucijos yra pateikusios informaciją apie grėsmes valstybes saugumui, o mechanizmo, kaip subjektui neleisti dalyvauti pirkime, nėra. Taigi, ieškovės aiškinimas, kad PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto taikymui tiekėjai būtinai turi būti registruoti / gyventi sąraše nurodytose valstybėse, prieštarauja PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto įtvirtinimo tikslui, turiniui ir reikšmei. PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto nuoroda į PĮ 58 straipsnio 41dalies 1 ir 2 punkte reiškia nuorodą į subjektus, t. y. kad jis taikomas tiekėjui, jo subtiekėjui, ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojui ir juos visus kontroliuojantiems asmenims, kurie gali būti juridiniai ar fiziniai asmenys, o ne tai, kad turi būti nustatyta, jog minėti subjektai yra registruoti ar gyvenantys tose valstybėse. Taigi, PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkto pagrindu tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas tuo atveju, kai perkantysis subjektas turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas ir t.t. turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, o kadangi šiuo atveju atsakovė tokią informaciją turėjo, egzistavo sąlygos šio punkto taikymui.
2.2. Pirkimo sąlygose numatyta, jog tiekėjo pasiūlymas laikomas netinkamu, jei neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų. Pirkimo sąlygų 11.6 p. nurodyta, kad perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią galutinį pasiūlymą nustato laimėjusiu, jei jis tenkina visas išvardintas sąlygas, įskaitant aiškiai įtvirtintą reikalavimą, kad tiekėjas turi atitikti tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje nustatytus reikalavimus ir jam negali būti taikomi kokie nors ribojimai, susiję su grėsme nacionaliniams saugumo interesams. Kadangi pirkimui taikoma PĮ 58 straipsnio 41 dalis, ieškovė privalėjo atitikti šioje normoje nustatytus reikalavimus. Bendrųjų sąlygų 11.6.1. p. yra bendra ir plati nuostata, kuri apima ir duoda nuorodą į privalomą taikyti PĮ 58 straipsnio 41 dalį. Todėl sprendime dėl pasiūlymo atmetimo ir buvo nurodyti keli atmetimo pagrindai, kurie įtvirtinti Pirkimo sąlygose ir turi būti aiškinami sistemiškai, taip leidžiant ieškovei suprasti, kad jos pasiūlymo atmetimo priežastis buvo grėsmė nacionalinio saugumo interesams, kas buvo patvirtinta kompetentingų institucijų išvadomis. Patikimumas dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose nėra ir nebuvo atsakovės sukurtas naujas pasiūlymo atmetimo pagrindas, o pastaruoju išsireiškimu tebuvo bendrai pakomentuota susidariusi situacija.
2.3. Aplinkybė, kad atsakovė ankščiau pirkimo laimėtoja buvo pripažinusi ieškovės pasiūlymą neturi jokios įtakos vėlesniam pasiūlymo atmetimui ir atmetimo neteisėtumui konstatuoti, nes nauja informacija, dėl kurios pasiūlymas buvo atmestas, paaiškėjo tik po pirminio sprendimo priėmimo, o ją sužinojusi, atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis veiksmų ir pakeisti savo sprendimą dėl laimėtojo nustatymo.
2.4. Atsakovė nekeitė Pirkimo sąlygų ir ieškovės pasiūlymą atmetė remiantis Pirkimo dokumentuose numatytu pagrindu. PĮ 58 straipsnio 41dalies 5 punkte numatyta, jog informaciją apie tiekėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui pateikia kompetentingos institucijos, t. y. specifiniai valstybės subjektai, ir perkantiesiems subjektams nėra suteikiama diskrecijos spręsti, ar galima pateikta informacija remtis ar ne, ar galima nesivadovauti PĮ 58 straipsnio 41 dalyje įtvirtintais kriterijais, kurie leidžia spręsti apie tiekėjų keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui.
2.5. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, nurodė, jog sutinka su visomis Pirkimo sąlygomis, taigi žinojo, kad norint dalyvauti pirkime, turi atitikti PĮ 58 straipsnio 41 dalies reikalavimus, todėl atsakovės sprendimas taikyti šią nuostatą negali būti traktuojamas kaip Pirkimo sąlygų keitimas ar naujų sąlygų nustatymas.
2.6. Ieškovei buvo pateiktas ne tik sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo, bet ir motyvuotas atsakymas į pretenziją, iš kurių turinio buvo aišku, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu atmetamas pasiūlymas – ieškovės keliama grėsmė nacionalinio saugumo interesams, patvirtinta kompetentingų valstybės institucijų. Remiantis jau vien viešai prieinama informacija taip pat akivaizdu, kad ieškovei žinomi jos atžvilgiu priimti institucijų sprendimai, susiję su jos sudaromų sandorių atitiktimi Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, nes remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose bylinėjasi net dvejose bylose dėl Komisijos ir LRV priimto protokolo dalies ir nutarimo panaikinimo nacionalinio saugumo kontekste, tad akivaizdu, kad ieškovei žinoma, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis šie valstybės subjektai sprendė, jog ieškovė kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Ieškovė byloje negrindžia ir neįrodinėja, kad nurodyti institucijų sprendimai yra neteisėti ar egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios leistų patvirtinti, kad ieškovė yra patikima tiekėja. Ieškovė taip pat galėjo pati kreiptis į kompetentingas institucijas ir pasiteirauti, kokiais pagrindais ji laikoma tiekėju, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau to nepadarė.
2.7. Ieškovė pilnai įgyvendino teisę ginti savo galimai pažeistas teises, nes teikė atsakovei pretenziją, o vėliau ir ieškinį teismui. Ikiteisminėje ginčo stadijoje atsakovė neturėjo pateikti ieškovei pačių institucijų išvadų dėl jos keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
2.8. PĮ nėra įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga ir teisė kvestionuoti kompetentingų institucijų išvadas ar jas pateikti tiekėjams. Išimtinai LRV ir kitos kompetentingos institucijos turi teisę pasakyti, ar tam tikras subjektas gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ar tiekėjas nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, ir nėra įtvirtintas perkančiojo subjekto atliekamas kompetentingų institucijų išvados vertinimo mechanizmas. Nėra teisės normos, jog tuo atveju, jei kompetentinga institucija konstatuoja tiekėjo neatitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams, perkantysis subjektas turėtų įsivertinti pateiktą informaciją, jos turinį ir gali priimti priešingą sprendimą, t. y. sudaryti sutartį su tiekėju, kuris buvo specialių subjektų įvardintas kaip keliantis grėsmę nacionaliniams saugumo interesams.
2.9. Byloje ginčo esmė yra pasiūlymo atmetimas, o ne ieškovės pašalinimo pagrindų buvimas, tuo tarpu ieškovė ieškinyje remiasi VPĮ 46 str. normomis dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų. Be to, ieškovė remiasi nebeaktualia teismų ir ESTT praktika – visa pateikta praktika suformuota dėl visiškai kitokių ginčų ir neturi nieko bendro su nagrinėjama situacija.
2.10. Ieškovė nepagrįstai sutapatina ginčo pirkimą ir kitus dinaminėje pirkimų sistemoje atsakovės organizuojamus pirkimus. Ieškovės patekimas į dinaminę pirkimų sistemą lemia, kad jai automatiškai siunčiami kvietimai dalyvauti joje vykdomuose pirkimuose, kuriuose yra tinkama jos kvalifikacija, todėl vien tai, kad ieškovė gavo kvietimą dalyvauti kitame pirkime, nereiškia, kad atsakovė ją laiko tinkamu subjektu, nekeliančiu grėsmės nacionaliniam saugumui, kam patikrinti yra atskira procedūra.
2.11. Atsakovė užtikrino konkurenciją ginčo pirkime, nes jame be ieškovės pasiūlymus pateikė dar 7 tiekėjai.
2.12. Ieškovės prašymas kreiptis prejudicinio sprendimo į ESTT nepagrįstas, nes jis grindžiamas tuo, jog nacionaliniai teismai nėra išaiškinę, kaip perkančiosioms organizacijoms elgtis ir taikyti pašalinimo pagrindus, tačiau šiuo atveju ginčas kilo ne dėl pašalinimo pagrindų, kurių baigtinis sąrašas numatytas Direktyvos 2014/248ES 57 str. ir VPĮ 46 str., taikymo, o dėl tiekėjo neatitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams, kurie nepateikti nei viename iš šių teisės aktų. Teismuose jau eilę metų nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos ir teismui niekuomet nekilo problemos išaiškinti, kaip tokioje situacijoje turi elgtis perkantysis subjektas, nors tiekėjai ir teikia prašymus dėl kreipimosi į ESTT bei LR Konstitucinį Teismą.
3. Trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
3.1. Nurodė, kad Kvalifikacijos vertinimo sistemos (toliau – KVS) sąlygų 8.21 p. atsakovė nurodė, kad esant LR Vyriausybės sprendimui dėl 58 str. 41 d. taikymo, atsakovė taikys 58 str. 41 d. nurodytus pasiūlymo atmetimo pagrindus, vykdydama konkrečius pirkimus. LR Vyriausybė 2022-09-14 nutarimu Nr. 925 yra priėmusi sprendimą dėl 58 str. 41 d. taikymo, tad ieškovė žinojo ir turėjo žinoti, jog atsakovė taikys 58 str. 41 d. nurodytus pasiūlymo atmetimo pagrindus. Specialiųjų sąlygų 3.1.2 p. patvirtina, kad atsakovė pasirinko taikyti visas 58 str. 41 d. sąlygas, išdėstytas 1-5 punktuose. Taip pat ir Bendrųjų sąlygų 11.6.1. p. atsakovė pateikė sąlygų sąrašą, kurias privalo tenkinti ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, įskaitant ir susijusius su nacionaliniu saugumu, o 11.8 p. nustatė, kad tiekėjui netenkinant tokių sąlygų, pasiūlymas bus atmetamas.
3.2. Ieškovė netinkamai aiškina PĮ 58 str. 41 d. 5 p. sąlygą ir nurodo, jog ši nuostata turi būti taikoma tik tiekėjams, kurie registruoti ar gyvena atitinkamose valstybėse ar turi jų pilietybę. Trečiasis asmuo pritaria atsakovės aiškinimui, kad PĮ 58 str. 41 d. 1-2 p. nurodytas subjektais PĮ 58 str. 41 d. 5 p. prasme yra laikytini tiesiog tiekėjai, o ne tiekėjai, registruoti minėtose VPĮ 92 str. 15 d. nurodytose valstybėse: a) lingvistinė analizė rodo, kad PĮ 58 str. 41 d. 1-5 punktuose įstatymų leidėjas pateikė ne tam tikrų subjektų ar objektų sąrašą, o tam tikrų sąlygų sąrašą; PĮ 58 str. 41 d. 4-5 p. nurodyta, kad šios sąlygos yra taikomos PĮ 58 str. 41 d. 1-2 nurodytiems subjektams. Ieškovės pateiktame ginčo nuostatų aiškinime PĮ 58 str. 41 d. 1-2 p. nurodyti subjektai yra nepagrįstai sujungti su sąlygomis, kurios nustatytos šiems subjektams. PĮ 58 str. 41 d. 4-5 p. dalyse pateiktos nuorodos, nukreipiančios į PĮ 58 str. 41 d. 1-2 p., turi būti suprantamos, kaip nuorodos į subjektus, t. y. tiekėją, jo subtiekėją, ūkio subjektą, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintoją ar juos kontroliuojančius asmenims; b) sisteminis ir loginis teisės aiškinimo metodai rodo, kad PĮ 58 str. 41 d. 1-2 punktuose įtvirtintos sąlygos galimą grėsmę nacionaliniam saugumui sieja su glaudžiais formaliais ryšiais, objektyviai egzistuojančiais tarp VPĮ 92 str. 15 d. nurodytų valstybių ir tiekėjo, 3 punkte sąlyga grėsmę sieja su glaudžiais formaliais ryšiais, objektyviai egzistuojančiais tarp valstybių ir pirkimu siekiamų įsigyti prekių / paslaugų, tuo tarpu 4-5 punktuose įtvirtintos sąlygos grėsmę nacionaliniam saugumui sieja su LRV ar kitų kompetentingų institucijų surinktos ir įvertintos informacijos pagrindu nustatytais tiekėjo subjektyviais interesais, t. y. nustatytais materialiais (ne formaliais) ryšiais ar sąsajomis su valstybėmis, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; priešingas aiškinimas, kad PĮ 58 str. 41 d. 4-5 p. taikomi tik tiekėjams, registruotiems minėtose valstybėse, nelogiškas, nes 1-2 p. jau įtvirtintos nuostatos, leidžiančios atmesti tokių tiekėjų pasiūlymus ir nereikia jokių papildomų sąlygų – kompetentingų institucijų sprendimų ir pan.; c) įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimo metodas, kuris atsiskleidžia paruošiamuosiuose dokumentuose, šiuo atveju – Komiteto 2022-03-14 išvadoje – pateiktame VPĮ projekte buvo numatytos tik PĮ 58 str. 41 d. 1-3 p. sąlygos, tačiau Komitetas pasiūlė numatyti dar dvi papildomas sąlygas, kurios vėliau ir tapo PĮ 58 str. 41 d. 4-5 p. nuostatomis bei argumentavo jų įtvirtinimo poreikį – buvo siekiama numatyti galimybę pašalinti tiekėją nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje jis registruotas, kokia jo pilietybė ar gyvenamoji vieta, kokios kilmės valstybėje gaminamos prekės, jeigu kompetentingų institucijų nustatyta, jog jis turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
3.3. Specialiųjų sąlygų 3.1.2. p. ir Bendrųjų sąlygų 11.8 p. yra ne savarankiški ieškovės ginčijamo sprendimo pagrindai, o PĮ 58 str. 41 d. 5 p. taikymą pagrindžiantys pagrindai, todėl patvirtinus atsakovės pateiktą PĮ 58 str. 41 d. 5 p. aiškinimą, jos sprendimas laikytinas pagrįstu.
3.4. Atsakovė nevertino pasiūlymo pagal ieškovės nurodomą „patikinimo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose“ reikalavimą, o sprendimą grindė aiškiais ir išviešintais reikalavimais.
3.5. PĮ 58 str. 41 d. 5 p. nesuteikia diskrecijos perkančiajam subjektui vertinti kompetentingų institucijų informacijos apie tiekėjo turimus interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, pagrįstumo, todėl atsakovė, gavusi informaciją, privalėjo konstatuoti, kad ieškovė negali dalyvauti pirkime, nes neatitinka PĮ 58 str. 41 d. 5 p. sąlygą, o ne vertinti ir pagrįstai, kokiu būdu konkretaus pirkimo kontekste ieškovės pasiūlymas kelia grėsmę, kaip teigia ieškovė. Atsakovė neturėjo pareigos papildomai vertinti kompetentingų institucijų pateiktą informaciją.
3.6. Atsakovė nesuvaržė ieškovės teisės įgyvendinti tariamai pažeistų teisių gynybą, nes sprendime ir atsakyme į pretenziją nurodė faktinius ir teisinius pagrindus be motyvus. Ne turimos informacijos pagrįstumas, o pats informacijos turėjo faktas sudaro pagrindą taikyti PĮ 58 str. 41 d. 5 p. sąlygą, todėl ieškovės argumentai, jog ji nežino informacijos turinio, atmestini. Ieškovė nekelia klausimo, kad atsakovė priėmė sprendimą negavusi kompetentingų institucijų informacijos ar kad ši informacija nerodo, kad ieškovė turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
3.7. Poreikis kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ieškovės pateiktais klausimai neegzistuoja, kadangi PĮ 58 str. 41 d. įtvirtintas pašalinimo pagrindas nepatenka į Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 89/665 nuostatomis apibrėžtą teisinio reguliavimo apimtį. ES teisės nuostatos leidžia šalims laisvai nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą, kuriuo siekiama užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, jei jis atitinka Sutartį dėl ES veikimo. PĮ 58 str. 41 d. 5 p. yra nacionalinės teisės nuostatos, kurias LR Seimas nustatė, siekdamas užtikrinti LR nacionalinį saugumą. Byloje nėra keliamas klausimas dėl priemonės, skirtos apsaugoti nacionalinį saugumą, atitikties Sutarčiai, todėl nėra pagrindo kreiptis prejudicinio sprendimo.
4. Trečiasis asmuo UAB „Engineering Resources“ atsiliepimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų teismui nepateikė.
5. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.
5.1. Nurodė, kad PĮ 58 straipsnio 41 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę (bet ne pareigą) perkančiosioms organizacijoms taikyti šią nuostatą. Rengiant pirkimo dokumentus, šis perkančiosios organizacijos apsisprendimas, t. y. perkančiosios organizacijos valia konkrečiu pirkimo atveju taikyti šią nuostatą, turi būti aiškiai įvardinta ir procedūrų metu tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami griežtai laikantis savo paties parengtų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog perkantysis subjektas Pirkimo sąlygose nustatė galimybę atmesti tiekėjų pasiūlymus, kurie nesuderinami su PĮ 58 straipsnio 41 dalimi.
5.2. Tarnybos vertinimu, PĮ 58 straipsnio 41 d. 5 p. nuostata taikytina tuo atveju, kai perkantysis subjektas turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys (fiziniai arba juridiniai asmenys) turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nepriklausomai nuo to, ar minėti subjektai yra registruoti ar nuolat gyvenantys VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kuomet pirkimo vykdytojas, gavęs informaciją, kad PĮ 58 straipsnio 41 d. 1 ir 2 punktuose išvardinti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, neturėtų galimybės atmesti tokio tiekėjo pasiūlymo, jeigu tie subjektai nėra susiję su minėtame sąraše nurodytomis valstybėmis būtent tokiais ryšiais, kokie yra nurodyti PĮ 58 straipsnio 41 d. 1 ir 2 punktuose. Kitaip tariant, minėtu atveju pirkimo vykdytojai, turintys informacijos apie tai, jog pirkimo sutarties sudarymas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, neturėtų galimybės atmesti tokio pasiūlymo. Tokia situacija neatitiktų PĮ 58 straipsnio 41 d. 5 p. nuostatos tikslo. Pagrindinio komiteto išvadoje dėl PĮ įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nurodyta, kad „<...> taip pat būtina sudaryti galimybę perkantiesiems subjektams neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams, jeigu yra kompetentingų institucijų pateiktos informacijos apie ūkio subjektų keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Šios dvi papildomos sąlygos [PĮ 58 straipsnio 41 d. 4 ir 5 p.] padės užtikrinti, kad praktikoje nesusidarytų situacijos, kai nėra akivaizdžių aplinkybių, pagal kurias pirkimų vykdytojai gali priimti sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo, tačiau kompetentingos institucijos yra pateikusios informaciją apie grėsmes valstybės saugumui, o mechanizmo, kaip tokiam subjektui neleisti dalyvauti pirkime nėra“.
5.3. Laikantis pozicijos, jog pagrindo pasiūlymo atmetimui pagal PĮ 58 straipsnio 41 dalies 5 p. nebūtų, jeigu kompetentingų institucijų pateikta informacija dėl turimų interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, turėtų būti susijusi tik su tais subjektais, kurie yra iš nurodyto valstybių ar teritorijų sąrašo, manytina, jog ginčo nuostatos taikymas savo esme būtų perteklinis. Pirkimo vykdytojui pirkimo sąlygose nustačius pasiūlymų atmetimo pagrindus pagal PĮ 58 straipsnio 41 d. 1 ir 2 p., pasiūlymai turi būti atmetami vien tik nustačius faktą, kad šiuose punktuose nurodyti subjektai yra registruoti ar nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę. Tuo tarpu, jeigu siekiant atmesti tiekėjo pasiūlymą PĮ 58 straipsnio 41 d. 5 p. nurodytu pagrindu, jeigu šis atmetimo pagrindas būtų siejamas ne tik su ta aplinkybe, jog turima informacijos dėl interesų, galinčių kelti grėsmę, bet turėtų būti nustatoma dar ir ta aplinkybė, kuri pati savaime yra savarankiškas atmetimo pagrindas pagal PĮ 58 straipsnio 41 d. 1 ir 2 p., tokiu atveju, manytina, būtų nepagrįstai apsunkinamas PĮ 58 straipsnio 41 d. 5 p. nurodyto tiekėjų pasiūlymo atmetimo pagrindo taikymas.
5.4. VPT vertinimu, pirkimo vykdytojas, turintis kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys (fiziniai arba juridiniai asmenys) turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, gali taikyti PĮ 58 straipsnio 41 d. 5 p. nustatytą tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindą (jeigu tai yra numatyta Pirkimo sąlygose) net ir tuo atveju, jeigu minėti subjektai nėra iš nurodyto valstybių ar teritorijų sąrašo.
Ieškiny atmestinas.
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kvalifikacijos vertinimo sistemos pagrindu vykdo konkretų viešąjį Šilumos tinklų nuo ŠK-92522 iki ŠK 92522-29 (L. Asanavičiūtės g., Laisvės pr., Sausio 13-osios g.), Vilniuje, rekonstravimo darbų pirkimą skelbiamų derybų būdu, kuriame ieškovė UAB „Alvora“, trečiųjų asmenų UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Engineering Resources“ grupė bei UAB „Ukmergės inžinerija“ teikė pasiūlymus; atsakovės 2023-09-28 sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė, pirmą vietą joje skiriant ir pirkimo laimėtoja pripažįstant ieškovę UAB „Alvora“; 2023-11-23 pranešimu ieškovė buvo informuota, kad priimtas sprendimas sustabdyti sutarties sudarymo procedūrą, nes viešumoje pasirodžius informacijai dėl ieškovės patikimumo, perkantysis subjektas, siekdamas išvengti galimos grėsmės nacionalinio saugumo interesams, finansinės ir reputacinės žalos, nutarė atlikti papildomas ieškovės patikimumo patikros procedūras ir kreipėsi išaiškinimo į kompetentingas institucijas – LR Valstybės saugumo departamentą, LR Vyriausybės kanceliariją; atsakovei gavus iš minėtų atsakingų institucijų atsakymą / informaciją dėl UAB „Alvora“, 2023-12-20 sprendimu nutarta ieškovės pasiūlymą pirkime atmesti; ieškovei dėl šio sprendimo 2023-12-29 pateikus atsakovei pretenziją, ji atsakovės 2024-01-08 sprendimu buvo atmesta; pirkime 2021-01-15 sprendimu sudaryta nauja pasiūlymų eilė, pirmą vietą joje skiriant ir pirkimo laimėtoja pripažįstant ūkio subjektų grupę, sudarytą iš junginės veiklos sutarties pagrindu veikiančių trečiųjų asmenų UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Engineering Resources“.
7. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Alvora“ kvestionuoja ir prašo pripažinti neteisėtu atsakovės, kaip perkančiojo subjekto, 2023-12-20 sprendimą atmesti jos pasiūlymą ginčo viešajame pirkime, tačiau įvertinus ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, byloje esančius rašytinius įrodymus, ginčo išsprendimui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas neturi pagrindo spręsti, jog minėtas atsakovės sprendimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to naikintinas.
8. Kaip matyti iš ieškovės skundžiamo atsakovės 2023-12-20 sprendimo, taip pat atsakovės 2024-01-08 atsakymo į ieškovės pretenziją turinio, UAB „Alvora“ pasiūlymas buvo atmestas vadovaujantis PĮ 58 straipsnio 41 dalies 5 punktu, Pirkimo Bendrųjų sąlygų 11.8. punktu ir Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1. punkto 3.1.2. papunkčiu - iš esmės dėl gautos iš kompetentingų institucijų informacijos apie tiekėjos UAB „Alvora“ interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Visos perkančiojo subjekto sprendime nurodytos normos ir teisiniai pagrindai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, išplaukia vienas iš kito ir papildo vienas kitą, o tuo pačiu apeliuoja iš esmės į vienintelį pasiūlymo atmetimo pagrindą – duomenis apie tiekėjos UAB „Alvora“ grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius interesus, dėl ko tokia tiekėja negali dalyvauti pirkime ir pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą. Šiame kontekste teismas atmeta ieškovės teiginį, kad jos ginčijamas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo priimtas de facto pakeitus Pirkimo sąlygas jose nenurodytais pagrindais, pritaikius naują, abstraktų ir neaiškaus turinio „patikimumo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose“ reikalavimą. Ginčijamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos konkrečios įstatymo ir Pirkimo sąlygų normos, kuriose įtvirtintas pasiūlymo atmetimo pagrindas.
9. Atsakovės patvirtintų Kvalifikacijos vertinimo sistemos sąlygų 8.21. punkte numatyta, kad mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties abeju ar kai LR Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl PĮ 58 str. 41 dalies taikymo, perkantysis subjektas vykdydamas konkrečius pirkimus KVS pagrindu, ketina taikyti 58 str. 41 d. nurodytus pasiūlymo atmetimo pagrindus.
10. Atsakovės patvirtintų Konkretaus pirkimo, atliekamo kvalifikacijos vertinimo sistemos pagrindu, skelbiamų derybų būdu Specialiųjų sąlygų 1.2. p. taip pat numato, kad pirkimui taikomos PĮ nuostatos, taip pat šios pirkimo Specialiosios sąlygos ir pirkimo Bendrosios sąlygos. Savo ruožtu Specialiųjų sąlygų 3.1.2. papunktyje numatyta, kad pirkime gali dalyvauti tiekėjai, kurie netenkina Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 58 str. 41 d. sąlygų. Bendrųjų sąlygų 11.6 p. numatyta, kad perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią galutinį pasiūlymą nustato, jeigu jis tenkina visas sąlygas, įskaitant jei galutinis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus ir nėra perkančiojo subjekto tiesiogiai taikomų reikalavimų, nustatytų įstatymuose, Europos Sąjungos Tarybos ar kituose reglamentuose, susijusių su nacionaliniu saugumu ir (ar) taikomomis ribojamosiomis priemonėmis (sankcijomis) tam tikrų valstybių atžvilgiu (11.6.1. papunktis). Savo ruožtu Bendrijų sąlygų 11.8 p. numato, kad tiekėjo, su kuriuo negali būti sudaroma sutartis pagal Bendrųjų sąlygų 11.6 p. nuostatas, t. y. nustatoma, kad sutartis kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pasiūlymas atmetamas.
11. Taigi, aukščiau nurodytos Pirkimo sąlygų, su kuriomis, teikdami pasiūlymus pirkime, sutiko visi pirkime dalyvaujantys tiekėjai, įskaitant ieškovę, nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino tiek PĮ, įskaitant jo 58 str. 41 d. taikymo galimybę, tiek aiškiai numatė tiekėjo konkrečiame pirkime pateikto pasiūlymo atmetimą tuo atveju, jeigu jis netenkina visų tiek minėtame, tiek kituose įstatymuose, teisės aktuose bei pačiose Pirkimo sąlygose įtvirtintų sąlygų, įskaitant ir susijusių su nacionaliniu saugumu.
12. Pirkimų įstatymo 58 str. 41 d. numatyta, kad mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkantysis subjektas gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiojo subjekto pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
13. Aukščiau pateiktų teisės normų, aktualių nagrinėjamam ginčui, kontekste, pritaikius jų lingvistinį, sisteminį, loginį teisės aiškinimo metodus, spręstina, jog perkantysis subjektas turi teisę pagal PĮ 58 str. 41 d. 5 p. atmesti tiekėjo pasiūlymą, esant šių būtinų / privalomų sąlygų visumai:
- egzistuoja mobilizacijos, karo, nepaprastoji padėtis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl 58 str. 41 d. taikymo;
- perkantysis subjektas turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojas ar juos kontroliuojantys juridiniai ar / ir fiziniai asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
14. Atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti iš byloje esančių įrodymų:
- LR Vyriausybė 2022-09-14 yra priėmusi nutarimą Nr. 925, kuriuo nustatė, jog PĮ 58 straipsnio 41 dalis yra taikoma perkantiesiems subjektams, atliekantiems pirkimus, taigi nagrinėjamu atveju – ir atsakovei, kaip perkančiajam subjektui, atliekančiam PĮ numatytus viešuosius pirkimus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje;
- LR Vyriausybė 2022-03-30 nutarimu Nr. 280 „Dėl LR Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ patvirtino Valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos VPĮ 45 str. 21 d. nuostatos (toliau – Sąrašas), taip pat Valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasis, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir laikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais sąrašus, kuriuose yra nurodyta, pavyzdžiui, Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos aneksuotas Krymas, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padnestrės teritorija, Sakartvelo Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos;
- atsakovė iš kompetentingų institucijų – LR Valstybės saugumo departamento ir LR Vyriausybės - gavo informaciją / raštus, kuriuose nurodyta, jog Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija svarstė su UAB „Alvora“ ketinamas sudaryti pirkimo sutartis ir pripažino, kad jos neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų dėl įmonės turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybinių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, tuo tarpu LR Vyriausybė 2023-09-13 priėmė du nutarimus, kuriais pripažino, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių su UAB „Alvora“ ketinti sudaryti sandoriai neatitinka nacionalinio saugumo interesų (2024-02-14 DOK-5897, dokumentai pripažinti nevieša bylos medžiaga);
todėl darytina išvada, jog šiuo atveju egzistavo aukščiau nurodytose imperatyviose teisės normose (PĮ 58 str. 41 d. 5 p.) bei pačiose Pirkimo sąlygose (Bendrijų sąlygų 11.8 p.) numatytas pagrindas, tuo pačiu atsakovės, kaip perkančiojo subjekto, teisė atmesti tiekėjos UAB „Alvora“ pasiūlymą.
15. Ieškovė UAB „Alvora“ teismo proceso metu teigė, ginčo dėl to iš esmės nėra ir jos pateikti rašytiniai įrodymai iš tikrųjų patvirtina, jog neegzistuoja nei vienas iš PĮ 58 str. 41 d. 1-3 punktuose numatytų jos pasiūlymo atmetimo pagrindų, kadangi tiek ji pati, tiek ją kontroliuojantys asmenys (akcininkai), tiek jos pasitelkti / ketinami pasitelkti subtiekėjai (UAB „Inspekta Lab“, UAB „Dekra Industrial“, UAB „Refakta“, UAB „Meysso“) bei juos kontroliuojantys asmenys (akcininkai) yra Lietuvos Respublikoje ir Švedijos Karalystėje registruoti ir nuolat gyvenantys (piliečiai) fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. nėra tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtų registruoti ir/ar reziduojantys minėtame Sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, taip pat pirkimo metu nesiūlo prekių ar paslaugų iš minėtame Sąraše nurodytų valstybių.
16. Kita vertus, teismas negali sutikti su ieškovės aiškinimu, jog ginčo atveju aktualus PĮ 58 str. 41 d. 5 p. (taip pat ir šios dalies 4 punktas) gali būti taikomi tik tuo atveju, jei tiekėjai, subtiekėjai, juos kontroliuojantys asmenys ir pan. yra būtent minėtame Sąraše nurodytose valstybėse registruoti / reziduojantys juridiniai ir/ ar fiziniai asmenys, o kadangi ieškovė tokia nėra, jos atžvilgiu negalėjo būti taikomas 58 str. 41 d. 5 p. įtvirtintas pasiūlymo atmetimo pagrindas. Ieškovė iš esmės suabsoliutina, o be to ir netinkamai, pritaiko vienintelį – lingvistinį (pažodinį) teisės aiškinimo metodą. Pritaikęs lingvistinį, loginį, sisteminį, įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimo metodus teismas sprendžia, jog PĮ 58 str. 41 d. 5 p. suteikia teisę perkančiajam subjektui atmesti tiekėjo pasiūlymą tuo atveju, jeigu yra turima/ gauta iš kompetentingų institucijų informacija, jog pats teikėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojas ar juos kontroliuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nepriklausomai nuo to, kokiose valstybėse ar teritorijose yra registruoti / nuolat gyvena / turi pilietybę tie fiziniai ir juridiniai asmenys, t. y. nepriklausomai nuo to, ar tie asmenys susiję su minėtame Sąraše nurodytomis valstybėmis ar teritorijomis per registraciją, nuolatinę gyvenamąją vietą ar pilietybę.
17. Juk jeigu tiekėjas, subtiekėjas, juos kontroliuojantys asmenys ir pan. yra registruoti ar nuolat gyvena / turi pilietybę būtent Sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, jų pasiūlymai pirkime atmetami vadovaujantis PĮ 58 str. 41 d. 1 – 2 punktais, ir tokiu atveju net nėra būtinas ir nėra reikalaujama dar kokia nors (papildoma) kompetentingų institucijų informacija apie tokių subjektų keliamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kitaip tariant, pas savaime subjekto registracijos / pilietybės / nuolatinio gyvenimo Sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose faktas yra pakankamas konstatuoti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, t. y. toks faktas savaime preziumuoja ir reiškia grėsmės buvimą bei tuo pačiu pagrindą eliminuoti tokį subjektą iš pirkimo procedūrų. Būtų nelogiška ir neprotinga, jeigu viena vertus, įstatymų leidėjas PĮ 58 str. 41 d. 1-2 punktuose įtvirtintų pagrindą atmesti tiekėjo, susijusio su Sąraše esančiomis valstybėmis, pasiūlymą be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų, ir po to dar kartą vėl PĮ 58 str. 41 d. 5 p. įtvirtintų pagrindą atmesti tokio tiekėjo, susijusio su Sąraše esančiomis valstybėmis, pasiūlymą, jau nustatydamas tam papildomus reikalavimus ir sąlygas (kompetentingų institucijų informacijos buvimas ir pateikimas).
18. Dėl nurodytų priežasčių, teismo nuomone, PĮ 58 str. 41 d. 5 p. esanti formuluotė, jog perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, t. y. šioje normoje esantis nukreipimas į 58 str. 41 d. 1 ir 2 punktus reiškia nukreipimą į paties subjekto statusą, nustatant, jog tas subjektas turi būti tiekėjas, subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojas, tačiau ne nukreipimą į subjekto registracijos ar nuolatinės gyvenamosios vietos / pilietybės valstybę / teritoriją. Tokios pozicijos nagrinėjamu atveju laikosi iš išvadą byloje pateikusi institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
19. Būtent tokį ginčo teisės normos aiškinimą patvirtina ir aiškinamo teisės akto paruošiamieji dokumentai, kurie tiek ieškovės, tiek atsakovės buvo pateikti į bylą. Kaip matyti iš aiškintinos PĮ 58 str. 41 d. paruošiamųjų įstatymų leidybos procese buvusių dokumentų, o būtent šalių pateiktų LR Seimo Ekonomikos komiteto 2022-03-14 Pagrindinio komiteto išvadų Nr. 108 P-7, teiktų tuo metu, kai buvo ruošiami LR Viešųjų pirkimų įstatymo bei PĮ atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektai pradėjusio karo Ukrainoje kontekste, atsižvelgiant į kylančias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui bei siekiant sudaryti visapusiškas sąlygas perkantiesiems subjektams neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar siūlyti prekes net tik iš grėsmę keliančių valstybių, be PĮ 58 str. 41 d. 1-3 punktuose aptartų atvejų, kaip tik ir buvo pasiūlyta į šią PĮ 58 str. 41 d. normą įtraukti dar „dvi papildomas sąlygas“, t. y. dabar jau PĮ 58 str. 41 d. 4-5 punktuose įtvirtintus pagrindus (LRV sprendimas, kad ūkio subjektai ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų; kompetentingų institucijų informacija apie ūkio subjekto keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui), kurie, kaip akcentuoja ir motyvuoja įstatymų leidybos procese dalyvavę subjektai:
- leistų perkantiesiems subjektams „lanksčiau priimti sprendimus dėl paraiškų ar pasiūlymų atmetimo ir sutarčių nutraukimo, kai to reikia siekiant sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui“;
-„padės užtikrinti, kad praktikoje nesusidarytų situacijos, kai nėra akivaizdžių aplinkybių, pagal kurias pirkimų vykdytojai gali priimti sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo, tačiau kompetentingos institucijos yra pateikusios informaciją apie grėsmes valstybės saugumui, o mechanizmo, kaip tokiam subjektui neleisti dalyvauti pirkime nėra“;
- „praktikoje gali būti situacijų, kuomet tiekėjas, subtiekėjas ar ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, nėra iš Vyriausybės nurodytos valstybės ar teritorijos“.
20. Tokiu būdu esant imperatyviam teisiniam reglamentavimui, ieškovės ieškinio argumentai dėl proporcingumo principo, individualaus kiekvieno tiekėjo pasiūlymo ir kompetentingų institucijų perkančiajam subjektui pateiktos informacijos papildomo vertinimo / kitokio įvertinimo, kuo didesnės konkurencijos pirkime užtikrinimo būtinumo ir pan., vertintini kritiškai ir dėl jų plačiau nepasisakoma. Teismas tik pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip perkančiojo subjekto, sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą iš esmės sąlygojo ne paties perkančiojo subjekto valia ar apsisprendimas/diskrecija, o privalomas teisės aktas ir jame įtvirtina teisės norma –PĮ 58 str. 41 d. 5 p. bei jo taikymą įtvirtinančios atitinkamos Pirkimo sąlygų nuostatos, kuriais atsakovė privalėjo vadovautis ir kurių privalėjo laikytis vykdydama viešojo pirkimo procedūras. Priešingu atveju, t. y. nesivadovaudama minėtomis normomis bei iš kompetentingų institucijų gauta informacija bei su ieškove sudarydama viešojo pirkimo sutartį, t. y. ignoruodama imperatyvų įstatyminį teisės aktą ir vertindama (papildomai) visą situaciją kitaip, nei tą padarė minėtos įstatymo specialiai tam įgalintos institucijos, sudarydama sandorį su tiekėja, galimai keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui bei prisiimdama su tuo susijusias rizikas, atsakovė būtų pažeidusi imperatyvius Saugumo įstatymo, PĮ bei kitų teisės aktų reikalavimus, valstybės interesus, o tuo pačiu ir nepatenkinusi pačios perkančiosios organizacijos poreikio.
21. Lietuvos teismų praktikoje, taikant PĮ 58 str. 41 d. 4 p. išaiškinta, jog pagal Saugumo įstatymą pareiga įvertinti ir nuspręsti, ar viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas /su juo sudaromas sandoris gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui nustatyta Komisijai, o sprendimą šiuo klausimu priima Vyriausybė (Saugumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 13 dalis), taigi toks vertinimas ir sprendimo priėmimas nėra susijęs su perkančiojo subjekto valia ir veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-713-790/2019). Identiški išaiškinimai bei principai, teismo nuomone, taikytini ir nagrinėjamu atveju, kuomet kalbama apie PĮ 58 str. 41 d. 5 p. susiklosčiusią situaciją.
22. Be to, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi principo, jog perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-06-30 nutartis c.b. Nr. e2A-772-790/2022).
23. Savo ruožtu ieškovės argumentai dėl konkurencijos neužtikrinimo ginčo viešajame pirkime, nepakankamos konkurencijos problemos ir pan., nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti jau vien dėl to, kad kaip matyti iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų ir įrodymų, pasiūlymus ginčo pirkime be ieškovės ir trečiųjų asmenų buvo pateikę dar 6 tiekėjai, o perkančiojo subjekto tiek iki ieškovės ginčijamo sprendimo dėl jos pasiūlymo atmetimo, tiek po to sudarytoje pasiūlymų eilėje figūravo daugiau nei vienas tiekėjas.
24. Atmestini ieškovės teiginiai apie tai, kad šiuo atveju turėjo būti atlikta visa procedūra pagal Saugumo įstatymą (tyrimas, Komisijos išvada, po to motyvuotas Vyriausybės nutarimas ir t.t.) ir tik tada galėjo būti priimtas perkančiojo subjekto sprendimas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne PĮ 58 str. 41 d. 4 p. pagrindu, kuomet iš tikrųjų yra būtinas Vyriausybės, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, priimtas sprendimas, jog konkretus subjektas ar su juo ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o PĮ 58 str. 41 d. 5 p. pagrindu, kuomet pasiūlymo atmetimui perkančiajam subjektui pakanka atitinkamos kompetentingų institucijų informacijos, kad subjektas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta teismo, tokia informacija egzistavo, ją perkantysis subjektas (atsakovė) turėjo, ją gavo iš kompetentingų, t. y. pagal įstatymus kompetenciją spręsti dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams buvimo / nebuvimo turinčių valstybės institucijų, ši informacija (jos teisingumo, atitikimo tikrovei prasme) apie ieškovės grėsmę nacionaliniam saugumui šiuo metu nėra įstatymų nustatyta tvarka paneigta ir nuginčyta.
25. Nors ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos teisė į veiksmingą teisių gynybą, kadangi nei pačiame ginčijame perkančiojo subjekto sprendime dėl pasiūlymo atmetimo, nei perkančiojo subjekto atsakyme į ieškovės pretenziją, nebuvo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kompetentingų institucijų konstatuoti ieškovės interesai, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl ieškovė turėjo tik spėlioti, dėl kokių priežasčių ji buvo taip įvertina, negalėjo efektyviai atskirsti ir pan., tačiau sutikti su tokiais ieškovės teiginiais teismas negali, kadangi:
- kaip matyti iš atsakovės 2024-01-08 atsakymo į ieškovės pretenziją, jame buvo pažymėta, kad jau po sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimą atsakovė iš kompetentingų institucijų – VSD ir LRV – gavo informacijos apie tai, kad kompetentingas subjektas yra pripažinęs, jog tam tikros sutartys su ieškove, kurios ieškovei turėtų būti žinomos, neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų dėl ieškovės turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, taigi paaiškėjo būtent su pačiu tiekėjų /grėsmę nacionaliniam saugumui galinčiais kelti tiekėjo interesais susiję aspektai; taigi, atsakyme į pretenziją buvo labiau konkretizuota ir leista ieškovei suprasti, kuo pasireiškia PĮ 58 str. 41 d. 5 p. taikymas, kokie su nacionaliniu saugumu susiję klausimai ir problemos yra kilę;
- iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei su dubliku ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose dar 2023-10-18 UAB „Alvora“ buvo inicijuotos ir šiuo metu nagrinėjamos neviešos administracinės bylos (Nr. eI2-3148-631/2024 ir Nr. eI2-3147-595/2024), kuriose ieškovė ginčija LR Vyriausybės ir Komisijos sprendimus bei protokolus nacionalinio saugumo klausimais, priimtais ieškovės atžvilgiu, suinteresuotais asmenimis įtraukdama atitinkamas kompetentingas instituciją (Valstybės saugumo departamentą ir kt.) ir dėl kurių šiuo metu yra sustabdyta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama c.b. Nr. e2-135-739/2024 pagal ieškovės ieškinį VĮ „Ignalinos atominei elektrinei“ dėl jos pasiūlymo viešajame pirkime atmetimo, priimto atitinkamų Komisijos protokolo ir LR Vyriausybės nutarimo, kuriais nuspręsta, kad ketinama su ieškove sudaryti pirkimo sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pagrindu; taigi, ieškovei, kuri minėtuose teismo procesuose kvestionuoja jos atžvilgiu priimtus dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams klausimų sprendimus, negali būti nežinoma, apie kokias grėsmes buvo / galėjo būti kalbėta ir nagrinėjamai bylai aktualiuose kompetentingų institucijų išvadose.
26. Teismas negali sutikti ir su ieškovės dublike nurodomu suinteresuotų viešojo administravimo subjektų pozicijos prieštaringumu, skirtingu informacijos aiškinimu bei taikymu. Nors ieškovės pateiktose ištraukose iš AB „Amber Grid“, kurią atstovauja tas pats advokatas, kaip ir atsakovę AB „Vilniaus šilumos tinklai“, taip pat LR Vyriausybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, procesinių dokumentų, teiktų aukščiau nurodytose ieškovės inicijuotose administracinėse bylose, iš tikrųjų kalbama apie tai, jog skundžiamu Vyriausybės nutarimu ir Išvada UAB „Alvora“ nebuvo leista sudaryti vieno konkretaus sandorio, t. y. šiais dokumentais buvo spręsta tik dėl konkrečios pirkimo sutarties, ir tai neužkerta kelio UAB „Alvora“ veikti Lietuvos Respublikoje, nedaro įtakos galimybėms sudaryti kitas sutartis, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog minėtuose procesiniuose dokumentuose apeliuojama į UAB „Alvora“ galimybes veikti privačiame sektoriuje, dirbti su įmonėmis, kurios nėra priskirtos prie svarbių nacionaliniam saugumui užtikrinti subjektų, sudaryti sutartis privačiame sektoriuje, su užsienio verslo atstovais bei su į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus neįtrauktomis įmonėmis arba su į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus įtrauktomis įmonėmis, kuomet UAB „Alvora“ nebūtų suteikta prieiga prie nacionaliniam saugumui svarbios infrastruktūros ir pan., o ne apskritai sudaryti bet kokius viešojo pirkimo sandorius su bet kokiomis perkančiosiomis organizacijomis, kaip, iškreipdama minėtų procesinių dokumentų esmę, nepagrįstai teigia / interpretuoja ieškovė.
27. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
28. Ieškovė UAB „Alvora“ ieškinyje išdėstė prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: a) ar Direktyvos 2024/24/ES 57 str. 4 d. nuostata, kurioje nurodyti neprivalomi pašalinimo pagrindai, turi būti aiškinama kaip draudžianti tokias nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis yra išplečiamas joje nurodytų neprivalomų pašalinimo pagrindų sąrašas, įtvirtinant papildomą tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindą, kaip tai numatyta PĮ 58 str. 41 d. 5 p.; b) ar Direktyvos 2024/24/ES 57 str. 4 d. nuostata, kurioje nurodyti neprivalomi pašalinimo pagrindai, turi būti aiškinama kaip draudžianti tokias nacionalinės teisės nuostatas, kaip tai numatyta PĮ 58 str. 41 d. 5 p., kai nėra pagal valstybės narės nacionalinę teisę įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl tiekėjo ar konkretaus sandorio neatitikimo nacionalinio saugumo interesams konkrečiame pirkime, kuriame dalyvauja tiekėjas, kurio pasiūlymas atmetamas?; c) ar Direktyvos 2024/24/ES 57 str. 4 d. nuostata, ją aiškinant kartu su Direktyvos 2014/25/ES preambulės 106 p. įtvirtintu proporcingumo principu, turi būti aiškinama kaip draudžianti tokias nacionalinės teisės nuostatas, kaip tai numatyta PĮ 58 str. 41 d. 5 p., pagal kurias perkantysis subjektas gali automatiškai, netaikant proporcingumo principo atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, remiantis iš institucijų gauta su vykdomu pirkimu nesusijusias informacija dėl tiekėjo grėsmės nacionaliniam saugumui ir kai nėra pagal valstybės narės nacionalinę teisę įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl tiekėjo ar konkretaus sandorio neatitikimo nacionalinio saugumo interesams konkrečiame pirkime, kuriame dalyvauja tiekėjas, kurio pasiūlymas atmetamas?; d) ar Direktyvos 89/665 1 str. 1 ir 3 d. nuostatos ir juose įtvirtintas tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principas turi būti aiškinamas kaip draudžiantis tokį valstybių narių teisinį reguliavimą kaip tai numatyta PĮ 58 str. 41 d. 5 p., ir valstybių narių praktiką, pagal kurią perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija, kurios ji nenurodo pirkimo dalyviui ir jokia dalimi neteikia šios informacijos tiekėjui susipažinti?
29. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Taigi, teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas ES teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT pateikto išaiškinimo ES teisės klausimu. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565). Taigi, teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne.
30. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl esamo teisinio reguliavimo teisėtumo; byloje sprendžiamas klausimas ne ieškovės, kaip tiekėjos pašalinimo iš pirkimo procedūrų ir atitinkamus tiekėjo pašalinimo pagrindus, kurių sąrašas yra baigtinis, numatančių teisės normų taikymo, o dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo; byloje iš esmės sprendžiamas klausimas tik dėl nacionalinės teisės normų, įtvirtintų VPĮ, PĮ ir minėtuose LR Vyriausybės nutarimuose, taikymo, o nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas, pagal bendrąją taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas. Pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, o tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. ESTT neturi kompetencijos taikyti ES teisės ginčo faktinei situacijai, negali nagrinėti sprendimo dėl to, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas konkrečiai ginčo faktinei situacijai, taip pat neturi ir kompetencijos spręsti dėl nacionalinės teisės normų suderinamumo su ES teise apskritai.
31. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės UAB „Alvora“ prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Atmetus ieškovės UAB „Alvora“ ieškinį, jos šiame teismo procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinkai“ ir trečiajam asmeniui UAB „Požeminės linijos“, veikiančiam atsakovės pusėje, iš ieškovės priteistinos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).
33. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ procese viso patyrė 7 759,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ – 4 369,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šių subjektų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už konkrečius veiksmus neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų rekomendacinių maksimalių užmokesčio dydžių, įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens atstovų atlikto darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų apimtį, kokybę, kiekį ir pan., jų patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis, todėl priteistinomis iš ieškovės (CPK 98 str.).
34. Ieškovė UAB „Alvora“ sumokėjo 5 523 Eur žyminį mokestį, tačiau kadangi vadovaujantis CPK 80 str. 4 d. c) p., 7 d., 82 str., mokėtino žyminio mokesčio už tokio pobūdžio ieškinį suma sudaro 5 523 Eur, žyminio mokesčio permoka – 55 Eur – grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Alvora“ (kodas – 122049143) atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (kodas – 124135580) 7 759,13 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 13 euro centų), o trečiajam asmeniui UAB „Požeminės linijos“ (kodas – 160427431) – 4 369,67 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis euro 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei UAB „Alvora“ (kodas – 122049143) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio permokos.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko