Civilinė byla Nr. e2YT-2948-840/ 2021

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01059-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.3; 2.3.9.3; 2.4.4.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 26 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovui prokurorui V. Č., suinteresuoto asmens J. A. P. atstovui advokatui R. L.,

suinteresuoto asmens V. P. atstovei advokatei L. L.,

suinteresuotam asmeniui V. J. ir 

išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovams G. B. ir D. B.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. A. P. ir V. P.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A. P., V. P. ir V. J. bei išvadą teikiančiai institucijai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama:

1.1. Pripažinti suinteresuotą asmenį J. A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1.1.1. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas).

1.1.2. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu.

1.1.3. Kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai).

1.1.4. Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai).

1.1.5. Paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas).

1.1.6. Dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita).

1.1.7. Savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

1.1.8. Sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas).

1.1.9. Šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita).

1.1.10. Asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

1.1.11. Darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai).

1.1.12. Politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityje.

1.1.13. Gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje.

1.2. Nustatyti neveiksnia nurodytų santykių srityse pripažintai J. A. P. globą ir paskirti suinteresuotą asmenį – dukterėčią – V. J., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos globėja bei turto administratore.

2. Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovas prokuroras V. Č. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškimo reikalavimai grindžiami šiais pareiškime nurodomais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu išsakė ir paaiškino pareiškėjos atstovas:

2.1. Į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi V. J. ir paprašė inicijuoti civilinę bylą dėl jos tetos J. A. P. pripažinimo neveiksnia, nes teta serga progresuojančia psichikos liga – kraujagysline demencija, – dėl ko yra nesavarankiška, nesiorientuoja aplinkoje ir negali savimi pasirūpinti. J. A. P. yra netekėjusi, neturi vaikų, todėl V. J. – J. A. P. brolio V. P. duktė – ėmė ja rūpintis, nes daugiau nėra kam. V. J. išreiškė norą būti paskirta neveiksnia pripažintinos J. A. P. globėja ir turto administratore.

Iš 2020 m. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad J. A. P. yra diagnozuota lėtinė progresuojanti psichikos liga – kraujagyslinė demencija, – dėl ko moteris nesavarankiška, nesiorientuoja, neapsitarnauja. Nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. J. A. P. yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Pagal Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2019 m. lapkričio 19 d. atliktą J. A. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadą Nr. 18 J. A. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse. Ši išvada grindžiama tuo, kad esama sveikatos būklė apriboja J. A. P. galimybę orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiška. Ji neskaito, nerašo, negeba net pasirašyti, neskaičiuoja, nereaguoja į svetimą žmogų, mažai bendrauja ir su artimaisiais. J. A. P. negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti galimo savo sprendimo pasekmių, todėl negalėtų savarankiškai sudaryti ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių sandorių, tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su lizingo, daiktų pirkinio–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų bei vartojimo kreditų sutarčių sudarymu. Ši išvada darytina atsižvelgiant j tai, kad ji nesuvokia pinigų vertės, negeba arba yra praradusi įgūdžius tvarkyti finansinius sandorius. Ji nežino, kiek gauna pensijos, nesuvokia kokia diena, kiek jai metų, nepažįsta kartu gyvenančių giminaičių. Dėl šių priežasčių ji negebėtų savarankiškai tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių ir su smulkiais buitiniais sandoriais: nusipirkti maisto produktų, susimokėti už komunalines paslaugas, disponuoti kilnojamu ir nekilnojamu turtu, dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei ūkinėje komercinėje veikloje. J. A. P. yra visiškai priklausoma nuo aplinkinių asmenų, nesiorientuoja tiek žinomoje, tiek svetimoje aplinkoje, išėjus iš namų, neranda kelio atgal. Kalbinama, pasako tik savo vardą, į kitus klausimus atsako tik: – „nežinau, neatsimenu“. Taip pat socialinio darbuotojo nuomone J. A. P. nesuvokia, kokiomis ligomis serga ir nuo ko vartoja medikamentus, kartais pasako, kad skauda galvą, tačiau sveikatos būklę giminaičiams reikia stebėti. Sunegalavus, išsikviesti pagalbos savarankiškai negeba. Pasirūpinti savo sveikata sudėtinga, lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas įstaigas, reikalinga pagalba, palydėjimas, vienai sunku ne tik orientuotis, bet ir visiškai negeba atsiminti medikų nurodymų bei rekomendacijų. J. A. P. laiką leidžia neužsiimdama jokia veikla, ateina prie stalo tik pavalgyti, bet reikia nuolat raginti ir kviesti, pati maisto neprašo, nepasiima ir juo labiau nepasigamina. Kai valgo, reikia prižiūrėti ir pagelbėti. Savitvarkos įgūdžių srityje ji gebėjimų neturi – daugiausia laiko praleidžia gulėdama lovoje ir nieko neveikdama. Ilgesniam laikui palikti vienos negalima, todėl ir dieną, ir naktį kartu gyvena giminaičiai, kurie tenkina visus J. A. P. poreikius. Jai reikalinga pagalba rengiantis, tenka sudėlioti drabužius pagal sezoną, pagelbėti maudantis, rūpinantis higiena. Spaudos ir knygų neskaito, nevarto net maldaknygės, televiziją retsykiais žiūri, tačiau, ką rodo, nesuvokia, daugiau niekuo nesidomi. Dažnai būna sunku sutelkti dėmesį, suvokimas yra sutrikęs, mąsto nenuosekliai. Ją vargina bendravimas, net nebando gilintis į jai pateikiamus klausimus, pokalbio metu greit pavargsta ir tiesiog žiūri į vieną tašką nieko neatsakydama. Ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos. Todėl galima daryti išvadą, kad J. A. P. negali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendinių šeimos srityje, negebėtų būti globėja bei dalyvauti kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Iš teismui pateiktos Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2020 m. spalio 19 d. atliktos J. A. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvados Nr. 73 matyti, kad situacija nepakitusi – J. A. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visuose turtinių ir asmenų neturtinių santykių srityse.

Pagal Gyventojų registro duomenis J. A. P. nėra susituokusi, vaikų neturi, jos brolis V. P. taip pat yra garbingo amžiaus, turi dukterį V. J., kuri ir globoja J. A. P.. Daugiau giminių nėra. 

J. A. P.

2.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje nustatoma globa. Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis nustato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 3.242 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų matyti, kad A. J. P. dėl diagnozuoto psichikos sutrikimo – kraujagyslinės demencijos (F01.9) – negali savarankiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, negali savarankiškai priimti kasdieninių sprendimų ir pasirūpinti savimi visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nustatytos diagnozės, socialinio darbuotojo bei teismo ekspertų išvados duoda pagrindo manyti, kad A. J. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl, siekiant apsaugoti ir apginti jos teises ir interesus, tose srityse ji pripažintina neveiksnia. Kadangi teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalis), siekiant kuo operatyviau išspręsti globos nustatymo bei globėjo skyrimo klausimą, užtikrinti A. J. P. teises bei teisėtus interesus sveikatos priežiūros užtikrinimo, pajamų tvarkymo bei kitų santykių srityse, tikslinga globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą išspręsti priimant sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Pripažinus A. J. P. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalimi, jai nustatytina globa bei skirtinas globėjas. Kadangi A. J. P. turi registruoto nekilnojamo turto, todėl, nustačius globą, skirtinas ir jos turto administratorius (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 2 dalis). A. J. P. globėja bei turto administratore pageidauja tapti jos giminaitė – brolio V. P. duktė – V. J., kurios kandidatūra visiškai atitinka globėjui ir turto administratoriui keliamus reikalavimus. 

3. Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-650/ 2020 išvadas, suinteresuotas asmuo A. J. P. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 464 straipsnio 2 dalis).

4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. A. P. atstovas advokatas R. L. su pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti, t. y. pripažinti A. J. P. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei nustatyti jai globą, globėja ir turto administratore paskirti dukterėčią V. J.. Bylos nagrinėjimo teisme ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimo patenkinimas visiškai atitiktų J. A. P. interesus.

5. Suinteresuoto asmens V. P. atstovė advokatė L. L. teismo posėdžio metu taip pat prašė patenkinti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą ir pripažinti A. J. P. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei nustatyti jai globą, globėja ir turto administratore paskirti dukterėčią V. J.. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad V. J. jau daugiau kaip metus rūpinasi globos reikalinga teta – A. J. P.. Kitų asmenų, norinčių ir galinčių ją globoti, nėra. J. A. P. brolis V. P. yra garbingo amžiaus, jo sveikata nebeleidžia tinkamai pasirūpinti ne tik kitu žmogumi, bet ir savimi. 

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. J. taip pat sutiko su pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimu ir prašė jį tenkinti, t. y. pripažinti jos tetą A. J. P. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei nustatyti jai globą, o ją – V. J. – paskirti tetos globėja ir turto administratore.

Paklaustas, suinteresuotas asmuo V. J. papasakojo, kad jau daugiau kaip metus rūpinasi ligota teta A. J. P., kadangi daugiau nėra kam: tetos brolis V. P. yra garbingo amžiaus, taip pat turi ligų ir reikalingas pagalbos buityje; teta nebuvo ištekėjusi, vaikų neturi; daugiau giminių nėra. Šaltu metų laiku teta gyvena pas ją Vilniuje. Sutuoktinis ir nepilnametė duktė tam neprieštarauja, vietos visiems pakanka. Šiltu metų laiku gyvena tetos namuose – (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Nei V. J., nei jos sutuoktinės nėra buvę teisti, psichikos sutrikimų ir priklausomybių neturi. V. J. yra sveika, šiuo metu nedirba – gali globoti kitą asmenį. Esant reikalui, visada padeda sutuoktinis. 

7. Išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas G. B. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, jog visiškai sutinka su pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimu, nes jis atitinka J. A. P. interesus. V. J. kandidatūra yra tinkama būti paskirta neveiksnia tam tikrose santykių srityse pripažintinos J. A. P. globėja ir turto administratore.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Esant reikalui, kai neveiksnus tam tikrose srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas skiria turto administratorių, kuriuo gali būti globėjas ar kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus. 

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05 ir kiti). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

9. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2019 m. lapkričio 19 d. J. A. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadoje Nr. 18, taip pat ir 2020 m. spalio 19 d. išvadoje Nr. 73 nurodyta, kad J. A. P. iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. J. A. P.: neskaito, nerašo, negeba net pasirašyti; neskaičiuoja, nesuvokia pinigų vertės, negeba arba yra praradusi įgūdžius tvarkyti finansinius sandorius, nežino, kiek gauna pensijos; nesuvokia, kokia yra diena; nežino, kiek jai yra metų; nereaguoja į svetimą žmogų, mažai bendrauja ir su artimaisiais, nepažįsta kartu gyvenančių giminaičių. J. A. P. yra visiškai priklausoma nuo aplinkinių asmenų, nesiorientuoja tiek žinomoje, tiek svetimoje aplinkoje. Išėjus iš namų, neranda kelio atgal. Kalbinama, pasako tik savo vardą, į kitus klausimus atsako: – „nežinau, neatsimenu“. J. A. P. nesuvokia kokiomis ligomis serga ir nuo ko vartoja medikamentus, kartais pasako, kad skauda galvą, tačiau sveikatos būklę giminaičiams reikia stebėti. Sunegalavus, išsikviesti pagalbos savarankiškai negeba. Pasirūpinti savo sveikata sudėtinga, lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas įstaigas, reikalinga pagalba, palydėjimas, vienai sunku ne tik orientuotis, bet ir visiškai negeba atsiminti medikų nurodymų bei rekomendacijų. J. A. P. laiką leidžia neužsiimdama jokia veikla, ateina prie stalo tik pavalgyti, bet reikia nuolat raginti ir kviesti, pati maisto neprašo, nepasiima ir juo labiau nepasigamina. Kai valgo, reikia prižiūrėti ir pagelbėti. Savitvarkos įgūdžių srityje ji gebėjimų neturi – daugiausia laiko praleidžia gulėdama lovoje ir nieko neveikdama. Ilgesniam laikui palikti vienos negalima, todėl ir dieną, ir naktį kartu gyvena giminaičiai, kurie tenkina visus J. A. P. poreikius. Jai reikalinga pagalba rengiantis, tenka sudėlioti drabužius pagal sezoną, pagelbėti maudantis, rūpinantis higiena. Spaudos ir knygų neskaito, nevarto net maldaknygės, televiziją retsykiais žiūri, tačiau, ką rodo, nesuvokia, daugiau niekuo nesidomi. Dažnai būna sunku sutelkti dėmesį, suvokimas yra sutrikęs, mąsto nenuosekliai. Ją vargina bendravimas, net nebando gilintis į jai pateikiamus klausimus, pokalbio metu greit pavargsta ir tiesiog žiūri į vieną tašką nieko neatsakydama.

10. Suinteresuotam asmeniui J. A. P. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-650/ 2020 nurodyta, kad J. A. P. diagnozuojama – kita kraujagyslinė demencija (F 01.8). Pagal savo psichikos būklę J. A. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); pilietinių ir politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ir kita). Teismo psichiatrijos ekspertai nerekomendavo J. A. P. dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklaustai.

11. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens J. A. P. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jos fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens J. A. P. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-650/ 2020 šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas); pilietinių ir politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ir kita) (10.2.6 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į pilietinių teisių sritį patenka ir asmens teisė kreiptis į valdžios institucijas (viešojo administravimo įstaigas, teismą ir kita). 

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

12. Pripažinus suinteresuotą asmenį A. J. P. neveiksnia nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jai globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jos globėją (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra ir suinteresuotas asmuo V. J. prašo teismo pripažintinos neveiksnia tam tikrose srityse J. A. P. globėja paskirti dukterėčią – V. J.. V. J. kandidatūrai pritaria ir išvadą teikianti institucija Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, ir J. A. P. brolis – suinteresuotas asmuo – V. P., ir suinteresuoto asmens J. A. P. atstovas advokatas R. L..

Suinteresuotas asmuo V. J. neteista, administracine tvarka nebausta, nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia kuriose nors srityse, yra sukūrusį šeimą, kartu su sutuoktiniu augina nepilnametį vaiką, šiuo metu nedirba ir prižiūri J. A. P., V. J. šeima tam neprieštarauja, pagal sveikatos būklę V. J. gali globoti J. A. P.. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį J. A. P., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens J. A. P. interesais, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens V. J. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintinos neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse J. A. P. globėja ir turto administratore.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai);

- pilietinių ir politinių teisių sritis (teisė kreiptis į viešojo administravimo institucijas, teismą, teisė balsuoti, būti išrinktam ir kita).

Nustatyti neveiksnia nurodytų santykių srityse pripažintai J. A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jos globėja tose srityse bei turto administratore paskirti V. J., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                         Joana Kvaselytė