Civilinė byla Nr. e2-278-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00699-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atstovui advokatui V. G. ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ atstovei advokatei R. J.,

atsakovės mažosios bendrijos „Extant“ atstovėms Reginai N. K. ir advokato padėjėjai G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso nuotoliniu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo administratorė“, ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Extant“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė LUAB „Dignalita“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemokumo administratorė“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, taip pat LUAB „Timber construction group“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Admivista“ prisidėjimu prie ieškinio, prašydamos pripažinti negaliojančia 2022 m. vasario 25 d. ieškovės LUAB „Dignalita“ ir atsakovės MB „Extant“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nuo sudarymo momento (lot. ab initio) ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovei LUAB „Dignalita“ perleistas 665 000 Eur reikalavimo teises į LUAB „Timber construction group“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė LUAB „Dignalita“ nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Timber construction group“, kurios nemokumo administratore šiuo metu yra paskirta UAB „Admivista“. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi patikslino LUAB „Timber construction group“ kreditorių sąrašą, kuriuo buvo patikslintas UAB „Dignalita“ kreditorinis reikalavimas – iš viso 665 575,64 Eur sumai. LUAB „Dignalita“ ir MB „Extant“ 2022 m. vasario 25 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria LUAB Dignalita perleido 665 000 Eur finansinį reikalavimą ir su juo susijusias LUAB „Dignalita“ teises į LUAB „Timber construction group“ bankroto byloje už ateityje LUAB „Dignalita“ sumokėtinas sumas, t. y. 10 procentų nuo išieškotos / atgautos reikalavimų sumos iš LUAB „Timber construction group“, jeigu tokių būtų, jas sumokant per 10 dienų nuo tokių sumų gavimo. Ieškovė teigia, kad ginčijama sutartis laikytina pažeidusia ieškovės kreditorių teises, nes ją sudarius sumažėjo ieškovės turto (piniginių lėšų), į kurį šiuo metu galėtų būti nukreipiami Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių 274 914,67 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Ieškovė pažymėjo, kad pagal sutartį buvo susitarta, kad atsakovei yra perleidžiamas 665 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir su juo susijusios LUAB „Dignalita“ teises į LUAB „Timber construction group“ bankroto byloje už sumą, kuri bus sumokėta ateityje, jeigu atsakovė pati ką nors gautų UAB „Timber construction group“ bankroto byloje, kai visą šią sumą galėtų gauti pati LUAB „Dignalita“, pabaigus UAB „Timber construction group“ bankroto procedūras. Neatlygintinis perleidimas negalėjo ir negali būti niekaip pateisinamas, nes tai LUAB „Dignalita“ yra nenaudinga jokiomis prasmėmis. Ginčo sandoris neturi jokios ekonominės logikos, kadangi LUAB „Dignalita“ nėra jokio tikslo gauti savo reikalavimų patenkinimą iš LUAB „Timber construction group“ 90 procentų mažesne verte ir gauti tik 10 procentų, jeigu atsakovė bus pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties, kurios pagrindu ji negavo jokios pridėtinės vertės, kuri būtų jai naudinga, ieškovės sprendimas sudaryti sutartį negali būti pateisinamas ir atidaus, apdairaus ir protingo asmens, veikiančio išimtinai kreditorių interesais, elgesiu, nes ginčijama sutartis sudaryta akivaizdžiai suprantant, kad ieškovė tokios sutarties pagrindu iš esmės gaus mažiau, nei, kad galėtų gauti iš tikrųjų. Atsakovė negalėjo nežinoti, kad ieškovė yra nemoki, ar kad yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais, todėl ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta nesąžiningai ir šalims esant nesąžiningoms, siekiant, jog buvęs LUAB „Timber construction group“ vadovas A. M. galėtų išvengti savo prievolių vykdymo. Sandorių šalių nesąžiningumą, ieškovės teigimu, patvirtina atsakovės  veiksmai UAB „Timber construction group“ bankroto byloje, nes atsakovė veikia iš esmės buvusio vadovo interesais, kuriais siekiama be jokio teisinio pagrindo nurašyti buvusio vadovo A. M. skolas. Ieškovė taip pat teigia, kad yra visos būtinos sąlygos, ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 dalimi bei CK 1.81 straipsnio 1 dalimi pagrindais. Sutartis prieštarauja ieškovės kaip juridinio asmens teisnumui ir tikslams, nes yra ieškovei nuostolinga. Sudarydama sutartį, atsakovė buvo nesąžininga, nes ginčo turtą įsigydama neatlygintinai, turėjo suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų. Ginčo sandoriu buvo pažeisti ieškovės kreditorių teisėti interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovė nurodo, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir actio Pauliana pagrindu. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes reikalavimą reiškia visų kreditorių interesais, taip pat nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes apie ginčijamą sandorį nemokumo administratorė sužinojo po bankroto bylos iškėlimo, perėmus ieškovės dokumentus. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų skolų ir, perleidus ginčo turtą už labai mažą kainą, sumažino galimybes ieškovei atsiskaityti su kreditoriais.

3.       Atsakovė MB „Extant“ prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovių atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad, sudarius ginčo sutartį, Kauno apygardos teismas, tvirtindamas kreditorinį reikalavimą, patikrino sutarties atitikimą įstatymo normoms, todėl ji nuo 2022 m. balandžio 14 d. įgyvendina kreditoriaus teises UAB „Timber construction group“ bankroto byloje. Ieškovės neįrodė ginčo sandorio neatitikties kreditorių interesams, šalių nesąžiningumo, nepateikė įrodymų, kad reikalavimo teisė perleista už rinkos vertės neatitinkančią kainą. Be to, reikalavimas negali būti reiškiamas dėl viso sandorio pripažinimo negaliojančiu, reikalavimas gali būti toks, kiek būtina ieškovės finansiniams reikalavimams tenkinti, t. y. tik dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, jog reikalavimo teisių sutarties sudarymas nepateisinamas ir nenaudingas ieškovei. Atsakovė teigia, kad pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Dalyvavimas bankroto procese reikalauja finansinių išteklių (bylinėjimosi išlaidos), todėl laiko, kad UAB „Timber construction group“ bankroto procesas yra komplikuotas ir išsitęsęs laike, susiklostę konfliktiniai santykiai tarp nemokumo administratorės UAB „Admivista” ir A. M. (buvusio UAB „Timber construction group“ vadovo ir UAB „Dignalita“ vadovo), todėl ieškovės dalyvavimas bankroto procese buvo komplikuotas, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, rizikos vengimas patirti finansines išlaidas dėl dalyvavimo bankroto procese sąlygojo priimti sprendimą kreditorinį reikalavimą parduoti. Atsakovė taip pat teigia, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoris yra atlygintinis sandoris, t. y. ieškovė gaus 10 procentų patenkintų reikalavimų sumos. Tokia kaina laikytina sąžininga, įvertinus, kad, sudarant ginčo sandorį, LUAB „Timber construction group“ metinės finansinės ataskaitos nebuvo parengtos, nebuvo žinoma LUAB „Timber construction group“ turto realizavimo kaina ir įsipareigojimų dydžiai, taip pat bankroto administravimo išlaidų apimtis. Taigi atsakovė objektyviai neturėjo galimybių įvertinti BUAB „Timber construction group“ finansinės būklės ir prognozuoti kokia reikalavimo dalis gali būti patenkinta, kas neabejotinai turi įtakos perkant reikalavimo teises. Sprendžiant dėl sandorio sudarymo aplinkybių ir sąžiningumo svarbu tai, kad ieškovė nuo 2021 m. spalio 6 d. pardavinėjo kreditorinį reikalavimą į LUAB „Timber construction group“ viešuose skelbimuose trimis etapais už fiksuotą kainą, t. y. už 100 procentų finansinio reikalavimo vertės, už 100 000 Eur ir 5 000 Eur. Dėl rizikos bankroto procese neprognozuojama dalimi atgauti reikalavimo patenkinimą buvo sutarta kreditorinio reikalavimo kaina 10 procentų nuo gautos reikalavimo sumos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas

4.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų teismas nustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-968-480/2022 (dabartinis Nr. eB2-153-480/2024) UAB „Dignalita“, taip pat Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje B2-1986-390/2017 (dabartinis Nr. B2-15-638/2024) UAB „Timber construction group“ iškeltos bankroto bylos.

5.       Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi patikslintas LUAB „Timber construction group“ kreditorių sąrašas, kuriuo taip pat buvo patvirtintas LUAB „Dignalita“ kreditorinis reikalavimas – 665 575,64 Eur sumai. 2022 m. vasario 25 d. tarp ieškovės UAB „Dignalita“ (kreditorė) ir atsakovės MB „Extant“ (naujoji kreditorė) buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Dignalita“ perleido MB „Extant“ 665 000, 00 Eur finansinį reikalavimą ir su juo susijusias teises LUAB „Timber construction group“ bankroto byloje. Pagal sutarties 2 punktą už reikalavimo perleidimą naujoji kreditorė (atsakovė) MB „Extant“ įsipareigojo atsiskaityti kreditorei UAB „Dignalita“ priede Nr. 1 nustatyta kaina ir tvarka. Byloje pateikto priedo Nr. 1 prie 2022 m. vasario 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkto nuostatose įtvirtinta, kad už kreditorinių įsipareigojimų (reikalavimo teisių) perleidimo sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę naujoji kreditorė įsipareigoja sumokėti kreditorei 10 procentų nuo išieškotos / atgautos reikalavimų sumos iš LUAB „Timber construction group“. Be to, šalys priedo 2 punkte susitarė, kad iš skolininkės LUAB „Timber construction group“ išieškota įsipareigojimų suma šalims skirstoma procentiškai: naujajai kreditorei (atsakovei) MB „Extant“ 90 procentų ir 10 procentų kreditorei (ieškovei) UAB „Dignalita“.

6.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2022 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Dignalita“ iškėlimo. 2022 m. gruodžio 9 d. MB „Extant“ pateikė balsavimą LUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkime, kuris įvyko 2022 m. gruodžio 15 d., kuriuo, be kita ko, pati nutarė, jog LUAB „Dignalita“ vadovo skolos LUAB „Timber construction group“ atžvilgiu turi būti nurašytos.

7.       Šioje byloje ieškinį pareiškė ieškovės LUAB „Dignalita“ nemokumo administratorė, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) privalanti ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus. Pažymėtina, kad ieškovės nemokumo administratorė, gindama bankroto byloje visų ieškovės kreditorių interesus, teikia ieškinį kaip kreditorė bendrąja prasme, nurodydama, kad ginčijama ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi pažeisti ieškovės kreditorių teises bei interesai. Ieškovės, kaip minėta įrodinėja, kad ginčo sandoris nenaudingas jokiomis prasmėmis, neturi jokios ekonominės logikos. Be to, ieškovių vertinimu, ieškovė ir atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, be to, abi sutarties šalys žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeis LUAB „Dignalita“ kreditorių teises bei interesus, o turtą įsigijęs asmuo nėra sąžiningas, todėl sandoris turi būti panaikintas actio Pauliana pagrindu. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Dignalita“ iškelta bankroto byla, nagrinėjamojoje byloje ieškinio pareiškimas teismui pateiktas 2022 m. gruodžio 19 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

8.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

9.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų teismas taip pat nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad iškėlus UAB „Dignalita“ bankroto bylą, 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 31 d. bei 2024 m. sausio 11 d. nutartimis buvo patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašai, iš kurių 285 898,11 Eur sumai buvo pradelsti ginčijamo sandorio sudarymo metu. Byloje ginčas, kad UAB „Dignalita“ bankroto proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, nekyla, atsakovė neginčija šios actio Pauliana sąlygos egzistavimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės yra įrodžiusios, jog UAB „Dignalita“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ne mažiau kaip 285 898,11 Eur sumai atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

10.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-262/2008).

11.       Šio sprendimo 13 punkte minėta, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Dignalita“ nėra įvykdžiusi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė įrodinėjimo priemonių, kad ginčo sandorio sudarymu ieškovės UAB „Dignalita“ mokumas nesumažėjo (nepakito), ar, kad ieškovės kreditoriai po ginčo sandorio sudarymo turėjo galimybę nukreipti reikalavimo patenkinimą į kitą ieškovei priklausantį turtą (CPK 187 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės bankroto proceso metu nėra patenkinti kreditorių reikalavimai, taip pat byloje nepateikus duomenų, jog po ginčo sandorio sudarymo ieškovė UAB „Dignalita“ turėjo kitą turtą, į kurį ieškovės kreditoriai galėjo nukreipti išieškojimą, yra pagrindas išvadai, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, nes sudarius ginčo sandorį buvo eliminuota galimybė nukreipti išieškojimą į ieškovei priklausantį turtą.

12.       Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

13.       Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

14.       Sutiktina su ieškovės argumentais, jog ieškovė (kaip skolininkė) objektyviai negalėjo turėti ir faktiškai neturėjo teisinės pareigos perleisti nuostolingai įmonės turtą. Nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuriuo ieškovė būtų įpareigota perleisti atsakovei reikalavimo teises ypač nenaudingomis sąlygomis t. y. iš esmės neatlygintinai. Byloje nustatyta aplinkybė, jog prieš perleidžiant reikalavimo teises ieškovė viešai skelbė apie reikalavimo teisių perleidimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo turtas galėjo būti perleistas nuotolingai. Nuostolingas turto perleidimas neatitinka UAB „Dignalia“ ir jos kreditorių interesų bei apribojo jų galimybes patenkinti kreditorinius reikalavimus. Dėl to tokio actio Pauliana pagrindu ginčijamo turto perleidimo sandorio sudarymas neprivalomas ir yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001).

15.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

16.       Kaip minėta, ginčo turto perleidimo metu atsakovė tik ateityje įsipareigojo sumokėti už įsigytas teises ir tai tik 10 procentų nuo UAB „Timber construction group“ bankroto procese gautos sumos. Tokį atsiskaitymo modelį, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti sąžiningu, kadangi tik atlikdama minimalius procesinius veiksmus bankruojančios įmonės byloje, kreditorė (atsakovė) iš esmės neatlygintinai gauna 90 procentų naudą nuo išmokomos sumos. Pagal bylos medžiagą nėra jokių abejonių, kad, sudarydamas sutartį, ieškovės vadovas veikė nesąžiningai, vedinas neteisėtų tikslų: perleisti įmonės turtą kitam asmeniui, kurio UAB „Timber construction group“ bankroto byloje priimami veiksmai leistų išvengti prievolių įvykdymo UAB „Timber construction group“ kreditoriams. Tą betarpiškai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės apie LUAB „Timber construction group“ bankroto administratorės ir buvusio šios įmonės vadovo, kuris buvo ir ieškovės vadovas, A. M. konfliktinius santykius. Akivaizdu, jog ieškovės vadovui taip pat buvo žinoma ir LUAB „Timber construction group“ turtinė padėtis, šios įmonės finansinės galimybės bankroto procese dengti prisiimtus įsipareigimus.

17.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Timber construction group“ bankroto byloje numatoma iš dalies dengti trečios eilės, be kita ko, ir atsakovės patvirtintą finansinį reikalavimą. Be to, atsakovės vadovė teismo posėdžio metu nuosekliai nesugebėjo paaiškinti ginčo sandorio sudarymo aplinkybių. Atsakovės vadovė Regina N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos įmonė užsiima skolų išieškojimu ir apie ketinamas perleisti reikalavimo teises sužinojo iš skelbimų spaudoje, tačiau detaliai negalėjo paaiškinti derybinių šalių pozicijų ginčo sandorio sudarymo metu, neįvardijo kokie darbuotojai ar pasitelkti asmenys rengė procesinius dokumentus UAB „Timber construction group“ bankroto byloje, kokia šių dokumentų apimtis, kokias sąnaudas patyrė bankroto byloje, nepateikė duomenų apie įmonės vykdomos veiklos apimtis, t. y. ar įmonė, kuriuoje dirba tik vadovė, vykdo ar turi galimybes vykdyti analogiškus išieškojimus. Be to, atsakovės vadovė logiškai nepaaiškino UAB „Timber construction group“ bankroto byloje savo priimtų sprendimų nurašyti buvusio įmonės vadovo A. M. turtinius įsipareigojimus.

18.       Nustatytos ir aptartos aplinkybės dėl ieškovei priklausančių reikalavimo teisių perleidimo įgalina išvadą, kad atsakovės dalyvavimas jame nebuvo atsitiktinis (CPK 185 straipsnis). Tą betarpiškai tvirtina jos veiksmai bei teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie sandorio sudarymo, jo vykdymo aplinkybes, negalėjimą logiškai ir ekonomiškai pagrįsti, kodėl už turtą atsiskaitoma neįprasta tvarka, taip pat paaiškinti UAB „Timber construction group“ bankroto byloje priimtų sprendimų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687-2019). Taigi, preziumuojama, kad ginčo sutarties sudarymo metu jos šalys, t. y. ieškovė UAB „Dignalita“ ir atsakovė MB „Extant“ buvo nesąžiningos. Procesinė pareiga paneigti preziumuojamą nesąžiningumą tenka atsakovei MB „Extant“.

20.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu.

21.       Ieškovė ginčo sutartį prašo pripažinti negaliojančia ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ginčo sutartis prieštarauja ieškovės kaip juridinio asmens teisnumui ir tikslams, sutartis ieškovei yra nuostolinga. Sudarydama ginčo sutartį, ieškovės vertinimu, atsakovė buvo nesąžininga, nes ginčo turtą įsigydama pagal priede įvardintas sąlygas, turėjo suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų.

22.       CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriai sudaryti privataus asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys yra laisvos sudaryti įstatymams neprieštaraujančius sandorius. Nereikalingo įmonės veikloje turto realizavimas už rinkos kainą galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartas.

23.       Įvertinus byloje surinktus įrodymus apie sandorio sudarymo eigą, jo rezultatą, t. y., kad po ginčo sandorio sudarymo atsakovė atliko veiksmus, kuriais iš esmės buvo siekiama sudaryti sąlygas buvusiam vadovui išvengti prievolių įvykdymo, sandorio nuostolingumą, yra pagrindas išvadai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina abiejų sutarties sandorio šalių nesąžiningumą. Perleidus ginčo reikalavimo teises buvo sumažinta ieškovės nuosavo turto vertė ir taip sumažintos ieškovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovės turto masės. Tuo tarpu, atsakovė, turėjusi ir privalėjusi pasidomėti bendra padėtimi rinkoje, sandoriui keliamais reikalavimais, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių reikalavimas perleidžiamas perleidėjui nenaudingomis sąlygomis, bei suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų, didelės vertės turtą įsigijo už akivaizdžiai nepagrįstai mažą kainą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos, ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio 1 d. pagrindu.

24.       Ieškovės taip pat nurodė, kad ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas).

25.       Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26.       Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, atsižvelgiant į anksčiau konstatuotas faktines bylos aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą ieškovės (reikalavimo teisių perleidėjos) ir atsakovės (reikalavimo teisių įgijėjos) sąžiningumo aspektu, dėl akivaizdaus sąžiningų ketinimų principo reikalavimų pažeidimo, sudarant ginčo sutartį. Ja iš tiesų siekta ne sąžiningo nuosavybės teisių į reikalavimo teises įgijimo, bet, imituojant teisėtų civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančio sandorio sudarymą ir vykdymą, sudaryti atsakovei galimybę dalyvauti UAB „Timber construction group“ bankroto byloje ir priminėti sprendimus, kuriais sudaromos sąlygos buvusiam bendrovės vadovui išvengti prievolių įvykdymo. Taigi sutartimi buvo pažeisti ne tik ieškovių, bet ir jų kreditorių teisės bei teisėti interesai. Tokio pobūdžio veiksmų atlikimas bei jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Remdamasi tuo, teismas konstatuoja ir sutarties niekinį pobūdį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

27.       Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Nagrinėjamu atveju, yra pagrindas taikyti restituciją ir ginčo sutartimi perleistos reikalavimo teises į LUAB „Timber construction group“ grąžinamos ieškovei LUAB „Dignalita“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovių ieškinys patenkintas visiškai, todėl jų naudai, kaip laimėjusioms bylą šalims, yra pagrindas priteisti jų bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas.

29.       Ieškovė LUAB „Timber construction group“ yra pateikusi įrodymus, kad ji bylos nagrinėjimo metu iš viso turėjo 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimas teismo posėdžiuose, prašymo prijungti papildomus įrodymus parengimas, baigiamosios kalbos parengimas (reg. Nr. DOK-12751; DOK-22246; DOK-24072; DOK-9744). Tuo tarpu ieškovė LUAB „Dignalita“ turėjo 1 452 Eur, kurias sudaro ieškinio parengimas (reg. Nr. DOK-14584).

30.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose dalis).

31.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės UAB „Timber construction group“ ir ieškovės LUAB „Dignalita“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu byloje, yra pagrįstos, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, yra priteisiamos iš atsakovės.

32.       Byloje buvo pareikštas turtinis reikalavimas, ieškovei įrodinėjant, kad ginčo sutartimi perleisto turto vertė yra lygi 665 000 Eur (CPK 85 straipsnio 1-2 punktai), už kurį ieškovė turėjo būti sumokėjusi 5 963 Eur (7 950 x 75 procentai), ieškinį pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovės, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį patenkinus ir sprendimu pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, žyminis mokestis priteisiamas iš pralaimėjusios bylą šalies – atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

33.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 18,15 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2022 m. vasario 25 d. tarp ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ (kreditorė) ir atsakovės mažosios bendrijos „Extant“ (naujoji kreditorė) sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Dignalita“ perleido mažajai bendrijai „Extant“ 665 000 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties penkių tūkstančių eurų 00 ct) finansinį reikalavimą ir su juo susijusias teises uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje.

Taikyti restituciją ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Dignalita“ grąžinti 665 000 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties penkių tūkstančių eurų 00 ct) reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Timber construction group“.

Iš atsakovės mažosios bendrijos „Extant“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 530 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės mažosios bendrijos „Extant“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės mažosios bendrijos „Extant“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas bei 5 963 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas