Civilinė byla Nr. 2-278-780/2016;

proceso Nr. 2-27-3-00195-2016-8;

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.4;

(S)

2.6.5.2.1.

LAZDIJŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E   N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui R. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, atsakovei L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei L. R.,

n   u   s   t   a   t   ė :

Ieškovas prašo sumažinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-738-743/2012 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

              Ieškovas paaiškino, kad jis negali teikti teismo sprendimu nustatyto 115,85 Eur dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui L. R., nes po 2014 m. balandžio mėnesį patirto insulto prarado 45 procentus darbingumo, darbdavys pakeitė darbo sutartį ir pervedė dirbti tik 0,5 etato, todėl jo darbo užmokestis sumažėjo per pusę. Šiuo metu gauna apie pusę minimalaus darbo užmokesčio ir apie 117 Eur netekto darbingumo pensijos. Antstolis iš darbo užmokesčio išieško 115,85 Eur išlaikymą, todėl jam lieka kartais 70 Eur, kartais virš 100 Eur darbo užmokesčio. Antstolis išlaikymą išieško nuo 2015 metų pradžios. Per šį laiką iš jam liekančių pajamų pragyvena, įsiskolinimų už butą neturi, visus mokesčius sumoka. Išlaikymą prašo sumažinti, nes ieškovė iš jo gaunamus pinigus išleidžia ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir alkoholiui, o jam nelieka pinigų automobilio remontui, kuris senas ir nuolat genda. Be to, ji nepagrįstai kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo ir nesąžiningai pablogino jo turtinę padėtį, nes grynais pinigais sumokėtas išlaikymas buvo išieškotas antrą kartą. Ieškovas negali pasakyti kokia dalimi sumažėjo jo pajamos dėl netekto darbingumo, bet jos sumažėjo akivaizdžiai, todėl prašo ieškinį tenkinti.    

                     Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo nesutikimą ji grindžia tuo, kad abu tėvai turi lygią pareigą išlaikyti savo vaiką, o jų pajamos šiuo metu yra iš esmės vienodos, nes atsakovė gauna tik minimalią mėnesio algą. Be to su sūnumi ji gyvena nuomojamame bute ir turi papildomas 50 Eur išlaidas nuomos mokesčiui, kurio nereikia mokėti ieškovui. Atsakovė nurodo, kad orientacinė išlaikymo suma turi būti ne mažesnė kaip vieno mėnesio minimali alga, kuri būtina norint patenkinti būtinus vaiko poreikius. Ieškovo pajamos viršija minimalią vieno mėnesio algą, o sūnui skiriamo išlaikymo dydis net nesudaro pusės šio dydžio. Todėl išlaikymo dydžio sumažinimas pažeis vaiko interesus.       

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad nepaisant ieškovo darbingumo ir jo pajamų sumažėjimo vaiko poreikiai nesumažėjo, o ieškovo turtinės padėties pablogėjimas nėra esminis. Todėl nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 3.201 straipsnyje numatytų pagrindų mažinti priteisto išlaikymo vaikui dydį. 

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnį, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. ne bet kokie, o esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Tuo tarpu išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovas kaip pagrindą sumažinti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydį nurodė savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad jis prarado dalį darbingumo ir pajamų, tačiau neginčija, kad pasikeitė vaiko poreikiai ir jų patenkinimui reikalingas išlaikymo dydis, kurį šalys pripažino būtinu savo bendru sutarimu nutraukti santuoką ir kuris yra konstatuotas 2012-12-20 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 10). Todėl šioje byloje nagrinėjamas ieškinio pagrindas (pagrindas išlaikymo dydžiui sumažinti) yra tik tėvų turtinės padėties esminis pasikeitimas, bet ne vaiko poreikių sumažėjimas. 

              Atsakovė prašydama atmesti ieškinį nurodo, kad šalių pajamos šiuo metu yra iš esmės vienodos, o vaikui priteisto išlaikymo iš ieškovo dydis net nesiekia pusės minimalios vieno mėnesio algos (toliau MMA), kuri teismų praktikoje pripažįstama kaip orientacinis dydis, būtinas vaiko išlaikymui. Teismų praktikoje analogiškose bylose iš tiesų vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra vienas MMA dydis (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms, vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 1/2 MMA, jeigu tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Pažymėtina, kad nutraukdamos santuoką šalys vaiko poreikių dydį, kaip tik ir pripažino, o teismas 2012-12-20 sprendimu patvirtino (b. l. 10), iš esmės tokio dydžio, kokia tuo metu buvo MMA, nes iš ieškovo buvo priteistas 400 Lt išlaikymas, kuris tuo metu iš esmės ir sudarė 1/2 buvusio MMA dydžio. Tai reiškia, kad toks vaiko poreikių dydis (atitinkantis MMA) yra ir šiuo metu. Kaip minėta, šio vaiko poreikių dydžio, kuriuo remiasi atsakovė, ieškovas neginčija, todėl sprendžiant iš jo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą taip pat būtina vadovautis vaiko poreikiams patenkinti būtinu vienu MMA dydžiu, kuris šiuo metu yra 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-02 nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio).

              Nors ieškovo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 11) ir darbdavio pažyma apie jo darbo užmokestį (b. l. 12-13) bei VSDFV Sodros duomenys (b. l. 43-44) patvirtina, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio jo darbo užmokestis sumažėjo per pusę, o nuo 2015-08-25 jam nustatytas 55 procentų darbingumas, tačiau būtina pažymėti, kad nuo išlaikymo pritesimo momento ieškovo mokamas išlaikymo dydis taip pat gerokai atsiliko nuo pusės MMA dydžio, nes pragyvenimo lygis ir minimalus darbo užmokestis išaugo. Šiuo metu ieškovo privalomas mokėti išlaikymas sudaro 115,85 Eur (400 Lt), o pusė MMA dydžio šiuo metu sudaro 175 Eur. Akivaizdu, kad išlaikymo priteisimo metu ieškovo vaikui mokėtas išlaikymas, kuris tuo metu iš esmės atitiko 1/2 MMA dydžio, šiuo metu faktiškai jau yra sumažėjęs ir be formalaus šio dydžio sumažinimo, vien tik dėl pragyvenimo lygio pasikeitimo ir pragyventi reikalingos minimalios algos padidėjimo. Pagal vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo santykinį dydį, t. y. 1/2 MMA (175 Eur), ieškovo sūnus jau šiuo metu iš ieškovo faktiškai gauna 59,15 Eur (175 Eur – 115,85 Eur) mažiau nei sudaro 1/2 MMA. Tai reiškia, kad sumažinus iš ieškovo gaunamo išlaikymo dydį iki 75 Eur, kaip prašo ieškovas, jo sūnaus poreikių patenkinimas iš esmės pablogėtų ir tai visiškai neatitiktų prioritetinio vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principo sprendžiant šį ginčą. Priteisto išlaikymo dydžio mažinimas šiuo atveju būtų pateisinamas tik dėl išimtinių aplinkybių ir tik ieškovui įrodžius, kad tai neišvengiamai būtina. Tačiau tokio būtinumo ieškovas neįrodė.

              Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad dėl netekto darbingumo dalies sumažėjęs ieškovo darbo užmokestis savaime nereiškia jo turtinės padėties esminio pablogėjimo išlaikymo prievolės prasme, nes priteista vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma taip pat nebeatitinka būtino 1/2 MMA dydžio. Kitaip tariant ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimą iš dalies atsveria išaugęs pragyvenimo lygis ir vaikui išlaikyti faktiškai reikalinga didesnė pinigų suma, nei buvo priteista prieš daugiau kaip tris metus. Ieškovo mokamas išlaikymo vaikui dydis šiuo metu net nesiekia būtino 1/2 MMA dydžio, kas reiškia, kad faktiškai išaugus vaiko išlaikymui reikalingoms išlaidoms jas ir taip didesne dalimi apmoka atsakovė. Be to, ieškovo netektą darbingumą ir sumažėjusį darbo užmokestį iš dalies kompensuoja jam mokama netekto darbingumo pensija, kuri pagal paskutinius ieškovo pateiktus duomenis sudaro 113,58 Eur (b. l. 14). Tai reiškia, kad sudėjus šią socialinę išmoką ir ieškovui išmokamą darbo užmokestį, liekantį atskaičius privalomus mokesčius ir antstolio išieškomą išlaikymą, ieškovo pajamas per mėnesį sudaro apie 236,62 Eur - 246,97 Eur (123,04 Eur +113,58 Eur už 2015 m. spalio mėn., 133,09 Eur +113,58 Eur už 2015 m. lapkričio mėn.) (b. l. 12-14)). Tuo tarpu atsakovės darbdavio pažymos duomenys už 2016 m. vasario mėn. patvirtina, kad per mėnesį ji uždirba MMA dydžio algą ir atskaičius mokesčius gauna 296 Eur (b. l. 35). Iš šios sumos ir iš ieškovo mokamo 115,85 Eur išlaikymo, kas iš viso sudaro 411,85 Eur (296 Eur +115,85 Eur) per mėnesį, atsakovė turi pragyventi ne tik pati, bet ir išlaikyti kartu su ja gyvenantį šalių sūnų. Tai reiškia, kad jiems dviems pragyventi tenka iš 205,93 Eur (411,85 Eur : 2) sumos kiekvienam, t. y. iš mažesnės nei MMA sumos vienam žmogui. Be to, atsakovė su sūnumi turi papildomų 50 Eur dydžio išlaidų būsto nuomos mokesčiui, kurių neturi ieškovas, gyvenantis jam priklausančiame bute. Pažymėtina, kad Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, kasdieninis rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Tai reiškia, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iš jo išlaikymą. Todėl priteisto išlaikymo iš atskirai gyvenančio tėvo mažinimas turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, kai sąžiningai savo pareigą vykdęs vienas iš tėvų dėl objektyvių aplinkybių toliau to daryti negali. Tačiau ieškovo pajamų sumažėjimas visų nustatytų aplinkybių kontekste nėra laikytinas tokiu išimtiniu atveju, nes net ir po jo pajamų sumažėjimo jam vienam pragyvenimui liekanti pinigų suma (236,62 Eur - 246,97 Eur), yra didesnė, nei atsakovei ir šalių sūnui tenkanti pinigų suma kiekvienam (po 205,93 Eur). Pabrėžtina, kad antstolio 2016-01-22 pažyma patvirtina, jog ieškovas iki 2016-01-01 išlaikymą sūnui buvo sumokėjęs ir įsiskolinimo nebuvo (b. l. 24), o teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nuo 2015 metų pradžios, kai antstolis pradėjo išlaikymo išieškojimą, jis iš gaunamų sumažėjusių pajamų pragyvena, mokesčius sumoka, įsiskolinimų už komunalines paslaugas neturi. Jokių įrodymų, kad sumažėjęs darbo užmokestis neleidžia jam pragyventi mokant priteistą išlaikymą vaikui, jis nepateikė. Jau vien faktas, kad nuo darbo užmokesčio sumažėjimo iki kreipimosi į teismą praėjo beveik du metai, per kuriuos ieškovas sugebėjo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką pagal galiojantį teismo sprendimą ir pragyventi pats, leidžia spręsti, jog turtinės padėties pablogėjimas nėra esminis ir nėra pagrindinė ieškinio pareiškimo priežastis. Ieškovas pats patvirtino, kad nori, jog atsakovė gautų mažiau pinigų iš jo ir mažiau išleistų alkoholiui, o jam liktų daugiau pinigų automobilio remontui. Tačiau atsakovės netinkamo išlaikymui skirtų pinigų naudojimo ieškovas visiškai neįrodė jokiais įrodymais, o jo noras turėti daugiau pinigų automobilio remontui nėra pakankamas pagrindas mažinti išlaikymo dydį vaikui.

              Ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovė nepagrįstai kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo ir nesąžiningai pablogino jo turtinę padėtį, antrą kartą išsiieškodama išlaikymą, kurį jis buvo sumokėjęs grynais pinigais, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir neturi teisinės reikšmės šioje byloje, nes išieškojimo teisėtumas nėra šios bylos dalykas.

              Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovo turtinė padėtis, nors ir pablogėjusi, nėra tokia sunki, kad būtų laikoma išimtiniu atveju, kai reikia mažinti ieškovo vaikui mokamą išlaikymo dydį, kuris šiai dienai ir taip yra santykinai mažas ir nesiekia net 1/2 MMA dydžio, reikalingo būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovas neįrodė, kad jis negali mokėti priteisto išlaikymo vaikui ir patenkinti būtinų savo poreikių, nes jis jau beveik du metus laiko vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką pagal priteistą išlaikymo dydį ir pats patenkina būtinus savo poreikius net ir sumažėjus jo pajamoms. Todėl keisti išlaikymo dydį ir jį sumažinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. 

              Ieškinį atmetus visos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybei turėtų būti priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau jis yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 6), o atsakovė neprašė priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas ir jų dydį. Todėl iš šalių bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos. 

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 262, 268 straipsniais, teisėjas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

R. R. ieškinį atmesti.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas               Ramūnas Šarka